KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei adv. pad. Ingridai Varanavičei,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Aušrai Kaugienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ įgaliotai atstovei Indrei Rudžionytei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ ir A. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 420,88 Eur žalos atlyginimo, 17,82 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. vasario 21 d. transporto priemonė WV Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Varnių g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta ir reikalinga keisti transporto priemonės priekinę kairės pusės padangą, bei reikalinga remontuoti priekinį kairės pusės ratlankį, atlikti priekinės važiuoklės patikrą. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė išmokėjo 420,88 Eur draudimo išmoką. Mano, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Ieškinį reiškia CK 6.266 straipsnio ir 6.271 straipsnio pagrindu, mano, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, kaip Kaune esančių viešųjų kelių savininkė, yra tinkamas atsakovas byloje, kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB „Kauno švara“, kurią su atsakove Kauno miesto savivaldybe sieja sutartiniai santykiai.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino ir atsakovė atsiliepime į ieškinį (el. bylos kopija, b. l. 14–18) nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi byloje nepateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi galinio kairės pusės rato, amortizatoriaus keitimas, amortizatoriaus guolio, atramos, apsaugos keitimas siejasi būtent su ieškinyje nurodoma duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus (ypač amortizatoriaus), kurie policijos nutarime neužfiksuoti. Amortizatoriaus ir su juo susijusių dalių keitimo būtinybė nustatyta daugiau kaip po mėnesio. Taigi, nėra jokių dokumentų įrodančių, kad įvažiavus į kelio duobę galėjo atsirasti ieškovo ieškinyje nurodyti apgadinimai bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta ieškovo nurodoma 420,88 Eur žala.  Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. balandžio 5 d. AB „Lietuvos draudimas“ sudarydama remonto sąmatą vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl autoįvykio įvažiavus į duobę.  Transporto priemonės techninės apžiūros akte nei remonto sąmatoje nėra nurodyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai susidarė būtent dėl įvažiavimo į duobę  bei nieko nepasisakyta apie priežastinį ryšį tarp vertintų ginčo transporto priemonės sugadinimų ir policijos nutarime nurodytos duobės. Eismo įvykis įvyko ne piko laiku, o tai tik patvirtina, jog vairuotojas būdamas atidus, atsargus, pasirinkęs saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kaip vairuotojas nurodė 2016 m. vasario 23 d. prašyme, kad važiavo 50 km/h greičiu, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo, todėl konstatuotina, kad kelyje jis elgėsi neatsargiai. Nesutinka su ieškovės prašymu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovė mano, kad yra netinkamas atsakovas šioje byloje, mano, kad atsakove byloje turėtų dalyvauti UAB „Kauno švara“ kaip Kauno viešuosius kelius prižiūrintis juridinis asmuo.

Trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ įgaliota atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, mano, kad jis yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas. Mano, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino ir trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (el. bylos kopija, b. l. 58–60) nurodė, kad trečiasis asmuo teikia Kauno miesto savivaldybei Kauno miesto gatvių ir viešųjų erdvių priežiūros ir avarinių situacijų lokalizavimo, avarinės tarnybos, centrinės dispečerinės paslaugas 2013 m. balandžio 30 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-0865 pagrindu. Atsakovė nepateikė trečiajam asmeniui rašytinio užsakymo sutvarkyti išdaužą (duobę) Varnių g. tilto važiuojamojoje dalyje, trečiasis asmuo, gavęs kelių policijos pranešimą apie išdaužą (duobę) Varnių g. tilto, į pranešimą sureagavo tinkamai, smėliu ir skalda užpylė duobę, pastatė įspėjamąjį ženklą.       

Byla išnagrinėta iš esmės trečiajam asmeniui A. L. nedalyvaujant, jam apie teismo posėdį pranešta pranešimu, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta (CPK 246 str. 1 d., 4 d., 247 str. 2 d.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

išnagrinėjus bylą nustatyta, kad trečiasis asmuo A. L. ieškovės įmonėje apdraudė automobilį VW Touran valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimu (el. byla, b. l. 7–8, 1 t.). 2016 m. vasario 21 d. transporto priemonė WV Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Varnių g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, dėl ko 2016 m. vasario 23 d. trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką (el. byla, b. l. 14, 1 t.). Prašyme vairuotojas nurodė, kad važiavo leistinu greičiu. 2016 m. vasario 21 d. Kauno apskrities VPK Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (el. byla, b. l. 21). Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje dėl įvažiavimo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę buvo apgadinti iš viso 3 automobiliai (el. byla, b. l. 17–20). Eismo įvykio medžiaga nustatyta, kad automobilio vairuotojas A. L. važiavo antrąja eismo juosta ir nepastebėjo duobės, į kurią įvažiavo. Buvo apgadintas priekinis kairės pusės ratas. Nustatyta, kad gatvė buvo apšviesta, kelio danga labai šlapia, duobėje vandens nebuvo; eismo įvykio vieta užfiksuota nuotraukomis, nubraižyta eismo įvykio schema (el. byla, b. l. 103–109).     

Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ir reikalinga keisti priekinės ir galinės kairės pusės padangas, remontuoti priekinį ir galinį kairės pusės diskus, reikalingas ratų suvedimas (el. byla, b. l. 13, 1 t.). Defektavimo aktu nustatyta, kad padangos neremontuotinos, vienas sugadintas ratlankis yra neremontuotinas, antrasis ratlankis remontuotinas jį tiesinant (el. byla, b. l. 16). 2016 m. balandžio 5 d. žalos sąmatoje išvardinti reikalingi atlikti žalos pašalinimo darbai (el. byla, b. l. 23–25). Transporto priemonės apgadinimai fiksuoti nuotraukomis (el. byla, b. l. 26–45, 1 t.). Ieškovė reikalavimą dėl žalos dydžio pagrindė žalos byla (el. byla, b. l. 112–186, 1 t.). Byloje atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl techninių reikalavimų ant vienos automobilio ašies turi būti vienodų parametrų padangos, todėl buvo reikalinga atlyginti abiejų priekinių ir abiejų galinių padangų įsigijimo išlaidas. Taip pat atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad sąmatose išvardinti darbai buvo pertekliniai ir nereikalingi, pašalinant trečiojo asmens dėl eismo įvykio patirtus automobilio apgadinimus (el. byla, b. l. 114–118, 119–123, 133–142, 1 t.).    

Ieškovė 2016 m. balandžio 5 d. pranešė trečiajam asmeniui, kad apskaičiavo 420,88 Eur dydžio draudimo išmoką (el. byla, b. l. 9) ir 2016 m. balandžio 6 d. šią sumą trečiajam asmeniui išmokėjo (el. byla, b. l. 15, 1 t.).

Trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ Pranešimų registracijos duomenimis (el. byla, b. l. 108–112, 2 t.) nustatyta, kad 2016 m. vasario 21 d. 18:59 val. iš Bendrojo pagalbos centro trečiasis asmuo gavo pranešimą apie duobę Varnių tilto vidurinėje eismo juostoje, važiuojant iš Nuokalnės g. Fiksuota, jog 2016 m. vasario 21 d. 9:40 val. „nuvažiuota, apžiūrėta, duobė laikinai užpilta smėliu, pastatytas kūgis“.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė mano, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad  2013 m. balandžio 30 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-0865 pagrindu trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ teikia atsakovei Kauno miesto savivaldybei Kauno miesto gatvių ir viešųjų erdvių priežiūros ir avarinių situacijų lokalizavimo, avarinės tarnybos, centrinės dispečerinės paslaugas (el. byla, b. l. 5–10, 2 t.). Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB „Kauno švara“, kadangi ieškovės ir trečiojo asmens nesieja jokie teisiniai santykiai. Minėta paslaugų teikimo sutartimi yra detaliai aptarta paslaugos teikimo tvarka. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė manydama, kad UAB „Kauno švara“ netinkamai vykdo paslaugos teikimo sutartį turi teisę į ją kreiptis su reikalavimu pašalinti sutarties pažeidimus arba su prašymu atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo patirtą žalą. Atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimus viena kitai dėl sutarties sąlygų vykdymo šios nagrinėjamos civilinės bylos kontekste teismas pripažįsta teisiškai nereikšmingais.        

Atsakovė su ieškiniu nesutiko motyvuodama ir tuo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo atveju pateiktose automobilio remonto sąmatose išvardinti darbai buvo pertekliniai ir nesusiję su remonto išlaidomis, būtinomis atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Byloje pateiktos remonto sąmatos (2018 m. kovo 18 d. ir 2018 m. balandžio 5 d.) patvirtina aplinkybę, jog automobilio remonto darbai buvo atlikti per protingą laiko tarpą. Žalos sąmatoje (b. l. 116–118, 1 t.) nurodyta, kad buvo reikalinga suremontuoti ir amortizatorių, o tokie sąmatoje nurodyti darbai stiklo valytuvų svirties ar vandens dėžės antdėklo nuėmimas / uždėjimas nelaikytini pertekliniais, su žalos pašalinimu nesusijusiais darbais. Remonto sąmatoje ir PVM sąskaitose - faktūrose nurodyta, kad šie darbai buvo atlikti. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad atsakovės argumentai, kad be pagrindo buvo remontuojamas amortizatorius ar keičiamos keturios, o ne dvi padangos, yra nepagrįsti. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kairės pusės priekinė ir galinė padangos bei amortizatorius buvo sugadinti eismo įvykio metu, todėl išlaidos šiems sugadinimams pašalinti įtrauktos į remonto darbų sąmatą ir patirtos pagrįstai. 

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas numato, kad savivaldybės vykdo vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Teismas nenustatė, kad 0,1 m gylio, 0,4 m pločio, 0,6 m. ilgio duobė būtų pažymėta ar būtų pastatytas įspėjamasis ženklas (eismo įvykio medžiaga, el. byla, b. l. 107, 1 t.) (CPK 197 str.). Darytina išvada, jog atsakovė nevykdė jai įstatymais priskirtos pareigos taisyti, prižiūrėti gatves bei užtikrinti jose saugaus eismo sąlygas. Tarp atsakovei teisės aktais nustatytų pareigų neatlikimo ir eismo įvykio metu patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovės pateikti pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog vairuotojas vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, buvo neatsargus, neatidus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes. Pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įvykį nulėmė būtent nelygi kelio danga – pakankamai gili duobė važiuojamojoje kelio dalyje. Žala atsirado dėl atsakovės neveikimo, ji nepasirūpino jai priskirtų tvarkyti kelių danga, jos neveikimas turi priežastinį ryšį su atsiradusia žala.

CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis.

Teismas,  įvertinęs  nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovė nepateikė. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 str.).

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo normos nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas numato atsakovei pareigą rūpintis savivaldybių vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis. Žalos, atsiradusios dėl šios pareigos netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo, tenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo, netenkinti reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d., bei 5 procentų dydžio metines nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6. 37 str., 6.210 str.). 

Teismas, ištyręs aptartas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintas pilnai (CPK 178 str., 185 str.).

Iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (el. byla, b. l. 6, 1 t.) ir 70,00 Eur procesinio dokumento rengimo išlaidų (el. byla, b. l. 49–50, 1 t.) (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Iš atsakovės  valstybei priteistina 9,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 83 str. 2 d., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, 420,88 Eur (keturis šimtus dvidešimt Eur 88 ct) žalos atlyginimo, 17,82 Eur (septyniolika Eur 82 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (438,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio ir 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur 00 ct) procesinio dokumento rengimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, 9,49 Eur (devynis Eur 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.