Civilinė byla Nr. 2A-1763-275/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23107-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir E. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. K. ir E. K. kreipėsi į teismą, dėl nuosavybės teisių pripažinimo, prašydami pripažinti ieškovų nuosavybės teisę į patalpą – 11,63 kv.m. ploto tamsų kambarį plane pažymėtą 29-5, esantį gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu bei bendro naudojimo koridoriumi, esantis (duomenys neskelbtini). Į visas minėtas buto patalpas, tame tarpe ir ginčo objektu esantį tamsų kambarį, patenkama per vienintelį įėjimą į butą bei toliau bute esantį koridorių. Butas bei jo patalpos nuo jo privatizavimo iki 2013 metų nebuvo rekonstruotos ir/ar kitaip pertvarkytos. Bute esantis koridorius, nuosavybės teise priklauso tik ieškovams, kurie vieni juo naudojasi. 2013 metais parengus patikslintą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, ji buvo pateikta Valstybės įmonei Registrų centrui, kuris 2013-03-03 sprendimu Nr. 4894400 nurodė, kad atsisakoma tenkinti savininkų (ieškovų) prašymą įregistruoti buto patikslintus duomenis pagal pateiktą bylą, kadangi ieškovai kartu su prašymu dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teisių atsiradimą į patalpą, plane pažymėtą 29-5, nepateikė. Tokiu būdu paaiškėjo, kad po buto privatizacijos, įvykusios 1994 m., įvyko techninė klaida ir dėl apsirikimo Valstybės įmonėje Registrų centre nebuvo įregistruotos visos buto patalpos, t.y. nebuvo įregistruotas 11,63 kv.m. tamsaus belangis kambarys (plane pažymėtas 29-5). Nuosavybės teisės į šį turtą nėra niekam įregistruotos. Niekas, išskyrus ieškovus nesinaudoja ir negali naudotis minėta patalpa, todėl ieškovai priversti kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iš 1994-03-10 sutarties tarp senamiesčio seniūnijos ir J. O. matyti, jog pirkėja nusipirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis proporcingai kambarių plotui, kurio bendras plotas – 35,33 kv. m. 2001-12-12 buto pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp I. K. ir ieškovų, nurodytas bendras perkamo buto plotas yra 33,43 kv. m. Akivaizdu, kad buvusi buto savininkė J. O., privatizuodama butą, nesiekė privatizuoti 11,02 kv. m. ploto tamsaus kambario. Taip pat patys ieškovai pirkimo – pardavimo sutartyje išreiškė valią pirkti, o pardavėja I. K. siekė parduoti 33,43 kv. m. ploto butą, t. y. patalpas be tamsaus kambario. Be to, ieškovai, kaip buto pirkėjai negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo ankstesnieji buto savininkai, todėl pareiškėjų argumentai, jog buto privatizavimo dokumentuose padaryta klaida ir butas yra privatizuotas kartu su tamsiu kambariu yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nagrinėjamoje byloje taikytina ieškinio senatis, kadangi 1994-03-10 butą privatizavusi J. O. niekada nesikreipė į teismą ar kitas institucijas dėl galimų jos teisių pažeidimų ar galimai padarytų klaidų buto privatizavimo dokumentuose, todėl ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs dar 1997 metais

Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nuosavybės teisės į ieškinyje nurodytą 11,63 kv. m. patalpą (plane pažymėtą 29-5), esančią gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registre į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2001-12-12 buto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P1-22259 ir 2001-12-12 perdavimo – priėmimo akto pagrindu įregistruotos S. K. ir E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės. Sutartyje nurodyta, jog ieškovai įsigijo 33,43 kv. m. bendro ploto butą su 1,90 kv. m. bendro naudojimo koridoriumi. Patalpa 29-5 į buto bendrą 33,43 kv. m. neįskaičiuota. Pirmosios buto savininkės J. O. 1994-03-10 sudarytoje Buto privatizacijos sutartyje Nr. 933 buvo nurodyta, jog ji nupirko 35,33 kv. m. vieno kambario butą. Todėl darytina išvada, kad nei 1994 m. sudarant privatizavimo sutartį, nei vėlesniais sandoriais perleidžiant butą, 11,63 kv. m. patalpa (plane pažymėta 29-5) nebuvo pardavimo sutarčių objektu, už ją nebuvo sumokėta, todėl patalpa liko valstybės (savivaldybės) nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Pripažino, kad 11,63 kv.m. patalpa, plane pažymėta 29-5, nuosavybės teise priklauso ieškovams S. K. ir E. K., kaip buto, esančio  adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais apie tai, kad paskutinį kartą buto duomenys buvo tikslinti ne vėliau kaip 1992 metais. Iš to meto dokumentų akivaizdu, kad 11,02 kv.m. dydžio ginčo patalpa 29-5 pažymėta kaip tamsus kambarys ir priskirta butui Nr. 29. Nagrinėjamoje byloje nėra svarbu nustatyti, kada tiksliai šis prikyrimas buvo padarytas, pakanka, jog nustatyta, kad ši aplinkybė egzistavo iki 1994 metais vykusios buto privatizacijos. Įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas iš esmės sutiko su ieškovų argumentais apie tai, kad tiek privatizavimo proceso metu, tiek vėlesniems savininkams įgyjant butą pirkimo-pardavimo sutartimis, jose nurodant viešame registre įregistruotus, tačiau tikrovės neatitinkančius duomenis, buvo suklysta dėl buto ploto. Sistemiškai vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, klaida buvo padaryta 1994-01-18, t.y. prieš pat J. O. privatizuojant butą, kada buto techniniame pase dėstant patalpų eksploataciją, nebuvo aprašyta ir į bendrą buto plotą įskaičiuota ginčo patalpa 29-5, nors ji kaip buto dalis aiškiai pažymėta buto techninės apskaitos bylos plane dar 1992-05-03. Konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į jų bute esantį 11,63 kv.m. tamsų kambarį, plane pažymėtą 29-5, kaip jų buto dalį, pripažįstant, kad daiktinės teisės į ginčo patalpą atskirai nuo buto įregistruotos būti negali. Atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį šioje byloje atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmos instancijos teismas neanalizavo privatizavimo proceso dokumentų, kuriuose aiškiai matyti tikroji butą privatizavusios J. O. valia. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1994 m. sausio 7 d. prašymu butų privatizavimo valstybinei komisijai J. O. kreipėsi dėl 1 kambario buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nurodydama buto plotą – 28,53 kv. m. bendro ploto. Tamsus kambarys nebuvo įgytas, o galimo suklydimo privatizavimo dokumentuose klausimas niekada nebuvo keliamas, t.y. butą privatizavusi J. O. niekada nėra kreipusis į teismą, nei privatizavimo institucijas dėl galimų klaidų buto privatizavimo dokumentuose. Privatizuoti buvo galima tik nuomojamą butą ir patalpas.

2. Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog šiuo metu į patalpą nėra galimybės patekti ne per ieškovų būtą nėra pakankama pripažinti ginčo patalpos ieškovų buto priklausiniu. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad būtų prašyta perduoti ginčo patalpą arba ji faktiškai būtų perduota. Aplinkybė, jog už ginčo patalpą nebuvo sumokėta yra itin reikšminga byloje, nes atskleidžia faktus apie šalių valią privatizuojant bei vėliau parduodant ir perkant butą bei įrodo, kad ginčo patalpa niekada nebuvo privatizuota, to nebuvo siekta ir todėl negali būti pripažįstama, kad ieškovams ginčo patalpa priklauso nuosavybės teise. Be to, J. O. privatizavo butą be ginčo patalpos, o šios patalpos privatizuoti niekada nesiekė, todėl nepagrįsti ieškovų argumentai dėl susidariusios klaidos buto privatizavimo dokumentuose.

3. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir į tai, kad ieškovai, būdami atidūs ir rūpestingi pirkėjai, pirkdami butą 2001 m. gruodžio 12 d. žinojo, arba turėjo žinoti, kokio ploto butą perka. Be to, savo nuosavybės teises į minėtą butą ieškovai yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre, taigi, registruodami turtą savo vardu jie taip pat turėjo pareigą pateikti teisingus duomenis ir turėjo bei galėjo sužinoti apie galimus registruoto buto ploto neatitikimus. Teismas taip pat, visiškai neanalizavo buto privatizavimo proceso, neatsižvelgė į faktą, kad 1994 m. kovo 10 d. butą privatizavusi J. O. niekada nesikreipė į teismą ar kitas institucijas dėl galimų jos teisių pažeidimų ar galimai padarytų klaidų buto privatizavimo dokumentuose, o nevertinus visų į bylą pateiktų įrodymų, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ir faktiškai pripažino aplinkybę, jog ieškovai įgijo daugiau teisių nei ankstesnieji šio buto savininkai.

Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovų argumentais, jog buvo suklysta dėl privatizuoto buto. Klaida buvo padaryta 1994 m. sausio 18 d. t.y. prieš pat J. O. privatizuojant butą, kada buto techniniame pase dėstant patalpų eksploataciją, nebuvo aprašyta ir į bendrą buto plotą įskaičiuota ginčo patalpa 29-5, nors ji kaip buto dalis aiškiai pažymėta buto techninės apskaitos bylos plane dar 1992 m. gegužės 3 d. Niekas be 29 buto savininkų nesinaudojo, nesinaudoja ir negali naudotis jų bute esančiu tamsiuoju kambariu, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

2. Ieškovas teigia, kad teismas pagrįstai patvirtino, jog dar iki privatizacijos ginčo patalpa buvo priskirta ieškovų butui. Į šią patalpą patenkama tik per ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto koridorių, patalpa yra be langų, pagal savo technines charakteristikas ji negali būti naudojama atskirai nuo buto, todėl negali būti savarankišku civilinių santykiu objektu. Ji nėra ir negali būti įregistruota, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo tamsusis kambarys yra ieškovų buto priklausinys, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu ir negali be jo egzistuoti, o nustačius, jog tamsusis kambarys yra buto priklausinys jį ištinka pagrindinio daikto likimas, t.y. jis nuosavybės teise priklauso buto savininkams, t.y. ieškovams. Aplinkybė, kad vienintelis įėjimas į belangį, tamsų kambarį yra per ieškovams priklausančio buto patalpas, šiuo atveju negali būti laikoma nereikšminga.

3. Ieškovams įgyjant būtą 2001 m. jiems buvo perduota ir buto techninės apskaitos byla. Šio dokumento originalas buvo pateiktas teismui kartu su ieškiniu. Iš minėto dokumento, t.y. buto plano matyti, kokios konkrečiai buvo patalpos, pažymėtos indeksais Nr. 29, priskirtos butui. Apžiūrėjus įsigyjamą butą dar iki sandorio sudarymo, ankstesnei savininkei aprodžius visas buvo patalpas, nekilo absoliučiai jokių abejonių koks butas įgyjamas. Pasirašant sutartį bei gavus minėtą buto inventorizacijos bylą, taip pat be jokios abejonės nekilo įtarimų, jog viena buto patalpų gali būti butui nepriskirta, nes plane buvo pažymėtos visos patalpos, kurias ieškovai apžiūrėjo natūra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas įgijo ginčo butą 2001-12-12, butas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų  banke kaip turintis 1 kambarį, butas su bendro naudojimo koridoriumi, turintis 33,43 kv m bendro ploto. Tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas būtent tokio ploto buto įsigijimas, reiškia, kad nuosavybės teisėmis ieškovai  įsigijo tam tikro ploto butą, o tuo atveju, jei buto priklausiniu galimai   buvo dar ir kitos patalpos, kurios nebuvo parduotos  ankstesnei  buto savininkei I. K., bei prieš ją buvusiai saivininkei  J. O.,.  ir nebuvo parduotos  ieškovams, nereiškia,  kad dabartiniai buto savininkai  gali įgyti į šias patalpas nuosavybės teises, kai patalpų savininkas-atsakovas nėra nusprendęs jų parduoti. Tai, kad ginčo patalpos gali būti pripažintos ieškovų buto priklausiniu  ir dėl to atsakovas privalėtų šias patalpas parduoti, nereiškia, kad ieškovams  neapmokėjus  šių patalpų vertės, jos gali būti teismo tvarka  pripažintos ieškovų nuosavybe.

Byloje pateikti  ginčo patalpų žymėjimai, buvę laikotarpiu nuo 1977 iki 1992 metų ( b.l.32) , iš kurių matyti, kad 11,02 kv m ginčo patalpa, esanti  adresu:  (duomenys neskelbtini), šiuo metu žymima indeksu  29-5, anksčiau turėjo indeksą 13-2 ir buvo 20,04 kv m ploto. Šiuo metu dalis šios patalpos, t.y. 4,92 kv m žymima  indeksu 13-2 , 3,53 kv m žymima indeksu 13-3 , o kita  dalis žymima indeksu 29-5 ir turi 11,02 kv m plotą. 1992-05-28 butas buvo parduotas J. O. kaip turintis  35,33 kv m plotą. Atsakovas pateikė patalpų vidaus plotų eksplikaciją ( b.l.33-34), iš kurios matyti,  kad ties buto Nr. 29 aprašymu nurodytos 5 kaip gyvenamosiso patalpos, tačiau 5-uoju eilės numeriu nurodytas tamsusis   kambarys, kurio 11,02 kv m plotas yra įrašytas papildomai, kada šis įrašas buvo taisomas ir kokiu pagrindu,  byloje duomenų nepateikta, todėl nebuvo pagrindo  daryti išvadai, kad tai padaryta iki 1994-01-18 buvo privatizavimo. Ta aplinkybė, kada buvusi buto savininkė pradėjo naudotis šia patalpa nėra reikšminga  byloje, nes joje nenagrinėjmas  atskiras reikalavimas pripažinti  šia patalpą buto priklausiniu, o siekiama, kad būtų padaryta išvada, jog patalpa yra ieškovų nuosavybė. Teismas padarė pagrįstą  išvadą, kad  ginčo patalpa ieškovai  naudojasi,  tačiau išvada, kad ši patalpa buvo priskirta butui Nr. 29, padaryta nesant pakankamų įrodymų apie tokį paskyrimą.

Teismo  išvada, kad gretimai esantis vienintelis butas, žymimas indeksu 13, kurio  bendras plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre, atitinka bendrame kadastriniame plane šiam  butui priskirtų patalpų plotus,  taip pat yra pagrįsta, tačiau  butas Nr. 13 priklauso savivaldybei ( b.l. 133), todėl darytina išvada, kad gretimai esanačios patalpos savininkas ginčija ieškovų nuosavybės teisę  į patalpą, šiuo metu žymimą indeksu 29-5, kuriomis naudojasi ieškovai.  Esant tokiam ginčui, turi būti nustatyta, kurio iš gretimai esančių dviejų  butų  priklausiniu yra ginčo patalpa. Vien tai, kad buvo įrengta vienos iš patalpų pertvara, dalimi  patalpos  nusttant teisę naudotis 29-o butui savinikui ar nuomininkui, o dalimi patalpos 13- o buto nuomininkui,  neleidžia daryti  išvados , kad ši dalis patalpos tapo 29-o buto priklausiniu.

Teismas  neatsižvelgė į  buto privatizavimo procesą,  neatsižvelgė į faktą, kad 1994 m. kovo 10 d. butą privatizavusi J. O. nesiekė privatizuoti ginčo patalpos, niekada nesikreipė į teismą ar kitas institucijas dėl galimų jos teisių pažeidimų ar galimai padarytų klaidų buto privatizavimo dokumentuose. Tai, kad pagal buto privatizavimo sutartį ( b.l.35) J. O. apmokėjo 98,69 Lt už 35,33 kv m ploto butą su rūsiu, leidžia daryti išvadą, kad už ginčo patalpą nebuvo apmokėta, sudarant  buto privatizavimo sutartį. Ieškovai neįrodė, jog butą įsigijusi iš Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos J. O. buvo apmokėjusi už ginčo patalpą, ir tik dėl klaidos  ši patalpa nebuvo įregistruota kaip J. O. nuosavybė.  

Teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, t.y. CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies pagrindu,   priimant naują sprendimą.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro procesinių dokumentų  įteikimo išlaidos, kurias turėjo pirmosios instancijos teismas, jos sudaro 28,02 Lt ir priteistinos   iš abiejų ieškovų po lygiai.

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ė :

Panaikinti Vilniaus  miesto apylinkės  teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų S. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir E. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) valstybei po 14,01 Lt bylinėjimosi išlaidų,  susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai                                                                     Virginijus Kairevičius

Danutė Kutrienė

Loreta Lipnickienė