Administracinė byla Nr. I-3608-968/2015

                                                         Proceso Nr. 3-61-3-02139-2013-4

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 59; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jolitos Rasiukevičienės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. S. S., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja padavė teismui skundą, prašydama priteisti 29 687,74 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies taikymo, ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Departamentas) 2013-06-12 sprendimą Nr. (75)-18-1446.

2. Skunde pareiškėja nurodo, kad jai paskirta valstybinė pensija pirmą kartą buvo sumažinta 2010 m. vasario mėn. Departamentas 2013-06-12 sprendimu Nr. (75)-18-1446 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką išmokėti atsisakė. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutinka. Pareiškėja savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Teismo posėdyje pareiškėja iš esmės remdamasi skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.  

3. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, ir Departamentas atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Skundas tenkintinas iš dalies.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjai paskirta nuo 1999-03-01 (b. l. 18); pareiškėja 2013-05-30 pateikė prašymą Departamentui išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką ir išduoti pažymą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dydžio (b. l. 14, 15); Departamentas 2013-06-12 sprendime Nr. (75)-18-1446 nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo (b. l. 16, 17); kartu su sprendimu Nr. (75)-18-1446 Departamentas pareiškėjai pateikė pažymą „S. pensijos paskaičiavimas už 2010-2012“, iš kurios matyti, kad pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėta 29 687,74 Lt valstybinės pensijos, t. y. taikant šio įstatymo 4 straipsnį šiuo laikotarpiu buvo neišmokėta 9 668,48 Lt dydžio pensijos dalis, o taikant šio įstatymo 5 straipsnį – 20 019,26 Lt dydžio pensijos dalis (b. l. 19). LVAT 2014-03-26 nutartimi pareiškėjai atnaujino terminą skundui paduoti (b. l. 56–61).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-05-14 nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011-12-20 redakcija) konstitucingumo klausimą. Konstituciniam Teismui 2015-05-14 byloje Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015 priėmus nutarimą Nr. KT15-N9/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-22 nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

2. Įvertinus skundo turinį visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjos teisės į 9 668,48 Lt dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, 20 019,26 Lt dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Taip pat pareiškėja ginčija Departamento 2013-06-12 sprendimo Nr. (75)-18-1446 teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Dėl pareiškėjos teisės į 9 668,48 Lt dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo
2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

Nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimo priteisti jai nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012 metams konstitucingumu.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012 metams neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjai valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jos prašymas priteisti 9 668,48 Lt dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Dėl pareiškėjos teisės į 20 019,26 Lt dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo
2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, buvo mažinama nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, taip pat dėl to, kad už šį laikotarpį yra susidariusi 20 019,26 Lt dydžio pensijos nepriemoka. LVAT 2014-03-26 nutartimi pareiškėjai atnaujino terminą skundui paduoti (b. l. 56–61).

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo           2012-09-01. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pažymėtina, jog pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjos turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta 20 019,26 Lt (5 797,98 Eur) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.

5. Dėl Departamento 2013-06-12 sprendimo Nr. (75)-18-1446.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. Departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, neprivalo būti ginčijamas, svarbu, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas.

Skundžiamą sprendimą teismas iš esmės vertina kaip pensiją mokančios institucijos atsisakymą išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką. Šiame sprendime konstatuota, kad pareiškėjai valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai, todėl jos prašymas priteisti 9 668,48 Lt dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat konstatuota, kad yra pagrindas pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisti nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą 20 019,26 Lt (5 797,98 Eur) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Vadinasi, Departamento 2013-06-12 sprendimas Nr. (75)-18-1446 tiek, kiek juo pareiškėjai atsisakyta išmokėti 20 019,26 Lt (5 797,98 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo
2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjos atstovas advokatas A. N. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo pareiškėjos naudai priteisti 1 512,50 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 69).

6.1. Iš prašymo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1 210 Lt pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų tiesiogiai susijusios su atskirojo skundo parengimu ir jo nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 48–50).

Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2007-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS8–83/2007, 2007-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS14–1/2007, 2006-02-09 nutartis administracinėse bylose Nr. AS11–53/2006, AS575-233/2009). Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis dėl 1 210 Lt (350,44 Eur) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijos teisme, perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

6.2. Pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti 302,5 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 69).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal šio straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis), o šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (3 dalis). Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pateikė 2013-12-18 sudarytą atstovavimo teisme sutartį (b. l. 48), 2014-04-16 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Serija ANK Nr. 000829, pagal šią sutartį atlikto 302,5 Lt mokėjimo pavedimo išrašą (b. l. 70–71).

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus šiame sprendime nurodyto aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, t. y. 302,5 Lt advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija Rekomendacijoje nurodytos sumos, jos pripažintinos būtinomis, pagrįstomis ir realiomis.

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Įvertinus šiuo sprendimu patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų proporcijas, darytina išvada, kad proporcinga pareiškėjai priteistina žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų suma laikytina 65 procentai, t. y. 196,63 Lt (56,95 Eur) nuo pareiškėjos realiai patirtų ir pagrįstų išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjai priteistina 56,95 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai A. S. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, 5 797,98 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt aštuonis centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2013-06-12 sprendimą Nr. (75)-18-1446 tiek, kiek juo pareiškėjai atsisakyta išmokėti 20 019,26 Lt (5 797,98 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Priteisti pareiškėjai A. S. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, 56,95 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį dėl
1 210 Lt (350,44 Eur) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                       Rytis Krasauskas

                                                                      Mefodija Povilaitienė

                                                                      Jolita Rasiukevičienė