Nr. 1S-510-366/2015

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties,

n u s t a t ė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis 2015-08-27 nutarimu atsisakė patenkinti pareiškėjo A. S. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl liudytojos L. E. melagingų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu.

Prokuroro nutarimą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą atmetė, motyvuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių liudytojos L. E. neteisėtus veiksmus. Jei teismas manytų, kad jų nėra pakankamai, prašo išreikalauti iš Panevėžio apskrities VPK filmuotą vaizdo medžiagą, kuri leistų nustatyti ar D. I. 2014-09-02 buvo policijos komisariate, kada ir su kuo išėjo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. G. į Panevėžio apskrities VPK buvo pristatyta su 2,01 promilės alkoholio organizme ir tai tyrėja turėjo matyti. Prašo grąžinti prokurorui prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas A. S. teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas liudytoja apklaustos tyrėjos L. E. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos ir pareiškėjo A. S. apeliacinio skundo seka, kad L. E. neteisėti veiksmai, pareiškėjo manymu, pasireiškė tuo, kad posėdžio metu ji melagingai parodė, kad nukentėjusiąją K. G. apklausė blaivią. Anot pareiškėjo, L. E. teigė netiesą ir apie tai, kad liudytoja D. I. ir nukentėjusioji K. G. 2014-09-02 nesimatė pas ją kabinete ir kad ji nematė D. I. koridoriuje.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, šiuo atveju visiškai sutinka su tuo, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų esant BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vien tai, kad pareiškėjas laikosi priešingos nuomonės nesudaro pagrindo skundui tenkinti.

BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-09-08 nutartimi pritarė prokuroro priimto 2015-08-19 nutarimo išvadai, kad liudytojos L. E. parodymai negali būti vertinami kaip žinomai melagingi. Ši išvada motyvuota tuo, kad liudytoja apklausta L. E. parodė, jog jai nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios K. G. neblaivumo, t.y. tyrėja nei paneigė, nei patvirtino, kad K. G. buvo neblaivi. Tokia liudytojos posėdžio metu išreikšta subjektyvi nuomonė, negali būti prilyginama ir vertinama kaip žinomai melagingi parodymai. Su tokia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad L. E. teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus ir apie tai, kad liudytoja D. I. ir nukentėjusioji K. G. 2014-09-02 nesimatė pas ją kabinete ir kad ji nematė D. I. koridoriuje. Prokuroras 2015-08-27 nutarime pateikė teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotus L. E. ir D. I. parodymus ir padarė motyvuotą išvadą, kad liudytoja D. I. galėjo sąžiningai klysti dėl dienos, kada policijos komisariate matėsi su nukentėjusiąja K. G..

Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus A. S. baudžiamojoje byloje atlikusi tyrėja L. E. buvo suinteresuota bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė nei pats pareiškėjas.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Todėl jei akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 168 str. 1 d.). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d.  sudėties požymių L. E. veiksmuose buvimą, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. S. nurodytas aplinkybes buvo atsisakytas pradėti pagrįstai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo  2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str.1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                    Sigitas Bagdonavičius