Teisėja A. Jurgelienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2S-425-368/2013

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07395-2012-1

  Procesinio sprendimo kategorija 103.4; 122.4

 (S)

                                

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 5 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. Č. ir atstovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, pakeitimo ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas V. A. Č. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti notarę N. M. išduoti pareiškėjui V. A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį mirusiojo A. Č. registruoto turto. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą. Pripažino neteisėtu 2012 m. lapkričio 26 d. notarės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę N. M. išduoti pareiškėjui V. A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ mirusiojo A. Č. palikimo dalį. Nurodė, kad mirusių A. ir E. Č. turėtas turtas negali būti vertinamas kaip vienas palikimas. Sprendė, kad A. Č. turtui paveldėti pirmiausia turėjo būti taikomos CK 5.13 straipsnio nuostatos. Pažymėjo, kad S. B., būdamas E. Č. testamentiniu įpėdiniu, jai mirus, nepraėjus 3 mėnesiams nuo sutuoktinio A. Č. mirties, įgijo teisę paveldėti lygiomis dalimis A. Č. palikimą kartu su antros eilės įpėdiniu pagal įstatymą M. Č..

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, apeliantai (pareiškėjas) V. A. Č. ir (jo atstovas) D. Č. prašo pakeisti teismo nutartį, pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio16 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, pagal kurį E. C. vardu įregistruota nekilnojamojo turto registre jos asmeninė nuosavybė, pripažinti neteisėtu 2012 m. lapkričio 26 d. notarės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę N. M. išduoti apeliantui V. A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusio A. C. palikimą, paskirti S. B. 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą, kad S. B. būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas. Tvirtinama, kad E. Č. neįgijo ir neturėjo teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Apeliantai mano, kad Šiaulių apygardos teismas turėtų peržengti skundo ribas.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo S. B. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skundas paduotas praleidus terminą jam pateikti. Pažymi, kad nauji skundo reikalavimai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

 

Apeliantų (pareiškėjo) V. A. Č. ir (atstovo) D. Č. atskirasis skundas netenkintinas.

 

Nagrinėjamu atveju apeliantai prašo pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pateikti ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį (nagrinėjamu atveju skundą) ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio (skundo) dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje (skunde) suformuluotas reikalavimas (skundo dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Pažymėtina, kad  ieškinyje (skunde) suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą. CPK 141 straipsnyje numatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio (skundo) dalyką, bet tik laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik griežtai įstatymo apribotais atvejais – jau po tokios nutarties priėmimo. Galimybė pakeisti ieškinio (skundo) reikalavimą apeliacinės instancijos teisme įstatymo nepripažįstama, nes iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Apeliacinės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus pagal ieškinio (skundo) ribas (ieškinio dalyką), ištyręs jį pagrindžiančias aplinkybes (skundo pagrindą).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde suformulavo konkretų reikalavimą ir prašė įpareigoti notarę N. M. išduoti pareiškėjui V. A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį mirusiojo A. Č. registruoto turto. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą pagal jo ribas, skundą tenkino. Apeliantai pateikdami atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, šios nutarties nepagrįstumą grindžia pateikdami naujus reikalavimus, o ne nurodydami aplinkybes, patvirtinančias teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, pagal kurį skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), į tai, kad patys apeliantai disponuodami jiems priklausančiomis teisėmis nustatė proceso (teisminio nagrinėjimo) ribas byloje ir nagrinėjimo dalyką (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), ir į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertindamas tai, kad apeliantai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nepareiškė materialiųjų teisinių reikalavimų, kuriuos nurodė atskirajame skunde, ir neįvardijo priežasčių, apribojusių ar trukdžiusių tai padaryti, siekdamas užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą ir panaikinti galimybę apeliantams piktnaudžiauti procesu ir papildomai bylinėtis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir nagrinėjamu atveju nėra būtina peržengti skundo ribų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                 Egidijus Mockevičius