Administracinė byla Nr. AS-51-146/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01784-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. rugpjūčio 16 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 2–39), kuriame nurodė, kad dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų, neveikimo, proceso vilkinimo neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę, įteisinti priimto tėvų palikimo, nes kitas asmuo valdo pareiškėjai teisėtai priklausanti nekilnojamąjį turtą, esantį Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone; esą dėl atsakovų kaltės patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja skunde formuluojamais reikalavimais prašė taikyti restituciją natūra ir perduoti jos nuosavybėn tėvams priklaususius žemės sklypus, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, siekiant įteisinti pareiškėją kaip žemės sklypų savininkę, priteisti 70 000,00 Eur turtinei ir 230 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (II t., b. l. 33–34) nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. skundo trūkumams pašalinti, suformuluojant konkrečius ir aiškius skundo reikalavimus.
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 1 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas (II t., b. l. 38–73).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (II t., b. l. 82–83) pakartotinai nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. spalio 10 d. skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė pareiškėjai tinkamai įgyvendinti procesines teises ir ištaisyti kai kuriuos patikslinto skundo trūkumus, be kita ko, teismas pasiūlė pareiškėjai apsvarstyti, ar ji nėra praleidusi skundo padavimo terminą, bei išaiškino teisę paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo.
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 10 d. gautas kitas pareiškėjos patikslintas skundas (II t., b. l. 95–132), kuriame pareiškėja prašė: 1) taikyti restituciją natūra kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais suformuotiems namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams, esantiems adresu Nausėdų k. (dabartinė gatvė Ilgoji g. 42), Darbėnų sen., Kretingos r. sav., naikinant 2004 m. gruodžio 15 d. kadastro duomenų nustatymo data atliktus preliminarius matavimus ir administracinius aktus – Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 4-1718-(1.3), kuriais atkurtos nuosavybės teisės V. J. į buvusio savininko valdytą žemę Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypus ir parduodant valstybinės žemės sklypo dalis, bei naikinant esamą įvardytų žemės sklypų teisinę registraciją; 2) įpareigoti atsakovą NŽT Kretingos skyrių suformuoti pareiškėjai namų valdos 0,30 ha žemės sklypą adresu Ilgoji g. 42, Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone, ir 3,00 ha asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą toje pačioje vietovėje, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pagal pareiškėjos 2004 m. gruodžio 15 d. prašymą Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkio Nr. 168, Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 27 sesijos sprendimo ir 2012 m. spalio 31 d. paveldėjimo liudijimų Nr. VK-6298 ir Nr. VK-6300 pagrindu; 3) įpareigoti atsakovą NŽT Kretingos skyrių suformuoti 0,61 ha namų valdos žemės sklypą ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties sklypą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo adresu Ilgoji g. 42, Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone, kurie buvo skirti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“; 4) priteisti 70 000,00 Eur turtinės ir 230 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja kartu su 2016 m. spalio 10 d. patikslintu skundu taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą (II t., b. l. 87–88). Prašymą pareiškėja grindė tuo, kad nuo 2004 m. gruodžio 15 d. aktyviai gynė savo pažeistas teises įvairiose institucijose, prie prašymo pridėjo 2014 m. sausio 13 d. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėja pripažino, kad skundžiami administraciniai aktai jai buvo įteikti NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-3623.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi (III t., b. l. 138–142), be kita ko: 1) nepatenkino pareiškėjos G. D. prašymo dėl praleisto termino paduoti teismui skundą atnaujinimo ir atsisakė priimti patikslinto skundo, paduoto teismui 2016 m. spalio 10 d., dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 4-1718-(1.3) panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus – suformuoti pareiškėjos prašymu žemės sklypus (1–3 skundo reikalavimai); 2) priėmė patikslinto skundo dalį dėl 70 000,00 Eur turtinės ir 230 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas vertino, kad 2016 m. spalio 10 d. patikslintas skundas, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas, formos ir turinio prasme nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose numatytus reikalavimus, 88 straipsnyje išdėstytas galimas sprendimų rūšių formuluotes, tačiau skundo dalykas ir pagrindas yra pakankamai aiškūs. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. spalio 10 d. patikslintų skundų reikalavimai yra vienodi.
Dėl 2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo 4-7 punktų teismas pažymėjo, kad šie punktai nelaikytini skundo reikalavimais, nes juose pareiškėja išdėstė prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus (žemės sklypų planus, administracinius aktus), taip pat išsiaiškinti žemės nuomos dydžio pagrįstumą, žemės sklypo nuomos pagrįstumą ir namų valdos įregistravimo VĮ Registrų centre pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnis, 5 straipsnis, 17 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–93 straipsniai) ir jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 straipsnis). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos prašymai išsiaiškinti tam tikras aplinkybes nelaikytini skundo reikalavimais, nes tokio pobūdžio prašymai negali būti administracinės bylos skundo dalyku. Prašymus taikyti restituciją ir naikinti žemės sklypų teisinę registraciją, suformuluotus 1-ame skundo reikalavime, kuriuo prašoma panaikinti administracinius akte, teismas nelaikė savarankiškais skundo reikalavimais ir pažymėjo, kad tik tuo atveju, kai teismas panaikins administracinius aktus, kils pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės. Taigi, šiuo atveju teismas sprendė patikslinto skundo priėmimo klausimą dėl 1, 2, 3, 8 punktuose išdėstytų skundo reikalavimų.
Svarstydamas pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas atsižvelgė į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas pažymėjo, kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti tik tuo atveju, kai bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). ABTĮ nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jų vertinimas iš esmės yra paliekamas teismo prerogatyvai. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 straipsnis 1 dalis). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. spalio 10 d. patikslintuose skunde ir prašyme dėl termino atnaujinimo pripažino, jog skundžiami administraciniai aktai jai buvo įteikti NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-3623. Prie skundo pareiškėja pridėjo nurodyto rašto su administraciniais aktais, kuriuos ginčija, nuorašus. Iš skunde dėstomų aplinkybių teismas nustatė, kad, gavusi šiuos administracinius aktus, pareiškėja kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, Nacionalinę žemės tarnybą dėl šių aktų panaikinimo ir jai tapo žinoma, kad institucijos atsisako pakeisti administracinius aktus, kuriais žemės sklypai suformuoti ir perduoti nuosavybėn trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., bei atsisako atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus dėl žemės sklypų suformavimo ir skyrimo pareiškėjai pagal jos nurodytą būdą. Būtent nuo tada pareiškėja turėjo teisę paduoti skundą administraciniam teismui dėl panaikinimo administracinių aktų, kurie, jos manymu, pažeidžia jos teises.
Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja skundą teismui padavė 2016 m. rugpjūčio 16 d., teismas konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas.
Pareiškėja savo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo grindė tuo, kad ji nuo 2004 m. gruodžio 15 d. aktyviai gynė savo pažeistas teises įvairiose institucijose, tarp jų ir prokuratūroje, prie prašymo pridėjo 2014 m. sausio 13 d. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš pateiktų priedų teismas nustatė, kad pareiškėja rašė skundus Nacionalinei žemės tarnybai, NŽT Kretingos skyriui, buvo iškėlusi civilinę bylą Nr. 2-1116-206/2013 Kretingos rajono apylinkės teisme.
Terminas atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbios priežasties ir tai patvirtina pateikti įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas aplinkybę, kad pareiškėja gynė savo teises kitose institucijoje, t. y. savo nuožiūra pasirinko tokį teisių gynimo būdą, savaime nelaikė svarbia termino praleidimo priežastimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-147/2014, 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1024/2014, 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1727/2014, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-129-525/2015, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1173-146/2015, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-698-492/16, 2016 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2016 ir kt.). Atsižvelgdamas į šias administracinių teismų praktikoje suformuluotas teisės taikymo taisykles, teismas pareiškėjos nurodytų skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių nelaikė objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, konstatuodamas, kad jos priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios ir atspindi jos pasirinkto elgesio modelį. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – t. y. skundo 1, 2, 3 reikalavimų, netenkino vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsniu ir atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl 70 000,00 Eur turtinės ir 230 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
III.
Pareiškėja G. D. padavė atskirąjį skundą (III t., b. l. 151–189) dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, iš kurio galima spręsti, kad pareiškėja nesutinka su šios nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti jos patikslinto skundo, paduoto teismui 2016 m. spalio 10 d., dalį.
Pareiškėja atskirajame skunde pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui paduotame skunde ir patikslintuose skunduose, teigia, kad ji, kaip vienintelė paveldėtoja, turi paveldėti visą 0,61 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kuris buvo suprojektuotas jos motinai V. V. (mirė 2003 m.) dar 2001 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2303, o ne valdyti šią žemę bendrai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. J. (ar jos seneliu J. Z.) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad nuo 2004 m. gruodžio 15 d. (t. y. pateikto prašymo atsakovui) buvo pažeidžiamos jos materialiosios teisės ir interesai, teisėtų lūkesčių apsaugos principas dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir atliktų veiksmų neteisėtumo, galimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo bei galimai pažeistos atsakovo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl tokio atsakovo neteisėto veikimo pareiškėja ilgą laiką negalėjo naudotis 2003 m. pagal įstatymą paveldėtais žemės sklypais (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha; žemės ūkio paskirties: 3,00 ha ir 2,89 ha) ir iš jų gauti naudos, negalėjo atlikti paveldėtų žemės sklypų įteisinimą. Todėl pareiškėja mano, kad jai turi būti užtikrinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą.
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai dėsto su ginču susijusias faktines aplinkybes, nurodo, jog sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties motyvais, kad pareiškėja yra praleidusi terminus administraciniams aktams, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimui Nr. 16258 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymui Nr. 4-1718-(1.3.), apskųsti. Atsakovų nuomone, pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėtina, ar Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos G. D. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos 2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 16258 ir 2010 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 4-1718-(1.3) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – suformuoti pareiškėjos prašymu žemės sklypus (1–3 skundo reikalavimai).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėja 2016 m. spalio 10 d. patikslintame skunde (jo 1-3 ir 8 punktuose) suformulavo šiuos materialinius teisinius reikalavimus: 1) taikyti restituciją natūra preliminariais matavimais (kadastro duomenys nustatyti 2004 m. gruodžio 15 d.) suformuotiems namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams, esantiems Nausėdų k. (dabar - Ilgoji g. 42), Darbėnų sen., Kretingos r. savivaldybėje, panaikinant 2004 m. gruodžio 15 d. preliminarius matavimus ir administracinius aktus – Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258 ir 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 4-1718-(1.3), kuriais atkurtos nuosavybės teisės V. J. į buvusio savininko valdytą žemę Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypus ir parduodant valstybinės žemės sklypo dalis, bei naikinant esamą išvardytų žemės sklypų teisinę registraciją; 2) įpareigoti atsakovą NŽT Kretingos skyrių suformuoti pareiškėjai namų valdos 0,30 ha žemės sklypą adresu Ilgoji g. 42, Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone, ir 3,00 ha asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą toje pačioje vietovėje, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pagal pareiškėjos 2004 m. gruodžio 15 d. prašymą ir vadovaujantis Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkio Nr. 168, Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 27 sesijos sprendimo ir 2012 m. spalio 31 d. paveldėjimo liudijimų Nr. VK-6298 ir Nr. VK-6300; 3) įpareigoti atsakovą NŽT Kretingos skyrių suformuoti 0,61 ha namų valdos žemės sklypą ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties sklypą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo adresu Ilgoji g. 42, Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone, kurie buvo skirti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“; 4) priteisti 70 000,00 Eur turtinei ir 230 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo 8 punktas) priėmė nagrinėti, o likusius 3 skundo reikalavimus (2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo 1–3 punktai) atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nes nustatė, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, o tenkinti pareiškėjos skundą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo nėra pagrindo.
Dėl teismo nepriimtų nagrinėti patikslinto skundo 1-3 punktuose išdėstytų reikalavimų matyti, kad pareiškėja siekia iškelti administracinį ginčą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 4-1718-(1.3) ir 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 16258, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos V. J., panaikinimo. Kiti minėtuose pareiškėjos patikslinto skundo punktuose išdėstyti reikalavimai (panaikinti preliminarius matavimus, sklypų teisinę registraciją, įpareigoti atsakovą suformuoti pareiškėjai jos nurodytus žemės sklypus ir kt.) yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pareiškėjos 2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo 4-7 punktuose išdėstyti prašymai yra procesinio pobūdžio, kurių išsprendimui netaikytinos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų priėmimui nagrinėti teisme taikytinos procesinės taisyklės.
Teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pagrįstai sprendė pareiškėjos 2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo 1-3 ir 8 punktuose suformuluotų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų priimtinumą nagrinėti teisme. Teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (patikslinto skundo 8 punktas). Pareiškėja nesutinka su šios teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti jos 2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo reikalavimus, suformuluotus 1–3 punktuose.
Minėta, kad pareiškėjos patikslinto skundo 1-3 punktuose suformuluotuose reikalavimuose pagrindiniais reikalavimais laikytini reikalavimai panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 4-1718-(1.3) ir 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258, kuriais V. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą asmeniniam ūkiui 2,92 ha žemės sklypą (iš jų 0,20 ha namų valdos žemės sklypą), esantį Nausėdų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone. Kiti šiuose patikslinto skundo punktuose suformuluoti reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus. Sprendžiant skundo priimtinumą nagrinėti teisme išvestinių reikalavimų priėmimą (atsisakymą juos priimti) lemia tai, kaip yra išsprendžiama dėl pagrindinių skundo reikalavimų priėmimo nagrinėti teisme. Atsisakius priimti pagrindinius skundo reikalavimus, atsisakoma priimti ir išvestinius skundo reikalavimus.
Pagal Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, nuostatas, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui tiesiogiai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, kt.). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad individualūs administraciniai aktai, kuriuos pareiškėja siekia apskųsti, priimti ne pareiškėjos, o kito asmens atžvilgiu, todėl jie pareiškėjai neturėjo būti įteikti. Taigi šiuo atveju yra svarbu nustatyti kada pareiškėja sužinojo apie kito asmens atžvilgiu priimtus Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. individualius administracinius aktus dėl kurių apskundimo 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į administracinį teismą.
Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Teismas taip pat turi įvertinti , ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino). Be to, teismas turi atsižvelgti į sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvus asmeniui kreipiantis dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą, o visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti įrodymais (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).
Pareiškėja teigia, kad apie siekiamų apskųsti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 16258 ir įsakymo Nr. 4-1718-(1.3) priėmimą ji sužinojo iš NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-3623 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kuriuo šis viešojo administravimo subjektas, atsakydamas į pareiškėjos 2003 m. gruodžio 12 d. prašymą, pateikė pareiškėjai šių aktų patvirtintas kopijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja apie skundžiamus aktus sužinojo anksčiau. Iš NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. vasario 13 d. rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-391 „Dėl atsakymo į prašymą“ matyti, kad šiame 2013 m. vasario 13 d. rašte NŽT Kretingos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2012 m. gruodžio 6 d. prašymą, informavo ją apie tai, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) atkūrė V. J. nuosavybės teisę į žemę. Todėl laikytina, kad apie Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 4-1718-(1.3) priėmimą pareiškėja sužinojo ne vėliau kaip 2013 m. vasario mėnesį. Gavusi šį raštą, kuriame buvo aiški informacija, jog yra priimti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kitam asmeniui, pareiškėja beveik 10 mėnesių nesikreipė į NŽT Kretingos skyrių ir neprašė pateikti tų aktų kopijas. Pažymėtina, kad net ir sutikus su pareiškėjos teiginiais, kad apie siekiamų apskųsti aktų priėmimą bei jų turinį ji sužinojo iš NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-3623, pareiškėjos skundas teismui paduotas praėjus itin ilgam laiko tarpui (2016 m. rugpjūčio 16 d.).
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto reguliavimo prasme. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad teisinių žinių trūkumas, netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas ar savo teisių gynimas kreipiantis į netinkamas institucijas įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Minėta, kad pareiškėja dėl administracinių aktų, kuriais nuosavybės teisės į pareiškėjos pretenduojamą žemę buvo atkurtos kitam asmeniui, panaikinimo turėjo kreiptis į teismą tiesiogiai.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji kreipėsi su pareiškimais pradėti ikiteisminį tyrimą, praleisto termino atnaujinimui nėra reikšminga, nes tai pareiškėjai negalėjo būti procesinė kliūtis kreiptis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka dėl administracinių aktų panaikinimo.
Pareiškėja pateikė įrodymus, kad 2014 m. sausio 13 d. ji kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą (II t., b. l. 89–94), prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 4-S-3502 pareiškėja buvo informuota, kad šis jos pareiškimas laikytinas kartotiniu ir dėl to nenagrinėtinas, nes į analogiško turinio pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. pareiškimą prokuratūra yra priėmusi 2013 m. gegužės 15 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šis nutarimas paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo neskundžiama nutartimi (I t., b. l. 152). Paskutinis susirašinėjimo dokumentas, kurį pareiškėja gavo į savo 2016 m. kovo 18 d. skundą dėl žemės sklypų, buvo NŽT 2016 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 1SS-1185-(3.5.) (II t., b. l. 15–18). Byloje taip pat yra duomenys, kad pareiškėja, gavusi minėtą prokuratūros 2014 m. sausio 22 d. raštą Nr. 4-S-3502, su atitinkamais prašymais ne kartą kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių ir NŽT. Pažymėtina, kad net ir gavusi šį raštą, kuris jai buvo nepalankus, pareiškėja dar 4 mėnesius nesikreipė į administracinį teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. administracinių aktų panaikinimo (kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 16 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014, 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-676-12, 2013 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-154/2013, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-582/2006, kt.).
Byloje taip pat yra duomenys, kad pareiškėja 2015 m. pradžioje kreipėsi su ieškiniu į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo (civ. byla Nr. 2-130-474/2015), tačiau ieškinį atsiėmė. Todėl Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės G. D. ieškinį paliko nenagrinėtą.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjos elgesys ginant jos galimai pažeistas teises dėl pirmiau minėtų Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. administracinių aktų panaikinimo, neatitinka apdairaus, rūpestingo ir atidaus naudojimosi savo teisėmis standartų. Pažymėtina ir tai, kad neturėdama pakankamai teisinių žinių pareiškėja dėl teisinės pagalbos ginant galimai pažeistas savo teises galėjo kreiptis į teisines paslaugas teikiančius profesionalus (advokatą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartas pareiškėjos netinkamas galimai pažeistų teisių gynimas kreipiantis į įvairias valstybės institucijas, kurios nebuvo kompetentingos spręsti dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. administracinių aktų panaikinimo, nelaikytinas svarbia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi. Be to, pažymėtina, kad net ir baigusi susirašinėjimo su valstybės institucijomis procedūras, pareiškėja dar kelis mėnesius delsė kreiptis į teismą. Toks pareiškėjos pasirinktas elgesys sukėlė jai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas pasekmes, nes pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo padavimo termino, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos 2016 m. spalio 10 d. patikslinto skundo reikalavimus, suformuluotus šio skundo 1–3 punktuose. Dėl nurodytų motyvų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas