Civilinė byla Nr. e2YT-1928-983/2016

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01469-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. birželio 22 d.

Trakai                           

                      Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. K., pareiškėjų M. D. ir G. K. atstovui advokatui D. K.,

liudytojai E. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. D. ir G. K. pareiškimą, suinteresuotas asmuo byloje - VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų brolis P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – ½ dalį 819 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - pradėjęs faktiškai valdyti turtą.

Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad P. K., kuris buvo jų brolis, mirė (duomenys neskelbtini). 2016-01-18 ir 2016-03-07 notarė N. Š. pareiškėjoms išdavė liudijimus, kad jos, mirus jų broliui P. K., jo palikimą priėmė pagal įstatymą. Tačiau notarė pareiškėjoms nurodė, kad nėra duomenų, jog P. K. priėmė savo mirusios sutuoktinės A. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palikimą. Teigė, kad P. K. ir A. K. būdami santuokoje (duomenys neskelbtini) įsigijo 819 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame stovi gyvenamasis namas, kuriame P. K. su sutuoktine A. K. gyveno iki jos mirties, o paskui iki savo mirties. Nurodė, kad P. K. ir A. K. vaikų neturėjo, o mirus sutuoktinei, P. K. iki savo mirties valdė visą turtą ir rūpinosi juo kaip savo – gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkė namų ūkį, naudojosi namų apyvokos daiktais, naudojosi žemės sklypu, t.y. P. K. po savo sutuoktinės mirties priėmė visą jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Tai, kad po sutuoktinės mirties P. K. naudojosi A. K. žemės sklypo dalimi patvirtina tas faktas, kad P. K. buvo skaičiuojamas žemės mokestis valstybei už visą žemės sklypą, nuo kurio mokėjimo jis valstybės buvo atleistas.

Taigi, pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų brolis P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – ½ dalį 819 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - pradėjęs faktiškai valdyti turtą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, neprieštaraus pareiškėjų prašymui. Ji, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei.

Liudytoja E. J., kuri yra kaimynė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad P. K. po savo sutuoktinės A. K. mirties rūpinosi žemės sklypu kaip savo, t.y. sodino, ravėjo daržus, šienavo žolę, sklypą prižiūrėjo.

Pareiškimas tenkintinas visiškai

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos yra P. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir kurio palikimą pareiškėjos 2016-01-18 ir 2016-03-07 notarės N. Š. išduotais liudijimais priėmė pagal įstatymą, seserys. Iš byloje esančio Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos sudarymo įrašo matyti, kad P. K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nrt. 375). Iš 1996-01-18 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P79/96-0026ir 1996-01-24 Pažymėjimo matyti, kad būdami santuokoje jie 1996-01-18 įsigijo 819 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame stovi P. K. pagal testamentą paveldėtas gyvenamasis namas, kuriame P. K. su sutuoktine A. K. gyveno iki jos mirties, o paskui iki savo mirties.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).

Šiuo atveju aktualus yra pirmas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjos teigia, kad jų broils P. K. po savo sutuoktinės A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti turtą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. J., nurodžiusi, kad P. K. po savo sutuoktinės A. K. mirties rūpinosi žemės sklypu kaip savo, t.y. sodino, ravėjo daržus, šienavo žolę, sklypą prižiūrėjo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pareiškime išdėstytas aplinkybes, liudytojos parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus – 2016-04-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad 0,0819 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise P. K. pagal 1996-01-18 pirkimo – pradavimo sutartį; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-06-16 pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. 11-48-8009, iš kurios matyti, kad P. K. buvo skaičiuojamas žemės mokestis valstybei už visą žemės sklypą, nuo kurio mokėjimo jis valstybės buvo atleistas; pažymas apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurių matyti,kad P. K. ir A. K. buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); notaro liudijimą, kad mirus A. K. paveldėjimo byla nebuvo užvesta;  kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, - daro išvadą, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – ½ dalį 819 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - pradėdama jį faktiškai valdyti šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pažymėtina, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – ½ dalį 819 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjos įgis teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimus, todėl prašomas nustatyti faktas sukels joms teisines pasekmes.

Kadangi pareiškėjos negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str.), t. y. konstatuotina, jog P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.).

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad P. K. priėmė visą A. K. palikimą, o ne konkretų turtą – ½ žemės sklypo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Asta Adamonytė-Šipkauskienė