Civilinė byla Nr. 2A-741-640/2014
Teisminio proceso Nr. 3-68-3-24485-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 54.1; 121.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lazdynų butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lazdynų butų ūkis“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 2710,13 Lt skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas nuo 2009-09-01 iki 2013-05-31, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo ir 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad jis yra daugiabučio namo, esančio Erfurto g. 6, Vilniuje, administratorius. Atsakovas yra negyvenamųjų patalpų, esančių Erfurto g. 6, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-0007-8015:0061 (toliau – Patalpos), savininkas. Jam tenka prievolė mokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrijos administravimo, eksploatavimo ir suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovas gautų paslaugų neapmokėjo ir nuo 2009-09-01 iki 2013-05-31 susidarė 2710,13 Lt įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosios patalpoms. Ieškovas nurodė, kad atsakovui ne kartą buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę Patalpų adresu, tačiau atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos skolos nesumokėjo.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. G. ieškovo UAB „Lazdynų butų ūkis“ naudai 2710,13 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2710,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad namas Erfurto g. 6, Vilnius, yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82 str. 1 d. atsakovui kartu su kitais minėto namo patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 str. 3 d. ir 4 d. atsakovai kartu su kitais bendraturčiais privalėjo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų turinio teismas daro išvadą, kad lifto remonto darbai buvo atlikti namo Erfurto g. 6, Vilniuje, gyventojų prašymu bei jų pritarimu, vykdant įstatymo nustatytas procedūras (b.l. 83-104). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas byloje priešieškinio nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą dėl jam padarytos žalos atlyginimo ar padarinių pašalinimo. Atsakovas taip pat nepateikė papildomų įrodymui, teismui pasiūlius juos pateikti 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (b.l. 69-70).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas V. G. apeliaciniu skundu (b.l. 116-117) prašo objektyviai išnagrinėti prašymą. Nurodo, kad jam Erfurto g. 6 esančiame name priklauso 40 m2 patalpos. Nurodo, kad 2009-10-12 jo patalpos buvo atjungtas nuo šilumos tinklų. Nurodo, kad mokesčiai skaičiuojami už paslaugas kurios nėra teikiamos.
Atsiliepimu (b.l. 132-139) į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lazdynų butų ūkis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Nurodo, kad teisė atsijungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturėtų įtakos iš įstatymo kylančios ieškovo, kaip bendraturčio, pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui (LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009). Nurodo, kad LR CK 4.84 str. nurodo, jog Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to LR CK 4.82 str. 3 d. ir 4 d. numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nurodo, kad mokesčiai už administravimo paslaugas yra apskaičiuojami vadovaujantis 2006 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1206 priimta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas ginčija teismo sprendimą nurodydamas, jog jam priklausančios patalpos esančios Erfurto g. 6 name yra negyvenamos ir įrengtos cokoliniame pastato aukšte. Nurodo, kad jis yra atsijungęs nuo šildymo sistemos, taip pat turi atskirą įėjimą, tačiau jam vis tiek yra paskaičiuojami mokesčiai.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformulavęs aiškią praktiką daugiabučių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių ir pareigų klausimu. Lietuvos aukščiausiais teismas 2014-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-326/2014 nurodė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dalies redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis (kad patalpos yra cokoliniame aukšte), taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant pagrindo išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto ir kitų patalpų savininkas galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu.
Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 punktas). Pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas gali būti įvertintas teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau nėra šios bylos objektas.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo.
Vadovaujantis CPK 93 str. atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistina 242 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Lazdynų butų ūkis“, į.k. 121449348, naudai 242 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė