(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Skundžiamu nutarimu S. L. nubausta :

pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 301 str. – 3000 Lt dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,

pagal ATPK 127 str. 2 d – 100 Lt bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., šias nuobaudas subendrinus, skirta 3000 Lt dydžio bauda.

S. L. nubausta už tai, kad 2014-01-14 apie 18.00 val., vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme prasilenkdama su kitu iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu ir manevruodama kliudė dešinėje pusėje stovintį automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos automobilis VW Passat pasišalino, nepranešus policijai, kaip to reikalauja E. T. savo veiksmais S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 232, 234 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu S. L. prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodo, kad nepajuto, kaip jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. K. automobilį ,,O. A.“, ir negirdėjo, kaip suveikė šio automobilio signalizacija. Jos ir A. K. automobiliai apgadinti labai nežymiai, nuplovusi savo automobilį, pamatė tik nedidelį nubrozdinimą ant dešinės pusės galinių keleivio durelių, o tai, pasak apeliantės, patvirtina, kad ji nejuto automobilių susidūrimo. Kitą dieną nuvykusi į įvykio vietą ir paprašiusi A. K. pademonstruoti, kaip veikia jo automobilio signalizacija, įsitikimo, kad ji veikia labai negarsiai, todėl ji jos ir neišgirdo. Ji iš įvykio vietos neišvažiavo, tik pavažiavo į priekį ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje jos automobilis stovėjo apie pusvalandį, kol ji buvo Kosmonautų g. 3 name. Ji neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes buvo blaivi, dirba ir turi galimybę sumokėti baudą už eismo įvykio sukėlimą, pas ją atvykusiems policijos pareigūnams neneigė vairavusi automobilį. Prisipažįsta, kad manevruodama galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau nesutinka pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad teismas posėdyje neapklausė liudytojų policijos pareigūnų K. Ž. ir J. B., kurių parodymai yra reikšmingi šioje byloje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK KPB – prašo S. L. apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė skunde pakartoja versiją, kurios laikėsi pirmosios instancijos teisme ir kurios esmė ta, kad ji nepajuto, kaip jos vairuojamas automobilis kliudė A. K. automobilį ,,O. A.“, negirdėjo, kaip suveikė šio automobilio signalizacija, todėl tyčia iš įvykio vietos nepasišalino ir jai negali būti inkriminuotas ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismas šią apeliantės versiją išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. K. ir G. K. parodymais, kuriuose jie nurodė, kad, būdami savo bute, esančiame tryliktame aukšte, išgirdo, kaip suveikė automobilio signalizacija, ir pažiūrėję, pro langą, pamatė, kad greta jų automobilio ,,O. A.“ stovi kitas automobilis ,,VW Passat“, praėjus 1-2 min., jų automobilio signalizacija suveikė antrą kartą. A. K. kieme už savo automobilio lango valytuvo rado paliktą raštelį su automobilio numeriais, o automobilio ,,VW Passat“ įvykio vietoje nebebuvo. Vertindamas šių liudytojų parodymų patikimumą, teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantę dėl jų automobilio apgadinimo. Nors apeliantė tvirtina negirdėjusi, kaip suveikė jos kliudyto automobilio ,,O. A.“ signalizacija, nes jos automobilyje grojo muzika, tačiau tai, kad A. K. ir G. K. išgirdo jų automobilio signalizacijos veikimą, būdami tryliktame aukšte ir girdėjo ją suveikiant net du kartus, rodo, kad apeliantė taip pat girdėjo pakankamai garsų signalizacijos garsą ir suprato, jog kliudė kitą automobilį.

Byloje esančia pažyma apie eismo įvykį, automobilių fotonuotraukomis ir apeliantės bei liudytojų A. K. ir G. K. parodymais nustatyta, kad automobilio ,,O. A.“ nubrozdintas užpakalinis bamperis, o automobilio ,,VW Passat“ nubrozdintos užpakalinės dešinės pusės durys ir užpakalinis dešinės pusės sparnas. Nors apeliantė tvirtina, kad jos automobilio nubrozdinimas nežymus, todėl ji jo po eismo įvykio nepastebėjo, tačiau iš policijos pareigūnų darytų ir pačios apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jos automobilio nubrozdinimas yra gerai matomas, keliasdešimties cm ilgio (17, 27 b.l.). Šis apgadinimas nėra nežymus, todėl suteikiantis pagrindą spręsti, kad automobilių susidūrimas buvo tokio stiprumo, kurį apeliantė pajuto. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė neneigia galėjusi kliudyti kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliantės parodymus ir kitais bylos įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes, teisingai pažymėjo, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdę apeliantei pasilikti eismo įvykio vietoje ir įsitikinti dėl eismo įvykiu sukeltų pasekmių, tačiau ji to nepadarė.

Apeliantė savo parodymuose, kuriuos išsamiai pakartoja ir savo apeliaciniame skunde, pabrėžia savo veikos subjektyviąją pusę : tai, kad ji, nors ir darė prilaidą, kad galėjo kliudyti kitą automobilį ir sukelti eismo įvykį, šio fakto tiesiog nesuvokė. Tačiau išvados apie asmens veikos subjektyviąją pusę daromos, remiantis ne tik jo paties parodymais apie savo suvoktas įvykio aplinkybes, bet pirmiausia įvertinus objektyvius bylos įrodymus. Šie įrodymai : liudytojų parodymai, automobilių fotonuotraukos, dokumentai, kuriuose fiksuoti abiejų automobilių apgadinimai – patvirtina, kad apeliantė suprato kliudžiusi automobilį ,,O. A.“ ir tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos.

Apeliantė skunde savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nebuvimą argumentuoja ir tuo, kad ji neišvažiavo iš įvykio vietos, o net pusvalandžiui jį pastatė gretimame kieme, g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tačiau šios veikos inkriminavimui nėra reikšminga tai, toli ar netoli įvykio vietos asmuo pastato automobilį, nes svarbiausia tai, kad jis išvažiuoja iš įvykio vietos, taip apsunkindamas eismo įvykio aplinkybių atskleidimą ir kaltininko nustatymą. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad apeliantės automobilis rastas prie jos gyvenamo namo (11-12 b.l.), o ne jos nurodytoje Kosmonautų g.

Apeliantė skunde teigia, kad įvykio ištyrimo išsamumui pakenkė tai, kad teismo posėdyje neapklausti policijos pareigūnai K. Ž. ir J. B.. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Teismo posėdyje apeliantės atstovas prašė apklausti šiuos pareigūnus, motyvuodamas tuo, kad jie yra eismo įvykių tyrimo specialistai ir galėtų apibūdinti įvykį. Iš šio prašymo matyti, kad atstovas nekonkretizavo, kokias bylos ištyrimui svarbias aplinkybes šie liudytojai galėtų nurodyti. Įvertinus tai, kad pačios apeliantės gynybinė versija pagrįsta jos veikos subjektyviosios pusės neigimu, apie kurią liudytojai paprastai negali duoti jokių reikšmingų parodymų, ir tai, kad policijos pareigūnai įvykio tiesiogiai nematė, nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl jų neapklausimo teismo posėdyje byla ištirta neišsamiai.

Apibendrinus darytina išvada, kad apeliantės veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos požymiai, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta dėl šios veikos padarymo, o jos prašymas nutraukti bylą dėl šios veikos negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja              Bronė Vidzėnienė