Civilinė byla Nr. e2S-690-524/2019

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00071-2018-5

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17;

 (S)

                                                                                       3.3.2.6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.              

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. L. ir B. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovams E. G., S. K., B. S., P. L., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl iškeldinimo iš patalpų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovams E. G., S. K., B. S., P. L., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl iškeldinimo iš patalpų ieškovė ieškinyje prašė skirti ekspertizę, užduodant ekspertui klausimus: 1) ar ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), yra išlikęs, jeigu taip, koks jo plotis, aukštis, ilgis, plotas, koordinatės; ar jame buvo atlikti statybos darbai, jeigu taip, kokie ir ar dėl to pakito pastato išmatavimai; 2) koks ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), plotis, aukštis, ilgis, plotas, koordinatės; ar jame buvo atlikti statybos darbai, jeigu taip, kokie ir ar dėl to pakito pastato matmenys; 3) ar atsakovai naudojasi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi ar ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė civilinėje byloje teismo ekspertizę, pavedė ją atlikti teismo ekspertui S. M. (UAB Statybinių teismo ekspertizių centras, Kalvarijų g. 2, Vilnius); ekspertui pavedė atsakyti į klausimus: 1) ar ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), yra išlikęs, jeigu taip, koks jo plotis, aukštis, ilgis, plotas, koordinatės; ar jame buvo atlikti statybos darbai, jeigu taip, kokie ir ar dėl to pakito pastato matmenys; 2) koks ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), plotis, aukštis, ilgis, plotas, koordinatės; ar jame buvo atlikti statybos darbai, jeigu taip, kokie, ir ar dėl to pakito pastato matmenys; 3) ar atsakovai naudojasi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi ar ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini); sustabdė civilinę bylą, iki bus atlikta ekspertizė; įpareigojo ieškovę B. A. už ekspertizės atlikimą per septynias kalendorines dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 2 420 EUR dydžio teismo ekspertizės kainą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

3.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kyla ginčas dėl to, kad atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 4I1ž, o pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, neišlikęs, likusi tik jo teisinė registracija, t. y. kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas pastatas, o ne du atskiri pastatai, o šių aplinkybių išsiaiškinimas leistų nustatyti, kuriuo pastatu naudojasi atsakovai, ir išspręsti ginčą dėl to, ar atsakovai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl, atsižvelgus į ginčo pobūdį, siekiant visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, byloje skirtina ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepasiūlė savo eksperto, tačiau dėl ieškovės pasiūlytos teismo eksperto kandidatūros neprieštaravo, papildomų klausimų nepateikė, ekspertizę paskirta atlikti ieškovės pasiūlytam teismo ekspertui S. M. pagal ieškovės pasiūlytus klausimus. Dėl atsakovų atstovo nuomonės, kad 1-asis ir 3-asis klausimai yra teisinio pobūdžio, todėl ekspertas negali į juos atsakyti, teismas pažymėjo, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, todėl kylant pagrįstų abejonių ekspertizės išvada, teismas su ja gali nesutikti ir kaip įrodymu nesiremti. Be to, jeigu ekspertas neturės kompetencijos atsakyti į jam suformuotus klausimus, jis turi teisę atsisakyti tai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė byloje skirtina ieškovei prašant, jai nusprendus panaudoti ją kaip įrodinėjimo priemonę, ekspertizės išlaidas paskirtina apmokėti ieškovei. Kol bus atlikta ekspertizė, byla sustabdyta.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

4.       Atskirajame skunde atsakovai P. L. ir B. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovų prašymus perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo informuojant kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą skirti ekspertizę ir suteikiant galimybę pateikti teismui klausimus ekspertizei. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.       Ekspertizė paskirta ir civilinė byla sustabdyta neišsiaiškinus visų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, taip ne tik pažeidžiant asmenų teisę būti išklausytiems, bet ir konkrečias CPK normas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi nutarė, jog spręstinas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, ir nustatė, kad šalys klausimus turi pateikti iki 2018 m. gruodžio 14 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai buvo informuoti apie teismo protokolinę nutartį. Taigi teismas pažeidė įstatymo nuostatas, suteikiančias byloje dalyvaujantiems asmenims teisę pateikti teismui klausimus ir įpareigojančias teismą ekspertizę skirti atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

4.2.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovų prašymo prie civilinės bylos pridėti Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-58-890/2012, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-36-362/2018. Šios bylos turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje.

4.3.       Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose nustatytos ieškovės ieškinio pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės apie tariamą atsakovų pastato nugriovimą ir ieškovės pastato užėmimą, kad ūkinis pastatas 5I1ž teisėtai nuosavybės teise priklauso atsakovams, kurie jį teisėtai valdo, bet kokios vėlesnės ekspertų ar kitų fizinių ar juridinių asmenų išvados ir vertinimai to pakeisti negali, todėl neturi prasmės ir ekspertizė tik nepagrįstai užvilkins bylą. Šioje byloje skirta ekspertizė ir gauti atsakymai į klausimus neduos jokių šiai bylai (dėl iškeldinimo atsakovams neva neteisėtai naudojantis ūkiniu pastatu I1ž) išspręsti reikšmingų duomenų, ekspertizės išvados kaip įrodymų šaltinis neatitiks sąsajumo reikalavimų, todėl bylos sustabdymas neatitinka CPK 1623 straipsnyje nustatytų sąlygų.

5.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:

5.1.       Atsakovai nurodo, kad atskiruoju skundu ginčija ne ekspertizės paskyrimą, o nepagrįstą bylos sustabdymą ir procedūrinius ekspertizės skyrimo pažeidimus. Tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad vis tik atsakovai skundžia patį ekspertizės paskyrimo faktą, todėl ši teismo nutarties dalis yra neskundžiama.

5.2.       Ieškovė jau ieškinyje pateikė prašymą skirti ekspertizę, kartu nurodė užduotinus ekspertui klausimus. Taigi, atsakovai, teikdami atsiliepimus į ieškinį, buvo susipažinę su ieškovės prašymu ir prašomais ekspertui užduoti klausimais ir privalėjo žinoti, kad teismas ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo spręs teismo posėdyje.

5.3.       Ekspertizės skyrimo klausimas buvo sprendžiamas 2018 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu, byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie vykstančius teismo posėdžius, tačiau atsakovai minėtame teismo posėdyje nedalyvavo ir apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje neinformavo.

5.4.       Civilinė byla yra elektroninė, informacinėje sistemoje visi byloje dalyvaujantys asmenys turi galimybę be jokių apribojimų susipažinti su bylos duomenimis ir atliekamais procesiniais veiksmais. Todėl atsakovų argumentai, jog paskiriant ekspertizę buvo pažeistos dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir jiems neleista pateikti klausimų ekspertui, yra visiškai nepagrįsti.

5.5.       Atsakovai teigia, kad teismas nepasisakė dėl jų prašymo prie civilinės bylos pridėti Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-58-890/2012 ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-36362/2018, tačiau atsakovų minimos bylos neturi esminės reikšmės ekspertizės atlikimui.

5.6.       Tik ekspertizės metu išsiaiškinus reikšmingas bylai aplinkybes pagal ekspertams suformuluotus klausimus byla galės būti išnagrinėta teisingai, todėl pagrįstai sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas.

6.       Atsakovai S. K. ir atsakovo E. G. atstovė pagal įstatymą Ž. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

6.1.       Nors ieškovė ekspertizę prašė skirti ieškinyje, tačiau įvyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis, kuriame ekspertizės skyrimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsakovai nebuvo informuoti apie ekspertizės skyrimo klausimą, nebuvo informuoti apie protokolinę nutartį, kuria šalys įpareigotos pateikti nuomonę apie ekspertizę ir klausimus ekspertizei.

6.2.       Ieškovės suformuluoti klausimai yra teisiniai, tai yra jais prašoma išspręsti nuosavybės klausimus, byla visiškai be pagrindo vilkinama. 

Teismas

k o n s t at u o j a :

 Apeliacinis procesas nutrauktinas.   

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirta teismo ekspertizė ir civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė civilinėje byloje teismo ekspertizę, pavedė ją atlikti teismo ekspertui S. M.; ekspertui pavedė atsakyti į klausimus: 1) ar ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), yra išlikęs, jeigu taip, koks jo plotis, aukštis, ilgis, plotas, koordinatės; ar jame buvo atlikti statybos darbai, jeigu taip, kokie ir ar dėl to pakito pastato matmenys; 2) koks ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), plotis, aukštis, ilgis, plotas, koordinatės; ar jame buvo atlikti statybos darbai, jeigu taip, kokie ir ar dėl to pakito pastato matmenys; 3) ar atsakovai naudojasi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi ar ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini); sustabdė civilinę bylą, iki bus atlikta ekspertizė; įpareigojo ieškovę B. A. už ekspertizės atlikimą per septynias kalendorines dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 2 420 EUR dydžio teismo ekspertizės kainą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

10.       Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais: jog ekspertizė paskirta, padarius procesinius pažeidimus, tai yra pažeidžiant asmenų teisę būti išklausytiems (CPK 212 straipsnis), ir tuo, jog bylos sustabdymas neatitinka CPK 1623 straipsnyje nustatytų sąlygų, t. y. nėra įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat nėra ir kito atvejo, kliudančio teismui išnagrinėti bylą iš esmės, tai yra ekspertizė neduos jokių šiai bylai išspręsti reikšmingų duomenų, ekspertizės išvados kaip įrodymų šaltinis neatitiks sąsajumo reikalavimų.

11.       CPK 334 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kada pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą: 1) Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

12.       CPK 212 straipsnyje numatyta, kad tam, kad butų galima išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutarties skirti ar atsisakyti ekspertizę (pakartotinę ar papildomą) apskundimo galimybė nenumatyta CPK normose.

13.       Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014). Nutartimi, kuria skiriama teismo ekspertizė arba atsisakoma ją skirti, išsprendžiamas tik procesinis klausimas dėl vieno iš įrodymų pateikimo į bylą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tokia nutartimi yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas, užkertamas kelias procesui prasidėti ar užkertamas kelias bylą nagrinėti aukštesnės instancijos teisme, todėl darytina išvada, kad tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei proceso eigai.

14.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog teismo nutartis, kuria patenkinamas prašymas skirti ekspertizę, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas Civilinio proceso kodekse, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis skirti ekspertizę yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies netenka prasmės.

15.       Nors atsakovai atskirajame skunde teigia, jog atskiruoju skundu skundžia ne pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirta ekspertizė, o nutarties dalį, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, tačiau pažymėtina, jog atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję su tuo, jog ekspertizės skyrimas yra netikslingas – ekspertizė neduos jokių šiai bylai išspręsti reikšmingų duomenų. Kaip jau minėta anksčiau, ekspertizės skyrimas ar atsisakymas ekspertizę paskirti atskiruoju skundu neskundžiamas, todėl nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės. Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė klausimo dėl  Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-58-890/2012 ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-36-362/2018 pridėjimo prie šios civilinės bylos, neturi jokios reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, argumentus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių pažeidimų renkant įrodymus šalys turės teisę nurodyti apeliaciniame skunde.  

16.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, jog nutartis, kuria patenkinamas prašymas skirti ekspertizę, neskundžiama, atskirojo skundo argumentai, kuriais grindžiami pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai, skiriant ekspertizę neturi teisinės reikšmės. Be to, ieškovė prašymą skirti ekspertizę buvo nurodžiusi ieškinyje, šalys teikė atsiliepimus į ieškinį, taigi su ieškovės prašymu buvo susipažinusios. Parengiamajame posėdyje, kuriame pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 14 d. pateikti klausimus ekspertams, dalyvavo apeliantų atstovas. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančios minėto parengiamojo posėdžio pažymos nustatyta, jog apeliantų atstovas pasisakė dėl ekspertizės skyrimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos papildomai informuoti apeliantus apie termino pateikti klausimus ekspertui nustatymą.    

17.       Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog bylos stabdymas neatitinka CPK 1623 straipsnyje nustatytų sąlygų, pažymėtina, jog nurodytame straipsnyje pateiktas tik bylos stabdymo apibrėžimas. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis (CPK 164 straipsnis). CPK 164 straipsnis numato fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Pagal šią normą, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška, 2) kai teismas paskiria ekspertizę, 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis, 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taigi, įstatymas suteikia teismui teisę stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kai yra paskiriama ekspertizė. Kadangi teismo ekspertizė skiriama nustatyti tam tikras aplinkybes, kurių nustatymui teismas neturi specialių žinių, darytina išvada, jog iš esmės tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, iki bus gauta eksperto išvada dėl suformuluotų klausimų. Esant šioms aplinkybėms, teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskyrus teismo ekspertizę yra pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nėra.

18.       Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinis procesas pagal atsakovų atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria patenkintas prašymas skirti ekspertizę, nutrauktinas, nutarties dalis dėl bylos stabdymo paliktina nepakeista (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 338 straipsniais, teismas    

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovų P. L. ir B. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies dėl ekspertizės paskyrimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                             Erika Misiūnienė