Civilinė byla Nr. 2S-911-467/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24767-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.1.1; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 8 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties ieškinį palikti nenagrinėtą civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. V., prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2011 m. birželio 11 d. Baltarusijoje, Gardino miesto Lenino rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ir 2011 m. liepos 13 d. apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 900 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokos metu turėtą pavardę – V.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas buvo darnus tik metus po santuokos sudarymo. Nuo 2012 metų ieškovės ir atsakovo santykiai galutinai pablogėjo. Atsakovas Migracijos tarnyboje nesusitvarkė dokumentų, dėl ko prarado galimybę laikinai gyventi Lietuvoje bei išvykti į Didžiąją Britaniją, kur tuo metu mokėsi ieškovė. Atsakovas 2012 m. sausio mėnesį paliko bendrą šalių gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir visam laikui grįžo gyventi į Baltarusijos Respubliką.

Atsakovui M. V. teismo pranešimas su ieškiniu ir jo priedais buvo įteikti asmeniškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsniu. Atsakovas įgalioto asmens byloje nepaskyrė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje. Dėl šios priežasties teismas ex officio taikė jurisdikciją nustatančias tarptautinio civilinio proceso normas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienos susitariančiosios valstybės teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei šioje sutartyje nenustatyta kitaip. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra Baltarusijos pilietis ir gyvena Baltarusijos Respublikoje (iš ieškovės paaiškinimų ir fakto, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Baltarusijos Respublikoje asmeniškai). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ši byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

3. Atskirojo skundo argumentai

              Ieškovė D. V. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, jog, teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalės sutarties normas ir neatsižvelgė į tai, jog šios sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne tik tai, kad kiekvienos susitariančiosios valstybės teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą, bet ir tai, jog šioje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks reguliavimas. O būtent sutarties 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu paduodant ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis, ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi vienos iš susitariančiųjų šalių įstatymai. Minėto straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia yra kompetentingos įstaigos susitariančiosios šalies, kurios įstatymai turi būti taikomi remiantis šio straipsnio 1-2 punktais. Šios teisės normos rodo, jog ieškovė turi galimybę rinktis iš alternatyvių variantų, kurioje šalyje turi būti pareiškiamas ieškinys. Be to kitus santuokos nutraukimo byloje spręstinus klausimus ieškovė taip pat gali prašyti būtent Lietuvos Respublikoje, nes dvišalės sutarties 28 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad, jei vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis, jų asmeninius ir turtinius teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra ar buvo jų bendra gyvenamoji vieta, arba pagal turto, dėl kurio kilo ginčas, buvimo vietą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, ginčai dėl kurio nagrinėjami pagal susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymus. Šiuo atveju sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta nuo santuokos sudarymo iki 2012 m. sausio mėnesio buvo būtent Lietuvos Respublikoje.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

              Byloje nustatyta, jog ieškovė D. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo M. V. santuoką, sudarytą 2011 m. birželio 11 d. Baltarusijoje, Gardino miesto Lenino rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ir 2011 m. liepos 13 d. apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Byloje yra neginčijami duomenys, kad ieškovė D. V. yra Lietuvos Respublikos pilietė, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje (b.l. 19), o atsakovas M. V. yra Baltarusijos Respublikos pilietis (b.l. 21-25), nuo 2012 m. nebegyvenantis Lietuvos Respublikoje. Ieškovės nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) Baltarusija, teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai (b.l. 40-41). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, posėdžio metu sprendė, jog nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalės sutarties 20 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog byla yra teisminga Baltarusijos Respublikos teismui, dėl ko ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo vertinimu nesutinka.

Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio pagal tarptautinio civilinio proceso normas (CPK 782 str.). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str., Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos santykius reglamentuoja 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dėl ko jai teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktus. Šios sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta civilinių ir šeimos bylų teismingumą reglamentuojanti taisyklė, kurią būtent ir taikė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį – civilines ir šeimos bylas kompetentingas nagrinėti tos susitariančios valstybės tesimas, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, nebent ši sutartis numato kitaip. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė atskirajame skunde pagrįstai teikia nuorodas į minėtos sutarties 28 straipsnio 3 dalį bei 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, tvirtindama, jog būtent čia reglamentuojamos 20 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės išimtys. 

Aptariamos dvišalės sutarties 29 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog, jeigu paduodant ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis, ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi vienos iš susitariančiųjų šalių įstatymai. Taigi šioje nuostatoje yra reglamentuojamos taikytinos materialinės teisės, bet ne jurisdikcijos (teismingumo), taisyklės, ir jos nustato, kad gali būti taikoma abiejų susitariančių šalių teisė. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia yra kompetentingos įstaigos susitariančiosios šalies, kurios įstatymai turi būti taikomi remiantis šio straipsnio 1-2 punktais. Ir tai reiškia jog būtent šioje dalyje yra įtvirtinta specialioji teismingumą šio pobūdžio byloje nustatanti teisės norma, kuri suteikia teisę ieškovei kreiptis tiek į savo, t.y. Lietuvos Respublikos, tiek ir į atsakovo gyvenamosios vietos – Baltarusijos Respublikos, teismus.

Konstatavus, kad ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti nagrinėjamas tiek Lietuvos, tiek ir Baltarusijos teismuose, netikslinga spręsti dėl ieškovės nurodomų sutarties 28 straipsnyje reglamentuojamų sutuoktinių asmeninių ir turtinių teisių teismingumo, kadangi šių klausimų sprendimas yra neatsiejama santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta dėl netinkamo proceso teisės normų pritaikymo ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

                            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                          Alma Urbanavičienė