Civilinė byla Nr. 2A-1414-590/2014

   Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16611-2012-6

       Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4; 73.2.5.5;

121.14; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                           

n u s t a t ė :

Ieškovas „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ieškovo naudai 19 816,46 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo sudaręs su VšĮ „BB klub“ transporto priemonių draudimo sutartį nuo visų rizikų. 2011-08-05 įvyko autoįvykis, kuriame ieškovo apdraustas automobilis Mitsubishi Lancer Evoliution, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), susidūrė su Nissan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Pažymėjo, jog autoįvykis įvyko dėl abipusės vairuotojų kaltės, todėl atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, kuris buvo apdraudęs automobilį Nissan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) privalo išmokėti pusę draudimo išmokos, išmokėtos už automobilį Mitsubishi Lancer Evoliution, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Mitsubishi Lancer Evoliution, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojas M. D. buvo išvažiavęs į menamą priešpriešinio eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį. Pažymėjo, jog automobilio Nissan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas A. L. nesukėlė eismo įvykio, todėl nėra pareigos be kaltės atlyginti ieškovui žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti dalį draudimo išmokos, privalėjo įrodyti atsakovo apdrausto automobilio vairuotojo A. L., vairavusio Nissan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) neteisėtus veiksmus, kelių eismo taisyklių pažeidimą, jų ryšį su autoįvykiu ir žalos padarymu, tačiau to nepadarė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovo apdrausto automobilio vairuotojo A. L., vairavusio Nissan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) veiksmai nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesusiję su ieškovui padaryta žala. Iš šalių teismui pateiktų įrodymų, ekspertizės išvados, teismas padarė išvadą, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo trečiojo asmens M. D., vairavusio Mitsubishi Lancer Evoliution, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), veiksmai – prieš eismo įvykį važiavo viduriu važiuojamosios kelio dalies ir priešpriešinio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iš šono transporto priemonių prasilenkimui. Teismas, nustatęs, kad autoįvykis įvyko dėl trečiojo asmens M. D., vairavusio Mitsubishi Lancer Evoliution, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), veiksmų ir kaltės, ieškovo ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovas „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti dalį draudimo išmokos privalėjo įrodyti apdrausto automobilio vairuotojo A. L., vairavusio Nissan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) neteisėtus veiksmus, kelių eismo pažeidimą, jų ryšį su autoįvykiu ir žalos padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-25 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-3/2011, nustatė priešingą įrodinėjimo pareigą, nei taikė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Ne ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo draudėjo civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, o atsakovas, būdamas civilinės atsakomybės draudiku, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti, kad ieškovo draudėjui padaryta žala yra ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino eksperto išvadas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad A. L. (atsakovo apdraustas vairuotojas) nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų, o jo veiksmai nesusiję su padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 str. 1 d. nuostatas, 176 str., 185 str. 2 d., nes savo išvadas grindė prielaidomis, samprotavimais ir nepagrįstais atsakovo pamąstymais, o tikėtiną ekspertizės išvadą vertino nevisapusiškai ir neteisingai. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių vairuotojo A. L. neteisėtus veiksmus, o tuo pačiu ir priežastinį ryšį su pasekmėmis. Be to, byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog tik ieškovo draudėjo M. D. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepritaikė lanksčiosios priežastinio ryšio doktrinos analizuojant šalių elgesį Kelių eismo taisyklių pažeidimo prasme. Nustatant teisinį priežastinį ryšį šioje byloje reikia įvertinti aplinkybę, jog jeigu atsakovo draudėjas M. D. būtų pakankamai atidus Kelių eismo taisyklių 53 p. prasme, šių dviejų transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs (ekspertizės 4 lapo paskutinė pastraipa). Ieškovas reikalavimą teikė dėl 50 proc. draudimo išmokos grąžinimo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai – kategoriškai teigti, kad dėl žalos padarymo yra atsakingas tik vienas iš vairuotojų. Ekspertas pateikė į bylą išvadą ir nurodė, kad išvados yra tik tikėtinos, nes įrodymų neužtenka, kad būtų galima spręsti pagrįstai apie įvykio aplinkybes. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismui įrodymų užteko, kad konstatuoti, jog eismo įvykis įvyko dėl M. D. veiksmų, o A. L. nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsiliepimu į ieškovo „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Apeliantas, reikalaudamas žalos atlyginimo dėl 2011-08-05 įvykusio eismo įvykio, į civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl 2011-08-05 įvykusio eismo įvykio yra atsakingas atsakovo bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Priešingai, civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovas įrodė, kad 2011-08-05 įvykusį eismo įvykį sąlygojo tik apelianto apdraustos transporto priemonės Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo veiksmai – prieš eismo įvykį važiavo viduriu važiuojamosios kelio dalies, ir priešpriešinio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iš šono transporto priemonių prasilenkimui. Todėl visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo pareigas ir išanalizavęs visus civilinėje byloje pateiktus įrodymus priėmė teisingą sprendimą. Pažymi, jog 2013-04-30 atliktame ekspertizės akte nėra apelianto nurodomo teiginio, kad „abu eismo įvykio dalyviai pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ?.“. Ekspertas išanalizavęs tyrimui pateiktą medžiagą pasisakė: „nėra pagrindo teigti, kad automobilis Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. L., prieš pat transporto priemonių susidūrimą buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę. Tikėtina, kad važiuojamosios dalies viduriu važiavo automobilis Mitsubishi Lancer Evoliution, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. D.“. 2013-04-30 atliktame ekspertizės akte nėra nei vieno argumento, leidžiančio tvirtinti, kad transporto priemonės Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. L. būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o teismo sprendimą grindė vien tik prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą.

Byloje nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybėms nustatyti teismas skyrė teismo ekspertizę (b.l. 73-74).  Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas savo išvadose nurodė tikėtiną eismo įvykio priežastį, t.y., kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Mitsubishi Lancer Evoliution“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. D. veiksmai, kuris  prieš eismo įvykį važiavo viduriu važiuojamosios kelio dalies, ir priešpriešinio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iš šono transporto priemonių prasilenkimui (b.l. 90). Aplinkybę, kad „Mitsubishi Lancer Evoliution“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo važiuojamosios kelio dalies viduriu patvirtina ir eismo įvykyje dalyvavusių abiejų vairuotojų pasirašyta eismo įvykio deklaracija ir joje nurodyta eismo įvykio schema (b.l. 31). Kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes byloje nėra. Kelių eismo taisyklių 105 punktas nustato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Darytina išvada, kad ieškovo apdrausto automobilio „Mitsubishi Lancer Evoliution“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. D.,  važiuodamas viduriu kelio, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl jo neteisėti veiksmai kaip tik ir sąlygojo eismo įvykio ir jo pasekmių (žalos) atsiradimą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. L., būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, todėl pastarojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas (atsakovas) neturi pareigos atlyginti automobilio „Mitsubishi Lancer Evoliution“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudiko (ieškovo) patirtas draudimo išmokos išlaidas (CK 6.1015 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                      Goda Ambrasaitė-Balynienė

Rūta Burdulienė

Vidas Stankevičius