Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-04][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-545-773-2019].docx
Bylos nr.: e2A-545-773/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AIG Europe Limited Finland Branch) FI24885827 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Įpėdiniai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Paveldėjimo teisė
Palikimo priėmimas
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Kitos bylos dėl paveldėjimo
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas)
Įpėdinių savitarpio santykiai
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai
Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas

?

       Civilinė byla Nr. e2A-545-773/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05895-2017-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.; 2.5.5.; 2.5.7.; 3.4.5.19.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.19.4.

 (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 4 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Virginijos Lozoraitytės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. A., notarui Šarūnui Ruliui dėl termino pratęsimo palikimui priimti ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys AIG Europe Limited Finland Branch, L. A., S. A., A. A., D. R. A., atstovaujama atstovės pagal įstatymą G. R., kuratorės advokatės Inos Kurauskienės.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

 

1.       Ieškovė K. S. 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (3 t., e. b. l. 187-198), kuriuo prašė: 1) pratęsti pareiškėjai praleistą 6 mėnesių terminą kreiptis į vietos notarą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės E. A. palikimui, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pripažinti negaliojančiu R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo Kauno 6-ajam notarų biurui Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės močiutė E. A., kuri 1991 m. lapkričio 11 d. buvo pateikusi pareiškimą dėl nuosavybės teisių į 16,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkūrimo natūra. Ieškovės teigimu, E. A. ir Z. A. priklausė kolūkinė valda, kurią jie gavo 1958 m. nutarimu kolūkio valdyboje (60 arų), bei joje statyti pastatai, kurie šiuo metu yra (duomenys neskelbtini): pastatytas namas ir ūkiniai pastatai (dalį jų R. A. – lauko virtuvę, tualetą, malkinę – nugriovė). Pažymėjo, kad E. A. ir Z. A. turėjo 3 vaikus: M. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir vaikų neturėjo, V. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir turėjo du vaikus S. ir A. bei R. A., kuris turi dukrą K. S. (ieškovę), L. A. ir R. A.. Ieškovės teigimu, Z. A. palikimas yra iki šiol nepriimtas. Pažymėjo, kad R. A. yra įregistravęs visą tėvų turtą savo vardu, neturėdamas tam juridinio pagrindo, todėl šis sandoris yra neteisėtas. Nurodė, kad R. A. priėmė palikimą kaip sūnus, nors įstatymai nenumato teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo praėjus 23 metams. Ieškovė svarbia priežastimi dėl praleisto termino nurodo tai, kad jai palikimo atsiradimo metu buvo 13 metų, o tėvai į notarą nesikreipė. Be to, ieškovė nežinojo, kad yra užvesta paveldėjimo byla dėl močiutės E. A..

2.       Atsakovas R. A. 2018 m. gruodžio 3 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 33-38) prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog atsakovo motinos palikimas nėra priimtas, todėl būtina praleistą priėmimo terminą atnaujinti. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 prašymas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo patenkintas ir nustatytas juridinis faktas, jog Z. A. po savo sutuoktinės E. A. mirties priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, o reikalavimas atkurti E. A. žemę natūra ir suformuoti 0,60 ha namų valdą (duomenys neskelbtini) – atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1322/2014 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindžia aplinkybe, jog hipotekos pažymose nėra duomenų apie atsakovo tėvų palikimo priėmimo juridinio fakto įregistravimą. Atsakovo teigimu, jis negali atsakyti už tai, kad notarai hipotekoje neįregistravo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo pagal (duomenys neskelbtini) testamentą ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą priimto palikimo. Atsakovas pažymėjo, kad jis yra vienintelis testamentinis įpėdinis, perėmęs iš tėvo jo teises ir pareigas, taip pat ir teises bei pareigas priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 7S-7-(14.7.3) E. A. vardu atkurtą teisę į žemės nuosavybę. Nurodė, kad NŽT 2017 m. sausio 4 d. sprendimu atkūrus E. A. nuosavybės teises į žemę ir 2017 m. vasario 17 d. įregistravus VĮ Registrų centras nuosavybės teises, atsirado turtas, į kurį turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tuo pagrindu notaras 2017 m. kovo 23 d. užvedė paveldėjimo bylą ir įregistravo faktą. Pažymėjo, kad K. S. yra praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, nes R. A. Z. A. testamentu kartu paveldėjo ir pagal įstatymą tėvo priimtą motinos E. A. palikimą, todėl po tėvo Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo ginčijimo 1 metų senaties terminas suėjo 2002 m. balandžio 2 d. Nurodė, kad K. S. testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą gavo 2006 m. rudenį (LTSR 1964 m. CK 84 straipsnis, 2000 m. CK 5.8 straipsnis).

3.       Atsakovas notaras Š. Rulys atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 46-50). Atsiliepime nurodė, kad ieškovės senelė E. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pagal jos palikimo atsiradimo metu galiojusias CK nuostatas (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis), E. A. pirmosios eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą yra jos sūnus R. A.. Ieškovė K. S. yra mirusios E. A. vaikaitė – antros eilės įpėdinė, todėl būtų šaukiama paveldėti pagal įstatymą, jeigu nebūtų pirmos eilės įpėdinių. Pažymėjo, kad ieškovė būtų galėjusi pretenduoti į senelės palikimą ir jį priimti 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei pirmos eilės įpėdiniai būtų nepriėmę palikimo ar jo atsisakę, t.y. esant nors vienam palikimą pagal įstatymą priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, kitų eilių galimi įpėdiniai, įskaitant ir antrosios eilės įpėdinius, paveldėti pagal įstatymą nešaukiami ir mirusiojo turto nepaveldi. Kadangi E. A. testamento nepaliko, tai jos palikimas galėjo būti priimtas tik pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles. Atsakovo teigimu, pagal 1964 m. CK 588 straipsnio, reglamentavusio termino palikimui priimti prailginimą (pratęsimą), nuostatas, teisė prašyti prailginti (pratęsti) palikimo priėmimo terminą (praleistą dėl svarbių priežasčių) buvo suteikta tik įpėdiniui. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Z. A. po savo žmonos E. A. mirties priėmė palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradedamas turtą valdyti. Dėl šios priežasties notarui nekilo abejonių dėl R. A. paduoto pareiškimo priėmimo, nes palikimo priėmimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėjo, kad R. A. paveldėjimo teisės liudijimas pagal paduotą pareiškimą Kauno m. 6-ajame notarų biure neišduotas, o Kauno m. 6-asis notaro biuras iki 2017 m. kovo 23 d., t.y iki R. A. kreipimosi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nebuvo gavęs jokios informacijos iš teismo ir/ar kitų institucijų, tuo tarpu ir ieškovės apie vykstančius teisminius ir/ar kitus ginčus (draudimus) dėl E. A. palikimo, kurie turėtų įtakos ir /ar kitaip draustų notarinių veiksmų atlikimą.

4.       Trečiasis asmuo AIG Europe Limited 2018 m. gruodžio 3 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 40-43) prašė patikslinto ieškinio reikalavimą pratęsti praleistą 6 mėnesių terminą kreiptis į vietos notarą tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, reikalavimą pripažinti negaliojančiu pareiškimą dėl palikimo priėmimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos senelės E. A. palikimas neva iki šiol nėra priimtas ir todėl yra būtina atnaujinti ieškovei tariamai praleistą palikimo priėmimo terminą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas R. A. 2017 m. kovo 23 d. iš atvyko į Kauno 6-ąjį notarų biurą ir padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą po savo motinos E. A. mirties (duomenys neskelbtini), ne kaip jos pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, o kaip savo tėvo Z. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis – sūnus, teisių ir pareigų perėmėjas. Po tėvo Z. A. mirties atsiradusį palikimą Kauno r. notarų biure atsakovas buvo priėmęs dar (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, padavęs 2001 m. rugsėjo 28 d. prašymą, buvo užvesta paveldėjimo byla. Kauno r. notarų biuras VĮ „Registrų centro“ Hipotekos registre neįregistravo (duomenys neskelbtini) atsakovo mirusio tėvo Z. A. pagal (duomenys neskelbtini) testamentą ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą atsakovo priimto palikimo. Tai 2017 m. padarė notaras Š. Rulys, kai buvo gauta Lietuvos Notarų Rūmų konsultacija. Tačiau pastaroji aplinkybė niekaip nėra susijusi nei su vienu iš ieškovės reiškiamu patikslinto ieškinio reikalavimu, kadangi tam tikro fakto neišviešinimas nepaneigia įgytos teisės. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra nepagrįstas.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovės senelė E. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodeksas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju mirusiosios E. A. pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą yra jos sūnus atsakovas R. A., o ieškovė yra E. A. vaikaitė – antros eilės įpėdinė, todėl ieškovė būtų šaukiama paveldėti pagal įstatymą, jeigu nebūtų pirmos eilės įpėdinių. Teismas sprendė, kad ieškovė galėjo pretenduoti į senelės palikimą ir jį priimti 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 587 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei pirmos eilės įpėdinis būtų nepriėmęs palikimo ar jo atsisakęs, tai yra, esant nors vienam palikimą pagal įstatymą priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, kitų eilių galimi įpėdiniai, įskaitant ir antrosios eilės įpėdinius, paveldėti pagal įstatymą nešaukiami ir mirusiojo turto nepaveldi. Kadangi E. A. testamento nepaliko, tai jos palikimas galėjo būti priimtas tik pagal įstatymą, vadovaujantis 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 573 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, o pagal šio kodekso 588 straipsnį, teisė prašyti prailginti (pratęsti) palikimo priėmimo terminą (praleistą dėl svarbių priežasčių) buvo suteikta tik įpėdiniui.

7.       Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. A. tėvas Z. A. savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Nustatė, kad K. S. šioje byloje atstovavo R. A., todėl ieškovei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su E. A. palikimu. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos senelės E. A. palikimas iki šiol nėra priimtas bei yra būtinybė atnaujinti ieškovei praleistą palikimo priėmimo terminą.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Kauno r. notarų biuras VĮ „Registrų centro“ Hipotekos registre neįregistravo (duomenys neskelbtini) atsakovo mirusio tėvo Z. A. pagal (duomenys neskelbtini) testamentą ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą atsakovo priimto palikimo, yra nesusijusi su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais ir nepaneigia R. A. įgytos teisės.

9.       Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo priėmimo metu galiojo ne tik 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 84 straipsnis (numatytas trijų metų senaties terminas), bet ir 2000 m. LR CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas sprendė, kad atsakovas pagal tėvo Z. A. testamentą kartu paveldėjo ir pagal įstatymą tėvo priimtą motinos E. A. palikimą. Teismas laikė, kad ieškovė praleido senaties terminą.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė K. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai (4 t., e. b. l. 103-116). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, be to, teismas sprendimu pažeidė Teisėjų tarybos rekomendacijas. Ieškovė pažymi, kad teismo sprendimas neturi jokios motyvuojamosios dalies, trūksta ir rezoliucinės.

1.2.                      Bylą nagrinėjantis teisėjas viso proceso metu demonstravo šališkumą ir siekė nenagrinėti ieškinio bei priėmė nepagrįstas nutartis. Ieškovė pažymi, kad jos atskirieji skundai dėl nutarčių buvo patenkinti, teisėjo veiksmai pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

1.3.                      Teismas neįvertino, kad į procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 ieškovė nebuvo įtraukta kaip galima E. A. paveldėtoja, o buvo tik teisės konsultantė.

1.4.                      Teismas neįvertino, kad kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kiti paveldėtojai gali dėl jo kreiptis. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog sutuoktinis tiek pagal senąjį, tiek pagal naująjį CK, paveldi tik kartu su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais. Joks notaras neturi teisės išrašyti 1 dalies palikimo sutuoktiniui, kai esama vaikų ir anūkų. Ieškovė kaip antros eilės įpėdinė, pirmosios eilės įpėdiniui R. A. atsisakius savo palikimo dalies, jos nepriėmus, turi teisę į dalį E. A. palikimo, o neišrašius paveldėjimo teisės liudijimo ir praleidus terminus registruoti faktus apie Z. A. tariamą paveldėjimą, turi teisę ir į visą palikimą. Teismas neįvertino, kad anūkai paveldi, jeigu niekas nėra kreipęsis dėl palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-468/2009). Ieškovė nurodo, kad kai ji kreipėsi, niekas iš pirmos eilės paveldėtojų nebuvo kreipęsis, antros eilės paveldėtojai ieškovei atsirado teisė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo.

1.5.                      Teismas neatsižvelgė, kad R. A. nesiekė priimti palikimo kaip sūnus, teismo sprendimų dėl tariamo Z. A. paveldėjimo neregistravo. Be to, R. A. nepateikė teismui prašymo atnaujinti jam pačiam praleistą 6 mėnesių terminą. Apeliantės teigimu, registras yra sukurtas tam, kad nebūtų galima klastoti dokumentų.

1.6.                      Teismas neteisingai taikė 2000 m. CK nuostatas, kurios įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., nors ieškovės močiutė mirė (duomenys neskelbtini). Be to, nei LTRS nei LR kodeksuose nėra nurodyta, kad terminui atnaujinti paveldėjimo terminą gali būti taikoma senatis. Apeliantės teigimu, teismas gali neatnaujinti termino, o ne pritaikyti terminui senatį.

1.7.                      Teismas nenurodė, kuo remiantis laikoma, kad ieškovė yra praleidusi terminą palikimui priimti ir jis negali būti prailgintas, kadangi ieškovės močiutės E. A. mirties dieną ir visą tuo metu galiojusio CK nustatytą terminą palikimui priimti ieškovė buvo mažametė, o suėjus ieškinio senaties terminui dėl paveldėjimo teisinių santykių – nepilnametė. Aplinkybė, kad niekas nėra kreipęsis dėl jos senelių palikimo priėmimo jai tapo žinoma tik 2015 m. spalio 29 d., kai sužinojo, kad nėra įregistruotas E. A. palikimo priėmimo faktas ir 2016 m. balandžio 18 d., kai sužinojo, kad nėra įregistruotas Z. A. palikimo priėmimo faktas. Taigi, ieškovė su ieškiniu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi nepraėjus nei metams nuo visų reikšmingų aplinkybių sužinojimo, t.y. 2017 m. kovo 17 d. Atitinkamai, ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai taikė su paveldėjimo teisiniais santykiais susijusio ieškinio senaties terminą ieškovės ieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančiu R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

11.       Atsakovas R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (4 t., e. b. l. 128-133). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Apeliaciniame skunde kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose yra nutylėtos itin reikšmingos aplinkybės, kad visi keliami pagrindiniai klausimai jau buvo išnagrinėti ir patvirtinti Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais. Šiais sprendimais nustatytas juridinis faktas, kad motinos E. A. palikimą pagal įstatymą priėmė tėvas Z. A., o po tėvo mirties pagal testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo R. A.. Be to, šiuos įsigaliojusius teismų sprendimus kasacine tvarka pagal LR Teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį galėjo peržiūrėti tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Atsakovas pažymi, kad jis atsisakė jo valios neišreiškusios 2015 m. sausio 5 d. K. S. paduotos kasacijos.

2.2.                      Atsakovo teigimu, ieškovė jokiuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokios jos teisės ir pareigos, atsakovui pareiškus 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą Kauno 6-ame notarų biure, buvo pažeistos. Atsakovas pažymi, kad jis yra pirmos eilės įpėdinis, o jo duktė K. S. – antros eilės įpėdinė, todėl teisių ir pareigų į atsakovo motinos palikimą neturi.

2.3.                      Atsakovo teigimu, ieškovė, neturėdama teisių ir pareigų į atsakovo motinos E. A. palikimą procesiniuose dokumentuose, klaidindama teismą, siekia atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-25-260/2014. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1341-1063/2018 K. S. prašymas panaikinti NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 4 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę E. A. buvo atmestas. Teismas sprendime pažymėjo, kad K. S. negali būti pripažinta mirusio pretendento įpėdine, todėl skundžiamas sprendimas negali pažeisti pareiškėjos subjektinių teisių. Nurodė, kad skundžiamo sprendimo teisėtumą šiuo atveju galėtų ginčyti E. A. turtą pagal testamentą paveldėjęs pareiškėjos tėvas R. A., tačiau jis šio sprendimo neskundžia.

2.4.                      Apeliantė yra praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, pagal kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Atsakovo teigimu, po Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo ginčijimo senaties terminas suėjo 2002 m. balandžio 2 d.

12.       Atsakovas notaras Š. Rulys atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (4 t., e. b. l. 134-141). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad po jos senelės E. A. mirties niekas nėra kreipęsis dėl paveldėjimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A. tėvas Z. A., savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Be to, teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su E. A. palikimu, nes apeliantė buvo savo tėvo R. A. įgaliota atstovė teisme, nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šias aplinkybes teismo posėdžiuose patvirtino pats atsakovas R. A. ir tai akivaizdžiai matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių.

3.2.                      Apeliantė skunde neteisingai nurodo, kad pirmos eilės įpėdiniui R. A. atsisakius savo palikimo dalies, jos nepriėmus, ieškovė turi teisę į dalį E. A. palikimo, o esant neišduotam paveldėjimo teisės liudijimui ir praleidus terminus registruoti faktus apie Z. A. tariamą paveldėjimą, ieškovė turi teisę ir į visą palikimą. Atsakovas pažymi, kad R. A. dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tačiau palikimo neatsisakė, paveldėjimo teisę įgyvendino kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo savo tėvo Z. A. vardu, dėl ko Kauno apygardos teisme 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Atsakovo teigimu, ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, t. y. neatliko priėmimo būtinų veiksmų, kai tapo pilnamete, įgijo teisinį išsilavinimą, atstovavo pareiškėją teisme, kuriame buvo sprendžiamas palikimo priėmimo nustatymo faktas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad palikimo atsiradimo metu ji buvusi nepilnametė, negalėjo šios teisės realizuoti ir to nepadarė jos įstatyminiai atstovai – tėvai, nereiškia, kad ji nežinojo apie palikimo atsiradimą, kai tapo pilnamete, nesuprato kokius veiksmus turinti atlikti paveldėjimo teisės įgyvendinimui, kai yra įgijusi teisinį išsilavinimą, atstovavusi savo tėvo interesus dėl palikimo priėmimo teisminiame procese. Todėl darytina išvada, kad įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendinus teisės į palikimą, ieškovė tokią teisę prarado.

3.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o jame neteisingai nustatyta ieškinio senatis. Atsakovo teigimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog paveldėjimo priėmimo metu galiojo ne tik 1964 m. Lietuvos TSR civilinio kodekso 84 straipsnis (numatytas trijų metų senaties terminas), bet ir 2000 m. LR CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pagal kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Atsakovas pagal tėvo Z. A. testamentą kartu paveldėjo ir pagal įstatymą tėvo priimtą motinos E. A. palikimą. Todėl laikytina, kad yra praleistas senaties terminas, taikytina ieškinio senatis.

3.4.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad R. A. nėra E. A. įpėdinis ir yra žymiai praleidęs terminą jos palikimui priimti. Pažymi, kad po Z. A. mirties jo palikimą pagal testamentą priėmė Z. A. sūnus R. A., o Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarui Š. Ruliui R. A. padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos E. A. mirties į jo tėvui Z. A. priklausantį palikimą – žemę.

3.5.                      Apeliantė nepagrįstai pažymėjo, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. visi paveldėjimo veiksmai turi būti įrašomi į valstybinį registrą, o neįrašymas laikomas suinteresuotų sąžiningų asmenų naudai. Atsakovo teigimu, šioje byloje aplinkybė, jog paveldėjimo veiksmai nebuvo įrašyti į valstybinį registrą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 341-611/2018 29 punktą).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.        CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, kas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. CPK 270 straipsnio 4 dalies normoje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamosios sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Statva“ v. UAB „Magna Baltija“, bylos Nr. 3K-3-298-687/2015).

15.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, pateikiamas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisiniai argumentai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės subjektyvia nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais pagrindė priimtą sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minimų standartų preambulėje nurodytas jų rekomendacinis pobūdis, reiškiantis, jog jie nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų. Taigi, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, jo naikinti kaip neatitinkančio Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, nėra pagrindo.

 

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

17.       E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 9), Z. A. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 10). Jie turėjo šiuos vaikus (1 t., e. b. l. 36-37):

5.1.                      V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 10) ir turėjo vaikus S. A. ir A. A. (1 t., e. b. l. 37).

5.2.                      R., kuris turėjo vaikus: K. (ieškovė), L., V. (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14), ir R., mirusį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 11), kuriam (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. R. A. (1 t., e. b. l. 11).

18.       (duomenys neskelbtini)testamentu Z. A. visą savo turtą paliko sūnui R. A. (1 t., e. b. l. 68).

19.       Mirus tėvui Z. A. (1 t., e. b. l. 10), 2001 m. rugsėjo 28 d. R. A. patvirtino, kad priima palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Faktą patvirtino notarė R. Butkauskaitė (1 t., e. b. l. 64). 2001 m. spalio 4 d. notarė R. Butkauskaitė išdavė R. A. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kad jis paveldi Z. A. testamente nurodytą turtą (1 t., e. b. l. 71). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą nurodyta, kas sudaro Z. A. paveldimą turtą (1 t., e. b. l. 79). Pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2002 m. rugpjūčio 6 d. pažymėjimą R. A. nuosavybės teise valdo pažymėjime nurodytą turtą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15-16). Pagal NTR 2017 m. kovo 20 d. išrašą adresu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, kiti kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso R. A., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 6824 (1 t., e. b. l. 18-19).

20.       Pagal VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašą 2016 m. balandžio 18 d. duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus, a. k. (duomenys neskelbtini) (Z. A.), sudarytų testamentų, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (1 t., e. b. l. 8).

21.       Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytas juridinis faktas, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1322-2014 Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

22.       Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1430-173/2015 pareiškėjos K. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis palikta nepakeista.

23.       Pagal VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašą 2015 m. spalio 27 d. duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus, a. k. (duomenys neskelbtini) (E. A.), sudarytų testamentų, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (1 t., e. b. l. 40).

24.       NŽT 2017 m. sausio 4 d. sprendimu E. A. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,53 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais sprendime nustatyta tvarka (2 t., e. b. l. 80-84).

25.       2017 m. kovo 23 d. NTR išrašų duomenimis, 3/18 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/7 žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2017 m. vasario 17 d. priklauso E. A. (2 t., e. b. l. 78-79).

26.       Kauno miesto 6-ojo notarų biuro 2017 m. lapkričio 29 d. raštu teismas informuotas, kad po E. A. mirties Kauno m. 6-ame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 24/2017. Palikimą yra priėmęs mirusiosios sūnus R. A., pateikęs notarui 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 t., e. b. l. 71).

27.       2017 m. kovo 23 d. R. A. pateikė pareiškimą dėl mirusios mamos E. A. palikimo priėmimo. Notaras Š. Rulys šį pareiškimą patvirtino (2 t., e. b. l. 72). 2017 m. kovo 23 d. VĮ Registrų centro pranešimu notaras Š. Rulys informuotas, jog palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas testamentų registre. Palikėjas – E. A., palikimą priėmęs asmuo – R. A. (2 t., e. b. l. 76).

 

Dėl ieškovės teisės priimti močiutės E. A. palikimą 

 

28.       Šioje byloje vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas. Tam, kad asmuo galėtų pareikšti tokį reikalavimą, jis turi turėti teisę priimti palikimą, kurio priėmimui prašo atnaujinti praleistą terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisės į E. A. palikimą, taikytinos 1964 m. LR civilinio kodekso normos ir remiantis 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 1 ir 2 dalimis ieškovė yra antros eilės įpėdinė, kuri teisę priimti palikimą gali įgyvendinti tik tuo atveju, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tada, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Atitinkamai ieškovė savo teisę priimti močiutės E. A. palikimą grindė ta aplinkybe, kad atsakovas R. A., būdamas pirmosios eilės įpėdiniu, nerealizavo savo teisės priimti E. A. palikimą per įstatymo nustatytą terminą ir šio termino atnaujinti neprašė.

29.       Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo ieškovės argumentu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės priimti E. A. palikimą, pagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, jog atsakovas R. A. priėmė savo tėvo Z. A. palikimą, o pastarasis, kaip nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Taigi, mirus ieškovės močiutei E. A., jos palikimą priėmė jos sutuoktinis Z. A., kuris testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui atsakovui R. A.. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės seneliui Z. A. atsakovas R. A. 2001 m. rugsėjo 28 d. patvirtino, kad priima ieškovės senelio Z. A. palikimą paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (1 t., e. b. l. 64). Palikimą atsakovas R. A. priėmė per 1964 m. LR civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimą sudarantys objektai. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Atitinkamai ieškovės seneliui Z. A., kuris remiantis 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pirmosios eilės įpėdinis, priėmus savo sutuoktinės palikimą ieškovė pagal 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 2 dalies normą nebegali būti šaukiama paveldėti pagal įstatymą, net ir paaiškėjus, kad ieškovės močiutė E. A. turėjo turto, apie kurio buvimą ieškovės seneliui Z. A. palikimo priėmimo metu nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad ieškovė nebegali būti šaukiama paveldėti ir Z. A. palikimo, kadangi atsakovas R. A., būdamas pirmosios eilės įpėdiniu, priėmė visą savo tėvo Z. A. palikimą. Kartu pažymėtina, kad remiantis 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalies norma ieškovė galėtų pretenduoti į savo močiutės E. A. palikimą tik tuo atveju, jei jos tėvas atsakovas R. A. būtų miręs anksčiau nei jos močiutė E. A.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė, būdama antros eilės įpėdinė, esant pirmos eilės įpėdiniams, priėmusiems palikimą, negali pretenduoti į savo močiutės E. A. palikimą.

31.       Ieškovė savo močiutės E. A. palikimo priėmimo faktą ginčija remdamasi dar ir ta aplinkybe, kad testamentų registre nebuvo įregistruotų nei ieškovės močiutės E. A., nei ieškovės senelio Z. A. palikimo priėmimo faktų. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalies norma įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, tačiau šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalies norma numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir 1964 m. LR civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalies normoje. Taigi, asmuo yra laikomas priėmusiu palikimą nepriklausomai nuo to, ar ši aplinkybė buvo pranešta testamentų registro tvarkytojui. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, nustatyta, jog ieškovės senelis Z. A. po savo žmonos E. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, todėl ieškovės teiginys, kad jos močiutės E. A. palikimas nėra priimtas dėl to, kad ši aplinkybė nebuvo įregistruota testamentų registre, nepagrįstas. Atitinkamai nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad ieškovės senelio Z. A. palikimas taip pat nėra priimtas vien dėl to, kad jo palikimo priėmimo faktas neįregistruotas testamentų registre. Nustačius, kad ieškovės močiutės E. A. palikimas yra priimtas, ieškovė neturi teisės paveldėti jos palikimo, ko pasekoje nėra pagrindo ieškovei atnaujinti praleistą terminą močiutės E. A. palikimui priimti.

 

 

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

 

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovei, net jei ji turėtų teisę pretenduoti į močiutės E. A. palinkimą, terminas palikimui priimti galėtų būti atnaujinamas tik atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, taip pat į tai, kiek jis buvo praleistas bei į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagrįstai atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad E. A. palikimo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 pagal R. A. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra, kur ieškovė buvo savo tėvo R. A., turėjusio ieškovo procesinį statusą, įgaliota atstove. Nors ieškovė K. S. nurodo, kad šioje byloje ji buvo tik teisės konsultantė ir nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, kuriai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms arba pareigoms, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei dalyvaujant civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 kaip įgaliotai atstovei bei tuo pat metu esant E. A. anūke tapo žinomos aplinkybės, susijusios su jos močiutės E. A. palikimu ir ji, turėdama teisinį išsilavinimą bei įvairiapusę teisinio darbo patirtį, turėjo galimybę efektyviai ginti savo teises minėtoje byloje, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, susijusio su jos močiutės E. A. palikimo priėmimu. Dėl aplinkybės, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, teisėjų kolegija nebepasisako, nes šios aplinkybės poveikis ieškovės teisėms ir pareigoms nurodytoje byloje yra išspręstas civilinėje byloje Nr. A2-1430-173/2015.

33.       Toks bylos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur išaiškinta, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U., J.P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I.P., A.P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Atitinkamai pareiškėja, manydama esanti E. A. turto paveldėtoja ir turėdama realią galimybę CPK nustatyta tvarka ginti šią savo teisę civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, ja nesinaudojo. Kitų objektyvių priežasčių, trukdžiusių ieškovei įgyvendinti, jos nuomone, jai priklausančią teisę paveldėti jos močiutės E. A. palikimą, teisėjų kolegija nenustatė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nebūtų pagrindo ieškovei atnaujinti praleistą terminą močiutės E. A. palikimui priimti dėl to, kad nenustatytos aplinkybės, objektyviai trukdžiusios ieškovei naudotis, jos nuomone, jai priklausančia teise paveldėti savo močiutės E. A. turtą.

 

Dėl atsakovo R. A. pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu

 

34.       Spręsdama klausimą dėl atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Taigi, nagrinėjamu atveju materialinį teisinį interesą – įgyvendinti teisę paveldėti ir tokiu būdu įgyti palikimą turi pareiškėjai, kurių prerogatyva pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. A. P. ir M. I. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir reikalavimo pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, bylos Nr. 3K-3-382/2011). Šioje byloje nustačius, kad atsakovas R. A. priėmė savo tėvo Z. A. palikimą, pastarajam priėmus savo sutuoktinės E. A. palikimą, 2017 m. kovo 23 d. atsakovo R. A. pareiškimas dėl palikimo priėmimo negali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi šis įpėdinio veiksmas sietinas su jo laisva valia paveldint turtą pagal įstatymą.

35.       Toks aplinkybių teisinis vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Šios teisės paveldimos pagal įstatymą, įpėdiniams pagal įstatymą atliekant palikimo priėmimo veiksmus įstatyme nustatytais terminais, kurie skaičiuojami ne nuo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo dienos ar šio turto įregistravimo viešame registre momento, o nuo palikimo į turtines teises atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjos mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A.-K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. e3K-3-262-421/2017). Šioje byloje aplinkybė, jog E. A. buvo sudariusi testamentą, nenustatyta (1 t., e. b. l. 40). Atitinkamai teisėjų kolegija daro išvadą, kad Z. A., Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nustačius, jog jis po savo žmonos E. A. mirties priėmė palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, šį turtą paveldėjo pagal įstatymą, taip pat ir teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi, kartu atsižvelgiant ir į bylos aplinkybių teisinį vertinimą šios nutarties 30-31 punktuose, darytina išvada, kad atsakovas R. A. 2017 m. kovo 23 d. pateikdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą, tokiu būdu realizavo savo teisę į savo motinos E. A. palikimą, kadangi priėmė savo tėvo Z. A. palikimą, kurį sudarė ir jo žmonos E. A. palikimas kartu su turtine teise atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą apie kurią palikimo priėmimo momentu nebuvo žinoma. Realizuoti teisę į paveldėtą turtą kitu būdu atsakovas R. A. neturi galimybės, nes asmuo, priėmęs ieškovės močiutės E. A. palikimą, t.y. Z. A. yra miręs, o remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies norma mirusiems piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atitinkamai atsakovui siekiant realizuoti teisę į paveldėtą turtą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), būtinas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris gali būti išduotas tik asmeniui, priėmusiam atitinkamą palikimą sudarantį turtą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu priėmė teisėtą sprendimą.

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patirta 21,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteistinos, nes ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (4 t., e. b. l. 151-152) (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

 

 

Virginija Lozoraitytė

 

 

Mindaugas Šimonis

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2A-1322/2014
  • CK5 5.8 str. Paveldėjimo teisės ginčijimas
  • CK
  • 2-25-260/2014
  • 3K-7-468/2009
  • CK4 4.47 str. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
  • 3K-3-346-684/2016
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • 3K-3-298-687/2015
  • A2-1430-173/2015
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • 3K-3-115/2010
  • 3K-3-103/2007
  • CPK
  • CK5 5.62 str. Palikimo perėjimas valstybei
  • 3K-3-382/2011
  • e3K-3-262-421/2017
  • CK5 5.66 str. Prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei