Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-771-1023/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00806-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2022 m. liepos 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.
Teismas,
n u s t a t ė:
pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą 2022 m. birželio 28 d. iškelta administracinio nusižengimo byla S. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 21 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditorės, teises.
Pareiškėjos pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. birželio 21 d. duomenimis, bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro 28 049,75 Eur, kurią sudaro 42,29 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 5 201,69 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM), 588,00 Eur pelno mokestis ir 22 217,77 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), viso mokestinė nepriemoka 28 049,75 Eur. Pagal „Citadele“, AB banko pateiktą informaciją Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose bei kasoje lėšų likutis 2022 m. balandžio 21 d. – 0,58 Eur, 2022 m. kovo 31 d. kasoje 1 834,32 Eur, pas atskaitingą asmenį – 2 703,78 Eur. Bendrovės įplaukos per analizuojamą laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. sudarė 36 224,23 Eur, į biudžetą nagrinėjamu laikotarpiu Bendrovė sumokėjo 1000 Eur, iš Bendrovės sąskaitų buvo išieškota 11 253,32 Eur tai sudaro 33 procentus nuo visų gautų įplaukų. Didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 14 888,21 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 12 688,42 Eur. Bendrovė, atlikdama mokėjimus, nevykdė mokestinių paskolos sutarčių, o tai reiškia, kad Bendrovė valstybės biudžetui buvo skolinga pradelstą sumą pagal sudarytą mokestinę paskolos sutartį. Tiriamu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. Bendrovei vadovavo S. J. Jo vadovavimo laikotarpiu į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervesta/išieškota 12 253,32 Eur. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovė, mokėdama kitiems kreditoriams, turėjo pradelstą prievolę pagal Mokestines sutartis. Taigi, mokėdama kitiems kreditoriams tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
S. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai elektroniniu paštu, prašymų, pareiškimų, atsiliepimo į pareiškėjos pateiktą pareiškimą byloje negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog savo pareiškimą palaiko.
Kadangi nei pareiškėjos atstovas, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo paskirtą posėdį neatvyko, teismas protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629, 630 straipsniai).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Asmuo baustinas administracine tvarka.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
S. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pažeisdamas kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. J. kaltė nesilaikius CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidus kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises, bei tuo padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (b. l. 1-4); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (b. l. 5-8), UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų judėjimų išrašu (b. l. 9-14, 15-33), Mokestinės paskolos sutartimis (b. l. 34-36, 38-40), mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafiku (b. l. 37, 41), sprendimu nutraukti mokestinės paskolos sutartį (b. l. 42, 43). Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. J. kaltas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir yra baustinas.
Išnagrinėjus pateiktus bendrovės sąskaitų išrašus ir mokestinės nepriemokos įmokų balansą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. birželio 21 d. duomenimis sudarė 28 049,75 Eur, o remiantis CK 6.9301 straipsniu bendrovės įplaukų suma UAB „Citadele“ banko sąskaitoje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. sudarė 36 224,23, tačiau šios sumos nebuvo panaudotos pagal CK 6.9301 straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. J. į biudžetą nagrinėjamu laikotarpiu sumokėjo tik 1000 Eur, iš Bendrovės sąskaitų buvo išieškota - 11.253,32 Eur, tačiau atsiskaitė su kitais kreditoriais – pervesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10000 Eur, t. y. su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.9301 straipsnį yra žemesnėje eilėje, nei Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip S. J. pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant S. J. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad S. J. padarė administracinį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad S. J. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dauguma baudų nesumokėtos. Tačiau pažymėtina, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 120 straipsnyje. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertintina tai, kad baudos skyrimas už šio nusižengimo padarymą neatleidžia atsakomybėn patraukto asmens nuo pareigos padengti mokestinę nepriemoką, kurios dydis yra pakankamai didelis – 28049,75 Eur.
Skiriant nuobaudą ir nustatant jos dydį atsižvelgiama taip pat į tai, jog įmonės egzistavimui, jos veiklai užtikrinti būtinos atitinkamos išlaidos tiekėjams ir kitiems asmenims, į tai, kad skiriant nuobaudą turi būti siekiama ne tik nubausti įmonės vadovą, įspėti, jog į atsiskaitymus su biudžetiniais kreditoriais būtina žiūrėti ypatingai atsakingai, tačiau tuo pačiu leidžiant įmonei toliau vykdyti veiklą, tikintis, kad įmonės vadovas sugebės organizuoti įmonės veiklą taip, kad būtų laikomasi mokestinių prioritetų valstybėje.
Įvertinus bylos duomenis bei aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta S. J. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, todėl darytina išvada, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
n u t a r ė:
S. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Vaida Baumilė