Civilinė byla Nr. e2-931-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00886-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavesta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavesta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kavesta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir atsakovė) 2023 m. liepos 9 d. vienašališką 2022 m. rugpjūčio 10 d. Viešojo pirkimo sutarties Nr. S-993 ,,Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“ V pirkimo dalies ,,Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimas“ nutraukimą, įtvirtintą atsakovės 2023 m. liepos 12 d. rašte Nr. (7.2)2-10332, nepagrįstu ir neteisėtu.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį
Nr. S-993 „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“ V pirkimo dalies „Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimas“ (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašą (toliau – Projektas), suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, pagal atsakovės patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus ir kt.
3. Ieškovė ir UAB „TEC Infrastructure“ 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. 21079AIS1 (toliau – Projektavimo sutartis1), kurios pagrindu projektuotojas (UAB „TEC Infrastructure“) įsipareigojo parengti objekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ darbo projektą ir perduoti jį ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su projektuotoju sutartyje nustatyta tvarka. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir projektuotojas sudarė projektavimo sutartį Nr. 22044S1MMTF (toliau – Projektavimo sutartis2), kurios pagrindu projektuotojas įsipareigojo parengti objekto „Kelio Nr. 2220 Eglynai – Dauparai 4,980 km viadukas“ paprastojo remonto aprašą, o ieškovė įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su projektuotoju sutartyje nustatyta tvarka.
4. Projektuotojo parengtas projektas buvo perduotas atsakovei, kuri pateikė ieškovei savo pastabas dėl atlikto projekto. Ieškovė kreipėsi į projektuotoją dėl projekto trūkumų šalinimo, tačiau projektuotojas trūkumų neištaisė. Atsakovė 2023 m. birželio 9 d. raštu informavo ieškovę, kad ieškovei tinkamai ir pagal nustatytą darbų atlikimo grafiką nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovė vienašališkai 2023 m. liepos 9 d. nutrauks Sutartį. Ieškovė informavo atsakovę, kad dėl negalėjimo susitarti su projektuotoju, ji negalės tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, tačiau atsakovė su ieškovės paaiškinimais nesutiko ir raštu informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą.
5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdyti 2022 m. rugpjūčio 10 d. Viešojo pirkimo sutarties Nr. S-993 „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“ V pirkimo dalies „Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimas“ sąlygų įvykdymo garantijos
Nr. G-99-SB-509125 vykdymą dėl piniginių lėšų išmokėjimo atsakovei pagal jos reikalavimą, o jau gavus garantą, uždrausti juo disponuoti; 2) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį dėl tapataus pirkimo objekto „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“ V pirkimo dalies „Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimas“, o tuo atveju, jeigu tokios viešojo pirkimo procedūros būtų pradėtos – jas sustabdyti; 3) sustabdyti 2022 m. rugpjūčio 10 d. Viešojo pirkimo sutarties Nr. S-993 „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“ V pirkimo dalies „Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimas“ vienašalio nutraukimo, įtvirtinto atsakovės 2023 m. liepos 12 d. rašte Nr. (7.2) 2-10332, galiojimą.
6. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu, nes atsakovė galės sudaryti viešojo pirkimo sutartį su kitu rangovu ir užbaigti ginčo objektą. Pažymėjo, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju visų suinteresuotų šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį būtų pakankamai komplikuotas, sukuriami papildomi sunkumai, pažeisti operatyvumo ir koncentracijos principai.
7. Atsakovė su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė yra valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo, kurio puiki finansinė padėtis sudaro savarankišką pagrindą netaikyti ieškovės prašomo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepaneigė atsakovės nesąžiningumo, nepateikė įrodymų apie atsakovės netinkamą bendradarbiavimą su ieškove. Šiuo konkrečiu atveju prioritetas turi būti teikiamas skubiam naujų viešojo pirkimo procedūrų, kurių metu būtų įsigytas Pirkimo objektas, nes tai suteiktų daug didesnę naudą viešajam interesui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdyti Pirkimo sąlygų įvykdymo garantijos vykdymą dėl piniginių lėšų išmokėjimo atsakovei pagal jos reikalavimą, o jau gavus garantą, uždrausti juo disponuoti – siekia eliminuoti atsakovės teisę pasinaudoti Sutarties vykdymo užtikrinimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įsipareigojo banko garantija užtikrinti Sutarties įvykdymą, suprato ir prisiėmė galimų neigiamų padarinių riziką, ir dalyvaudama Pirkime žinojo, kad Sutartimi bus įgyvendinama atsakovės vykdoma funkcija užtikrinti viešąjį interesą.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė galimų jos nuostolių atsiradimo netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti skiriamas skubiam naujo viešojo pirkimo procedūrų organizavimui, nes Pirkimo objektas turi didžiulę reikšmę valstybei (visuomenei) ir yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu.
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes jomis būtų nepagrįstai prioretizuojami ieškovės interesai, ir, jeigu atsakovei būtų uždrausta sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto, atsakovė patirtų itin didelių išlaidų – viaduko būklė nuolat blogėja ir būtina imtis kuo skubesnių jo remonto darbų, nes priešinga situaciją lemtų kapitalinio remonto būtinybę, o šių kapitalinio remonto darbų įsigijimui / jų atlikimui gali prireikti ir dviejų metų, tai visiškai prieštarautų ekonomiškumo principui ir viešajam interesui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribojant teisę pasinaudoti garantijomis, paneigia sutarties užtikrinimo prasmę. Priešingai, teismų praktikoje tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas pasinaudoti garantija, yra taikoma (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1730-302/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36-553/2022).
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė melagingai nurodė aplinkybes apie tai, jog po 2023 m. birželio 9 d. rašto Nr. (7.2) 2-8688 ji negavo iš ieškovės jokių paaiškinimų. Be to, atsakovės veiksmai, kai ji pačioje sutarties vykdymo pradžioje, sumokėjusi vos 7 100 Eur (suma be PVM), ją nutraukia ir pasinaudoja garantija, kurios dydis siekia net 20 706,40 Eur, patvirtina atsakovės nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu.
13.3. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, o pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad po naujo viešojo pirkimo inicijavimo būtų greičiau ar ekonomiškiau įgyvendintas Pirkimo projektas. Priešingai, ieškovė yra jau yra parengusi projektą ir gali nedelsiant pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutartį, nes jau išnyko kliūtys, dėl kurių negalima buvo pradėti statybos darbų anksčiau.
13.4. Atsakovei sudarius naują viešojo pirkimo sutartį, ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį, neabejotinai bus apsunkintas. Ieškovės vertinimu, laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas nepakenks viešajam interesui, o priešingai – reikš viešojo intereso gynimą. Išsprendus ginčą teismine tvarka, ieškovė galės toliau sėkmingai vykdyti Sutartį, o atsakovė, jai palankaus teismo sprendimo atveju, galės skelbti naujas pirkimo procedūras. Neuždraudus atsakovei vykdyti naujo viešojo pirkimo konkurso procedūrų, galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas, kadangi paskelbus naują viešą konkursą ir kitam ūkio subjektui jį laimėjus, kiltų poreikis spręsti dėl pastarojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laikinoji apsaugos priemonė – draudimas pasinaudoti banko garantija – yra negalima. Tokia teismo pozicija visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribojant teisę pasinaudoti garantijomis, paneigia sutarties užtikrinimo prasmę, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės nėra galimos.
14.2. Ieškovė nepaneigė atsakovės sąžiningumo ir geros finansinės padėties. Atsakovės gera finansinė padėtis patvirtina tai, jog net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai apginti. Pagal Lietuvos apeliacinis teismo praktiką, priešingos šalies gera turtinė padėtis ir finansinė galimybė grąžinti garantijos sumą, jei garantija būtų pasinaudota, yra pagrindas netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo išmokėti garantijos sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-927/2012).
14.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę 2023 m. birželio 9 d. raštu, kuriuo informavo ją, kad, pagal ieškovės 2023 m. kovo 7 d. raštu pateiktą darbų grafiką, ieškovė Sutartyje numatytus statybos darbus turėjo pradėti vykdyti iškart po technologinės pertraukos (2023 m. kovo 16 d.), tačiau iki šio rašto parengimo dienos jokie statybos darbai dar nebuvo pradėti ir kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad statybos darbų vykdymas nuo darbų grafiko vėluoja beveik du mėnesius, o iki šio rašto parengimo dienos ieškovė jau turėjo būti atlikusi Sutartyje numatytų darbų už beveik 90 000 Eur, bet faktiškai yra atlikusi tik už 7 100 Eur, ketina po 30 kalendorinių dienų vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminių jos pažeidimų, aprašytų Sutarties 127.1, 127.2 ir 127.3 papunkčiuose, bei reikalauti atlyginti visus dėl to patirtus nuostolius. Atsakovė rašte taip pat suteikė galimybę ieškovei pateikti išsamius paaiškinimus, išdėstyti bei pagrįsti savo planus bei ketinimus, tačiau ieškovė į atsakovės 2023 m. birželio 9 d. raštą nereagavo ir atsakovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį.
14.4. Ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą. Pirkimo objektas buvo skaidomas į septynias Pirkimo objekto dalis. Viena iš jų – Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastasis remontas. Viadukas pagal savo fizinę būklę patenka į prioritetinę eilę, sudarytą perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu (viadukas užima 7 vietą iš 1466 objektų), todėl šiuo konkrečiu atveju yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, užtikrinant visuomenės poreikį naudotis viaduku.
14.5. Ieškovė, nors ir įsipareigojo, tačiau niekaip nesprendė su viaduko būkle susijusios problemos, t. y. neatliko viaduko paprastojo remonto darbų laiku, nors tai įsipareigojo pagal Sutarties sąlygas. Dėl šio esminio Sutarties pažeidimo atsakovė ir nutraukė vienašališkai su ieškove Sutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naują įrodymą – UAB „Kavesta“ 2022 m. pelno nuostolių ataskaitą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo ir nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktą į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naują įrodymą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
20. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
21. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
22. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
23. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo / pagrįstumo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti, nustatęs, kad jos taikymui nėra antrosios ir trečiosios sąlygos.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
24. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą ieškovė iš esmės grindė tuo, kad atsakovė, prieš nutraukdama Sutartį, nebendradarbiavo su ieškove, taip pat, jog, jei atsakovė atliks visus Sutartyje numatytus veiksmus, susijusius su jos nutraukimu, ieškinio reikalavimas dėl neteisėto Sutarties vienašališko nutraukimo praras prasmę, nes ieškovė siekia darbus pagal Sutartį atlikti pati, be to, bankui įvykdžius prievolę sumokėti garantines lėšas atsakovei, padidėtų ieškovės įsipareigojimai, o tai darytų įtaką ieškovės finansinei padėčiai.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti Sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, o šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdyti Sutarties sąlygų įvykdymo garantijos vykdymą dėl piniginių lėšų išmokėjimo atsakovei pagal jos reikalavimą, o jau gavus garantą, uždrausti juo disponuoti; 2) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį dėl tapataus pirkimo objekto „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“ V pirkimo dalies „Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimas“, o tuo atveju, jeigu tokios viešojo pirkimo procedūros būtų pradėtos – jas sustabdyti; 3) sustabdyti Sutarties vienašalio nutraukimo, įtvirtinto atsakovės 2023 m. liepos 12 d. rašte Nr. (7.2) 2-10332, galiojimą.
26. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1718-943/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, galėtų būti įvykdytas ir netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, toks sprendimas realizuosis savaime ir neatsiras jo priverstinio vykdymo būtinumas. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, bus apsunktinas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
27. Būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodo ir ieškovės argumentai, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė gali atlikti veiksmus, susijusius su Sutarties nutraukimu, t. y. bus sudaryta nauja viešojo pirkimo sutartis su kitu rangovu, gautos garantijos iš banko, ir dėl to ieškovė nebegalės įvykdyti Sutarties pati. Jei ginčo nagrinėjimo metu ieškovė patirtų nuostolius dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, jų atlyginimo ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės. Taigi, išskyrus deklaratyvius teiginius ir spėjimus, kad, jei atsakovė atliktų tolesnius veiksmus, susijusius su Sutarties nutraukimu, ieškinio reikalavimas dėl neteisėto Sutarties nutraukimo prarastų prasmę, ieškovė iš esmės neįrodė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir pagrįstumo bei egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės vertinimu, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei atlikti visus veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus Sutartį, nagrinėjamu atveju yra neproporcingos. Visų pirma pažymėtina, kad tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priėmus sprendimą, kad atsakovė neteisėtai nutraukė šalių sudarytą Sutartį, bus laikoma, kad šalis vėl sieja sutartinės prievolės, kurias jos turi vykdyti. Taigi kol Sutarties nutraukimas nėra pripažintas neteisėtu, ji laikoma nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis laikoma nutraukta, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei įgyvendinti iš sutarčių nutraukimo atsiradusias teisines pasekmes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad taikius tokias ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, nes teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą byloje, nepagrįstai a priori (liet. nuo pat pradžių) išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius, pažeistų vieną svarbiausių civilinėje teisėje – sutarties laisvės principą, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, ir apribotų atsakovės teisę į savo interesų gynybą, esant nutrauktoms sutartims (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų pasekmių viešiesiems interesams
29. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes jomis būtų nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovės interesams, ir, jeigu atsakovei būtų uždrausta sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto, būtų pažeistas viešasis interesas, nes šiuo konkrečiu atveju viaduko būklei nuolat blogėjant, būtina imtis kuo skubesnių jo remonto darbų, nes priešinga situaciją lemtų kapitalinio remonto būtinybę, o šių kapitalinio remonto darbų įsigijimui / jų atlikimui gali prireikti ir dviejų metų, tai visiškai prieštarautų ekonomiškumo principui ir viešajam interesui.
30. Teismų praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, pagal prioritetą turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar / ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
31. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo privalu įvertinti ne tik tai, ar prašomos laikinosios apsaugos priemonės leis efektyviai užtikrinti būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir jų įtaką kitiems interesams, tai, ar tokios priemonės susiklosčiusioje situacijoje nepažeis ekonomiškumo, proporcingumo principų bei viešojo intereso, ar jų neigiamos pasekmės viršys teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netaikęs prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai įvertino šias aktualias klausimui išspręsti aplinkybes.
32. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negalėtų užtikrinti, jog būtini viaduko remonto darbai būtų atlikti kaip įmanoma efektyviau. Pažymėtina, kad atsakovės veiklos objektas yra organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (atsakovės įstatų 8 straipsnis (CPK 179 straipsnio 3 dalis)). Pirkimu ir sudarytos sutarties, kurios nutraukimą ginčija ieškovė, tinkamu įvykdymu, buvo siekiama ne tik įsigyti Kelio Nr. 2220 Eglynai–Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimą ir darbų atlikimą, bet ir užtikrinti saugų naudojimąsi nurodytu viaduku, kuris pagal savo fizinę būklę patenka į prioritetinę eilę, sudarytą perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu (viadukas užima 7 vietą iš 1466 objektų). Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, užtikrinant visuomenės poreikį saugiai naudotis viaduku, nedelsiant atliekant viaduko paprastąjį remontą, kurio darbų kaina bus mažesnė nei atliekant kapitalinį remontą.
33. Nors ieškovės ieškinio reikalavimai nukreipti į galimo teisės pažeidimo pašalinimą, kuris reikštų ieškovės, laimėjusios Pirkimą, galimybę įvykdyti Sutartį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad prioritetas turėtų teikiamas ne ieškovės siekiui toliau vykdyti Sutartį, tačiau viešajam interesui – užtikrinti efektyvų valstybės lėšų panaudojimą ir saugų asmenų judėjimą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad kuo skubesnis Pirkimo objekto įgyvendinimas turi didelę valstybinę ir visuomeninę reikšmę, o šių viešųjų interesų svarba nusveria kitą viešąjį interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Ieškovės galbūt pažeistų privačių interesų apsauga tuo atveju, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, galėtų būti užtikrinama galimybe reikalauti žalos atlyginimo, kuri viešųjų pirkimų srityje pripažįstama efektyvia tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo priemone. Esant aptartų aplinkybių visumai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą visuomenei ir atsakovei, nei jų netaikymas, o tuo pačiu taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo principai, todėl šiuo pagrindu pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius antrosios ir trečiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, nėra pagrindo taikyti jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavesta“ kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą – uždarosios akcinės bendrovės „Kavesta“ 2022 m. pelno nuostolių ataskaitą.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė