Administracinio nusižengimo byla Nr. II-217-1078/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00620-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Agnei Audickaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. M. (V. M.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1916-2019 panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1916-2019 (toliau – Nutarimas) V. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. Vilniuje, Šeimyniškių-Raitininkų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz (toliau – MB), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio bei apsisukančio automobilio Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 101 punktus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismui V. M. pateikė skundą, kuriuo prašo nuodugniai išnagrinėti eismo įvykį ir jį pripažinti nekaltu. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. jis važiavo iš šalutinio kelio Raitininkų g. į Šeimyniškių g. Pasuko į dešinę pusę. Pasukus visa jo mašina buvo pirmoje juostoje. Važiuodamas lėtu greičiu, pajuto bei pamatė kaip užkabino jo mašinos kairiojo bamperio priekinį šoną. Tai buvo V. K., vairavęs Toyota Prius. Besukant į dešinę, Šeimyniškių g., jis matė, kad automobilis Toyota Prius suka iš Šeimyniškių g. į Raitininkų g. į kairę, tačiau pasukusi į Raitininkų g., pradėjo važiuoti atbulai į Šeimyniškių g. t.y. apsisuko tame ruože. Atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas nesileido į kalbas ir pripažino jį kaltu. Tiek administracinio nusižengimo protokolo, tiek skundžiamo Nutarimo priėmimo metu jo niekas nenorėjo išklausyti, be to Nutarimu paskyrė didesnę baudą nei buvo paskirta protokole.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su V. M. skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad eismo įvykio nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilis Toyota Prius, būdamas pagrindiniame kelyje atlikinėjo apsisukimo manevrą, automobilis MB iš šalutinio kelio suko į pagrindinį kelią į dešinę. Automobilyje Toyota Prius įjungtas kairiojo posūkio signalas galėjo reikšti, kad vairuotojas suks į kairę, bet tuo pačiu gali ir apsisukti, jei toje vietoje tai nedraudžiama daryti. V. M. matė įjungtą kairį posūkio signalą, tačiau iki galo neįsitikino, kokį manevrą atlikinės Toyota Prius automobilis pagrindiniame kelyje. Net jei ir automobilis apsisukinėjo tokiu būdu, kaip nurodo V. M., Toyota Prius automobilis apsisukinėjo pagrindiniame kelyje, o V. M., turėdamas pareigą duoti kelią pagrindiniame kelyje esančiam automobiliui, turėjo įsitikinti, kokį būtent manevrą atliks minėtas automobilis –  ar pasuks į kairę į Raitininkų g., ar apsisuks. V. M. pamatęs įjungtą kairį posūkį bei važiuojantį link Raitininkų g. Toyota Prius automobilį, padarė prielaidą, jog automobilis važiuos Raitininkų g., bet tuo pačiu metu matė, jog automobilis Toyota Prius, kiek įvažiavęs į Raitininkų g. pradėjo važiuoti atbulas į Šeimyniškių g. (galimai Toyota Prius automobiliui neužteko kelio pločio pilnai atlikti apsisukimo manevrą), bet V. M. pradėjo įvažinėti į pagrindinį kelią sukant į dešinę. Atkreipė dėmesį, kad MB automobilis priekiniu kairės pusės kampu atsitrenkė į automobilio Toyota Prius dešinės pusės šoną., t. y. MB sukdamas į dešinę atsitrenkė į jau pagrindiniu keliu tiesiai važiuojantį automobilį Toyota Prius (apgadinta priekinis dešinės pusės sparnas bei priekinės dešinės pusės durys). Mano, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį V. M. patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl prašo jo skundo netenkinti, o nutarimą Nr. 10-ANR_N-1916-2019 palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs V. M. prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriasniosios specialistės A. Š. 2019 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1916-2019 ir nepripažinti jo kaltu. Paaiškino, kad jis važiavo Raitininkų gatve, sustojo prie pagrindinio kelio. Matė, kad atvažiuoja Toyota Prius pagrindiniu keliu ir rodo posūkį į kairę. Jis pažiūrėjo į kairę ir dar buvo mašina pagrindiniame kelyje, kurią jie abudu praleido. Kai mašina pagrindiniu keliu pravažiavo, Toyota Prius vairuotojas pasuko į kairę ir sustojo, ten kažką pradėjo daryti. Tuo momentu jis pažiūrėjo į kairę, į dešinę, kad nėra jokios kliūties ir pradėjo važiuoti į dešinę pagrindiniu keliu. Tuo momentu susidūrė su Toyota Prius automobiliu. Pabrėžė, kad jis praleido mašiną, kuri važiavo pagrindiniu keliu, pradėjo savo judėjimą ir matė, kad Toyota Prius mašina kažką veikia – juda, jis įvažiavo į dešinę ir jie susidūrė ant kampo. Toyota Prius vairuotojas įvažiavo į šalutinį kelią, kai jis pradėjo manevrą, Toyota Prius nebuvo pagrindiniame kelyje, kai darė manevrą. Toyota Prius vairuotojas įvažiavo į šalutinį kelią ir jis įsitikino, kad nėra kliūties iš pagrindinio kelio. O tuo momentu, kai žiūrėjo į kairę ir į dešinę puses, kad nėra pagrindiniame kelyje kliūties, pradėjo savo judėjimą į pirmą juostą, o Toyota Prius tuo momentu pradėjo judėti į pagrindinį kelią. Jau tada jis važiavo pagrindiniu keliu ir Toyota Prius važiavo pagrindiniu keliu. Ar jį lenkė, jis nematė, nes buvo pilnai išsukęs ir žiūrėjo į priekį. Toyota Prius vairuotojas norėjo išvažiuoti, o jis iškvietė policiją, nes jam buvo neaiški ir klaidinga situacija. Patruliui aiškino, kad Toyota Prius važiavo į šalutinį kelią, o po to jie susidūrė, bet patrulis neužfiksavo to brėžinyje, nes buvo tamsu ir jie neatkreipė dėmesio. 

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad jis važiavo su savo automobiliu Toyota Prius nuo degalinės Šeimyniškių gatve ir norėjo apsisukti. Ten buvo ištisinė linija, po to link Raitininkų gatvės padarė apsisukimą. Darant apsisukimą, jau beveik baigus apsisukti, rikiavosi į eilę ir iš šono gavo smūgį. Kai neužteko gatvės pločio apsisukti, jis pavažiavo atbulas. Atbulas važiavo pagrindine gatve, kad išsuktų vairą. Į šalutinę gatvę nebuvo įvažiavęs, todėl, kad jis buvo ant pagrindinės gatvės. Nesisukinėjo pagrindinėje gatvėje, o tiesiog pristabdė mašiną. Truputį pagrindiniame kelyje pavažiavo atbuline eiga, apie 10 cm, kad išsuktų vairą. Važiavo pirma eismo juosta ir gavo smūgį į šoną. Perbraukė jam per šoną. Prieš susidūrimą jį pamatęs dar pasuko vairą į šoną, kad išvengtų susidūrimo. Norėjo pildyti deklaraciją, sakė, kad Mercedes Benz kaltas, tačiau žmogus to nepripažino, todėl buvo kviečiama policija, kuri jam taip pat viską paaiškino, bet Mercedes Benz vairuotojas nesutinka iki šiol.

Skundas atmestinas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

Skundą padavusiam asmeniui nutarimas priimtas dėl KET 8, 9, 101 punktų pažeidimo. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Bei KET 101 punkte įtvirtinta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdžio metu apklausus skundą padavusį asmenį, liudytoją, įvertinus rašytinius bylos įrodymus, nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilio Toyota Prius vairuotojas V. K. būdamas pagrindiniame kelyje Šeimyniškių gatvėje, atlikinėjo apsisukimo manevrą su įjungtu kairiuoju posūkio signalu. Automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. M. iš Raitininkų gatvės, t. y. šalutinio kelio suko į dešinę, į pagrindinį kelią. Toyota Prius automobiliui apsisukinėjant neužteko gatvės pločio, todėl pagrindiniu keliu buvo pavažiuota atbuline eiga, iš pirmosios į antrąją eismo juostą, kad galėtų užbaigti apsisukimo manevrą. Šį užbaigus - važiavo pagrindinio kelio pirmąja juosta. Tuo tarpu automobilis Mercedes Benz išsuko iš šalutinio kelio į dešinę, t. y. pagrindinį kelią ir susidūrė su Toyota Prius, kuris atlikęs apsisukimo manevrą judėjo pagrindinio kelio pirmąja eismo juosta.

Automobilių susidūrimo vieta bei trajektorija (Toyota Prius automobilis priekyje Mercedes Benz automobilio bei Toyota Prius automobilis išsidėstęs pirmoje ir antroje juostoje), automobilių sugadinimų lokalizacija (Toyota Prius automobiliui sugadintos dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, Mercedes Benz automobiliui – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas), rodo, jog Toyota Prius automobiliui važiuojant pagrindiniu keliu pirmąja juosta, Mercedes Benz automobilis išsukdamas iš šalutinio kelio kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį Toyota Prius automobilį. 

Automobilio Mercedes Benz vairuotojas pasuko į dešinę ir įvažiavo į pagrindinį kelią, kai tuo pat metu pagrindiniame kelyje atlikęs apsisukimo manevrą Toyota Prius vairuotojas važiavo pagrindinio kelio pirmąja juosta. Pagal KET 101 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad šioje situacijoje automobilio Toyota Prius vairuotojas atlikęs apsisukimo manevrą pagrindiniame kelyje, toliau judėjo pirmąja eismo juosta, todėl automobilio Mercedes Benz vairuotojas sukdamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) Toyota Prius vairuotojui. Todėl automobilio Mercedes Benz vairuotojas įsukdamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio pažeidė KET, dėl ko ir įvyko susidūrimas.

Skundą padavusio asmens teiginys, kad Toyota Prisus vairuotojas rodė kairį posūkio signalą ir nusuko į šalutinį kelią, laikytinas nepagrįstu, nes visų pirma KET 82.2 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Vadinasi, Mercedes Benz vairuotojas privalėjo įsitikinti, koks manevras bus atliekamas. Apie tai, jog Toyota Prius vairuotojas atliks apsisukimo manevrą skundą padavęs asmuo suprato, nes teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, jog mašina pasukusi kažką veikia – juda, be to, nurodė, jog suprato, kad Toyota Prius negalėjo padaryti apsisukimo manevro pagrindiniame kelyje, nes tam neužtektų kelio pločio. Be to, ir iš jo skundo, kuriame nurodė, kad matė, jog Toyota Prius pradėjo važiuoti atbulai, t. y. apsisuko tame ruože, ir jo nubraižytos bei pateiktos schemos akivaizdu, jog Mercedes Benz vairuotojas matė ir suprato, kad Toyota Prius automobilis ketina ne sukti į šalutinį kelią, o apsisukti. Taigi iš esmės suprasdamas, kad Toyota Prius automobilis pagrindiniame kelyje atlieka apsisukimo manevrą, pavažiuodamas atbuline eiga, nedavė jam kelio ir išsukdamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, jį kliudė. Taip pat, iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų lokalizacijos matyti, kad abiem automobiliams buvo apgadintos priekinės dalys, kas leidžia spręsti, jog susidūrimo metu jos iš esmės atsidūrė lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu. Tokia apgadinimų lokalizacija iš esmės paneigia pareiškėjo teiginius, jog neva, kai jis įvažiavo į pagrindinį kelią, automobilio Toyota Prius vairuotojas dar tik įvažinėjo į šalutinį kelią, kuriame apsisukinėjo, ir jam (pareiškėjui) esant pagrindiniame kelyje, Toyota Prius įvažinėjo iš šalutinio kelio. Taip pat iš paties pareiškėjo pateiktos eismo įvykio schemos matyti, jog susidūrimo metu, jo automobilis dar tik įvažinėjo į pagrindinį kelią, kai tuo tarpu Toyota Prius automobilis jau važiavo pagrindiniu keliu. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes dėl automobilių judėjimo pagrindiniu ir šalutiniu keliais, susidūrimo vietą bei automobilių sugadinimų lokalizaciją daro išvadą, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai neduodant kelio pagrindiniame kelyje apsisukimo manevrą atlikusiam ir pagrindinio kelio pirmąja juosta važiuojančiam kitam automobiliui.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Teismas, įvertinęs tai, kad priimant skundžiamą nutarimą V. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuoja, kad skundžiamu pareigūno nutarimu jam pagrįstai buvo paskirta ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriasniosios specialistės A. Š. 2019 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1916-2019 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. M. (V. M.) skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriasniosios specialistės A. Š. 2019 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1916-2019, kuriuo V. M. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                Ieva Narbutaitė