(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui,

gynėjai advokatei L. B.,

nukentėjusiajam P. K.,

kaltinamajam E. K.,

          viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 6 p., bausmės vykdymas atidėtas  vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

            Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

n u s t a t ė :

            E. K. 2014 metų sausio 11 dieną, apie 11.00 valandą, savo gyvenamojo namo priestate, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per išgertuves kilusio konflikto metu peiliu vieną kartą dūrė savo sūnui P. K. į pilvą, padarydamas jam durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo dešinės pusės žaizdą su klubinės plonosios žarnos sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdė šeimos nario – sūnaus P. K. sveikatą.

          Kaltinamojo E. K. kaltė įrodyta.

          Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pripažįsta, kad konflikto metu peiliu sužalojęs savo sūnų P. K., tačiau tai padarė ne tyčia, o gindamasis nuo jo smurto. Jis nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi Vitalijumi, o sūnus P. K. su šeima gyvena kitoje vietoje tame pačiame kaime ir dažnai pas jį lankosi, kartu su juo vartoja alkoholinius gėrimus. Jis atėjęs prašo pinigų arba išgerti, praeityje yra jį sumušęs, tačiau apie tai teisėsaugos institucijoms jis nepranešė.

2014 m. sausio 11 d. sūnus Pavelas atėjo į jo namus rytą apie 8 val. ir jis jam davė 20 litų, kad parduotuvėje nupirktų alaus. S. P. nupirko 6 litrinius butelius alaus ir jis kartu su sūnumis Pavelu ir Vitalijumi gėrė alų gyvenamojo namo priestate. Jie išgėrė 5 butelius alaus, o vieną butelį su alumi, paslėpė. S. V. nuėjo miegoti, o sūnus Pavelas išėjo. N. P. sugrįžo ir ėmė reikalauti dar išgerti, jis sakęs jam, kad daugiau alaus neturi. Tada sūnus jam sudavė kumščiu vieną kartą į petį ir vieną kartą į krūtinę, tačiau jam neskaudėjo, ant jo jokių sužalojimų žymių neliko, nes jis buvo apsivilkęs striukę. Po suduotų smūgių, sūnus Pavelas išėjo į lauką, o sugrįžęs vėl prašė duoti išgerti. S. P. priėjus prie jo, matė jo sugniaužtą kumštį ir suprato, kad jį gali mušti. Priėjęs artyn sūnus Pavelas jį pastūmė ir jis atsirėmė į sieną. Jis supyko už pastūmimą ir paėmęs nuo stalo peilį iš karto smogė jam, tačiau konkrečiai į kurią nors kūno vietą jam netaikė. S. P. iš karto po jam suduoto smūgio peiliu išėjo į namus. Atvykus policijos pareigūnams, jis parodė peilį, kuriuo sužalojo sūnų Pavelą ir peilis buvo išimtas. Šiuo metu su sūnumi susitaikė, jis vėl lankosi jo namuose, kartu išgeria. Atlyginti Valstybinė ligonių kasai išlaidas, turėtas P. K. gydymui, nesutinka, nes jis tik gynėsi nuo sūnaus. Jis gauna 320 Lt pensijos, kitų pajamų neturi. Gailisi sužalojęs sūnų. 2013 m. rugsėjo mėnesį jis buvo sumušęs savo dukrą ir dėl to teismo buvo nuteistas, jis vykdydamas teismo įpareigojimus dalyvavo užsiėmimuose – elgesio pataisos programoje.

Asmens blaivumo teste Nr. 2383 nurodyta, kad  E. K. 2014-01-11, 12.35 val. nustatytas  1,70 promilių girtumas (b. l. 5).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. K. parodė vietą namo priestate prie stalo, kur jis atsisėdo, kai jį pastūmė sūnus Pavelas, vietą ant stalo, kurioje  gulėjo peilis ir kokiu būdu jis peiliu dūrė sūnui Pavelui į pilvą (b. l. 87-89).  

           N. P. K. parodė, kad iki įvykio pas tėvą į jo namus užeidavo dažnai, kartu su juo ir broliu Vitalijumi gerdavo alų. Tėvas kviesdavo jį užeiti išgerti, dažniausia jis užeidavo šeštadieniais ar sekmadieniais. Tėvas duodavo pinigų alui ir jis nuvažiuodavo į parduotuvę nupirkti alaus. 2014 m. sausio 11 d. jis atėjo į tėvo namus apie 8 val. Tėvas jam davė 20 litų ir jis parduotuvėje nupirko 6 litrinius butelius alaus, kurį gėrė su broliu Vitalijumi ir tėvu priestate už stalo. Išgėrus apie 3 litrus alaus, tėvas pradėjo rėkauti, kolioti jį necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad jam nepadeda, sakė, kad reikia alaus jam pasilikti, kad daugiau neduos ir vieną butelį alaus nusinešė. Tuo metu brolis kažkur išėjo. Jis irgi tėvui pasakė kažkokius žodžius, tačiau iš tėvo nieko nereikalavo, išgerti neprašė ir atsikėlęs nuo stalo, norėjo išeiti. Tėvas tuo metu stovėjo ir jam išeinant iš priestato reikėjo praeiti pro tėvą. Praeidamas jis matė, kad tėvas rankose turi peilį. Jis nepajuto ir nematė, kaip tėvas jam dūrė, nes buvo nusisukęs. Tik pastebėjęs kraują, jis pastūmė tėvą ir jis atsitrenkė į sieną ir tada išėjo į namus. Jis neatsimena, ar tėvas jam grasino papjauti. Prieš tai smurto prieš tėvą nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. Konflikto metu tėvas buvo su švarku. Sugrįžus į namus, žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jis buvo išvežtas į ligoninę, kur buvo gydomas 7 paras. Mano, kad konfliktas nebūtų įvykęs, jei jis ir tėvas būtų buvę blaivūs. Sugrįžęs iš ligoninės, su tėvu susitaikė. Jis rūpinasi tėvu ir anksčiau jo nėra sumušęs. Jis negali paaiškinti, kodėl tėvas duoda parodymus, kad jis jį yra sumušęs.

           Asmens blaivumo teste Nr. 2382 nurodyta, kad P. K. 2014-01-11, 12.21 val. nustatytas  2,27 promilės girtumas (b. l. 4).

          Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. K. parodė vietą prie stalo, kur jis su tėvu sėdėjo, kai vyko žodinis konfliktas, vietą priestate, kur tėvas jam įdūrė peiliu (b. l. 41-44).

        L. V. K. parodė, kad jis gyvena kartu su savo tėvu E. K., o brolis Pavelas gyvena tame pačiame kaime tik kitoje vietoje. Jis dažnai lankydavosi jų namuose ir visi gerdavo alų. 2014-01-11 jis su broliu ir tėvo jų namuose gėrė alų. Jam būnant tėvas su broliu nesipyko. Išgėrus keletą butelių alaus jis nuėjo miegoti. Atsikėlęs jis nuėjo į tėvo kambarį ir jis sakė, kad laukia policijos pareigūnų, nes perdūrė Pavelą. Jis neklausė tėvo, kodėl perdūrė brolį. Jis nėra matęs, kad atėjęs brolis Pavelas reikalautų iš tėvo pinigų ar išgerti ar būtų jį sumušęs. Dėl ko tėvas anksčiau yra sužalojęs seserį, jam nežinoma, jis turi klausos sutrikimus.

           L. S. Kparodė, kad nukentėjusysis P. K. yra jos vyras, jis dažnai lankėsi pas savo tėvą, tačiau ji jo namuose po uošvienės mirties nesilankė. Jai žinoma, kad E. K. dažnai išgeria. Dėl ko 2014-01-11 tarp jos vyro ir jo tėvo kilo konfliktas jai nežinoma, ji jų neklausė. Jam sugrįžus iš tėvo namų, jis sakė, kad tėvas jį perdūrė, matė jį sužalotą į pilvą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jai nežinoma, kad jos vyras anksčiau būtų primušęs savo tėvą.

           Liudytojas A. T. parodė, kad 2014-01-11 jam dirbant patruliu gavo pranešimą, kad. konflikto metu yra perdurtas žmogus. Nuvykus į nurodytą kaimą, gatvėje prie gyvenamojo namo pasitiko moteris, kuri palydėjo į gyvenamąjį namą. Įėjus į gyvenamojo namo vidų, matė kambaryje ant lovos gulintį vyriškį kuris buvo sąmoningas, jis skundėsi skausmu pilvo srityje. Jo žaizda buvo sutvarstyta, bet matėsi, kad iš žaizdos sunkiasi kraujas. Jis sakė, kad buvo pas netoliese gyvenantį savo tėvą, kur girtavo ir jam susiginčijus su tėvu, jis jam dūrė peiliu į pilvą. Sakė, kad po dūrio į pilvą pats parėjo į namus, kur namuose žmona sutvarstė žaizdą, iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojus ir policijos pareigūnams. Bendraujant matėsi, kad vyriškis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jam sutikus buvo patikrintas girtumas. Netrukus atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo vyriškį, pamatavo kraujo spaudimą ir išvežė į  ligoninę. Nukentėjusiojo žmona pateikė rūbus, kuriais vilkėjo nukentėjusysis, kai buvo sužalotas ir jie buvo išimti. Jie buvo kruvini, juose matėsi sužalojimai. Nuvykus pas E. K., jis sakė, kad kartu su sūnumi Pavelu gėrė alų ir konflikto metu jį sužalojo peiliu dėl to, kad jis sudavė jam į petį. E. K. buvo sulaikytas.

Liudytojas E. S. parodė, kad jam dirbant policijos komisariate tyrėju ir 2014 m. sausio 11 d. dirbant operatyvinėje grupėje, buvo iškviestas į įvykio vietą kur buvo sužalotas nukentėjusysis P. K.. Jam atvykus, įvykio vietoje jau buvo patrulių ekipažas, o nukentėjusysis buvo patalpintas į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir išvežtas. Nukentėjusiojo brolis juos nuvedė iki netoliese esančių tėvo namų, kur buvo sužalotas nukentėjusysis. Kaltinamąjį E. K. surado namuose ir jis pripažino sužalojęs peiliu sūnų, sakė, kad sūnus pas jį dažnai užsuka išgerti, kai jis gauna pensiją ir prie jo kabinėjasi. Jam paklausus, kur yra peilis, kuriuo sužalojo sūnų, kaltinamasis parodė peilį, tačiau ant jo jokių žymių nebuvo. Virtuvėje, ant valgomojo stalo, jis pamatė peilį, ant kurio ašmenų matėsi raudonos dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują, kurį ir išėmė. Ant stalo dar buvo papjaustyta mėsos, lašinių. Jie sulaikė E. K. ir jį pristatė į policijos komisariatą. Apžiūrėjus priestato patalpas, kur vyko konfliktas matėsi išpilta sriuba, išmėtyti batai, nuo sienos buvo numesti kabėję rūbai, galima buvo spręsti, kad toje vietoje vyko grumtynės. Po įvykio vietos apžiūros iš nukentėjusiojo P. K. namų buvo išimti nukentėjusiojo treningas ir marškinėliai, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu.

Iš 2014 m. sausio 11 d. įvykio vietos ir 2014-04-15 peilio apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą Pasvalio r., Kyburių k. E. K. gyvenamajame name nustatyta, kad priestato patalpoje  po stalu išmėtyta avalynė: guminiai batai, šlepetės, kaliošai. Prie lango ant grindų iš puodo išpilta pieniška sriuba. Kitoje patalpoje - virtuvėje ant stalo sudėti indai, , ant pjaustymo lentelės yra papjaustyta mėsos. Šalia ant stalo virtuvinis peilis, ant kurio ašmenų matyti raudonos kraujo dėmės panašios į kraują. Peilis supakuotas į specialųjį paketą Nr. 125068 (b. l. 12-18).

Iš 2014-01-11 daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad R. K. pateikė sportinį kostiumą ir marškinėlius, kuriuos įvykio metu vilkėjo P. K.. Apžiūros metu nustatyta, kad sportinio bliuzono priekyje bei sportiniuose marškinėliuose yra pjautinė žymė. Ant sportinio bliuzono pamušalo yra rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują (b.l.23-28).

Iš 2014-05-14 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. K. atpažino peilį, kurį naudodavo namuose ir kuriuo dūrė savo sūnui P. K. į pilvą (b. l. 91-93).

            Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G358/14(05) nurodyta, kad durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo dešinės pusės žaizda su klubinės plonosios žarnos sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje P. K. padaryta vieno smūgio aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu pasekoje, aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-01-11. P. K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo žaizda su plonosios žarnos sužalojimu sunkiai sutrikdė jo sveikatą (b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G53/14(05) nurodyta, kad  apžiūros metu objektyvių duomenų apie E. K. patirtus sužalojimus nenustatyta (b. l. 33).

         Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Kaltinamasis prisipažįsta smogęs peiliu savo sūnui nukentėjusiajam P. K. į pilvą ir sunkiai sutrikdęs jo sveikatą, tačiau tvirtina tai padaręs, gindamasis nuo nukentėjusiojo prieš jį panaudoto fizinio smurto. Kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusysis po išgertuvių reikalavo alaus, negavęs smogė kumščiu jam į petį ir krūtinę, po to išėjo į lauką, o grįžęs artinosi sugniaužtu kumščiu ir jį pastūmė į sieną. Bijodamas, kad nukentėjusysis gali jį sumušti, dūrė jam peiliu. Taigi, kaltinamasis iš esmės teigia nukentėjusįjį sužalojęs, esant būtinosios ginties situacijai.

Pagal BK 28 str. 2 d. nuostatas būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai byloje nustatomos aplinkybės, susijusios su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013.).

             Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl kurio tolimesnės eigos jų parodymai skiriasi : kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis prieš jį smurtavo prieš tai, kai kaltinamasis jam smogė peiliu, o nukentėjusysis teigia, kad smurto prieš kaltinamąjį nenaudojęs, o jį pastūmęs tik po smūgio peiliu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuos kaltinamojo parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojo A. T. parodymai, jog kaltinamasis iš karto po konflikto jam sakė, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo dėl smūgio į petį, taip pat į tai, kad nukentėjusiojo parodymų patikimumą mažina jo didesnis nei kaltinamojo girtumas įvykio metu (nukentėjusiajam nustatytas 2,27, kaltinamajam – 1,7 promilių girtumas), nustatydamas konflikto eigą, vadovaujasi kaltinamojo parodymais ir kitais bylos duomenimis. Tai, kad priestate galėjo vykti grumtynės patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės bei liudytojo A. T. parodymai: apžiūros metu rasti išmėtyti batai, nukritę pakabinti drabužiai, išpilta sriuba.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamajam į petį ir krūtinę smogė kumščiu, pastūmė į sieną, neturėdamas jokio įrankio, tuo tarpu E. K. nukentėjusiajam smogė žmogų žaloti pritaikytu įrankiu – peiliu. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis dėl šių nukentėjusiojo veiksmų nepatyrė jokių sužalojimų : teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad praėjus dviems dienoms po konflikto kaltinamojo kūno vietose, į kurias jam sudavė nukentėjusysis, ir aplink jas (pečių srityse, krūtinėje, rankose, veide, kakle) nebuvo jokių sužalojimo žymių. Pats kaltinamasis patvirtino, kad jam nukentėjusiojo suduoti smūgiai nesukėlė nei skausmo, nei paliko žymių ant kūno. Vertindamas kilusią grėsmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad nors nukentėjusysis buvo žymiai jaunesnis už kaltinamąjį, tačiau byloje nėra duomenų apie tokius kaltinamojo sveikatos sutrikimus, dėl kurių net neintensyvus smurtas jam būtų tapęs pavojingu. Byloje nėra duomenų, kad ankstesnis nukentėjusiojo elgesys kaltinamajam būtų kėlęs pavojų : pagal jų abiejų ir liudytojo V. K. parodymus, jie dažnai kartu gėrė alkoholinius gėrimus, liudytojas teigė nematęs, kad nukentėjusysis anksčiau būtų mušęs kaltinamąjį. Nustatyta, kad, kaltinamasis yra pats smurtavęs prieš savo dukrą : Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014-03-06, E. K. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. už dukters A. M. sumušimą ir terorizavimą. Toks kaltinamojo elgesys rodo jo polinkį smurtauti prieš savo šeimos narius.

Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad konflikto metu nesusidarė situacija, kuri keltų realų pavojų kaltinamajam ir jam nuo nukentėjusiojo nereikėjo gintis taip agresyviai ir pavojingai – smogti peiliu į pilvą.  E. K. veiksmus nulėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl šio jam suduotų nestiprių smūgių, todėl šiuo atveju nebuvo pavojingo, akivaizdaus ir realaus P. K. kėsinimosi, dėl kurio būtų kilusi kaltinamojo E. K. teisė į būtinąją gintį. Teismas kaltinamojo parodymus, kad jo smūgį peiliu nukentėjusiajam lėmė būtinybė nuo šio gintis, atmeta ir vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smogė specialiai žmogaus sužalojimui pritaikytu daiktu – peiliu, dūrė į pilvą, t.y. gyvybiškai svarbią vietą, tačiau net nepasidomėjo, ar nukentėjusiajam reikia medicininės pagalbos. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis numatė, jog yra didelė rizika sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, ir, nors nenorėjo tokių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, taigi, veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis sunkiai sužalojo savo sūnų, todėl jam pareikštame kaltinime jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., inkriminuojant sunkų sužalojimą kvalifikuojantį požymį – savo artimo giminaičio - sūnaus sužalojimą.

          Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 1-2 d., 61 str. 1-3 d. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

          E. K. padarė  tyčinį labai sunkų, smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino peiliu sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau teigė tai padaręs nuo jo gindamasis, todėl kaltinamojo  veikoje nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės -   prisipažinimo ir nuoširdus gailėjimosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.),  nes tai patvirtina asmens blaivumo testas, o jo smurtinių veiksmų pobūdis – dūris peiliu nukentėjusiajam dėl kilusio mažareikšmio ginčo – rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis nusikaltimą padarė, būdamas neteistas, tačiau būdamas įvykdęs BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šiuo metu įsiteisėjusiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžiu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 1 d. už pasirodymą girtu viešoje vietoje (99 b.l.), teismo psichiatro 2014-05-14 išvada jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, jo žalingas vartojimas (104 b.l.). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo teisinę padėtį švelninančias aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad  konfliktą iš dalies lėmė neadekvatus neblaivaus nukentėjusiojo sūnaus elgesys su neblaiviu tėvu,  kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido ir toliau bendrauja su tėvu. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad sužalojimas nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė komplikacijų ar sunkių liekamųjų reiškinių. Kaltinamasis yra 72 metų amžiaus, todėl jam, senyvo amžiaus žmogui, laisvės atėmimo bausmės vykdymas bus sudėtingesnis. Įvertinęs kaltinamojo veikos pavojingumą ir jo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti, skiriant BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytą vienintelę - laisvės atėmimo - bausmę, mažesnę už jos vidurkį. Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė, prieš priimant Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendį, jo padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu, todėl dviem nuosprendžiais skirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d. nuostatas.

Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 4600,15 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiajam P. K. suteiktų gydymo paslaugų. Šios žalos dydis įrodytas prie ieškinių pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (58-59; 61 b.l.), ši turtinė žala kilo dėl nukentėjusiojo sužalojimo, dėl kurio kaltas E. K., todėl iš jo priteistinas turtinės žalos atlyginimas.

Teismas kreipėsi į Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo E. K. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 2 p. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš E. K. 280 Lt teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr.  XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Prašymas atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. yra našlys, pensininkas, jis nurodė, kad gauna 320 Lt pensiją, į teisiamąjį posėdį pirmą kartą neatvyko dėl to, kad neturėjo lėšų kelionei, todėl atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str. 1 d., 303 str. 2 d.,

n  u  s  p  r e  n  d  ž i a  :

Pripažinti E. K. kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. ir jį nuteisti laisvės atėmimu  dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, E. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-01-11 iki 2014-01-13 (2 dienas) ir bausmės, atliktos pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendį, laiką nuo 2013-09-04 iki 2013-09-06 (2 dienas).

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo - laiką pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš E. K. Valstybinei ligonių kasai 4600,15 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – peilį, nukentėjusiojo P. K. išimtus drabužius- sportinį kostiumą ir marškinėlius sunaikinti.

            Priteisti iš E. K. 52.13 Lt valstybei proceso išlaidų, išmokėtų iš teismo lėšų nukentėjusiajam P. K. ir liudytojui A. T. už kelionę į teismą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam  nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.

Teisėja                                                                                                   Bronė  Vidzėnienė