Administracinė byla Nr. A-351-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01161-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekotopas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus (toliau – ir centrinis registratorius) ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. cspr1-55; panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, teritorinis registratorius) 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VILKS-4346; įpareigoti teritorinį registratorių – VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, įrašyti tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo akto pagrindu įregistruoti UAB „Ekotopas” nuosavybės teises į tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 16382744 pateikė teritoriniam registratoriui prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti UAB „Ekotopas“ nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tvora); aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelė). Pareiškėjas teigė, kad pateikė teritoriniam registratoriui reikalingus dokumentus dėl daiktų įregistravimo NTK ir dokumentus, reikalingus nuosavybės teisės įregistravimui, t. y. 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1-1, 2017 m. rugsėjo 27 d. Priėmimo–perdavimo aktą ir Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą. Tačiau 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. VILKS-4364 teritorinis registratorius atsisakė pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą įrašyti daiktus į NTK, motyvuodamas tuo, jog 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis nepatvirtina nuosavybės teisės į daiktus perleidimo, nes sutartis sudaryta paprasta rašytine, o ne notarine forma. Pareiškėjas su tokiu teritorinio registratoriaus sprendimu nesutiko ir 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į centrinį registratorių su prašymu panaikinti teritorinio registratoriaus atsisakymo sprendimus bei įpareigoti teritorinį registratorių įrašyti daiktus į NTK bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises NTR. Komisija 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. cspr1-55 nurodė, jog pareiškėjo skundo netenkina dėl to, jog sutartis dėl daiktų įgijimo nėra patvirtinta notariškai. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutiko ir tvirtino, kad su 2017 m. gruodžio 13 d. prašymu įregistruoti NTK įsigytus daiktus pateikė daiktų kadastrinių matavimų bylą ir visus kitus dokumentus, kaip to reikalavo atitinkami teisės aktai. Pareiškėjas pateikė taip pat ir daiktų kilmės (statybos ir pan.) dokumentus, kaip to reikalavo teritorinis registratorius, nes turtas buvo pastatytas iki 1991 m. liepos 25 d., tuo metu pagal galiojusius teisės aktus nebuvo reikalaujama atlikti kadastrinius matavimus bei teisinę registraciją. Pareiškėjas teigė pateikęs visus dokumentus, kuriuos teritorinis registratorius nurodė kaip teiktinus tokiais atvejais savo ankstesniuose atsisakymuose. Pareiškėjo tvirtinimu, 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis, kurią teritorinis registratorius laikė netinkamu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies nesilaikymo, iš esmės nebuvo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perleidimo sandoris, o buvo sutartis dėl ilgalaikio turto perleidimo. Sutarties sudarymo metu daiktai nebuvo įregistruoti NTR, nes tuo metu teritorinis registratorius atsisakė įregistruoti daiktus NTK dėl vykusių teismuose ginčų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kuriuose buvo UAB SR „Senovė“ nekilnojamasis turtas, o taip pat tvora ir aikštelė. Pats turto nuosavybės teisės perleidimo faktas įvyko pagal 2017 m. rugsėjo 24 d. Turto priėmimo–perdavimo aktą, kurį pasirašė bankrutavusios UAB SR „Senovė“ bankroto administratorius ir UAB „Ekotopas“. Todėl, pareiškėjo nuomone, 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis savo esme buvo daugiau susitarimas dėl būsimo nuosavybės teisės perleidimo, pačių daiktų perduoti įgijėjui nebuvo galimybės, nes 2015 metais UAB SR „Senovė“ buvo restruktūrizuojama bendrovė. Kai restruktūrizavimas perėjo į bankrotą, ir kai jau buvo galimybė pagal bankroto procedūras perleisti nuosavybės teises į bankrutuojančios bendrovės turtą, tuomet buvo sudarytas 2017 m. rugsėjo 24 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas, kurio notariškai tvirtinti, pareiškėjo nuomone, įstatymai nereikalavo, be to, turto perleidėjo vardu Turto priėmimo–perdavimo aktą pasirašė bankroto administratorius, kurio pasirašytų sandorių dėl turto, o taip pat net ir dėl nekilnojamojo turto perleidimo kitiems asmenims notariškai tvirtinti įstatymai nereikalavo. Pareiškėjo nuomone, 2017 m. rugsėjo 24 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas yra nuosavybės teisės perleidimo faktą patvirtinantis dokumentas ir yra pakankamas teisinis pagrindas, tvirtinantis pareiškėjo įgytas teises į turtą, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl įgyto turto įregistravimo. Pareiškėjo įsitikinimu, notaras negalėjo patvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, kol daiktai nėra įregistruoti NTK, nes notaras tiesiog neturėjo galimybės iš NTK ir NTR gauti pažymų, tvirtinančių daiktų kadastrinius duomenis bei teisinę registraciją.
3. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad UAB „Ekotopas“ direktorė R. L. teritoriniam registratoriui pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 16382744) įrašyti nekilnojamųjų daiktų – tvoros bei aikštelės, kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Ekotopas“ 2017 m. gruodžio 12 d. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į NTK bei įregistruoti nuosavybės teises NTR, 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1-1, 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktą, UAB „Matikada“ 2010 m. vasario 8 d. parengtą statinių kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VILKS-4364, kurį centrinis registratorius 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. csprl-55 paliko galioti. Atsakovas teigė, kad, kadangi UAB „Ekotopas“ teritoriniam registratoriui kartu su 2017 m. gruodžio 13 d. prašymu teikė ir 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1-1, 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktą ir kitus dokumentus, teritorinis registratorius bei centrinis registratorius ginčijamuose sprendimuose pasisakė tiek dėl minėtos sutarties, tiek dėl akto tinkamumo siekiant atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teritorinis registratorius 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime nurodė, jog 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/1-1, kuri vadovaujantis 3.2 punktu kartu yra ir priėmimo–perdavimo aktas, nebuvo tinkamas pagrindas įrašyti tvoros ir aikštelės kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR, nes nepatvirtinta notaro.
5. Atsakovas pažymėjo, kad papildomai Komisija 2018 m. vasario 14 d. sprendime Nr. csprl-55 nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas tiek formos, tiek turinio atžvilgiu negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teises į tvorą ir aikštelę patvirtinantis dokumentas. Šio akto sudarymo bei tvirtinimo metu galiojusio (taip pat ir šiuo metu galiojančio) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, jog nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, turi būti parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams, o turto perdavimo aktas tvirtinamas administratoriaus (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 2 d.). Atsakovas teigė, jog tiek varžytynių akte, tiek turto perdavimo akte, kuriuo tvirtinamas neparduoto varžytynėse turto perdavimas kreditoriams, turi būti nurodyti perduodamų daiktų duomenys, būtini daiktų registracijai. 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktu buvo perduoti NTK ir NTR neįregistruoti daiktai, šiame akte nebuvo Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 23 straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų – unikalių nekilnojamųjų daiktų numerių, be to UAB „Ekotopas“ prašė teismo įpareigoti teritorinį registratorių akto pagrindu įrašyti tvoros ir aikštelės kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR, kai jame net nebuvo duomenų apie aikštelės perdavimą pareiškėjai UAB „Ekotopas“. Pareiškėjo pateiktoje UAB „Matikada“ 2010 m. vasario 8 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodyta, jog tvora ir aikštelė yra žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NTR į 2,2088 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos I. Č. bei Lietuvos Respublikos bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, teikdamas dokumentus dėl tvoros ir aikštelės kadastro ir registro duomenų įrašymo į NTK ir NTR, nepateikė dokumento, įrodančio, jog žemės sklypo savininkai neprieštarauja dėl statinių, stovinčių šiame žemės sklype, kadastro duomenų įrašymo į NTK bei UAB „Ekotopas“ nuosavybės teisių į juos įregistravimo NTR. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog esant skirtingiems žemės sklypo ir šiame sklype stovinčių statinių savininkams, įrašai NTK ir NTR gali būti keičiami tik tuomet, kai yra duomenų, jog toks įrašų pakeitimas nepažeis tiek žemės sklypo, tiek jame stovinčių statinių savininkų interesų.
6. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Ekotopas“ teiginiai, jog teritoriniam registratoriui pateikė „daiktų kilmės (statybos ir pan.) dokumentus, kaip to reikalavo teritorinis registratorius, nes turtas buvo pastatytas iki 1991 m. liepos 25 d.“ nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) patvirtintu Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – ir Sąrašas) nurodyti dokumentai teritoriniam registratoriui teiktini tais atvejais, kai NTK ir NTR siekiama įregistruoti statinius, pastatytus ar įsigytus iki 1991 m. liepos 25 d. Kaip buvo matyti iš pateiktų dokumentų, UAB „Ekotopas“ nebuvo nei tvoros, nei aikštelės statytojas, o teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus pareiškėjas galimai įgijo tik po 1991 m. liepos 25 d., todėl Sąraše išvardintų dokumentų pagrindu teikti prašymą teritoriniam registratoriui dėl statinių, pastatytų ar įsigytų iki 1991 m. liepos 25 d., kadastro ir registro duomenų įrašymo į NTK ir NTR galėtų tik pradinis daiktų savininkas (šiuo atveju statybos remonto uždaroji akcinė bendrovė „Senovė“).
7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teritoriniam registratoriui dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įrašyti tvoros ir aikštelės kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR, pateikta 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/1-1 nebuvo patvirtinta notaro, o 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų, be to sudarytas tik dėl vieno ginčo objekto – tvoros, todėl atsakovo nuomone, teritorinis registratorius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį prašė palikti galioti.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ekotopas“ skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo direktorė R. L. VĮ Registrų cento Vilniaus filialui pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Ekotopas“ 2017 m. gruodžio 12 d. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į NTK bei įregistruoti nuosavybės teises NTR, 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1, 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktą, UAB „Matikada“ 2010 m. vasario 8 d. parengtą statinių kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. VILKS-4364 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į NTK, nes su prašymu pateikta minėtų statinių 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/1-1 nepatvirtina UAB „Ekotopas“ nuosavybės teisių į minėtus statinius. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas. Šį Sprendimą pareiškėjas apskundė centriniam registratoriui, kuris 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. cspr1-55 (toliau – 2018 m. vasario 14 d. sprendimas) paliko galioti teritorinio registratoriaus Sprendimą.
10. Teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, atsižvelgė į tai, kad tiek atsakovas, tiek centrinis registratorius savo sprendimuose pasisakė ir dėl pareiškėjo pateiktos 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1-1, tiek dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo akto tinkamumo, siekiant atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas sutiko su teritorinio registratoriaus vertinimu, jog pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 3.2 punkte nurodyta, jog ji kartu yra ir priėmimo–perdavimo aktas, nėra tinkamas pagrindas įrašyti tvoros ir aikštelės kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR, kadangi ji nėra patvirtinta notaro. CK 4.47 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo bei daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai tvirtinami notarine tvarka. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas pažymėjo, kad centrinis registratorius 2018 m. vasario 14 d. sprendime nurodė, kad Turto priėmimo–perdavimo aktas tiek formos, tiek turinio atžvilgiu negalėjo būti vertinamas kaip pareiškėjo teises į tvorą ir aikštelę patvirtinantis dokumentas. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, turi būti parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams, o turto perdavimo aktas tvirtinamas administratoriaus. Turto priėmimo–perdavimo akte, kuriuo tvirtinamas neparduoto varžytinėse turto perdavimas kreditoriams turi būti nurodyti perduodamų daiktų duomenys, būtini daiktų registracijai. Teismas nustatė, kad Turto priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjui buvo perduoti NTK ir NTR neįregistruoti daiktai, Turto priėmimo–perdavimo akte nebuvo Registro įstatyme 23 straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų – unikalių nekilnojamųjų daiktų numerių.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė įpareigoti teritorinį registratorių Turto priėmimo–perdavimo akto pagrindu įrašyti tvoros ir aikštelės kadastro ir registro duomenis į NTR ir NTK, nors Turto priėmimo–perdavimo akte nebuvo duomenų apie aikštelės perdavimą pareiškėjui. Teismas įvertino, kad iš pareiškėjo pateiktos UAB „Matikada“ 2010 m. vasario 8 d. parengtos statinių kadastro duomenų bylos, tvora ir aikštelė yra žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NTR į 2,2088 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos I. Č. ir Lietuvos Respublikos bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Tačiau pareiškėjas nepateikė atsakovui dokumento, įrodančio, jog žemės sklypo savininkai neprieštarauja dėl statinių, stovinčių šiame žemės sklype, kadastro duomenų įrašymo į NTK ir pareiškėjo nuosavybės teisių į juos įregistravimo NTR. Šią aplinkybę savo 2018 m. vasario 14 d. sprendime nurodė ir centrinis registratorius. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas nebuvo tvoros ir aikštelės statytojas, o teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus galimai įgijo tik po 1991 m. liepos 25 d., todėl jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) patvirtinta Sąraše numatyta tvarka netaikytina. Pradinis ginčo daiktų savininkas buvo SR UAB „Senovė“. Byloje pateikti teismų sprendimai buvo susiję su rašytiniais įrodymais, iš kurių teismas nustatė, kad statybos remonto UAB „Senovė“, 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2015-12/1-1 tvorą ir aikštelę perdavė pareiškėjui, neturėdama statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančių dokumentų (projekto ir statybos leidimo). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas teritoriniam registratoriui 1979–1993 m. dokumentus, susijusius su statybos remonto UAB „Senovė“ turto priėmimu–perdavimu ir kt., neįvykdė pareigos pateikti statinių statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, jog pareiškėjas nepateikė atsakovui dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įrašyti tvoros ir aikštelės kadastro duomenis į NTR ir NTK. Pareiškėjo pateikta 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/1-1 yra nepatvirtinta notaro. 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas neatitiko formos bei turinio reikalavimų ir sudarytas tik dėl vieno ginčo daikto – tvoros. Teismas sprendė, kad atsakovas ir centrinis registratorius priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Sprendimai buvo motyvuoti, pagrįsti, išsamūs, todėl nebuvo teisinio pagrindo jų panaikinti bei įpareigoti atsakovą įrašyti ginčo tvorą ir aikštelę į NTK bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo tvorą ir aikštelę NTR. Teismo vertinimu, tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus nepažeidė jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, įvertino jiems pateiktus dokumentus, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų.
III.
13. Pareiškėjas UAB „Ekotopas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto įgijimo sandoriai (2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/1-1 ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas) turėjo būti tvirtinami notariškai, kadangi notaras negalėjo patvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, kol daiktai nėra įregistruoti NTK. Pareiškėjo įsitikinimu, 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo akto nereikėjo tvirtinti notariškai, nes aktas, kuriuo perduodama nuosavybė yra pasirašytas bankroto administratoriaus, o 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1-1 nereikėjo tvirtinti notariškai, nes pagal šią sutartį nebuvo perduotas nuosavybėn parduodamas turtas, kuris neturėjo teisinės registracijos kadastre ir registre kaip nekilnojamasis turtas.
15. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvadomis, jog jis nepateikė registratoriui statybą leidžiančių dokumentų, nes UAB „Ekotopas“, kaip ginčo turto nestatęs subjektas, negali remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, ir akcentuoja, kad pardavėjas SR UAB „Senovė“ neturėjo statybą leidžiančių dokumentų, šio turto nestatė, tai buvo valstybės turtinis įnašas už akcijas pirminio privatizavimo metu 1990 m., todėl teismo išvados, kad minėtas Vyriausybės nutarimas netaikomas, yra ydingas.
16. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, jog turto perdavimo akte nenurodyti daiktų inventoriniai numeriai, kas yra privaloma, pareiškėjas nurodo, jog tiek 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo akte yra nuoroda į kadastrinių matavimų bylos numerį, kurioje ir yra nurodyti unikalūs numeriai. Taigi, duomenų apie daiktus pakanka matininkų UAB „Matikada“ parengtoje nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų byloje.
17. Pasisakydamas dėl teismo išvados susijusios su reikalavimu gauti žemės sklypo savininkų sutikimus, pareiškėjas pažymi, jog žemės sklypo savininkė I. Č. yra įsigijusi dalį žemės sklypo Mainų sutarties pagrindu 2017 m. rugpjūčio 22 d., žemės sklypo plane šie statiniai yra pažymėti, jie yra faktiškai žemės sklype esantys statiniai. Ankstesni žemės sklypo savininkai reikalavo tam tikrus pastatus nugriauti, tačiau nebuvo reikalavimo nugriauti tvoras ar išardyti aikštelę, savininkams buvo žinoma, kam ginčo daiktai priklauso. Be to, registratorius savo atsisakymuose registruoti, tokio atsisakymo motyvo nenurodė.
18. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie neva pirmosios instancijos teismo argumentus dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo akto privalomumo tvirtinti jį notariškai nepagrįsti, nes tokių argumentų skundžiamame sprendime tiesiog nėra.
20. Atsakovo nuomone pareiškėjo teiginiai, jog notaras negali tvirtinti nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorio, kol šie daiktai ir teisės į juos nėra įregistruoti NTR ir NTK, tik patvirtina teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, jog siekiant perleisti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, šie daiktai pirmiausia turi būti įregistruoti NTR. Tai, kad pareiškėjas Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2015-12/1-1 susitarė dėl viešame registre neįregistruotų daiktų įsigijimo nereiškia, jog tokiu būdu eliminuojama asmens pareiga teritoriniam registratoriui pateikti nekilnojamųjų daiktų statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus (kitus dokumentus) dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų įrašymo į NTR ir NTK.
21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo akte net nėra duomenų apie aikštelės perdavimą UAB „Ekotopas“, dėl ko vien šiuo pagrindu šis aktas negali būti laikomas tinkamu dokumentu įrašyti aikštelės kadastro ir registro duomenis į NTR ir NTK.
22. Atsakovas nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, jog esant skirtingiems žemės sklypo ir šiame sklype stovinčių statinių savininkams, įrašai NTR ir NTK gali būti keičiami tik tuomet, kai yra duomenų, jog toks įrašų pakeitimas nepažeis tiek žemės sklypo, tiek jame stovinčių statinių savininkų interesų (žr. 2010 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-921/2010). Be to, teisės aktuose (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.) yra įtvirtintas reikalavimas statinių savininkui turėti teisėtą naudojimąsi žemės sklypu, todėl neturintis tokio sutikimo statinių savininkas laikytinas netinkamu subjektu teikti prašymą teritoriniam registratoriui dėl žemės sklypo ir jame stovinčių statinių kadastro duomenų įrašymo (keitimo) NTK (Kadastro įstatymo 14 str. 1 p.). Atsakovas pabrėžia, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, reikalavimas pateikti žemės sklypo savininkų sutikimus buvo nurodytas Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendime Nr. csprl-55, todėl teiginys, jog „registratorius savo atsisakymuose registruoti tokio atsisakymo motyvo nenurodė“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Administracinis ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. VILKS-4346 ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. cspr1-55 teisėtumo ir pagrįstumo bei teritorinio registratoriaus įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme dalyvauja tie asmenys, kuriuos į bylos nagrinėjimą įtraukia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 46 straipsnis), o naujų asmenų įtraukimas galimas tik procesinio teisių perėmimo atvejų (ABTĮ 54 straipsnis). Procesines teises, tame tarpe teisę reikšti prašymus byloje turi proceso šalys (ABTĮ 52 straipsnis), todėl UAB „Evus LT“ prašymas įtraukti į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nenagrinėjamas.
25. Akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
26. Byloje nustatyta, kad teritorinis registratorius 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. VILKS-4364 atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į NTK, nes su prašymu pateikta minėtų statinių 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/1-1 nepatvirtina UAB „Ekotopas“ nuosavybės teisių į minėtus statinius. Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Sprendimo priėmimo pagrindu nurodyti Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas.
27. Atsakovo Sprendimas priimtas po to, kai pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis į NTK ir NTR. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1, 2017 m. rugsėjo 27 d. Turto priėmimo–perdavimo aktą, UAB „Matikada“ 2010 m. vasario 8 d. parengtą statinių kadastro duomenų bylą. Pažymėtina, kad tiek patys daiktai, tiek nuosavybės teisės į juos iki tol nebuvo įregistruoti NTR.
28. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Registro įstatymo 2 str.). NTR paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį NTR tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).
29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl abiejų pareikštų byloje reikalavimų (sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus), pagrįstai plačiau vertino teisinį reguliavimą nei buvo nurodyta teritorinio registratoriaus sprendime. Tinkamai akcentuota, kad pagal Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, NTR daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į šią nuostatą vertintos Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų pateikimo pasekmės bei tokiems dokumentams keliami reikalavimai. Akcentavęs Civilinio kodekso reikalavimus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorių formai (CK 1.74 straipsnis) bei aktualias ginčui Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėjas nepateikė atsakovui dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įrašyti tvoros ir aikštelės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų papildomai nebekartoja.
31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius
Dalia Višinskienė