Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-3114-341-2012].doc
Bylos nr.: 2-3114-341/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 188601845 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

 

                                                                                                Civilinė byla Nr.2-3114-341/2012

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02377-2012-6

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.4.1.; 92; 97.; 113.1.; 113.8.;

114.1.; 114.9.2.; 114.11.; 116.1.; 116.4

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,

sekretoriaujant A. B.,

nedalyvaujant pareiškėjai J. L., dalyvaujant jos atstovei adv. S. Proninai,  dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui K. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo

n u s t a t ė:             

Pareiškėja J. L. pareiškime nurodė, kad jos močiutė J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties Vilniaus-Trakų apskrityje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 2,2075 dešimtinių (2,4117 ha) žemės sklypą; pareiškėjos motina J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties Vilniaus-Trakų apskrityje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 6,6225 dešimtinių (7,2351 ha) 7,2375 ha žemės sklypą. Aukščiau minėtus žemės sklypus J. L. ir J. J. paveldėjo po M. L. mirties ((duomenys neskelbtini)). 2011-11-17 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3726-602/2011 pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą  pareiškėja J. L. praleido dėl svarbių priežasčių bei atnaujino praleistą terminą pateikti žemėtvarkos tarnybai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį.

Nurodė, jog pareiškėjos J. L. senelis M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); kuris iki mirties nuosavybės teise valdė 8,83 (9,6467 ha) dešimtinės žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime (iš jų 4,67 deš. ariamos, 0,66 deš. ganyklų, 0,67 deš. nenaudojamos). Po senelio M. L. mirties liko gyvi: sutuoktinė, pareiškėjos senelė J. L. bei dukra, pareiškėjos motina, J. L.. Iš Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo 2007-01-15 pažymos Nr. R4-207 matyti, kad 8,83 dešimtinių (9,6467 ha) žemės sklypo, esančio Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime (iš jų 4,67 deš. ariamos, 0,66 deš. ganyklų, 0,67 deš. nenaudojamos), savininku iki 1925 m. buvo M. L.. M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Šiam mirus, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, M. L. mirė nepalikęs testamento. Lietuvos Respublikos Vilniaus - Trakų apskrityje palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos sąvadas, pagal kurį vaikams tenkantis palikimas buvo dalijamas po lygiai. Palikėjo žmona gaudavo ¼  dalį palikimo. Remiantis palikimo atsiradimo momentu galiojančiu įstatymu, pareiškėjos senelė J. L. paveldėjo po savo vyro M. L. 2,2075 dešimtinių (2,4117 ha) žemės, o M. L. dukra J. L. - 6,6225 dešimtinių (7,2305 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Minėtą žemę pareiškėjos senelė ir motina valdė iki nacionalizacijos, ir šią aplinkybę grindžia Vilniaus apskrities archyvo 2012-06-22 pažyma Nr. (8.12)-V5-1049, kurioje konstatuojama, kad po nacionalizacijos Naujosios Vilnios rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, Neveriškių ir kitų apylinkių 1950 m. (byloje yra 1947m. Dokumentai) žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas J. A. (t.y. J. L. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas) turėjęs viso žemės 3,18 (viso sodybinės 0,12, ariamos 1,74, pievų-0,78, ganyklų-0,38, miškų 0,07, gatvių ir aikščių 0,03, vandens 0,06). Kadangi Lietuvos Centrinis valstybės archyvas nepilnai išliko, faktą, kad iki nacionalizacijos senelė J. L. nuosavybės teise valdė 2,2075 dešimtinių ( 2,4117 ha) žemės, o pareiškėjos motina J. L. (santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), - 6,6225 dešimtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini)valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, patvirtins liudytojai. Teigia, kad kitų pretendentų į senelės J. L. ir motinos J. J. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą nėra.

Prašo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,2075 dešimtinių (2,4117 ha) žemės, J. L. (santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), - 6,6225 dešimtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime (b.l. 34-36) dėl pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3726-602/2011 buvo atnaujintas terminas pateikti žemėtvarkos institucijai prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus į senelės J. L. ir motinos J. J. valdytą iki nacionalizacijos nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus - Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime. Pastebėjo, kad šiame pareiškime ir minėtame teismo sprendime senelės ir motinos nuosavybės teise valdyto turto vieta nevisai sutampa. Pareiškėja pateikia dokumentus, kurie rodo giminystės ryšį su mirusiuoju (duomenys neskelbtini) M. L.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-01-15 pažymoje Nr. R4-207 nurodoma, kad 8,83 dešimtinių (9,6467 ha) žemės sklypo, esančio žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime savininku 1925 m. buvo M. L.. Neatmeta galimybės, kad iki mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) minėtas savininkas M. L. galėjo nuosavybės teisę perleisti ir kitiems asmenims. Taip pat pastebėjo, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie tėvo A. J. žemę, nuosavybės teise valdytą žemę nerodo, kad ši žemė tiesiogiai susijus su M. L. valdyta nuosavybės teise žeme Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.

Pažymėjo, kad pagal tuo metu Vilniaus-Trakų apskrityje galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1105 straipsnį paveldėjimo teisę turėjo tik asmenys susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso jų teisėtiems vaikams. Civilinių įstatymų 1148 straipsnis nustatė, kad žmona po vyro mirties gauna nuosavybėn ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Mirus tėvui, J. L. buvo 4 metai, todėl pagal Civilinių įstatymų 1157 straipsnį vaikų teises į palikimą atsiradusį po tėvo mirties galėjo įgyvendinti jos motina. Civilinių įstatymų 1261 straipsnis nustatė, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Pareiškėjos teiginiai su nuoroda į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą dėl paveldėjimo santykių neįrodo, kad pareiškėjos senelė ar motina tikrai paveldėjo M. L. nuosavybės teise valdytą žemę, byloje nėra duomenų ar jos priėmė palikimą pagal galiojusias teisinio reglamentavimo nuostatas. Taip pat neatmestina tikimybė, kad netgi paveldėjus minėtą turtą pareiškėjos motina, senelė neperleido iki nacionalizacijos kitiems asmenims žemės (t.y. padovanojo, pardavė etc). Mano, kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą aplinkybes jam paneigti ar patvirtinti kviečiami liudytojai turėtų būti gyvenę iki nacionalizacijos toje vietoje, kur M. L. nuosavybės teise valdė žemę.

Pareiškėja J. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, jos interesus atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 246 str.). 2012-10-26 parengiamajame posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą, papildomai paaiškino, jog apie žemę žino iš senelės, tėvų; ten pareiškėja gimė; nurodė, jog apie 9 ha žemės buvo trijuose gabaluose; žemės niekam nepardavė; teigia, jog žemė, kurią naudojo tėvas buvo senelio, ji netoli namų.

Pareiškėjos atstovas- advokatas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti; reikalavimą grindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas K. B. neprieštaravo dėl juridinio fakto nustatymo, atsižvelgiant į byloje esančius, papildomai gautus iš archyvų dokumentus, liudytojo parodymus.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte apibrėžiamas momentas, kuris yra išeities taškas nustatant nusavinto turto, į kurį nuosavybės teisę norima atkurti, apimtį ir pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą. Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Aplinkybė, kas buvo iki 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos dalyje galiojusius teisės aktus.

Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio l dalimi, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kai ginčas nagrinėjamas teisme, ginčo šalių pateiktus įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teisę, teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje S. I. v. K. M.; bylos Nr.3K-3-120/99m.). Pagal CPK įrodymu gali būti bet kokie faktiniai duomenys, atitinkantys sąsajumo ir leistinumo reikalavimus.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-17 sprendimu J. L. buvo atnaujintas terminas pateikti žemėtvarkos institucijai prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus į senelės J. L. ir motinos J. J. valdytą iki nacionalizacijos nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 6-8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus komisija, išnagrinėjusi dokumentus, įrodančius faktą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis, nutarė, jog esamų dokumentų – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-01-15 pažymos apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-207, kurioje nurodyta, kad Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemė sklypų savininkų 1925 m. sąraše įrašytas L. (L.) M., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 8,83 dešimtines žemės (4,67 deš. ariamos, 0,66 deš. pievų, 2,83 deš. - ganyklų, 0,67 deš. nenaudojamos) (minėta pažyma pateikta teismui (b.l. 23-24)), dėl buvusių savininkų J. L. ir J. J. turėtos 9,65 ha žemės Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini), nepakanka nuosavybės teisėms atkurti; ir pasiūlė pretendentei J. L. dėl žemės nuosavybės teisėmis fakto nustatymo kreiptis į teismą (b.l. 9-11).

Buvęs žemės savininkas M. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Pagal tuo metu Vilniaus-Trakų apskrityje galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1105 straipsnį paveldėjimo teisę turėjo tik asmenys susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso jų teisėtiems vaikams. Civilinių įstatymų 1148 straipsnis nustatė, kad žmona po vyro mirties gauna nuosavybėn ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

Bylos duomenimis, po M. L. mirties liko jo sutuoktinė H. (J.) L. (K.), gimusi (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) (b.l. 14, 16) ir jo dukra J. L. (po santuokos su A. J. – J.), gimusi (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) (b.l. 17-19).

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po M. L. mirties jo turėtą žemę paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė J. L. bei J. L., patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas J. K. (J. K.) (b.l. 54), kuris nurodė, jog gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kaime ir jame gyvena; pažinojo pareiškėjos senelius ir tėvus – buvo kaimynai; teigia, jog pareiškėjos senelis turėjo apie 8 ha žemės – 3 gabalus (duomenys neskelbtini) kaime, o jam mirus žemė liko dukrai bei žmonai; žemės niekam nepardavė; po 1940 m., dalį žemės traktuodavo kaip nuosavybę, o kitą buvusią savo žemę reikėjo apdirbti bendram labui. J. pažinojo; kai jis vedė – jis su žmona gavo žemę kaip pasogą; ar jis turėjo žemės iki santuokos liudytojas nežino.

Vilniaus apskrities archyvo 2012-06-22 pažymoje Nr. (8.12)-V5-1049 nurodyta, kad Naujosios Vilnios rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, Neveriškių ir kitų apylinkių 1950 m. (byloje yra 1947 m. dokumentai) žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-10-15 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas J. A., turėjęs viso žemės 3,18 (viso sodybinės 0,12, ariamos 1,74, pievų-0,78, ganyklų-0,38, miškų 0,07, gatvių ir aikščių 0,03, vandens 0,06) (b.l. 28).  

Lietuvos centriniame valstybės archyve dokumentų apie J. L., J. J., A. J. Vilniaus – Trakų aps. (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) k., turėtą žemę archyve saugomuose fonduose nerasta (b.l. 60-64). Vilniaus apskrities archyvas duomenų apie J. L. ir J. L. (J.) 1947-1950 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) valsčiuje Vilniaus apskrityje nepilnai išlikusiuose 1947-1950 dokumentuose nerasta (b.l. 65).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus, liudytojo parodymus, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktą, kad po M. L. mirties J. L. paveldėjo 2,2075 dešimtinių (2,4117 ha) žemės, J. L. - 6,6225 dešimtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime ir tokį žemės kiekį nuosavybės teisėmis jos valdė iki nacionalizacijos, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

              Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str.

 

nusprendė:

 

Pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,2075 dešimtinių (2,4117 ha) žemės, J. L. (santuokinė pavardė J.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), - 6,6225 dešimtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus  rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                         Marius Rapolas Žukas

 


Paminėta tekste:
  • CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
  • CPK
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 448 str. Teismo sprendimas