Administracinė byla Nr. eA-2861-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03290-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir atsakovas, Susivienijimas) 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D.

Paaiškino, kad Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus inspektorius S. D. 2014 m. vasario 21 d. iš Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko priėmimo-perdavimo žiniaraštį gavęs numeruotą blanką – daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. 15427 ir būdamas atsakingas už minėto blanko apsaugą, jo tinkamai nesaugojo, dėl ko nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. prarado minėtą griežtos apskaitos numeruotą blanką DDPP Nr. 15427, nors turėjo galimybių ir sąlygų minėtą blanką tinkamai saugoti. Šiais savo veiksmais (neveikimu) pareigūnas pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-257, 7.17, 7.18 papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D., nenurodydamas nei vienos S. D. diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, ir, prieštaraudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino siūlomos skirti nuobaudos pagrįstumą, tuo viršydamas savo kompetenciją.

Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko.

Nurodė, kad, atsižvelgus į S. D. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Darbdavys ketina skirti S. D., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, šios organizacijos deleguotam ir išrinktam Susivienijimo Švietimo komiteto nariu, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, tarnybinės nuobaudos skyrimą Susivienijimas vertino kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D.

Iš atsakovo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ suformuluotų motyvų teismas nustatė, kad Susivienijimas nesutinka su priimtu sprendimu skirti S. D. drausminę nuobaudą, manydamas, kad skiriant nuobaudas Muitinės departamente yra taikomi nevienodi standartai, priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, ir vertina jį kaip poveikio priemonę S. D. ir profesinės sąjungos nariams, kadangi pareigūnas dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas.

Teismas pažymėjo, profesinei sąjungai nėra suteikta teisė vertinti prašomos skirti nuobaudos pagrįstumo, jos adekvatumo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui, tačiau tai vertinama prielaidos dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo aspektu. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame rašte nėra nurodoma išsamių motyvų ar argumentų, kad tarnybinę nuobaudą S. D. siekiama skirti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, nepateikti jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas rašte abstrakčiai pateikia savo vertinimą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra poveikio priemonė pareigūnui ir profesinės sąjungos nariams, tačiau neapibūdina, kokia konkrečia veikla Profesinėje sąjungoje S. D. užsiima, nenurodo, kaip pasireiškė pareigūno principingumas, nuomonės reiškimas Profesinės sąjungos veikloje, kaip tokia veikla galėtų būti susijusi su jo patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo Lietuvos Respublikos muitinės statute ir kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus, ir yra pagrindas naikinti ginčijamą raštu pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Muitinės departamento prašymą atmesti.

Nurodo tokias pat aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas ir neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo, taip pat neanalizavo darbdavio veiksmų, vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Atsakovas taip pat yra įsitikinęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu.

Pareiškėjas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui. Sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendime išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D. – Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui, profesinės sąjungos nariui.

Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.). Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Pažymėtina, jog tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje santykius reguliuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas; akto redakcija, galiojanti nuo 2003 m. liepos 1 d.). Statuto 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims. Pagal Statuto 1 straipsnio 3 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Statuto 16 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Detaliau profesinės sąjungos teisių Statutas nereguliuoja.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimą, kuriame, be kita ko, išaiškinta, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra įtvirtintos siekiant, jog jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų tam tikru būdu diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pvz., be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad Susivienijimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo Susivienijimas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – pareigūnui S. D., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ginčijamas Susivienijimo atsisakymas nepažeidžia pareiškėjo, kaip darbdavio, teisių.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti dvi komuliatyvias sąlygas: 1) ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir 2) ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir neperžengė savo diskrecijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Susivienijimo nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Pareiškėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti pareigūnui S. D. tarnybinę nuobaudą panaikinimo nurodė konkrečius argumentus, kad Susivienijimo neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Iš pareiškėjo išdėstytos pozicijos bei kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimas paaiškėjo, gavus Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 17 d. raštą, kuriame nurodoma, kad, atlikus nepanaudotų numeruoti blankų inventorizaciją, nustatyta, jog trūksta vieno numeruoto blanko – daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo – Nr. 15427, šio protokolo perdavimas buvo patvirtintas pareigūnui S. D., tačiau šis pareigūnas blanko pasigedo tik viršininkui pareikalavus (atlikus inventorizaciją ir nustačius trūkumus) (žr. 2016 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2047). Konstatuota, kad šiais savo veiksmais (neveikimu) pareigūnas pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-257, 7.17, 7.18 papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, už ką nuspręsta skirti nuobaudą – pastabą.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad pareiškėjo ketinimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su šio pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, juo labiau kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateiktų duomenų, jog pareigūnas S. D. yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys ar kad apskritai aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje (nurodyta, kad pareigūnas yra Švietimo komiteto narys, tačiau neaptartas nei pareigūno išrinkimas (paskyrimas) į šias pareigas, nei jo konkreti veikla profesinėje sąjungoje). Atsakovas, įvertinęs trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje: vien bendro pobūdžio teiginiai, jog S. D. aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog S. D. atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažiedimai yra kaip nors susiję su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui – šiuo atveju panaudojo aiškiai klaidingai, nes pasisakė jo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą: t. y. nurodė kad darbdavys, priimdamas sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo ir parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsakovo įsitikinimu, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą S. D. neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Akcentuotina, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek muitinės pareigūnai – profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str.) dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, kaip jau buvo minėta, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Atsižvelgusi į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neteisėtas Susivienijimo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, taikė materialios ir proceso teisės normas, vadovavosi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinio skundo, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas