Administracinė byla Nr. eAS-446-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07239-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos deližansas“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos deližansas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 114,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 1,39 Eur delspinigių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.
Teismas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 312 straipsnyje įtvirtintas ginčų ir skundų sprendimas ne teismo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos – nesikreipė į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje kilo ginčas dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos išieškojimo, o ne dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo.
Pareiškėjas pažymi, kad byloje taip pat nebuvo kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto, ar veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus ir atkreipia dėmesį, kad teisės normoje nurodoma, jog ne teismo tvarka yra nagrinėjami ginčai tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju į teismą kreipėsi ne rinkliavos mokėtojas, kuriam turi būti taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o rinkliavos administratorius.
Pareiškėjo vertinimu, nurodytų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčai, kilę dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, yra sprendžiami administraciniuose teismuose ir tokie ginčai nėra sprendžiami ikiteismine tvarka.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad privaloma vietinės rinkliavos išieškojimo ikiteisminė ginčo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjo įsitikinimu, nei ABTĮ, nei Atliekų tvarkymo įstatyme nėra imperatyvių ir privalomų teisės normų, įpareigojančių pareiškėją ginčus dėl vietinės rinkliavos išieškojimo spręsti ne teismo tvarka, kreipiantis į Administracinių ginčų komisiją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo konstatavus, kad tokiems ginčams yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija, konstatavo, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir nustatęs, kad pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, atsisakė priimti prašymą.
Pareiškėjas su teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta ginčų dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarka, o ne ginčų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nagrinėjimo tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 6 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtina, kad reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nežiūrint prieštaringos Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies formuluotės, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punktas neįtvirtina ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, o tik numato Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetenciją ne teismo tvarka nagrinėti ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Iveta Pelienė
Dalia Višinskienė