Baudžiamoji byla Nr. N1-1282-988/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24185-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10; 1.1.8.7.1; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Audronei Adomavičienei,

dalyvaujant prokurorams Rūtai Pečkaitytei, Romualdui Latveliui,

kaltinamiesiems O. K., J. G., E. K., D. B. ir G. V., jų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams L. B., J. V., civilinei atsakovei H. K., atstovei pagal įstatymą J. Č., L. L.,

kaltinamųjų gynėjams Liudmilai Karvelienei, Arūnui Aleknai, Vidmantui Baumilai, Žanai Timaškovai, Mindaugui Vaivadai, Aleksandrui Palamarčukui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B.,

nukentėjusiajam E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 8 klasių išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2015-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo  nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d.  ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn., BK 180 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., BK 63 str. 4 d. paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m., vadovaujantis BK 92 str., 1 metams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą ir be elgesio  apribojimo priemones kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

2) 2015-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo  nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 str. 2 d., paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn., BK 180 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., BK 63 str. 4 d., paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn., vadovaujantis BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė -  terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones:  elgesio apribojimą 10 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str.  1 d., BK 63 str. 4 d., BK 63 str. 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įspėjant bei apribojant elgesį, įpareigojant tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su svarbiomis priežastimis. 2016-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

3) 2017-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir laikyti nuteista 1 m. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 sr. 1 d. ir 3 d. 2017-05-19 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrinti 2015-12-08 ir 2015-12-22 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutine subendrinta  1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu,

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 11 kl., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metamas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudėta su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penki epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64(1) straipsniu, paskirta subendrinta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėtai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo, suėmimo ir atliktas bausmės laikas nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. (1 para), nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. kovo 23 d.;

5) 2016-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 180 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 64-1, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 m., pagal 2016-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2016-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę bausmę - terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 11 mėn., 2017-11-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu,

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirba, 12 klausių išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu,

O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 8 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 9 klasėje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu,

G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 11 klasėje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teista:

1) 2016-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 93 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

2) 2017-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su jos mokymusi arba darbu, bei dirbti arba mokytis,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu,

Teismas

n u s t a t ė :

E. K., D. B., J. G., O. K. ir G. V. veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, E. K. pašalinus kliūtis, įsibrovė į patalpas pagrobė svetimą turtą, būtent: 2015-04-27, apie 17.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Kalvarijų ir Žalgirio g. sankryžos, Vilniuje, J. G. iš nukentėjusiojo, apsvaigusio nuo alkoholio, E. M. drabužių pagrobus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktus, ir J. G. kartu su E. K. paskambinus į minėto buto duris, duris atidarius V. B., J. G. kartu su E. K. pranešė apie apsvaigusį nuo alkoholio ir gulintį prie Kalvarijų ir Žalgirio g. sankryžos prie viešojo transporto stotelės E. M., po ko E. K. išvedė iš namų V. B. iki miegančio sūnėno E. M., kad šis nesutrukdytų planuojamam nusikaltimui, po ko J. G., iš E. M. pagrobtais raktais atrakino buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje duris, tokiu būdu G. V. kartu su J. G., D. B., O. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų skaičiumi įsibrovė į minėtą butą, iš kur pagrobė nenustatytą kiekį, nenustatyto pavadinimo cigarečių pakelių, kurių vertė 24 eurai, iš buto kambaryje esančios sekcijos pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 500 g JACOBS kavos pakelį, 5 eurų vertės, 250 g JACOBS kavos pakelį, 3 eurų vertės, 4 vnt. šokoladukų, vieno vieneto vertė 0,60 eurų vertės, bendros 2,4 eurų vertės, 250 g šokoladą „Pergalė“, 1,50 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG, 15 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2630, 40 eurų vertės, du vestuvinius auksinius žiedus, vieno vieneto vertė 200 eurų, bendros 400 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su žalios spalvos brangakmeniu, 200 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su rubino spalvos brangakmeniu, 100 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą su kvadrato formos papuošimu, 400 eurų vertės, auksinę smulkaus pynimo  grandinėlę, 50 eurų vertės, iš miegamojo pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310, 10 eurų vertės ir nukentėjusiajam E. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA Xl, 30 eurų vertės ir su minėtais daiktais iš buto pasišalino, tokiu būdu, įsibrovus į butą, pagrobė svetimą, V. B. priklausantį, 1250,9 eurų vertės turtą ir E. M. priklausantį turtą 30 eurų vertės.

Šiais veiksmais D. B., J. G., O. K. ir G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje.

Kaltinamasis J. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, kuo yra kaltinamas, suprato, ir parodė, kad viskas vyko 2015 m. balandžio mėnesį, kurią valandą, nepamena. Jis buvo su E. K., D. B., O. K., G. V.. Dar buvo kitų asmenų, kurių nepamena. Jie gėrė su jaunesniu nukentėjusiuoju, kuris yra teismo salėje, kurio vardo, pavardės, nežino, gali būti E. M., su kuriuo atsitiktinai susitiko ir gėrė prie baro, adresu (duomenys neskelbtini). Tas asmuo prisigėrė, pasakė adresą, kurio jis tiksliai nepamena, gali būti (duomenys neskelbtini), Vilnius, prašė palydėti jį namo. Jie jį lydėjo, vėliau jis nukrito, jie jį kėlė, bet jis užmigo, jie ištraukė raktą iš kišenės, nes jam (A. G.) kilo mintis apvogti butą. Atrodo, kad jis pasakė kitiems ką jis ruošėsi daryti su tais raktais, kai jis iš nukentėjusiojo paėmė raktus, kiti kaltinamieji žinojo, kad jis eina į butą, jis sakė, kad apvogs tą butą. Nepamena, ar jie pritarė. Tai, kad jis paėmė raktus matė tik E. K.. Jie nuėjo iki buto, jis su E. K. buvo, kai paskambino į duris, kiti tuo metu buvo aukštu aukščiau pasislėpę, kad jų nepamatytų. Duris atidarė kitas, vyresnis nukentėjusysis (V. B.), kurio vardo, pavardės jis nežino, pasakė, kad jo sūnus ar draugas, tiksliai nepamena, miega girtas, jie jį lydėjo namo, bet jis nukrito ir užmigo. V. B. apsirengė, užrakino duris ir išėjo. Jis kartu išėjo iš laiptinės ir ėjo į kitą pusę. Į butą ėjo jis, D. B., G. V. ir O. K., E. K. nebuvo bute. Jis (J. G.) atrakino buto duris, jie užėjo į butą, kiekvienas atskirai ieškojo aukso, pinigų, telefonų spintelėse, sekcijose. Jis rado auksą, buvo du vestuviniai auksiniai žiedai, moteriškas auksinis žiedas su žalios spalvos brangakmeniu, moteriškas auksinis žiedas su rubino spalvos brangakmeniu, vyriškas auksinis žiedas su kvadrato formos papuošimu, auksinė smulkaus pynimo grandinėlė. Dar jie pagrobė telefonus, jis paėmė Samsung. Daugiau jis nieko neėmė. Kiti paėmė telefonus Nokia 2630, Nokia X1 ir dar galėjo būti 3 Nokia telefonai, kur jie buvo nežino, jis paėmė telefoną nuo stalo. Ką dar jie paėmė, nežino. Jis nematė, kas paėmė 2 pakelius kavos ir 4 šokoladukus, bet galėjo būti paimti, cigarečių nepamena. Jie bute buvo keturiese, o E. K. nuėjo parodyti, kur guli E. M.. Po to, jie su juo dviese susitiko. E. K. negrįžo su jais į butą, jis išėjo su kitu nukentėjusiuoju. Jie išėjo iš buto, jis užrakino duris, raktus išmetė į krūmus, ir keturiese ėjo link Šiaurės miestelio. Po kokių 2 valandų, jis susitiko su E. K., jie pardavė auksą lombarde, ir kartu išleido pinigus. E. K. žinojo, kad jie eis vogti buto, nežino, ar tam pritarė. E. K. ėjo pasakyti, kur kitas nukentėjusysis guli, atrodo, kad jie buvo sutarę su E. K., kad kol nueis, jie eis į butą. Pradžioje, kai jis skambino į duris, E. K. buvo su juo. Sutinka, kad jis pagrobė šokoladukus, kavą. Jis su V. B. civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins kuo greičiau, dalimis, atsiprašo nukentėjusiųjų, labai gailisi dėl savo veiksmų (4 t., b. l. 3-5).

Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, kuo yra kaltinamas, suprato, ir parodė, kad visa tai vyko 2015 m. pavasarį, galėjo būti balandžio 27 d., valandos nepamena, po pietų. Jie pradžioje buvo su J. G., D. B., G. V. ir O. K. susitikę, daugiau nieko nebuvo, gėrė alkoholį prie baro, adresu (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo E. M. ir pasiūlė išgerti, jie sutiko, E. M. prisigėrė pirmas ir paprašė nuvesti namo, jie sužinojo adresą, pasakė, kad padės nueiti namo. Kai ėjo, tas asmuo nukrito ir nebeatsikėlė. J. G. pamatė jo kišenėje raktus, tikriausiai ištraukė, ir jie visi nuėjo į butą pakviesti ką nors, kad parvestų namo. Iš pradžių jie negalvojo apvogti buto, J. G. to neminėjo, po to taip susiklostė aplinkybės, apvogti butą. Tuo metu, kai jie ėjo link buto, J. G. pasakė, kad reikia apiplėšti tą butą, pažiūrėti, kas gero namuose. Jis žinojo, kad J. G. paėmė raktus, jie neaptarė, ką darys, jei bute kas nors bus, prie buto nuėjo dviese, aukštu aukščiau laukė D. B., G. V., O. K. bei kiti asmenys, kurių jis nepamena. J. G. paskambino į duris, jis stovėjo kartu. Iš buto išėjo V. B., jie jam paaiškino situaciją, visi išėjo, jis jį lydėjo iki tos vietos, kur buvo E. M., nes norėjo gero. Žinojo, kad tuo metu bus apvagiamas butas, suprato, kad tokiais veiksmais bus sudaroma galimybė kitiems apiplėšti butą. Jo pagrindinis tikslas buvo padėti žmogui, bet kartu ir draugams padėti apvogti butą. Jis pats bute nebuvo. Jie buvo sutarę, kad pažiūrės butą ir, jeigu kas bus viduje, jis nuves prie nukentėjusiojo prie Žalgirio stotelės. Kai jie nuėjo į tą vietą, jo jau nerado, buvo išvežtas į policiją. Tada jis nuėjo ieškoti J. G., bet nerado, tada išėjo namo. Jis po kelių valandų susitiko su J. G. ir šis pasakė, kad pavogė auksą iš buto, pasiūlė padėti jam parduoti. Jis sutiko tai padaryti, pinigus išleido kartu. Buvo telefonas ir papuošalai. Kiek tiksliai telefonų buvo, nepamena, kavos, šokoladukų, cigarečių nematė. Jis prisipažįsta, kad išviliojo žmogų iš namų, kad įvyktų plėšimas, padėjo įvykdyti vagystę, sutinka su pateiktu civiliniu ieškiniu, atlygins kartu su kitais kaltinamaisiais, labai gailisi (4 t., b. l. 3, 5, 6).

Kaltinamoji D. B. teismo posėdžio metu kalta prisipažino, kuo yra kaltinama, suprato ir parodė, kad ji buvo bute, paėmė 2 blokus kontrabandinių cigarečių Fest, telefoną 3310 ir dujų balionėlį. Ką kiti ėmė, nematė, galėjo būti paimti aukso dirbiniai. Tai įvyko 2015 m., jai buvo tik ką suėję 14 metų. Ji patvirtina, kad viskas buvo taip, kaip sakė kiti kaltinamieji. Ji į butą ėjo tikslu apvogti. Jie nekalbėjo apie planus apvogti, nieko nesitarė, tiesiog bendrai ėjo ir darė. Ji supranta, kad kaltinama, jog bendrininkų grupėje paėmė daiktus, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, žalą atlygins, kai išeis iš pataisos namų, gailisi (4 t., b. l. 3, 6, 7).

Kaltinamoji O. K. teismo posėdžio metu kalta prisipažino, kuo yra kaltinama, suprato ir parodė, kad tuo metu jai jau buvo 14 metų. Ji gėrė su kai kuriais, kurių ne visus pamena, žmogus nusigėrė ir jie visi nuėjo iki buto. Ji užėjo į butą ne tikslu vogti ar pakenkti, ji ėjo be tikslo, todėl, kad visi ėjo. Visi ėjo į butą, kad apvogti, tikriausiai, ji nežinojo jų ketinimų. Tikėjosi, kad kiti ims kažką, nes ko ten eiti. Atrodo, kad buvo kalbama apie vagystę iš buto, nepamena, kas buvo bute, atrodo, kad J. G. buvo. Ji tiesiog ėjo kartu ir paėmė tik cigaretes, kontrabandines, daugiau nieko nenorėjo paimti. Ką kiti paėmė, nematė, nepamena. Cigaretes ji paėmė, nes kažkas pasiūlė, impulsyviai, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas. Šiuo metu nebevartoja, neseniai grįžo iš reabilitacijos centro, mokosi 9 klasėje, mokslai sekasi puikiai, lanko grupes, kartais pas psichologus vaikšto, gyvena savarankiškuose namuose, ją globoja, ateityje planuoja toliau mokytis, dirbti, nukentėjusiesiems žalą atlygins, nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiųjų už padarytą nusikaltimą, gailisi (4 t., b. l. 3, 7, 8).

Kaltinamoji G. V. teismo posėdžio metu kalta prisipažino, kuo yra kaltinama, suprato ir parodė, kad jos duoti parodymai buvo melagingi, nes ji buvo išsigandusi. Viskas buvo kaip sakė J. G., E. K., D. B.. Jie susitiko Kalvarijų g., netoli Kalvarijų turgaus, vaikinai su vyriškiu gėrė bare, nusigėrė. Jis pasakė savo adresą, jie jį vedė namo, Kalvarijų stotelėje vyriškis nukrito ir užmigo. J. G. paėmė raktus ir jie nuėjo į butą. Ji nežino, kas ką ėmė. Ji paėmė vieną telefoną Nokia ir cigarečių, D. B. ėmė telefoną Nokia 3310 ir cigarečių, ką J. G. ėmė, nepamena, nematė. Viskas įvyko 2015 m. balandžio 27 d., valandų nepamena, Jie buvo bute, (duomenys neskelbtini)., numerio nepamena. Nežino, kam kilo idėja atlikti tokius veiksmus. Tokia idėja kilo, kai vyras užmigo. Ji nematė, kas paėmė raktus, bet mano, kad J. G., nes jis turėjo raktus, rakino duris. Ji iš pradžių galvojo, kad pasakys, kad paimtų girtą vyriškį, po to, viskas susiklostė kitaip, kad jie įsibraus į butą ir apvogs. Bute buvo visi, bet ji bute nematė E. K. ir J. G., kuris atrakino duris. Pamena, kad bute buvo O. K., kuri paėmė vieną telefoną, o ji kitą, ir jos paėmė cigaretes. D. B. ėmė cigaretes ir telefoną, ką ėmė J. G., ji nematė. Ji žino, kad buvo paimti aukso dirbiniai. Tai sužinojo per apklausą. Ji nežino, ar bute buvo kitų asmenų. Jie buvo su nepažįstamais asmenimis susitikę, bet nepamena, ar jie buvo bute, bet galėjo būti. Iš viso buvo 4 blokai cigarečių. Ji, D. B. ir O. K. ėmė cigaretes ir kiekviena po vieną telefoną Nokia. Kur ji padėjo telefoną nepamena. Ji sutinka su pateiktu civiliniu ieškiniu, atlygins, kai išleis iš Kauno socializacijos centro. Ji savo poelgį vertina blogai, nesuprato, ką daro, ateityje dirbs, mokysis. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiųjų (4 t., b. l. 3, 8, 9).

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra pareiškęs 1186,90 eurų civilinį ieškinį, kurį palaiko. Jis nurodė, kad galėjo būti paimtos ir cigaretės, kurios galėjo kainuoti 24 eurus, bet ieškinio dėl cigarečių jis nereiškia. Vienas pavogtas telefonas jam buvo grąžintas, kokios vertės, nepamena (4 t., b. l. 9, 10).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad jis gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vienas. Pas jį į svečius 2015-04-24 atvažiavo sūnėnas E. M.. Savaitgalį jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus. 2015-04-27 apie 5.30 val. V. B. išėjo į darbą, sūnėną jis paliko savo bute ir paliko jam atsarginius raktus. Namo grįžo apie 16.45 val. Durys buvo užrakintos, o namuose sūnėno nebuvo. Atidaręs sekcijos barą, pastebėjo, kad jame nėra mobiliojo ryšio telefono „Samsung", kurio vertė 15 eurų, mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2630“ už 40 eurų, mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3310“ už 10 eurų. Turi visų telefonų dokumentus. Telefonai buvo sudėti į dėžutes. Dar bare pasigedo juvelyrinių dirbinių: 2 vestuvinių žiedų po 200 eurų, moteriško žiedo su žalios spalvos brangakmeniu už 200 eurų, moteriško auksinio žiedo su rubino spalvos brangakmeniu už 100 eurų, vyriško žiedo su kvadrato formos viršumi už 400 eurų, 1 smulkaus pynimo grandinėlės už 50 eurų. Juvelyrinių dirbinių dokumentų neturi, kadangi tie papuošalai jo mirusios žmonos. Į policiją iš karto nesikreipė ir pagalbos telefonu neskambino, nes nežinojo, kas nutiko ir manė, kad visi daiktai gali būti pas sūnėną. Sūnėno tą dieną nesulaukė. 2015-04-28 apie 5.30 val. išėjo į darbą, duris užrakino. Grįžęs namo apie 16.45 val. atsirakino duris, sūnėno dar namuose nebuvo. Jam būnant namuose apie 17.10 val. namo grįžo sūnėnas kartu su kaimynu G. B.. V. B. paklausė sūnėno, kur visi daiktai. Jis pasakė, kad nieko nežino ir, kad kažkur prie Kalvarijų turgavietės vartojo alkoholinius gėrimus kartu su nepažįstamais žmonėmis, sakė, kad pametė raktus ir piniginę. Jis įtarė, kad jo daiktus galėjo paimti žmonės, su kuriais gėrė. Jis minėjo, kad atsidūrė nakvynės namuose „Sala“, o vėliau Vilniaus mieste pirmajame policijos komisariate. Jie abu pasitarė ir pagalvojo, kad butą galėjo apvogti žmonės, su kuriais jis gėrė. Nes anot sūnėno, jo mobiliojo ryšio telefonas taip pat dingo iš V. B. buto. Sūnėnas sakė, kad į V. B. namus nieko neįsileido. Galimai tie žmonės su pavogtais raktais galėjo atsirakinti V. B. buto duris, kol jis buvo darbe, o sūnėnas nakvynės namuose. Iš kaimyno G. telefono sūnėnas paskambino pagalbos telefonu. Dėl įvykio V. B. padaryta turtinė žala. Papuošalai buvo sudėti į medžiaginę juodą piniginę, kurios jis materialai nevertina. (t. 1, b. l. 59-60)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad išėjus pareigūnams dar sekcijos pasigedo 500 g „Jacobs“ kavos pakelio, 5 eurų vertės, 250 g „Jacobs“ kavos pakelio 3 eurų vertės, 4 vnt. šokoladukų po 0,6 euro, viso 2,4 euro vertės ir 1 vnt. šokolado „Pergalė“ 250 g 1,5 euro vertės. Telefoną „Samsung“ pavogė iš sekcijos antros lentynos, o kavą ir šokoladą iš pirmos lentynos, telefonas "Nokia 2630" gulėjo ant tos pačios sekcijos šalia anksčiau minėtų lentynų, o trečias telefonas "Nokia 3310" buvo miegamajame ant kėdės šalia lovos. Telefonas "Nokia 2630" jam grąžintas, todėl civilinio ieškinio nereikš. Daugiau daiktų bute nepasigedo, niekas nebuvo sulaužyta ar išvartyta. Taip pat prisiminė, kad, tą dieną, kai namo grįžęs iš darbo namie nerado sūnėno, į butą atėjo du jaunuoliai, kurie pasakė, kad jo sūnus guli girtas prie Žalgirio Maximos. Jis sutiko ir ėjo su jais, Iš pradžių ėjo du jaunuoliai, o po to vienas atsiskyrė ir išėjo. Jis su likusiu nuėjo iki tos vietos, bet sūnėno nebuvo, tada ir jį lydėjęs vaikinas nuėjo sau. Vaikinas buvo apie 18-20 metų amžiaus, jo neatpažintų. Grįžęs namo, rado butą apvogtą. (t. 1, b. l. 64-65)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad jis jau tikrai neprisimena 2015 metų vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje aplinkybių. Jau yra davęs išsamius parodymus dėl pavogtų daiktų, yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurio papildyti ar pakeisti nepageidauja. Į klausimą, ar 2015-04-27 iš jo namų galėjo ar negalėjo būti pagrobtos cigaretes, gali pasakyti, kad dabar jau neprisimenu, tačiau pats yra rūkantis, todėl tikrai galėjo namuose turėti cigarečių pakelių. Kur jie buvo padėti, nežino, taip pat negali pasakyti, kiek tiksliai pakelių galėjo turėti, nes kartais perka ne po vieną pakelį ir cigarečių namie būna daug. Negali pasakyti, kokios markės buvo cigaretės, šiaip rūko raudoną "LD". 2015 metais galėjo būti jo namuose cigaretės ir su baltarusiškomis banderolėmis pavadinimu "Fest", nes jam tokių kelis kartus pavyko nusipirkti iš čigonų Kalvarijų turguje, dabar tokių neperka. V. B. nereiškiu jokių pretenzijų dėl cigarečių vagystės, taip pat nereiškia civilinio ieškinio dėl jų vagystės, nes, visų pirmą, tiksliai negali teigti, kad cigarečių pakeliai buvo pavogti, o, jei ir buvo, nežino kiek buvo pakelių, kokios jos buvo markės ir kokios vertės. (t.3, b. l. 75)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. parodė, kad porą savaičių jis lankėsi pas dėdę namuose adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-04-27 dienos metu, buvo vienas bare, kuris buvo Turgaus gatvėje, netoli Kalvarijų turgaus. Jam geriant alų, prie jo priėjo du vaikinai. Kaip jie tiksliai atrodė nupasakoti negali, bet pamena, jog vienas buvo apvalių veido bruožų ir truputį apkūnokas. Kitas buvo liesesnis už aną, daugiau nieko negali pasakyti. Abu buvo trumpai kirptų, šviesių plaukų. Jie abu prisėdo prie jo. Ar jie buvo nepilnamečiai pasakyti negali, tik pamena, jog juos pamačiusi baro padavėja pradėjo juos varyti namo, sakydama, jog nepilnamečiams alkoholio neparduoda. Vienas iš jų, tas apvalių veido bruožų padavėjai pasakė, jog jam yra 20 metų. Aš su vaikinais geriau alų ir šnekėjausi. Vaikinai pasakė, kad jų laukia trys panelės. Visos jos tamsių plaukų iš pažiūros buvo matyti, kad jos nepilnametės. Vaikinai pasiūlė E. M. drauge išgerti alaus, kur nors parke, kad galėtų prisijungti jų paneles. E. M. sutiko. Nuėjo į visą parą veikiančią parduotuvę „Alco bravo“. Ten jis dar nupirko 3-4 butelius alaus, 1 litro talpos, ir pakelį traškučių. Jie tai - du vaikinai ir 3 paneles, jį pradėjo vesti kažkokiais kiemais, kol jie priėjo žalios spalvos, medinį apleistą namą, kuris neturėjo langų, todėl jie įlipo per langą. Namo vidus irgi buvo apleistas. Jie ten susėdę gėrė alų. Dar pamena, jog dar priėjo prie namo kažkokių jaunuolių, jų buvo gal 3-4. Kaip jie atrodė nupasakoti negaliu. Kas nutiko vėliau pasakyti negali, nes nieko neatsimena. Jis atsibudo tik „Saloje“. Pareigūnai jam papasakojo, jog jį rado gulintį kažkokioje gatvėje. Pasak pareigūnų apie jį pranešė žmonės, pasakė, jog guli gatvėje žmogus, o šalia jo kažkas jį „tampo“. Nori pažymėti, jog kai atsibudo „Saloje“ jis pasigedo raktų ir pinigų. Kiek buvo pinigų jis neatsimena, bet tikriausiai keli eurai. Parėjęs namo pas dėdę, sužinojo, kad apvogtas jo butas. Iš dėdės buto buvo dingęs jo auksas, trys dėdės telefonai ir vienas jam priklausantis - „Nokia Xl. Daugiau kas dingo iš dėdės namų, ji pasakyti negali, nes tiksliai nieko nežino.(t.1, b. l. 71)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2015-04-27 vagystės iš dėdės buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jo pinigai pavogti nebuvo, tačiau buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas "Nokia X1", paskutinį kartą jį matė kambaryje ant televizoriaus staliuko. Telefono dokumentų neturi, jo vertė 30 eurų, tačiau žala jam nežymi, civilinio ieškinio nereikš. (t.1, b. l. 75-76)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. D. parodė, kad pažįsta asmenis D. B., J. G., E. K., A. P.. O. K. ir G. V. nepažįsta. Dėl 2015-04-27 įvykio jis jau nelabai ką ir prisimena, nes praėjo daug laiko. Tik tiksliai gali pasakyti, kad jokios vagystės tą dieną nedarė. Atsimena, kad tą dieną, dienos metu, buvo susitikęs su minėtų jaunuolių kompanija. Buvo visa išvardinta kompanija, buvo ir dvi merginos, jų vardų nežinojo. Prie kompanijos prisijungė su tuomet pažįstamu vaikinu vardu A. (jį dar vadina A.). Kur dabar A., nežino, su juo jau seniai nebendrauja. Iš kur jį pažinojo, jau neprisimena, tikriausiai susipažino per bendrus draugus. Nežino, kas pažįsta A.. Asmens vardu Š. nepažįsta, A. niekas taip nevadina, bent jau niekada negirdėjo, kad į jį kas taip kreipiasi. Gali būti, kad tą dieną buvo ir kitų vaikinų, L. D. jau tikrai dabar neprisimena. Kartu gėrė alų prie Kalvarijų turgaus apleistame pastate. Kiek pamena, kai jis su A. prisijungė prie šios kompanijos, jie jau gėrė alų. Kaip susitarė susitikti, neprisimena, kažkas iš šios kompanijos paskambino. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungė labai girtas vyras. Iš kur jis atsirado, L. D. nelabai suprato. Su tuo vyru labiausiai bendravo E. ir J.. Jie jį kažkur vedė, L. D. net nelabai suprato, bet su A. ėjo kartu. Vyras eidamas dažnai griuvinėjo, tačiau J. ir E. jį kėlė ir vedė toliau. Kalvarijų g., prie stotelės, esančios prie Žalgirio g. "Maximos", L. D. ir A. atsiskyrė nuo šitos kompanijos ir išvažiavo į Baltupius. Kas buvo toliau, pasakyti negali, tikrai nematė kaip buvo pavogti to vyro raktai, net neįtarė, kad vyks vagystė. Tą pačią dieną, gal po 3-4 valandų jis su A. vėl susitiko su E. B.. E. papasakojo, kad vedė tą vyrą iki jo namų, adreso nenurodė. Sakė, kad iš to vyro buto buvo kažkas pavogta. Kas ir ką pavogė iš to buto, L. D. nesigilino. Gal po mėnesio E. jam sakė, jog J. tą dieną, t. y. 2015-04-27 pavogė iš girto vyro buto auksą, kokį auksą, jis nesakė, tik sakė, kad jis (E.) kartu su J. tą auksą kažkur pridavė ir kartu pinigus išleido. Kad kažkas iš kompanijos dar būtų prisidėjęs prie vagystės, E. nesakė.(t. 1, b. l. 107-108)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad dėl įvykio, kuris buvo 2015-04-27 jis nieko konkrečiai pasakoti negali, nes nelabai ką ir atsimenu. Jokios vagystės jis nedarė ir nedalyvavo. Asmenis, t. y. J., O., D., G., E., L., kas dar buvo nepamena, jis pažįsta, tačiau su jais mažai bendrauja. Labiausiai bendrauja su D., J. G. jis beveik nepažįsta kaip ir kitų. Kiek pamena, minėtą dieną turėjo susitikti su D. B.. Kai jis atėjo, visa kompanija buvo bare ir sėdėjo su kažkokiu girtu vyru, jis buvo prisijungęs prie jų, po to jie minėtą vyrą nutarė palydėti namo. Kiek prisimena, J. ėjo į minėto vyro butą, ką ten darė ir su kuo buvo, jis neprisimena, asmeniškai liko lauke ar laiptinėje, kas dar buvo su juo, nepamena, ar D. buvo užėjusi į butą, neatsimena. Kas dar buvo be J. bute, jis pasakyti tiksliai negali, tiesiog nekreipė į tai dėmesio. Po to J. išėjo į lauką, prisimena, kad rankose turėjo kontrabandines cigaretes (Fest ar dar kažkokias). Daugiau jis nieko nerodė ir nieko nesakė, iš Kur gavo tas cigaretes, galimai gal iš to buto, kur nuėjo nuvesti vyrą, nežino, tik daro prielaidą. J., kiek atsimena, davė porą cigarečių pakelių ir šokolado jam, už ką, nežino, gal dėl to, kad jo palaukė. Apie vagystę nieko nežino, jos nedarė. (t. 1, b. l. 98)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad jis J. G. pažįsta gerai, jie gyvena netoli vienas kito, kartais susitinka. 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje, jam paskambino J. G., pasiūlė susikeisti telefonais. Jie susitiko netoli Vilniaus savivaldybės, jis padavė Samsung telefoną su klaviatūra, seną, juodos spalvos. A. R. apžiūrėjo telefoną ir, kadangi telefonas buvo senas, ne išmanusis, jam net nekilo įtarimas kad jis gali būti vogtas, todėl ir davė J. savo telefoną. 2015 gegužės 9 ar 10 dieną jis iš J. gautą telefoną pardavė pažįstamam vardu A., žino tik, kad gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). (t.1, b. l. 89)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai, 2015 metų pavasarį, jis susitiko su pažįstamu, kurį pažino tik pagal pravardę „S.“. Kiek prisimena, jis buvo ne vienas, su kažkokiu draugu, tačiau dabar jau negali pasakyti, nes neprisimena. Tas „S.“ taip pat buvo ne vienas, dar su trimis vaikinais. „S.“ pradėjo su A. B. šnekėtis, ar jis negali savo vardu priduoti į lombardą papuošalų. „S.“ jau ne pirmą kartą atneša jam papuošalus, prieš tai jis jo prašė priduoti vyrišką auksinę grandinėlę, sakė, kad tai jo. „S.“ su juo kalbėjo, tačiau jis suprato, kad papuošalai buvo ne jo. A. B. paklausė, ar jam nebus problemų, „S.“ pasakė, kad viskas gerai ir, kad problemų nebus. Jam papuošalus padavė kitas vaikinas, kaip suprato, kad jis taip pat buvo nepilnametis, apie 16-17 metų amžiaus, jo veido neprisimena, atpažinti negalėtų. Jam pasakė, kad už šią paslaugą sumokės, A. B. sutiko. Nuėjo į lombardą, esantį "IKI" parduotuvėje prie žiedo antrame aukšte, ten pateikė savo dokumentą ir papuošalus pridavė. Kiek pamena buvo 3 žiedai, grandinėlė, gal dar buvo kažkas, dabar jau neprisimena. Visi tą dieną priduoti papuošalai buvo to vaikino, jis savo jokių papuošalų nepridavinėjo, taip pat nepasiliko jokių papuošalų sau. Galėjo būti, kad jam lombarde davė 726 eurus. Tyrėjos pateiktame lape „išraše iš lombardo knygos“ išvardinti visi jo priduoti papuošalai ir nurodyta tiksli suma, kiek jam buvo išmokėta. Į lombardą jis užėjo su draugu, daugiau niekas nėjo. Gavęs pinigus, jis pasiėmė 26 eurus. Likusius pinigus, jei neklysta, padavė „S.“, kur tuo metu buvo kiti vaikinai, nepastebėjo. „S.“ žinojo, kad A. B. pasiėmė 26 eurus, nieko dėl to nesakė. A. B. su draugu išvažiavo savo keliais. Kad papuošalai buvo vogti nežinojo, jei būtų žinojęs, tikrai nebūtų sutikęs pateikti savo dokumentą ir savo vardu priduoti papuošalus. Jis paklausė, ar jam nebus problemų, jam pasakė, kad ne. Kadangi „S.“ jo pažįstamas, jis juo pasitikėjo. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti negali. (t.1, b. l. 86)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. C. parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai jis buvo su R. J. ir E. B. sporto aikštelėje. R. parašė J. G., ar jis nenori susitikti. J. taip pat pažįsta apie metus laiko, R. pažįsta, nes jis gyvena kaimynystėje. R. pasakė, kad jis sutiko susitikti su J.. J. pats atvažiavo prie Baltupių "IKI" parduotuvės, jis jiems visiems trims parodė kažkokį maišelį su auksiniais papuošalais. Jis paklausė, ar mes nežinome, kam jis galėtų parduoti papuošalus, bet mes pasakėme, kad nežinome. Dėl jo parodytų papuošalų, kiek suprato, nei E. nei R. nieko nežinojo. Kai E. paklausė, iš kur jis juos gavo, J. pasakė, kad rado miške. Tada jie važiavo su 10 autobusu į Žalgirio stotelę, ėjo link Tuskulėnų gatvės. Nežino, ar ėjo pasivaikščioti, ar J. eidamas ieškojo žmogaus, jis tiesiog ėjo kartu, nes buvo su R.. R. pravardė „S.“ pamatė kažkokį vyruką ir pradėjo J. sakyti, kad jis pilnametis, kad jis gali jo paprašyti priduoti papuošalus. Jie visi priėjo prie to vaikino. J. paklausė to vaikino, ar jis nenori užsidirbti pinigų, vaikinas paklausė, kaip galima užsidirbti. J. jam parodė papuošalus ir paklausė, ar jis galėtų juos priduoti savo vardu. Vaikinas pasakė, kad neturi dokumento. Tada jie visi ėjo prie to vaikino namų, tada tik sužinojo, kad vaikinas gyvena netoli jo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis grįžo su dokumentu, kiek pamena, jis buvo vienas. Jis pasakė, kad visi lauktų kitoje gatvės pusėje nuo Tuskulėnų IKI, prie 12-aukščio, o jis pats nuėjo į IKI parduotuvę, kaip suprato į lombardą. Jam atrodo, kad tam vaikinui J. taip pat buvo pasakęs, kad papuošalus rado miške. Tas vaikinas grįžo be papuošalų, bet su pinigais, pinigų buvo nemažai, negali pasakyti kiek, bet nemažai. Tas vaikinas pinigus padavė J., jei neklysta, J. jam padavė 50 eurų. Vaikinas nuėjo savo reikalais, o jie pasuko link Šiaurės miestelio, nes J. pasakė, kad nori kažką sau nusipirkti. Kai J. jau turėjo pinigus, A. C. jam priminė, kad jis iš jo buvo pasiskolinęs 10 eurų. J. juos grąžino ir dar davė papildomai 10 eurų, jis neklausė dėl ko. Mano dėl to, kad jis daug turėjo ir jam buvo ne gaila. Šiaurės miestelyje J. pirko sportinį kostiumą, R. nupirko megztinį. A. C. norėjo už savo turimus 20 eurų nusipirkti kelnes, bet parduotuvę uždarė ir jis nebespėjo. Jis sekančią dieną gavęs iš močiutės dar 3 eurus vis dėl to nusipirko tas kelnes. J. tą dieną kai turėjo papuošalus, turėjo ir kažkokį juodos spalvos telefoną "SAMSUNG", jis jį rodė girdamasis, pirkti jo nesiūlė, ar turėjo kitų telefonų, nematė. Mano, kad po 5 dienų E. sakė, kad J. vis dėl to tą auksą buvo pavogęs. Jis išsigando, kad niekam apie tai nepranešė, nes bijojo, kad J. jam buvo davęs 10 eurų iš tos sumos. Po to su J. dar buvo kelis kartus susitikęs, bet apie papuošalus nekalbėjo. J. grąžinti 10 eurų neprašė. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti. (t.1, b. l. 88)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. J. parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai, jam atrodo, kad vasarą, jis buvo su A. C., kai kažkuris iš jų gavo trumpąją žinutę iš J. G.. Jis siūlė susitikti, jie buvo Baltupiuose. J. susitikęs pasiūlė važiuoti į Žirmūnus, jam atrodo, kartu su juo buvo E., pavardės nežino. Kai jie buvo netoli IKI parduotuvės Baltupiuose, J. iš už juosmens išsitraukė kažkokią medžiaginę piniginę, kurioje parodė, kad yra labai daug papuošalų. J. tuos papuošalus rodė R. J. ir kitiems – E. ir A. C.. Jis klausė, gal kas nors žino, kaip ir kam tuos papuošalus parduoti. Niekas nežinojo, kam reikalingi papuošalai. Jam atrodo, jis paklausė, iš kur J. gavo papuošalus ir dabar jau tiksliai negali pasakyti, bet jam atrodo, kad J. pasakė, kad jis tuos papuošalus rado miškelyje ar kur, dabar jau tiksliai pasakyti negali, kad tie papuošalai vogti tiksliai nesakė. Toliau einant gatve pastebėjo ir R. J. ir J. pažįstamą asmenį, kurį vadina A.. J. pradėjo su juo kalbėtis, kad gal A. galėtų tuos papuošalus priduoti lombarde. Tada, jei gerai prisimena, J. vėl ištraukė iš tos pačios vietos tą piniginę su papuošalais ir padavė A.. Jis vienas nuėjo į lombardą, kuris buvo Tuskulėnų "IKI" parduotuvėje pirmame ar antrame aukšte, jis tiksliai nežino, nes kartu nėjo. A., jam atrodo, buvo su kažkokiu draugu, tai jie kartu ir nuėjo. J. irgi nėjo į lombardą. Po kurio laiko A. grįžo su pinigais, bet be papuošalų. A., kiek pamena, J. padavė apie 700 eurų, J. iš karto A. padavė 50 eurų, o pats likusius pasiliko sau. Ar J. ką nors A. pasakojo, iš kur jis tiksliai gavo papuošalus, jis negali pasakyti. Tada A. su draugu atsiskyrė nuo jų ir jie nuvažiavo į Šiaurės miestelį. Kadangi J. su tais pinigais elgėsi labai laisvai, be to jis sakė, kad tuos papuošalus rado, tai R. J. irgi galvojo, kad J. labai pasisiekė, kad tai labai lengvi pinigai. J. Šiaurės miestelyje "ADIDAS" parduotuvėje pradėjo sau pirkti kažkokius rūbus, kadangi J. juokais pasakė, kad jis galėtų bet ką apipirkti, tai R. J. pasakė, kad ir jam nupirktų, kad jis pinigus grąžins. Kadangi parduotuvė užsidarinėjo, J. jam nupirko tik sportinį džemperį, jam atrodo, galėjo kainuoti 15-20 eurų. A. ir E., kiek pamena, J. davė grynaisiais pinigais, kiek tiksliai, pasakyti negali. Kad papuošalai buvo vogti, jis nežinojo. Kai išėjo iš Šiaurės miestelio, R. J. nuėjo namo, o J., E. ir A. kažkur nuėjo. Visą tą laiką E. taip pat elgėsi lyg nežinotų, iš kur papuošalai. Tik po kelių dienų jam tas pats E. pradėjo pasakoti, kad tie papuošalai yra pavogti iš buto, o J. užėjo į butą, kartu buvo D., pavardės nežino. E. pasakojo, kad D. iš buto išnešė cigaretes ir telefoną, o J. du telefonus. E. minėjo, kad tą dieną, kai pardavė papuošalus, J. buvo su dideliu telefonu, tai tas telefonas buvo iš to buto ir taip pat dar buvo pavogęs kažkokį mažesnį, bet jis jo nematė. Kad J. iš buto pavogė papuošalus, jis nuo kitų buvusių bute nuslėpė, daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti. Jis tikrai nežinojo, kad papuošalai buvo vogti, nes tikrai nebūtų prie šio įvykio prisidėjęs ir prašęs jam ką nors nupirkti. O J. jį apkalba, nes nenori vienas nešti atsakomybės ir atlyginti žalą. (t.1, b. l. 101, 103)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad G. V. yra jos vienintelė dukra, jie gyvena savivaldybės išskirtame bute, G. turi savo kambarį. Pradinėse klasėse G. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau panoro iš jos išeiti, nes neva ją erzino vaikai. G. tėvas T. M. kartu gyveno iki G. suėjo 9 metai, išsiskyrė dėl smurto šeimoje ir alkoholio vartojimo. Šiuo metu jis su G. bendrauja mažai, tik per šventes. Jis ją nusiveža pas savo tėvus į kaimą. J. V. turi problemų su G., ji jos neklauso, buvo atvejai, kai namuose nenakvodavo, savaitę laiko su ja negalima buvo susisiekti. Ji nežinojo, kur ji buvo, su kuo praleido laiką, jai atrodo, kad būtent balandžio mėnesį jai buvo paskelbta paieška. Kažkada buvo, kad ji parsinešė svetimą telefoną, bet tada paskambino kažkoks vaikinas ir pasakė, kad ji paėmė telefoną iš jų namų, tada jie susitarė ir tą telefoną grąžino, nes ji tame bute buvo palikusi rankinę, taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.(t. 2, b. l. 114)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja H. K. parodė, kad O. K. yra viena iš dvynukių, kita sesuo P. K.. Jai paskirta globa nuo tada, kai mergaitėms buvo 5 mėnesiai. Jos dukrai I. K. buvo atimtos motinystės teisės, nes ji, net būdama nėščia, vartojo narkotikus. O. tėvas taip pat narkomanas, todėl tokias mažas mergaites jai ir atidavė globoti. Gyvena nuosavame name, O. turi kambarį, kuriame gyvena su seserimi P.. Dėl O. auklėjimo gali pasakyti, kad jai labai sunku. Kai prasidėjo brendimo periodas, O. jis neklauso. Žino, kad mokykloje bendrauja su mergaitėmis, kurios mėgsta pabėgti iš namų, t. y. G., D.. Ji dar pati informavo tėvus, kad jos namuose yra tos mergaitės. Dažniausiai O. laukia, kol H. K. išeis iš namų, o tada atsiveda draugus. Ji mokyklą lanko su pertraukomis, kartais tenka apsilankyti pas mokytojus dėl anūkės elgesio. O. į namus pinigų sumų neparsiveža, nieko nesiperka H. K. nežinant. O. apie vagystę papasakojo tik kai paskambino policija. (t.3, b. l. 2)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad aštuoni rankų pėdsakai, nukopijuoti ant šešių iš tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, 2015-04-28 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių yra nukopijuotų rankų pėdsakų, netinkamų asmeniui identifikuoti. Šeši rankų pėdsakai yra palikti V. B. kairės rankos bevardžiu pirštu, dešinės rankos didžiuoju pirštu, kairės rankos smiliumi ir pėdsakais kairės rankos mažyliu pirštu. Du rankos pirštu pėdsakai nukopijuoti ant tyrimui pateiktos daktiloskopinės plokštelės yra palikti ne V. B., o kitų asmenų. (t.1, b. l. 45-46)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad du rankos pirštų pėdsakai 2015-10-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nukopijuoti ant tyrimui pateiktos daktiloskopinės plokštelės, 2015-04-28 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra palikti J. G. dešinės rankos nykščiu ir J. G. dešinės rankos smiliumi. (t.1, b. l. 53-58)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir fotolentelė prie protokolo (t. 1, b.l. 37-40)

2015-09-30 pakvitavime nurodyta, kad V. B. buvo grąžintas telefonas Nokia 2630 (t. 1, b.l. 70)

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų D. B., J. G., O. K. ir G. V. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. D. B., J. G., O. K. ir G. V. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į patalpas, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015-04-27, apie 17.00 val., iš E. M. pagrobtais raktais atrakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje duris, įsibrovė į minėtą butą, iš kur pagrobė nenustatytą kiekį, nenustatyto pavadinimo cigarečių pakelių, kurių vertė 24 eurai, iš buto kambaryje esančios sekcijos pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 500 g JACOBS kavos pakelį, 5 eurų vertės, 250 g JACOBS kavos pakelį, 3 eurų vertės, 4 vnt. šokoladukų, vieno vieneto vertė 0,60 eurų vertės, bendros 2,4 eurų vertės, 250 g šokoladą „Pergalė“, 1,50 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG, 15 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2630, 40 eurų vertės, du vestuvinius auksinius žiedus, vieno vieneto vertė 200 eurų, bendros 400 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su žalios spalvos brangakmeniu, 200 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su rubino spalvos brangakmeniu, 100 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą su kvadrato formos papuošimu, 400 eurų vertės, auksinę smulkaus pynimo  grandinėlę, 50 eurų vertės, iš miegamojo pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310, 10 eurų vertės ir nukentėjusiajam E. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA Xl, 30 eurų vertės ir su minėtais daiktais iš buto pasišalino, tokiu būdu, įsibrovus į butą, pagrobė svetimą, V. B. priklausantį, 1250,9 eurų vertės turtą ir E. M. priklausantį turtą 30 eurų vertės.

Kaltinamųjų D. B., J. G., O. K. ir G. V. kaltė įrodyta jų pačių parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu  duotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kita bylos medžiaga. Iš šių įrodymų visumos nustatyta, kad D. B., J. G., O. K. ir G. V. veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė į butą ir iš ten pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamieji pagrobė nenustatytą kiekį nenustatyto pavadinimo beverčių cigarečių pakelių. Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad cigaretes jie pagrobė, o nukentėjusysis patikslino  jų vertę, t. y. nurodė, kad pagrobtų cigarečių vertė – 24 eurai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad buvo pagrobtas 24 eurų vertės nenustatytas kiekis cigarečių, nenustatyto pavadinimo.

Iš teismo posėdyje duotų kaltinamųjų parodymų matyti, kad kaltinamasis E. K. nebuvo įsibrovęs į butą ir iš jo turto negrobė. E. K. vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas apie suplanuotą vagystę, nukentėjusįjį V. B. išvedė iš buto ir palydėjo iki E. M. buvimo vietos. Tokios aplinkybės nustatytas remiantis kaltinamųjų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu  duotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, arba tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Šiuo atveju BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius (ar jų dalį) realizavo tik D. B., J. G., O. K. ir G. V.. Tuo tarpu E. K. nerealizavo nei vieno šios nusikalstamos veikos objektyviojo požymio.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais, atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-657/2012, 2K-115/2012); ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2014).

Šioje byloje E. K. neatliko veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dispozicijoje, bet atliko kitokią veiką, kuri lėmė vykdytųjų veiką ir su vykdytųjų nusikalstama veika buvo susijusi priežastiniu ryšiu. E. K., suvokdamas, kad prisideda prie suplanuotos nusikalstamos veikos - vagystės, pašalino kliūtį, t. y. iš buto išvedė nukentėjusįjį V. B., ko pasekoje kiti bendrininkai (vykdytojai) galėjo netrukdomai vykdyti vagystę. Tokie jo veiksmai atitinka padėjėjo požymius ir turi būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį. Todėl šio kaltinamojo atžvilgiu kaltinimas tikslinamas. 

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – D. B., veikdama tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad šiuo metu ji yra 17 metų amžiaus, nusikaltimo metu buvo 14 metų amžiaus, šiuo metu 3 kartus teista, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b. l. 95-97, 100-110), nusikaltimo padarymo metu teista nebuvo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad D. B. buvo bausta administracine tvarka (nuobaudos negalioja), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimo priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. Atsižvelgiama ir į tai, kad D. B. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo pagrindinis. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, taikomas skiriant bausmę nepilnamečiams. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamoji dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir kaltinamajai D. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2017-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. pripažinta kalta pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir laikyti nuteista 1 m. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 sr. 1 d. ir 3 d. 2017-05-19 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrinti 2015-12-08 ir 2015-12-22 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutine subendrinta  1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis prie 2017-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės 1 metų 2 mėnesių bausmės visiškai pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bausmės dalis, atlikta pagal 2017-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat laikotarpiai, nurodyti minėtame nuosprendyje, įskaitytini į bausmę.  

Teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – J. G., veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra 18 metų amžiaus, nusikaltimo metu buvo 15 metų amžiaus, šiuo metu 5 kartus teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b. l. 3-6, t. 2, b. l. 11-26), nusikaltimo metu buvo teistas vieną kartą, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos namų. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad J. G. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 29), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 2, b. l. 30), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 28), šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), mokosi. Atsižvelgiama ir į tai, kad J. G. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo vienas pagrindinių ir intensyvus, jis iš nukentėjusiojo kišenės raktus, suplanavo nusikaltimą. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 180 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 64(1), paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 m., pagal 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2016-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 3 m. 11 mėn. Ankstesniais nuosprendžiais buvo subendrintos visos anksčiau paskirtos bausmės.

Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu J. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su trejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 11 d. 10.29 val. iki 2015 m. gegužės 12 d. 11.51 val. (t. 1, b. l. 146, 155), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis, taip pat laikotarpiai, nurodyti minėtame nuosprendyje.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad J. G. nusikaltimą padarė prieš 4 metus, būdamas nepilnamečiu, šiuo metu yra lygtinai paleistas iš pataisos namų, jam skirtos įvairios priemonės ir pareigos, dirba ir mokosi, pripažino padarytą nusikaltimą, įsipareigojo artimiausiu metu atlyginti padarytą žalą, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskiros bausmės vykdymą pagal BK 92 straipsnį ir skiriant jam analogiškas pareigas, kurios buvo paskirtos jį lygtinai paleidžiant iš pataisos namų, taip pat 2018-03-29 nutartimi paskirtą papildomą pareigą – dalyvauti psichologo konsultacijose. Kadangi J. G. dirba ir gauna pajamų, jam skirtina BK 84 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.  

Teismas, skirdamas E. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – E. K., veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad jis bendrininkų grupėje atliko padėjėjo vaidmenį. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis neteistas (t. 2, b.l. 48), nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 61), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 60). Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę su pareigomis, jos dydį nustatant ne didesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas O. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – O. K., veikdama tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad šiuo metu ji yra 17 metų amžiaus, nusikaltimo metu buvo 14 metų amžiaus, neteista (t. 3, b.l. 32). BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad O. K. buvo bausta administracine tvarka (nuobaudos negalioja), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3, b. l. 36), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 3, b. l. 38), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 3, b. l. 37), Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos buvo charakterizuojama vidutiniškai (t. 3, b.l. 40). Atsižvelgiama ir į tai, kad O. K. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo pagrindinis. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, taikomas skiriant bausmę nepilnamečiams. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamoji dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir kaltinamajai O. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas G. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – G. V., veikdama tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, padarė vieną baigtą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas beveik visas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad šiuo metu ji yra 17 metų amžiaus, nusikaltimo metu buvo 14 metų amžiaus, šiuo metu 1 kartą teista, už nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b. l. 139-140), nusikaltimo padarymo metu teista nebuvo. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad G. V. ne kartą buvo bausta administracine tvarka (t. 2, b.l. 142-146), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 155), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 2, b. l. 154), Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos buvo charakterizuojama neigiamai (t. 2, b.l. 158), Vilniaus (duomenys neskelbtini) centro charakterizuojama vidutiniškai (t. 2, b.l. 160). Atsižvelgiama ir į tai, kad G. V. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo pagrindinis. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, taikomas skiriant bausmę nepilnamečiams. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamoji dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir kaltinamajai G. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi šis nusikaltimas padarytas iki paskutinio nuosprendžio, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis prie 2017-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu G. V. paskirtos subendrintos galutinės bausmės visiškai pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bausmės dalis, atlikta pagal 2017-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, įskaitytina į bausmę.  

Dėl kardomųjų priemonių

D. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 79, 80); J. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153, 154); E. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l.  38, 39); O. K. paskirta kardomoji priemonė - nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (3 t., b. l. 18); G. V. paskirta kardomoji priemonė - nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 131). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - naikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė 1186,9 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 66). Civilinį ieškinį pripažino ir su juo sutiko visi kaltinamieji, kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų vertė yra reali, todėl ieškinys tenkintinas ir priteistinas solidariai iš visų kaltinamųjų.

Kaltinamieji, išskyrus E. K., nusikalto būdami nepilnamečiai, tačiau nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis J. G. yra pilnametis asmuo. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Bendrais veiksmais padarę žalą kaltinamieji atsako solidariai. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš visų kaltinamųjų, o D. B., O. K. ir G. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą, byloje pripažintais civiliniais atsakovais – H. K., L. B., J. V..

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641, straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti areštą 21 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti bausmę – areštą 14 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 14 parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir D. B. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams ir keturiolikai dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti iki 2018 m. balandžio 13 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. G. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir keturiems mėnesiams.

              Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 11 d. 10.29 val. iki 2015 m. gegužės 12 d. 11.51 val.,  taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

              Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

              Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, J. G. paskirti BK 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo metu:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- tęsti darbą arba mokytis;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dalyvauti savipagalbos grupėse;

- dalyvauti psichologo konsultacijose;

J. G. paskirti BK 84 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 1240,90 Eur. 

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje; per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 1240,90 Eur.

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

              E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

O. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, bausmės vykdymo metu uždraudžiant turėti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant:

• mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje;
• nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu;
• nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

G. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir G. V. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, bausmės vykdymo metu uždraudžiant turėti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant:

-              mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje;

-              nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu;

-                nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendį atliktos laisvės apribojimo bausmės dalį.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo V. B. civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti nukentėjusiajam V. B. solidariai iš J. G., E. K., D. B., O. K. ir G. V., o D. B., O. K. ir G. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – H. K., L. B., J. V.. (iki kol D. B., O. K. ir G. V. sulauks pilnametystės) 1186,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                 Darius Pranka