Civilinė byla Nr. 2A-1656/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02029-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija : 99.9; 116.10.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1170-467/2014, kurioje išnagrinėtas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sartonic būsto statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ bankroto byloje, tretieji asmenys – akcinė bendrovė Šiaulių bankas, notarė R. J., uždaroji akcinė bendrovė „RB Baltic“.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

BUAB „Sisneta“ bankroto byloje administratorius ginčijo atsakovo UAB „Sartonic būsto statyba“ 323 427,61 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą ir dėl to ieškiniu prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp šalių sudarytus sandorius: 2012 m. sausio 31 d. susitarimą dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo; 2012 m. liepos 27 d. susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų; 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R8-1587; 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio FIAT Scudo, identifikavimo numeris ZPA27000064147306, nuosavybės teisė; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio VW Caddy kombi, identifikavimo numeris VW2ZZZ2KZ7X000878, nuosavybės teisė; 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. spalio 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, įformintą PVM sąskaita-faktūra serija S Nr. 0134. Taip pat prašė iš atsakovo ieškovui priteisti 271 513,71 Lt, kurie atsakovui buvo pervesti 2012 m. rugpjūčio 23 d. bei 2012 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimais. Panaikinus ginčijamus sandorius prašė taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui ginčijamais sandoriais perleistą turtą; tuo atveju, jei paaiškėtų, kad restitucijos natūra taikymas yra negalimas, panaikinus ginčijamus sandorius taikyti restituciją, sumokant piniginį ekvivalentą - iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 736 185,52 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi ieškinį patenkino ir pripažino neteisėtais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Sisneta“ ir UAB „Sartonic būsto statyba“ sudarytus sandorius: 2012 m. sausio 31 d. susitarimą dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo; 2012 m. liepos 27 d. susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų; 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R8-1587; 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio FIAT Scudo, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio VW Caddy kombi, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė; 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. spalio 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, įformintą PVM sąskaita-faktūra serija S Nr. 0134. Panaikinus ginčijamus sandorius taikyta restitucija natūra (priteistas iš atsakovo grąžintinas konkretus turtas) ir priteista iš atsakovo UAB „Sartonic būsto statyba“ ieškovo UAB „Sisneta“ naudai 709 476,87 Lt piniginė kompensacija, taip pat patvirtintas UAB „Sartonic būsto statyba“ 1 059 613,13 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „Sisneta“ bankroto byloje.

Ieškovas BUAB „Sisneta“ 2014 m. liepos 18 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovo UAB „Sartonic būsto statyba“ ieškovo naudai priteisti 13 975,50 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (t. 16, b.l. 70-72). Nurodė, jog teismas, priimdamas 2014 m. liepos 7 d. nutartį, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Nagrinėjant civilinę bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ieškovas patyrė 13 975,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios, patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo. Ieškovo atstovai 2014 m. vasario 24 d. ir 2014 m. birželio 5 d. teismo posėdžių metu pateikė dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei jų dydį, taip pat pareiškė prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Sprendžiant dėl ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, ieškovas prašė įvertinti civilinės bylos sudėtingumą (byloje nagrinėjami teisiškai sudėtingi reikalavimai actio Pauliana pagrindu pripažinti sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją), byloje pateiktų procesinių dokumentų apimtį (pirminio ieškinio – 23 lapai, pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo – 7 lapai, taip pat teikti kiti procesiniai dokumentai bylos eigoje), žodinių teismo posėdžių byloje kiekį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsakovo veiksmus, tiesiogiai lėmusius dalies bylinėjimosi išlaidų atsiradimą (pvz., atsakovas bylos eigoje perleido/sunaudojo dalį turto, dėl ko ieškovui atsirado būtinybė tikslinti ieškinio dalyką) ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, priėmė papildomą sprendimą (nutartį) bei priteisė ieškovui BUAB „Sisneta“ iš atsakovo UAB „Sartonic būsto statyba“ 13 975,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos išlaidų) (t. 16, b.l. 96-98). Teismas nurodė, kad ieškovas prašė teismo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus – 2014 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu pateikė dokumentus, patvirtinančius 9 105,25 Lt, 2014 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu – 4 870,25 Lt bylinėjimosi išlaidų patyrimą. Teismas, ieškinį patenkinęs visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, todėl yra pagrindas priimti papildomą nutartį ir šį klausimą išspręsti (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Įrodymai apie patirtas 13 975,50 Lt dydžio išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl yra pagrindas ieškovui šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Teismas nurodė, kad ieškovo išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti esmingai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) ir, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byloje nagrinėti teisiškai pakankamai sudėtingi reikalavimai actio Pauliana pagrindu pripažinti eilę sandorių negaliojančiais bei taikyti restituciją tiek natūra, tiek pinigais) bei didelę apimtį (BUAB „Sisneta“ bankroto bylos apimtis yra virš 10 tomų, jos medžiaga buvo reikšminga sprendžiant dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo, prie bankroto bylos prijungta savarankiška byla dėl sandorių nuginčijimo, įvyko daug žodinių teismo procesų, kuriuose dalyvavo tiek bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, tiek advokato padėjėjas, advokatai suteikė bankrutuojančiam ieškovui didelę apimtį sudarančias konsultacijas, paruošė ir parengė procesinius dokumentus ir t.t.), į tai, jog reikalavimai nagrinėti BUAB „Sisneta“ bankroto byloje, kas susiję su viešojo intereso gynimu, teismas pripažino pagrįstomis visa apimtimi. Teismas nurodė, kad mažinti faktiškai ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti arba visai jų nepriteisti nėra pagrindo, nes ieškinys visiškai pagrįstas, t. y. ieškovas šias išlaidas patyrė iš esmės dėl atsakovo kaltės (ginant savo pažeistas teises ir teisėtus interesus). Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo (ieškovo reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nėra išskirtinis iš kitų tokio pobūdžio ginčų; ieškovo procesinių dokumentų apimtis priklausė ne nuo bylos sudėtingumo, o juos rengusių asmenų rašymo stiliaus, gebėjimo aiškiai ir koncentruotai dėstyti mintis; teismo posėdžių skaičius savaime neatskleidžia bylos sudėtingumo ir t.t.) nėra teisiškai pagrįstos, paremtos paties atsakovo samprotavimais ir prielaidomis, todėl negali būti pagrindu netaikyti įstatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Sartonic būsto statyba“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. papildomą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti bei priteisti apeliantui iš ieškovo visas apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, nukreipiant jų patenkinimą į bankroto administravimo išlaidas (t. 16, b.l. 100-102). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo šią normą aiškinančios ir taikančios teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šioje normoje nurodytus kriterijus.
2. Teismas nepagrįstai nenurodė pagal Rekomendacijas apskaičiuotinos maksimalios ieškovui galimo atlyginti teisinių paslaugų sumos.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byla buvo sudėtinga. Ieškovo reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nėra išskirtinis iš kitų tokio pobūdžio ginčų. Be to, bankroto bylos medžiagos apimtis neparodo ieškovo inicijuoto ginčo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais komplikuotumo. Absoliuti dauguma bankroto bylos medžiagos nebuvo reikalinga, ja teismas savo procesiniame sprendime dėl ginčo esmės faktiškai nesirėmė. Todėl nei priteisti maksimalų Rekomendacijose nustatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas, nei tuo labiau jį viršijantį atlyginimą nebuvo jokio pagrindo.
4. Teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo kaip bankrutavusios įmonės statusą. Nei CPK, nei Rekomendacijose toks kriterijus, kuris būtų pagrindas nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo taisyklių, kartu – šalių procesinio lygiateisiškumo principo, nenumatytas. Teismas neturėtų pateisinti neprotingo šalies išlaidavimo, net jei tokia šalis ir yra bankrutuojanti.
5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo vardu veikiančio bankroto administratoriaus galimybes pačiam vesti bylą. Ieškovo bankroto administratorė T. N. turi didesnę nei ketverių metų patirtį įmonių bankroto administravimo srityje, todėl turėjo visas galimybes vesti bylą pati. Be to, teisės aktai nustato administratoriui reikalavimą turėti teisinių žinių.
6. Teismas nemotyvuotai atmetė apelianto argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisimo. Apeliantas buvo atkreipęs teismo dėmesį į tai, kad prie teisinių paslaugų išlaidų yra priskiriamos ieškinio trūkumų šalinimo išlaidos. Šis argumentas skundžiamojoje nutartyje neaprašytas.
7. Tenkinus apeliacinį skundą, apeliantui priteistų bylinėjimosi išlaidų patenkinimas nukreiptinas į ieškovo bankroto administravimo išlaidas.

Ieškovas BUAB „Sisneta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 16, b.l. 104-106). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinis skundas nepagrįstas, grindžiamas išimtinai deklaratyviais apelianto samprotavimais, prieštaraujančiais tiek bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, tiek neatitinka bylos nagrinėjimo eigos bei svarbių aplinkybių.
2. Teismas neprivalėjo apskaičiuoti ir nutartyje nurodyti rekomenduojamo bylinėjimosi išlaidų dydžio pagal Rekomendacijas, nes tokio reikalavimo nenumato nei CPK, nei Rekomendacijų nuostatos.
3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad byla nesudėtinga. Vien tai, jog teisminiai ginčai actio Pauliana pagrindu, apelianto teigimu, yra gana dažni, negali reikšti, kad šioje byloje nagrinėtas ginčas nesudėtingas. Tiek byloje teikti procesiniai dokumentai, tiek ir esančių rašytinių įrodymų apimtis yra didelė, byloje nagrinėta daug bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių teisinis įvertinimas buvo gana sudėtingas. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad byla sudėtinga ir pagrįstai priteisė ieškovui iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
4. Nutartimi ieškovo juridinio asmens teisinis statusas nėra atskirai sureikšmintas bei lemiantis pagrindas skundžiamos nutarties priėmimui.
5. Apeliantas nepagrįstai ir nesąžiningai neigia ieškovo bankroto administratoriaus teisę bylą vesti per atstovą. Tai, kad bankroto administratorius turi teisinių žinių, nereiškia, kad vien dėl šios priežasties administratoriui būtų užkirsta CPK numatyta teisė bylą vesti per atstovą – advokatą ar advokato padėjėją.
6. Ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimas būtų susijęs su ieškovo kreditorių interesų pažeidimu, nes būtent kreditoriams kiltų tokių išlaidų padengimo našta ir/ar tokiu dydžiu būtų sumažinta patenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl pagrįstai ir teisingai nutarė priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priimtos papildomos nutarties (sprendimo), kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

              Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo BUAB „Sisneta“ ieškinį atsakovui UAB „Sartonic būsto statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei jas patvirtinančius įrodymus teismui pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs visiškai ir neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, pagrįstai ir teisėtai priėmė papildomą nutartį (sprendimą) ir iš apelianto ieškovo naudai priteisė pastarojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 277 str. 1 d. 3 p.). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas iš esmės nepagrįstai prašo priimti naują (priešingą) sprendimą – apskritai atmesti pareiškimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo.  Juo labiau, kad apelianto skunde faktiškai ir nėra argumentų, dėl ko pareiškimas turėtų būti visiškai atmestas, iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su priteistų išlaidų dydžiu. Šiame (pareiškimo atmetimo) kontekste nepagrįstu pripažintas apelianto argumentas, kad jis negali būti atsakingas už ieškovo administratoriaus pasirinkimą vesti bylą per atstovus, nes bankroto administratorius turėjo visas galimybes vesti bylą pats. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus inter alia advokatus ar advokato padėjėjus (CPK 51 str. 1 d., 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 56 str. 2 d.). Be to, paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Ta aplinkybė, kad bankroto administratorius (ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo) ir turi teisinių žinių, per se nereiškia, kad tai lemia, jog jis neturi teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka ar jų atlyginimo dėl to mažinimą arba, juo labiau, kad jis negali būti atstovaujamas ir advokato ar advokato padėjėjo.

              Minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama papildoma nutartimi ieškovo prašymą tenkino visiškai ir priteisė iš apelianto ieškovo naudai 13 975,50 Lt jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentų turinį ir konstatavus, jog pareiškimą visiškai atmesti nėra pagrindo, vertintina, ar pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai gali būti pripažinti pakankamai pagrįstais tokiai – santykinai didelei – bylinėjimosi išlaidų sumai priteisti įstatyminio reglamentavimo kontekste.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes, kaip pagrįstai nurodė apeliantas remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas bei priteisia ne didesnes, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tik išimtiniais atvejais (Rekomendacijų 11 p.).

Taigi, bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas atsižvelgdamas į konkrečias bylas (pvz., itin sudėtinga ir specifinė byla) nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos. Be to, Rekomendacijose nustatyti dydžiai neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas, tuo tarpu teismas gali sumažinti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydį, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šis yra neprotingai didelis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi (13 975,50 Lt), t. y. didesnes nei Rekomendacijose numatytas, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, didelę bylos apimtį, žodinių teismo procesų kiekį bei į tai, kad reikalavimai nagrinėti bankroto byloje, kas susiję su viešojo intereso gynimu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pakankamo pagrindo laikyti bylos tiek išimtinai sudėtinga ar specifine, jog leistų pateisinti akivaizdžiai viršijamą Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydį. Be to, sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo kaip bankrutavusios įmonės statusą, nes tai, jog byla susijusi su viešuoju interesu apskritai ir kreditorių interesais konkrečiai, savaime nesuteikia ieškovui daugiau lengvatų CPK 98 straipsnio nuostatų taikymo prasme, nedaro bylos sudėtingesne bei nelemia poreikio patirti didesnes atstovavimo išlaidas. Juolab, kad bylos sudėtingumą visų pirma lemia nagrinėjamų klausimų naujumas, išskirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas ir pan., ką nagrinėjamoje byloje konstatuoti vis tik nėra pakankamo pagrindo.

Iš ieškovo pateiktų teismui advokato išlaidų ataskaitų matyti, kad ieškovo patirtos ir prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apima: ieškinio bei ieškinio dalyko patikslinimo rengimą, prašymų (atsiliepimų į prašymus) rengimą, bylos dokumentų, teisės aktų, teismų praktikos analizę, susitikimus su klientu bei atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 7, b.l. 134-136, t. 12, b.l. 170-174). Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovas yra pateikęs teismui šiuos procesinius dokumentus: ieškinį (pagal Rekomendacijų 8.2 p. – 3 MMA), byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms pakeistas ieškinio dalykas teikiant  patikslintą ieškinį (teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 8.2 p. nurodyto dydžio kontekste tai galėtų būti vertinama 1 MMA), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (pagal Rekomendacijų 8.15 p. – po 0,5 MMA), be to, yra teikti kiti procesiniai prašymai, susiję su nagrinėjamu ieškiniu (Rekomendacijų 8.16 p. – po 0,12 MMA). Ieškovo atstovas dalyvavo bendros beveik 5 valandų trukmės keturiuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjamas pareikštas ieškinys (Rekomendacijų 8.18 p. – 0,75 MMA). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, reiškiamų reikalavimų pobūdį, ieškovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje už ieškovo atstovo teikiamą teisinę pagalbą priteistina suma neviršijant Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių dydžių ir tai būtų ne daugiau kaip 6 200 Lt.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė advokato pagalbos išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nutarė atlyginti ieškovo patirtas advokato pagalbos išlaidas visa apimtimi (CPK 329 str. 1 d.). Šis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindą keisti skundžiamą papildomą nutartį, sumažinant iš apelianto ieškovui priteistą advokato pagalbos išlaidų sumą iki 6 200 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas prašo priteisti iš apelianto 847 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (t. 16, b.l. 108-109, 110-111). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytą už šio procesinio dokumento parengimą maksimalaus dydžio, bei į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš apelianto ieškovui priteistina 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 98 str.).

Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir prašė priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

              n u t a r ė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. papildomą nutartį pakeisti sumažinant ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sisneta“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ priteistą išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą iki 6 200 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai litų).

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sisneta“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

              Teisėjai                                                                      Alvydas Poškus                                                          

                                                                                                  Vigintas Višinskis

                                                                                                  Egidijus Žironas