Administracinio nusižengimo byla A6.-38-890/2025
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00349-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.3.; 7.10.; 21.9.10.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2025 m. sausio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,
sekretoriaujant Ingai Sandu,
dalyvaujant pareiškėjos L. K. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G. atstovei advokatei Rūtai Šimkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atstovo advokato Eligijaus Karbausko pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „M“ vadovui M. G.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2024 m. spalio 14 d. gautas UAB „M“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkės L. K. atstovo advokato Eigijaus Karbausko pareiškimas, kuriuo prašoma skirti UAB „M“ direktoriui M. G. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio baudą už pareiškėjos L. K., kaip UAB „M“ akcininkės, teisių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš M. G..
Teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovės direktorius M. G. nevykdo teisės aktuose nustatytos pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo įvykti iki kalendorinių metų gegužės 1 d., bei visų kitų iš to sekančių pareigų, t.y. neparengė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrovės metinio pranešimo ir jų nepateikė akcininkams ir juridinių asmenų registrui ir kt. Tokiu būdu Įmonės direktorius M. G. užkerta kelia pareiškėjai L. K. dalyvauti įmonės valdyme per visuotinį akcininkų susirinkimą, riboja pareiškėjos tiek turtines, tiek ir neturtines akcininko teises, numatytas akcinių bendrovių įstatyme. Būtent todėl pareiškėja šiuo pareiškimu kreipiasi į teismą dėl to, jog įmonės vadovas šiurkščiai pažeidė įstatuose ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) numatytas įmonės vadovo pareigas ir už padarytus pažeidimus prašo taikyti administracinę atsakomybę, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Be to, pagal juridinių asmenų registre registruotų įmonės įstatų 6 skyrių „Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo akcininkams tvarka“. Akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato Bendrovės vadovas. Bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams pateikiama neatlygintinai.“ Pareiškėja du kartus buvo pateikusi reikalavimą, ne vėliau kaip per 7 dienas neatlygintinai raštu pateikti: banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018 – 2023 metus (imtinai), kasos knygą už laikotarpį nuo 2018 – 2023 metus (imtinai). Didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2018 – 2023 metus (imtinai), tiekėjų skolų registrus už laikotarpį nuo 2018 – 2023 metus (imtinai), pirkėjų skolų registro už laikotarpį nuo 2018 – 2023 metus (imtinai). Trumpalaikio turto duomenis už laikotarpį nuo 2018 – 2023 metus (imtinai), ilgalaikio turto už laikotarpį nuo 2018 – 2023 metus (imtinai), atskaitingų asmenų avanso apyskaitų išrašus/kopijas už laikotarpį nuo 2018 – 2021 metus (imtinai). Pateikti trumpalaikio ir ilgalaikio turto pardavimo sutarčių kopijas; pateikti duomenis apie bendrovės suteiktas ir bendrovei grąžintas paskolas per 2018 – 2023 metus, pateikiant tai patvirtinančius apskaitos dokumentus (sutartis, išrašus, orderius ir pan.). Pateikti duomenis apie bendrovės suteiktas ir bendrovei negrąžintas paskolas per 2018 – 2023 metus, pateikiant tai patvirtinančius apskaitos dokumentus (sutartis, išrašus, orderius ir pan.). Pateikti 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrovės metinį pranešimą; pateikti 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrovės metinį pranešimą. M. G. pareigos pateikti prašomus dokumentus neįvykdė. M. G., kaip įmonės vadovas, nustatytu laiku (per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos) nešaukė eilinio narių susirinkimo, nesilaiko susirinkimų rengimo tvarkos, neteikia akcininkui informacijos apie turtą ir veiklą, pažeidžia kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatuose nustatytas neturtines teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl šiurkštaus ABĮ numatytų įmonės vadovo pareigų nevykdymo įmonės vadovui M. G. turi būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje (b.l. 3-35).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2024 m. gruodžio 30 d. gauti UAB „M“ direktoriaus M. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjos L. K. pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje pareiškėjos L. K. ir M. G. byloje dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. e2-205-793/2020, apeliacine tvarka išnagrinėtos civ. bylos Nr. e2A-l2-642/2021) juridinis asmuo UAB „M“ byloje dalyvavo tik kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, t.y. ginčo šalių kreditorius, nes buvo sprendžiama dėl prievolės pagal 2018 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. G. ir UAB „M“ padalinimo. Teismo sprendime nenustatyta jokių įpareigojimų UAB „M“, juridinio asmens direktoriui M. G. dėl akcininkų įregistravimo. Pareiškėja nurodo, kad UAB „M“ direktorius M. G. nevykdo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų eilinį surinkimą, kuris turėjo vykti iki kalendorinių metų gegužės 1 d. ir tokiais veiksmais užkerta kelią pareiškėjai dalyvauti įmonės valdyme; M. G. neva nevykdo pareigos pateikti pareiškėjai prašomus dokumentus ir tuo pažeidžia pareiškėjos, kaip akcininkės neturtines teises. Nurodo, kad aukščiau nurodytas M. G., kaip UAB „M“ vadovo, pareigų nevykdymas numatytas ANK 119 str. 1 dalyje. Prašo skirti administracinę nuobaudą – baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad teismų praktikoje ANK 119 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kasacinio Teismo civilinių bylų praktikoje nurodyta, kad jei akcijos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis Teismas yra pažymėjęs, kad akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. <...> Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.97, 1.101 straipsniai). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau neperkeliamos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareigos. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 4 straipsnis (Akcininkas), kad „Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymo nustatyta tvarka turi įsigiję bent vieną bendrovės akciją“. ABĮ 14 straipsnis 4 dalis nustato, kad „Asmuo, įgijęs visas akcinės bendrovės akcijas arba įgijęs dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, taip pat asmuo, įgijęs uždarosios akcinės bendrovės akcijų, apie akcijų įgijimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo akcijų įgijimo dienos turi raštu pranešti atitinkamai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įgytų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įgijusį asmenį, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje. Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą patvirtinantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.“ Taigi ABĮ įstatymas pareigą pranešti bendrovei apie įgytas akcijas nustato būtent pačiam asmeniui, kuris įgijo akcijas nuosavybes teise. L. K. nurodo, kad UAB „M“ akcijas ji įgijo 2023 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo pagrindu. Tačiau, vadovaujantis ABĮ 14 str. nuostatomis, pareiškėja, įgijusi nuosavybės teisę į akcijas, niekada įstatymo nustatyta tvarka rašytiniu įstatymo nustatyto turinio pranešimu, nesikreipė į UAB „M“ dėl akcijų įsigijimo įforminimo ir nepateikė akcijų įsigijimą patvirtinančio dokumento. Tokiu būdu pareiškėja L. K., turėdama nuosavybės teises į UAB „M“ akcijas, tačiau, nepateikdama įstatymo nustatyta tvarka pranešimo bendrovei, neįgijo teisės ABĮ nustatyta tvarka naudotis akcininko teisėmis. Ši aplinkybė pareiškėjai yra puikiai žinoma, nes, minėtu sprendimu buvo padalintos ir pareiškėjos vardu registruotos UAB „S“ akcijos, teismo sprendimo pagrindu L. K. priklauso 13 vnt. akcijų, M. G. 12 vnt. Tačiau pareiškėja, naudodamasi aplinkybe, kad M. G. ABĮ 14 str. nustatyta tvarka pranešimo bendrovei apie akcijų įgijimą nepateikė, 2024 m. lapkričio 5 d. UAB „S“ akcininkų susirinkime dalyvauja lyg turėdama 25 vnt. akcijų, t.y. iki šiol balsuoja visomis akcijomis, kurios buvo registruotos L. K. vardu iki jų padalinimo 2023 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu. Be to, akcijas įgijęs akcininkas, vadovaujantis ABĮ 14 straipsnio 4 dalimi, pranešime bendrovei privalo pateikti savo asmens duomenis, kurie, „tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje, t.y.: fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, korespondencijos adresas. Tik pačiam akcininkui tinkamai įvykdžius šią pareigą, bendrovė galės tinkamai vykdyti jo informavimo pareigą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškimo nagrinėjimo dienai pareiškėja L. K. dėl savo pačios neveikimo yra nepateikusi bendrovei įstatymo nustatytos formos pranešimo apie akcijų įgijimą, todėl pareiškėja neįgijo teisėto pagrindo kreiptis į bendrovę su prašymais dėl informacijos gavimo, susirinkimo šaukimo ir pan. M. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad jis, būdamas UAB „M“ administracijos vadovu, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, vadovaujantis ANK 5651 straipsniu (b.l. 64-89).
Pareiškėjos L. K. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu prašė iškelti M. G. administracinę bylą ir skirti administracinę nuobaudą. Papildomai nurodė, kad nesutinka su M. G. paaiškinimuose nurodomomis aplinkybėmis. L. K. teismo sprendimu buvo pripažinta akcijų savininke. Akcijos sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis, teismas tas akcijas tik padalino po 50 vnt. L. K. turėjo teises į akcijas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ji neįgijo akcijų sandoriu ar kitu būdu, ji įgijo akcijas būtent teismo sprendimu. M. G., būdamas UAB „M“ vadovu, privalėjo organizuoti susirinkimus, rengti finansinės atskaitomybės rinkinius. Taip pat M. G. neįvykdė pareigos L. K. pateikti jos prašomus dokumentus. L. K. akcijos priteistos buvo teismo sprendimu, todėl ji akcininkės teises įgijo nuo minėto sprendimo priėmimo dienos. M. G. sąmoningai neteikė informacijos, neorganizavo susirinkimų, todėl jam turi būti paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Rūta Šimkienė palaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir prašė administracinio nusižengimo teiseną M. G. atžvilgiu nutraukti. Pažymėjo, kad pareiškimu prašoma taikyti administracinę atsakomybę pagal ABĮ, CK, Bendrovės įstatus, nes tai blanketinė norma. Tik paties akcininko valia yra kreiptis į Bendrovę ir pateikti duomenis, o būtent, jog įgijo akcijas ir gali realizuoti savo teises kaip akcininkas. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ABĮ 14 straipsnį, kuris išsamiai reglamentuoja nustatytą tvarką. Neginčijama aplinkybė, jog M. G. ir L. K. buvę sutuoktiniai. Tačiau tai niekaip neįpareigoja bendrovės vadovo daryti pakeitimus, keisti akcijų įrašus, jeigu nėra paties akcininko pranešimo. L. K. 2023 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje įgijo akcijas, todėl vadovaujantis ABĮ 14 straipsniu, ji per 7 dienas turėjo pateikti pranešimą, jog ji įgijo akcijas, taip pat ji privalėjo pateikti akcijų gavimą patvirtinantį dokumentą. Tik tuomet įmonės vadovas galėtų atlikti visus privalomus formalumus. Tai numatyta įstatyme. Šiuo atveju pati L. K. savo pareigos neįvykdė, t.y. nepateikė nustatytos formos pranešimo. Ji pati nesielgė taip, kaip pati reikalauja iš M. G. Taip pat pažymėjo, jog M. G. negavo jos nurodomų raštų. Jis šiuos duomenis pamatė tik susipažinęs su administracinio nusižengimo byla. Ant nurodytų dokumentų nėra jų surašymo datos. M. G. 2024 m. gruodžio 11 d. pranešimu paragino ją kaip akcininkę pateikti atitinkamus duomenis jam kaip administracijos vadovui. Ji šiuos duomenis pateikė. Tuomet M. G. kreipėsi į Juridinių asmenų registrą ir pateikė nurodytus duomenis. Bendrovė veiklos nevykdo, tačiau vis tiek bus šaukiamas akcininkų susirinkimas, nes reikia spręsti klausimą dėl įmonės buveinės adreso. UAB „M“ nevykdo jokios veiklos, todėl M. G. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. M. G. išsiaiškino su Registrų centru, jog jis turi teikti nulines deklaracijas dėl veiklos nevykdymo. Šis pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė ir bus viskas sutvarkyta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiai dienai bendrovės vadovas M. G. atliko akcininkės L. K. registraciją, kaip tai numato teisės aktai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo administracinę teiseną M. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2022 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023), Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimas iš dalies panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo L. K. asmeninės nuosavybės teise priteista: 50 vnt. UAB „M“ akcijų; 50 vnt. UAB „G“ akcijų; 13 vnt. UAB „S“ akcijų. Po santuokos nutraukimo M. G. priteista: 50 vnt. UAB „M“ akcijų; 50 vnt UAB „G“ akcijų; 13 vnt. UAB „S“ akcijų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. kovo 27 d. (b.l. 6-27).
Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „M“ vadovas nuo 2014 m. spalio 21 d. yra M. G. (b.l. 70-71).
Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 2 d. L. K. rašto, adresuoto UAB „M“ direktoriui M. G., siųsto el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini), matyti, jog L. K., būdama UAB „M“ akcininke, reikalauja ne vėliau kaip per 7 dienas neatlygintinai raštu pateikti: banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018-2023 metus (imtinai); kasos knygą už laikotarpį nuo 2018–2023 metus (imtinai); didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2018–2023 metus (imtinai), tiekėjų skolų registrus už laikotarpį nuo 2018–2023metus (imtinai), pirkėjų skolų registro už laikotarpį nuo 2018–2023 metus (imtinai); trumpalaikio turto duomenis už laikotarpį nuo 2018–2023 metus (imtinai), ilgalaikio turto už laikotarpį nuo 2018–2023 metus (imtinai); atskaitingų asmenų avanso apyskaitų išrašus/kopijas už laikotarpį nuo 2018–2021 metus (imtinai); pateikti trumpalaikio ir ilgalaikio turto pardavimo sutarčių kopijas; pateikti duomenis apie bendrovės suteiktas ir bendrovei grąžintas paskolas per 2018 – 2023 metus, pateikiant tai patvirtinančius apskaitos dokumentus (sutartis, išrašus, orderius ir pan.); pateikti duomenis apie bendrovės suteiktas ir bendrovei negrąžintas paskolas per 2018 – 2023 metus, pateikiant tai patvirtinančius apskaitos dokumentus (sutartis, išrašus, orderius ir pan.); pateikti 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrovės metinį pranešimą; pateikti 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrovės metinį pranešimą (b.l. 32-33).
Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 15 d. L. K. rašto, adresuoto UAB „M“ direktoriui M. G., siųsto el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini), matyti, jog prašymas/reikalavimas M. G. buvo įteiktas ir pakartotinai prašoma pateikti ankstesniame prašyme nurodytus dokumentus (b.l. 34-35).
Iš byloje esančio 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „M“ rašto „Dėl pranešimo apie įgytas UAB „M“ akcijas pateikimo“ adresuoto L. K. matyti, jog minėtame rašte nurodoma, kad L. K. iki šios dienos nepateikė Bendrovei ABĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto pranešimo apie akcijų įsigijimą, taip pat nepateikė akcijų įsigijimą patvirtinančio dokumento bei informacijos: fizinio asmens vardo, pavardės, asmens kodo ir korespondencijos adreso, kuriuo akcininkui turėtų būti siunčiama bendrovės korespondencija. Taip pat nurodoma, kad pateikus nustatyto turinio pranešimą, UAB „M“ turės galimybę sušaukti visuotinį susirinkimą įstatymo nustatyta tvarka ir spręsti kitus aktualius klausimus dėl Bendrovės buveinės adreso pakeitimo ir tolimesnės veiklos (b.l. 79).
Iš byloje esančio 2024 m. gruodžio 16 d. L. K. rašto „Dėl UAB „M“ akcijų“, adresuoto UAB „M“, matyti, jog minėtame rašte nurodoma, kad M. G. neabejotinai žinoma apie 2023 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo padalintos UAB „M“ akcijos. Įsiteisėjus minėtam sprendimui, teismas minėtą sprendimą išsiuntė VĮ „Registrų centras“, taip pat ir UAB „M“. Teismo sprendimas tiek M. G., tiek UAB „M“ buvo įteiktas. Tačiau pageidaujant pateikiami L. K. anketiniai duomenys ir pakartotinai teikiamas sprendimas, kuriuo prašoma tinkamai jį vykdyti ir kuo operatyviau įregistruoti vertybinių popierių pasikeitimą bei pateikti vertybinių popierių išrašą (b.l. 84).
Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog nuo 2024 m. gruodžio 16 d. UAB „M“ akcininke įregistruota L. K., kurios turimų UAB „M“ akcijų skaičius - 50 vnt., bei nuo 2014 m. spalio 21 d. įmonės akcininkas yra M. G., kurio turimų akcijų skaičius 2024 m. gruodžio 16 d. yra 50 vnt. (b.l. 88).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardyti galimi nusižengimo subjektai yra juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą paprastai traukiamas juridinio asmens vadovas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad M. G. yra UAB „M“ vadovas, kuris ir yra atsakingas už tinkamą akcininkų teisių užtikrinimą ir yra tinkamas subjektas, jeigu būtų nustatyta, kad turi būti taikoma administracinė atsakomybė už Bendrovės akcininkų teisių pažeidimą.
Pažymėtina, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
Teismų praktikoje dėl ANK 119 straipsnio taikymo pažymima, kad tai yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-387/2022, 2AT-13-654/2024). Pavyzdžiui, šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-25-303/2021).
Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017).
Nagrinėjamu atveju M. G. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtais veiksmais pažeidė UAB „M“ akcininkės L. K. teises, o būtent M. G., būdamas UAB „M“ vadovu, nustatytu laiku (per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos) nešaukė eilinio narių susirinkimo, nesilaikė įstatyme numatytos susirinkimų rengimo tvarkos, neteikė akcininkui informacijos apie turtą ir veiklą, tuo pažeisdamas kooperatinių bendrovių įstatuose nustatytas neturtines teises. L. K. pateiktu pareiškimu prašo M. G. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2022 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023), Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimas iš dalies panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo L. K. asmeninės nuosavybės teise priteista: 50 vnt. UAB „M“ akcijų; 50 vnt UAB „G“ akcijų; 13 vnt. UAB „S“ akcijų. Po santuokos nutraukimo M. G. priteista: 50 vnt. UAB „M“ akcijų; 50 vnt UAB „G“ akcijų; 13 vnt. UAB „S“ akcijų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. kovo 27 d. (b.l. 6-27). Akivaizdu, jog UAB „M“ vadovui M. G. neabejotinai buvo žinoma apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo teisines pasekmes. Pažymėtina, jog CK 4.47 straipsnyje nurodomi nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Teismui nekyla abejonių, jog L. K. nuosavybės teisę į akcijas įgijo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš administracinio nusižengimo bylos turinio matyti, kad UAB „M“ valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (b.l. 29-30). Šiuo atveju, būtent UAB „M“ vadovui tenka pareiga šaukti kasmetinius visuotinius akcininkų susirinkimus. Aptariamos bendrovės finansiniai metai yra nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „M“ visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo šauktas, nurodant, jog L. K., įgijusi nuosavybės teisę akcijas, niekada įstatymo nustatyta tvarka rašytiniu, įstatymo nustatyto turinio pranešimu nesikreipė į UAB „M“ dėl akcijų įsigijimo įforminimo ir nepateikė akcijų įsigijimą patvirtinančio dokumento, tokiu būdu L. K., turėdama nuosavybės teises į UAB „M“ akcijas, tačiau nepateikdama įstatymo nustatyta tvarka pranešimo bendrovei, neįgijo teisės naudotis akcininko teisėmis. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog įmonė jokios veiklos nevykdė, šie duomenis buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, iš pirmiau nurodytų ir tarpusavyje sutampančių įrodymų matyti, kad 2024 metais UAB „M“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo šaukiamas. Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442-2664/2008, N62-2470/2010), o ANK 119 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su nusižengimo sukeltomis pasekmėmis (žala). Pastebėtina, kad būtent bendrovės vadovas privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą kasacinę praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Taigi, apibendrinus pirmiau aptartą, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G., saistomas ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, per nustatytą 4 mėnesių terminą nuo finansinių metų pabaigos visuotinio UAB „M“ akcininkų susirinkimo nesušaukė ir tokiais savo veiksmai realizavo jam inkriminuoto ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Minėtos teismų praktikos ir teisinio reguliavimo kontekste pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. nurodyti argumentai dėl neva 2021-2025 m. nevykdytos veiklos, pajamų nebuvimo, nelaikytini jo administracinę atsakomybę šalinančiais ir jam kaip bendrovės vadovui tenkančios bei ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą paneigiančiais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. ir jo atstovė tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat tvirtino, kad L. K., įgijusi nuosavybės teisę akcijas, niekada įstatymo nustatyta tvarka rašytiniu, įstatymo nustatyto turinio pranešimu nesikreipė į UAB „M“ dėl akcijų įsigijimo įforminimo ir nepateikė akcijų įsigijimą patvirtinančio dokumento, tokiu būdu L. K., turėdama nuosavybės teises į UAB „M“ akcijas, tačiau nepateikdama įstatymo nustatyta tvarka pranešimo bendrovei, neįgijo teisės naudotis akcininko teisėmis. Be to, nurodė, jog M. G. negavo L. K. siųstų prašymų dėl informacijos pateikimo. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.
ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje (Įstatymo redakcija, galiojusi L. K. UAB „M“ direktoriui išsiųstų reikalavimų pateikti duomenis metu) nurodoma, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš pirmiau paminėtų alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-3-387/2022).
Administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio dispoziciją bei ABĮ normas asmeniui kyla tik tuomet, kai asmuo neatlieka įstatymo numatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-21-628/2024).
Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 2 d. L. K. rašto, adresuoto UAB „M“ direktoriui M. G., siųsto el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini), matyti, jog L. K., būdama UAB „M“ akcininke, reikalauja ne vėliau kaip per 7 dienas neatlygintinai raštu pateikti informaciją apie įmonės turtą ir kitus dokumentus (b.l. 32-33). Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 15 d. L. K. rašto, adresuoto UAB „M“ direktoriui M. G., siųsto el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini), matyti, jog prašymas/reikalavimas M. G. buvo įteiktas ir pakartotinai prašoma pateikti ankstesniame prašyme nurodytus dokumentus (b.l. 34-35). Teismas pažymi, jog pareiškimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo M. G. teisme gautas 2024 m. spalio 14 d. Po šio pareiškimo pateikimo teismui dienos, M. G. 2024 m. gruodžio 11 d. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) pateikė raštą „Dėl pranešimo apie įgytas UAB „M“ akcijas pateikimo“ L. K., kuriame nurodo, kad ji iki šios dienos nepateikė Bendrovei ABĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto pranešimo apie akcijų įsigijimą, taip pat nepateikė akcijų įsigijimą patvirtinančio dokumento bei informacijos. Taip pat nurodo, kad pateikus nustatyto turinio pranešimą, UAB „M“ turės galimybę sušaukti visuotinį susirinkimą įstatymo nustatyta tvarka ir spręsti kitus aktualius klausimus dėl Bendrovės buveinės adreso pakeitimo ir tolimesnės veiklos. 2024 m. gruodžio 13 d. L. K. atsakė M. G. nurodytu el. pašto adresu bei pateikė duomenis, kuriuos M. G. pateikė VĮ „Registrų centras“. Teismo posėdžio metu M. G. atstovė nurodė, kad M. G. negavo L. K. 2024 m. balandžio mėn. siųstų prašymų dėl informacijos pateikimo. Akivaizdu, jog M. G. sąmoningai neatsakė L. K. ir tik po pareiškimo teismui pateikimo dienos, 2024 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į ją dėl pranešimo pateikimo iš to paties elektroninio pašto, kuriuo L. K. kreipėsi į M. G. su prašymais pateikti reikalingą informaciją. Teismas pažymi, jog Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju, M. G. L. K. informacijos nepateikė, į jos laiškus neatsakė ir nenurodė tokios informacijos neteikimo priežasčių. Įvertinus aukščiau nurodomas aplinkybes, visos šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl M. G. nurodomų aplinkybių sąžiningumo.
Pažymėtina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinasis požymis. Nagrinėjamu atveju, UAB „M“ vadovas M. G., žinodamas, apie gautą akcininkės prašymą, taip pat apie ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą sudaryti galimybę akcininkui ir (ar) jo įgaliotam asmeniui susipažinti su bendrovės dokumentais, šios pareigos nevykdė, t. y. nepateikė bei nesudarė galimybės susipažinti su prašomais bendrovės dokumentais. Nagrinėjamu atveju, nepateikus prašomos pateikti informacijos, buvo sudaryta kliūtis pasinaudoti įstatymo nustatytomis akcininko teisėmis. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G., tokiais savo veiksmai realizavo jam inkriminuoto ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
M. G. skirtina administracinė nuobauda.
M. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 480 Eur iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas sprendžia, jog skiriant baudą M. G. būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, bet į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą. Padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – akcininkų teisių pažeidimu. Pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. Šioje byloje duomenų apie M. G. baustumą ar teistumą nėra. M. G. dirba, byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakomybėn traukiamo asmens veika, pasireiškusi savalaikiu visuotino akcininkų susirinkimo nesušaukimu nustatytais terminais, taip pat įstatyme nustatytos informacijos nepateikimas akcininkui, reikšmingai nepažeidė jokių akcininkės L. K. teisių, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog įmonė veiklos nevykdė. M. G. šiuos veiksmus atliko savo rizika ir, kaip vadovas, turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gali grėsti atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus taip pat lėmė situacija, kad L. K. ir M. G. buvę sutuoktiniai, tarp kurių vyksta ginčai. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. G. paskyrus minimalią ANK 119 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 480 Eur dydžio baudą.
Kiti procesiniai klausimai
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuojančio ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024 ir kt.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. prašo teismo priteisti M. G. iš pareiškėjos L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo priimtas procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir yra konstatuotas ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimas, priteisti M. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje nėra teisinio pagrindo, todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja L. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, jog yra patyrusi 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog minėta suma advokatui sumokėta (b.l. 52-53). Kaip matyti iš pateikto prašymo, pareiškėja už pareiškimo parengimą ir pateikimą teismui advokatui sumokėjo – 484 Eur, o už atstovavimą teisme – 121 Eur. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus M. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio L. K. buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. G..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
M. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.
L. K. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo iš M. G. tenkinti ir L. K. naudai iš M. G. priteisti 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
M. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-38-890/2025.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Eglė Žakevičiūtė