Civilinė byla Nr. 2-16-641/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09007-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.2.4.2.3; 2.5.4.10; 3.1.7.11; 3.1.18.6; 3.2.6.1;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja  Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant  Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovui S. K.,

ieškovo atstovei advokatei Dianai Latotinai - Micevičei,

atsakovei V. A. L.,

atsakovės atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarei B. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š., K. K., E. K., ir 

n u s t a t ė :

1. Ieškovas S. K. ir jo atstovė advokatė D. Latotina - Micevičė prašė teismo pripažinti negaliojančiu A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. testamentą, patvirtintą Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarės B. Š., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jo mama A. K. dėl savo sveikatos būklės 2007 m. rugsėjo 10 d. testamentą sudarė nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir nesugebėdama jų valdyti, atsakovės, kurios testatorė bijojo ir nuo kurios buvo priklausoma, sąmoningo nesąžiningo elgesio įtakoje, t. y. atsakovė testatorei primetė savo valią, nes tokiu būdu siekė užvaldyti A. K. turtą. Nurodė, jog atsakovė tikslingai iki testamento sudarymo momento testatorės nerodė gydytojams, netyrė jos sveikatos būklės, o pirmąjį psichinės sveikatos patikrinimą suorganizavo prieš testamento sudarymą namuose, kad išvengtų medicininiuose dokumentuose įrašų apie testatorės tikrąją sveikatos būklę iki testamento sudarymo. Ieškovas teigė lankydavęs A. K. laikotarpiu nuo 2003 iki 2015 metų į mėnesį po keletą kartų ir nuo 2005 m. stebėjęs nuolat blogėjančią jos sveikatą, ne kartą stebėjęs atsakovės grubų, elgesį su mama (šaukimą, jeigu ko buityje nepadarydavo), tačiau taip pat patvirtino nematęs, jog atsakovė būtų naudojusi prievartą ar kitaip reikalavusi testatorės, jog ši sudarytų ginčo testamentą. Ieškovo ir jo atstovės teigimu, testatorė: jau nuo 2001 m. skundėsi galvos svaigimu, jai buvo diagnozuotas galvos smegenų sutrikimas; pakito jos elgesys; 2003 – 2005 m. sutriko atmintis (palikdavo įjungtą viryklę be priežiūros, pridengdavo puodai, palikdavo atrakintas namų duris, įjungtus elektros prietaisus), būdavo labai sunku palaikyti pokalbį, sunkiai prisimindavo ką dariusi; 2006 – 2007 m. pradėjo nesiorientuoti aplinkoje, neatsiminė ką darė ar kalbėjo, užduodavo tuos pačius klausimus, tapo nesavarankiška, ją prižiūrėjo atsakovės pasamdyti žmonės, 2007 m. rudenį ieškovą dar pažindavo kaip sūnų; 2008 m. kovo 31 d. psichiatrai nustatė demenciją, vėliau - Alzheimerio ligą, 2008 m. balandžio mėn. vertinta protinės būklės trumpuoju tyrimu MMSE, tuo metu gauti 19 balų atspindintys vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimą. Nurodė, jog 1991 m., kuomet tėvai padovanojo dalį namo ieškovui, tiek šalių tėvas, tiek ir mama buvo išreiškusi valią, jog gyvenamojo namo 1 aukštas po tėvų mirties atitektų atsakovei ir mamos valia jam buvo gerai žinoma. Tvirtino, jog 2007 m. apsilankymų pas mamą metu nežinojo, nei kuo ji sirgo, nei ar lankydavosi pas gydytojus, mamos apie sveikatos būklę neklausdavo ir nebandė aiškintis jos psichinės sveikatos būklės, manė, jog bloga atmintis yra senatvės požymis, nes fiziškai buvo sveika. Manė, jog teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. K., E. K.,                   I. S. parodymai ir trečiųjų asmenų E. K. ir K. K. atsiliepimuose į ieškinį pateikti argumentai, medicininiai dokumentai, 2013 m. sausio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuriuo remiantis A. K. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, duomenys parodo tikrąją testatorės sveikatos būklę testamento pasirašymo dienai, t. y. tai, jog ginčo testamento sudarymo metu ji nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, sirgo psichine liga - demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, Alzheimerio ligai esant jau vidutinėje stadijoje, t. y. esant vidutinio sunkumo kognityviniams sutrikimams. Ieškovas ir jo atstovė ginčijo ir prašė nesiremti byloje atlikto pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kaip įrodymu, tvirtindami, jog ekspertizė atlikta išimtinai pasirėmus tik gydytojos psichiatrės V. F. išduota 2017 m. rugsėjo 4 d. medicinine pažyma dėl A. K. psichinės sveikatos būklės, kuri medicinos auditoriaus vertinimu buvo išduota grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to neteisėta, tačiau nesiremiant visais kitais bylos duomenimis, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais ir byloje apklaustų liudytojų parodymais. Manė, jog pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė yra neobjektyvi, atlikta su trūkumais, minėtą ekspertizę atlikęs ekspertas M. J. yra nekompetentingas ir nesąžiningas, o teisme eksperto duoti paaiškinimai - prieštaringi.
3. Atsakovė V. A. L. ir jos atstovė advokatė E. Povilaitienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog A. K. ginčo testamento sudarymo dienai buvo aiškaus proto, pažino ją aplankyti atėjusius asmenis, buvo orientuota laike ir erdvėje, ką patvirtina ir byloje esantys įrašai iš medicininių dokumentų, pati paprašė iškviesti notarą testamentui sudaryti, pažino 2007 m. rugsėjo 4 d. į namus atvykusią gydytoją V. F. ir suprato dėl ko ši atvyko, taip pat ir atvykusią notarę B. Š. bei suprato, dėl ko ši atvyko, testamentą sudarė dalyvaujant tik notarei, laisvai išreiškė savo valią dėl testamento turinio ir jį pasirašė savarankiškai. Nurodė, jog 2006 - 2007 m. mama prižiūrėjo ūkį, važiuodavo dviračiu į parduotuvę, susitvarkydavo visus savo reikalus savarankiškai, tuo metu dar prižiūrėjo ne tik save, tačiau ir sunkiai sergantį, nevaikštantį sutuoktinį, ruošė valgį sau, sutuoktiniui, o kartais ir atsakovei, pažino visus artimuosius, kaimynus, pati savarankiškai užsisakydavo laikraščius, skaitydavo, suskaičiuodavo pinigus, pasiimdavo pensiją ir pašalpas, pažino laiką ir datas. A. K. sveikata pašlijo tik po jos sutuoktinio mirties 2009 m. Nuo 2008 m. atsakovė pasamdė kitą asmenį, kad padėtų mamai buityje tvarkytis, kadangi pati įsidarbino Vilniuje ir visą savaitę nebūdavo namuose, tuo pačiu tikslu ir 2008 m. nuvedė mamą į gydymo įstaigą išsamiam sveikatos patikrinimui, jog išvykdama dirbti žinotų realią mamos sveikatos būklę. Paaiškino, jog 2007 m. rudenį abu tėvai pasakė jai, jog nori surašyti testamentus, todėl ji susisiekė su notare B. Š., kuri nurodė, jog dėl tėvų senyvo amžiaus reikia gauti gydytojo psichiatro pažymas apie jų psichinę sveikatos būklę. Kadangi tėvas nevaikščiojo, atsakovė gydytojos psichiatrės V. F. paprašė atvykti sveikatos būklę įvertinti į namus, šiai sutikus ir atvykus į namus 2007 m. rugsėjo 4 d., V. F. įvertino abiejų tėvų psichinę sveikatą ir išdavė medicinines pažymas notarei, o 2007 m. rugsėjo 10 d. į namus atvykusi notarė patvirtino abiejų tėvų pasirašytus testamentus. Teigė, jog ieškovas mamą lankydavo labai retai ir ja nesirūpino, jos neprižiūrėjo ir neslaugė bei, jog, tiek ieškovui, tiek kitiems giminaičiams buvo žinoma mamos išsakyta valia, jog savo turtą paliks atsakovei, nes dalį savo turto dar šalių tėvui esant gyvam testatorė buvo padovanojusi ieškovui. Manė, kad ieškovas dėl reto bendravimo su testatore, jos nelankymo, nepriežiūros, nežinojo tikrosios jos sveikatos būklė, todėl neteisingai nurodo jos sveikatos būklę ginčo testamento sudarymo dienai ir neįrodė, jog testatorės turėtos ligos turėjo įtakos jos socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jos gebėjimams įvairiose gyvenimo srityse, galėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Savo argumentus grindžia medicininiais duomenimis, pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, 2007 m. rugsėjo 4 d. medicinine pažyma, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, notarės B. Š. teisme duotais paaiškinimais bei liudytojų B. P., A. M., G. P. ir A. L., V. F. parodymais. Taip pat nurodė, jog ieškovo kviesti ir teisme apklausti liudytojai bei tretieji asmenys E. ir K. K., atsiliepimuose ieškinį, nieko negalėjo paaiškinti apie testamento surašymo aplinkybes, tikrosios testatorės valios bei kaip testatorė suprato testamento turinį, nes neturi specialiųjų psichiatrijos žinių, jog galėtų, ką nors paliudyti apie testatorės psichinę sveikatą, jų teiginiai priešingi gydytojų įrašams testatorės medicininiuose dokumentuose ir nėra pakankami tam, kad iš bylos įrodymų viseto būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijame testamente nėra išreikšta tikroji A. K. valia. Prašė nesiremti ieškovo pateiktu  MB „Medicinos auditas“ raštu dėl V. F. 2007 m. rugsėjo 4 d. išduotos medicininės pažymos A. K., kadangi raštą pasirašiusio gydytojo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai rodo, jog jis yra šeimos gydytojas, o ne specialistas – psichiatras, neaiškus raštą pateikusio įstaigos statusas, neaišku, kokia medicininė dokumentacija šiam medikui buvo pateikta (dokumentai nėra išvardyti), privačios įstaigos išduotas raštas negali nuneigti oficialios gydytojo psichiatro pažymos. Pažymėjo, jog pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, jog testatorė 2007 m. rugsėjo 10 d. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, medicininėje dokumentacijoje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs ekspertas nerado jokių duomenų apie A. K. psichines ligas, jų gydymą iki testamento surašymo dienos, aktas išsamus, išvados konkrečios ir aiškios, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, ekspertas akte nurodytas išvadas patvirtino ir išsamiai paaiškino teismo posėdžio metu, todėl prašo šiuo ekspertizės aktu ir eksperto duotais parodymais remtis byloje kaip įrodymu. Nurodė, jog medicininė dokumentacija rodo, jog testatorė testamento sudarymo dienai turėjo sveikatos problemų, bet tai nebuvo psichikos sutrikimai, o vien tos aplinkybės, jog testatorė testamento sudarymo metu turėjo tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių jai svaigo galva, buvo sunku vaikščioti, pamiršdavo verdantį maistą, dėl ko pridegdavo puodai ar neužrakindavo namų durų, neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl savo turto palikimo ir nesuprato savo veiksmų surašant testamentą. Tvirtino, jog testatorės valia, nurodyta ginčo testamente, susiformavo nuosekliai ir šią aplinkybę patvirtina testatorės dar 1998 m. ir 2001 m. sudaryti testamentai, kuriais ji išreiškė valią savo turtą palikti atsakovei, be to, laiku logišku bei atspindinčiu tikrąją valią ir tą faktą, jog testatorė ginčo testamentu paliko savo turtą atsakovei, kuri su ja gyveno ir betarpiškai ja rūpinosi, prižiūrėjo.
4. Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š. nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog nepamenanti kieno kvietimu iš anksto suderintu laiku, iš anksto patikrinus Neveiksnių asmenų ir turto registrų duomenis, 2007 m. rugsėjo 10 d. atvyko į testatorių – A. K. ir jos sutuoktinio, kurie pageidavo surašyti testamentus, namus su parengtais testamentų projektais, gavusi psichiatro pažymas apie jų psichinės sveikatos būklę, kurioje buvo nurodyta, jog                                A. K. ir jos sutuoktinis yra psichiškai sveiki, pasikalbėjo su testatoriais, įsitikino, jog jie yra aiškiai mąstantys, suprantantys testamento sudarymo pasekmes, pokalbio metu nekilus jokių abejonių, jog jie supranta savo veiksmus ir jų pasekmes išklausė testatorių valią ir patvirtino testamentus. Nurodė, jog kalbantis su testatoriais ir tvirtinant testamentą kambaryje be jos ir testatorių daugiau nieko nebuvo.
5. Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, K. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visą vaikystę praleido A. K. namuose, yra jos anūkas, apie 2007 – 2008 m. grįžęs iš studijų aukštojoje mokykloje pas mamą R. K., kuri gyveno to paties namo 2 aukšte, aplankydavo močiutę A. K. ir  matė, jog tuo metu ja buvo pilnai rūpinamasi, kadangi pati savęs nebeapsitarnavo, buvo paduodamas maistas ir kontroliuojama, ar pavalgė, aprengiama, palydima į kiemą, pokalbiai su močiute apsiribodavo tais pačiais klausimais ir atsakymais, daugiau prasmingo pokalbio nebūdavo, girdėdavo kaip atsakovė supykusi bardavo močiutę, pastebėjo, jog dėl grubaus elgesio A. K. atsakovės bijojo, nes buvo nuo atsakovės visiškai priklausoma.
6. Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, E. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra A. K. anūkas, su ja tame pačiame name gyveno nuo vaikystės iki 2007 m. rudens, apie 2006 – 2007 m. dar mokėsi mokykloje ir matė, jog močiutė jokių darbų už gyvenamojo namo ribų nebedirbo, kažką veikdavo namo rūsyje arba pirmame aukšte, pamiršdavo ką veikianti, ne kartą parėjęs iš mokyklos rasdavo dūmų prirūkusius namus ir ne kartą pats nukėlė pridegusius puodus nuo viryklės. Nors 2007 m. rudenį įstojo į universitetą, tačiau grįžus namo močiutė vis tiek klausdavo kaip sekėsi mokykloje, pasitaikydavo, jog močiutė nebeatsimindavo kur einanti, apsisukdavo ir vėl grįždavo į pirmą aukštą, atrodė kiek dezorientuota laike ir situacijoje, būdavo sutrikusi ir dėl to jautėsi labai nepatogiai. 2007 m. pabaigoje – 2008 m. A. K. jau buvo intensyviai rūpinamasi, pati savęs neapsitarnaudavo, rasdavo ją sėdinčią ar gulinčią ant lovos, jai buvo paduodamas maistas ir kontroliuojama, kad jį suvalgytų, prasmingų pokalbių su močiute nebuvo, apsiribodavo tais pačiais klausimais ir atsakymais. Pastebėjo, jog atsakovė, bendraudama su močiute, nevengė pakelto balso tono.
7. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, K. K. ir E. K. į teismo posėdžius, o tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š. į 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį, neatvyko, jiems apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės teismo posėdyje tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankikų reikalavimų, notarei B. Š., K. K. ir E. K. nedalyvaujant. 

Ieškinys atmestinas.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

8. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė                   B. Š., adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. K. jai priklausantį turtą - gyvenamojo namo, kitų pastatų, kitų statinių ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini); 1.0700 ha (vieno hektaro ir septynių šimtų kv. m.) ploto žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3.6600 ha (trijų hektarų ir šešių tūkstančių šešių šimtų kv. m.) ploto žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1.6300 ha (vieno hektaro ir šešių tūkstančių trijų šimtų kv. m.) ploto žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1.8000 ha (vieno hektaro ir aštuonių tūkstančių kv. m.) ploto žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3.9000 ha (trijų hektarų ir devynių tūkstančių kv. m.) ploto žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11.5000 ha (vienuolikos hektarų ir penkių tūkstančių kv.m.) ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias visuose bankuose, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų - paliko dukrai V. A. L.. Testamentą pasirašė pati testatorė (I tomo, 6 b. l.). A. K. mirė  (duomenys neskelbtini) (I tomo, 5 b. l.).
9. Atsakovas yra palikėjos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ( I tomo, 7 b. l.) ir po motinos mirties ginčija testatorės 2007 m. rugsėjo  10 d. sudarytą ir notarine tvarka patvirtintą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu, tvirtindamas, jog testamento sudarymo metu jo mama buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir testamentą surašė įtakota atsakovės, nuo kurios buvo priklausoma ir kurios bijojo.
10. Ieškovo prašymu, testatorės A. K. psichinei būklei testamento pasirašymo metu nustatyti, byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertizę atliko ieškovo pasirinktos ekspertizės įstaigos ekspertas. 2017 m. vasario 23 – balandžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-35/2017 ekspertai priėjo prie išvados, jog: įvertinus anamnestinius duomenis: medicininėje dokumentacijoje fiksuota testatorės anamnezėje buvusi kardiovaskulinė patologija - širdies kraujagyslių ir aortos aterosklerozė, kardiosklerozė, lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, hipertenzija. Tiriamoji dėl somatinės - minėtos kardiovaskulinės patologijos konsultuota ir gydyta ambulatoriškai, artimiausios byloje nagrinėjamo testamento pasirašymo dienai (2007 m. rugsėjo 10 d.) konsultacijų datos: 2007 m. rugpjūčio 27 d. ir 2007 m. spalio 24 d., nurodyti simptomai - mėtymas į šalis, galvos svaigimas, vertintas širdies darbas, psichikos būsenos sutrikimų požymių nenurodyta, tęstas gydymas kardiologiniais medikamentais. Psichikos sveikatos centre tiriamoji konsultuota pirmą kartą 2007 m. rugsėjo 4 d., vizituota namuose dėl pažymos notariniams veiksmams, konsultacijos įraše detalizuota tiriamosios psichikos būsena, patologinių simptomų nestebėta, išduota pažyma, kad yra psichiškai sveika. Kita psichiatro konsultacija 2008 m. kovo 31 d., aprašyta pusę metų laiko blogėjanti atmintis, psichikos būsenoje detalizuoti kognityvinio deficito požymiai, 2008 m. balandžio 18 d. vertinta protinės būklės trumpuoju tyrimu MMSE, tuo metu gauti 19 balų atspindintys vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimą, vėliau testatorei nustatyta Alzheimerio liga, demencija, kognityvinis deficitas progresavo iki sunkaus pažinimo sutrikimo lygmens (2012 m. rugpjūčio 30 d. MMSE - 9 balai). 2013 m. sausio 14 d. dieną testatorei atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, konstatuota demencija, nustatyta, kad tiriamoji negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Bylos medžiagoje proceso šalių apibūdinama testatorės psichikos būsena prieštaringa, todėl šiais duomenimis, formuluojant pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, nesiremiama, tačiau atkreiptinas dėmesys į konsultavusios psichiatrės paaiškinimus, kuriuose ji savo konsultacijos išvadas palaikė; bei notarės tvirtinusios testamentą paaiškinimus - kuriuose ji testatorės psichikos būklės pilnavertiškumu, testamento tvirtinimo metu, nesuabejojo. Konstatuojama, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių A. K., testamento sudarymo metu nustatyti psichikos sutrikimą, ar silpnaprotystės sindromą, dėl ko ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.                     A. K., kognityvinio deficito požymiai fiksuoti nuo 2008 m. kovo 31 d., vėliau konstatuota Alzheimerio liga, nustatyta įgyta silpnaprotystė - demencija, kuri palaipsniui pasiekė sunkaus pažinimo sutrikimo lygmenį, konstatuoti neveiksnumo kriterijai, tačiau visa tai, laiko atžvilgiu, nesusiję su testamento sudarymo laikotarpiu. A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių A. K. testamento sudarymo metu nustatyti psichikos sutrikimą (tame tarpe ir sukeltą fizinės sveikatos būklės) ar silpnaprotystės sindromą, dėl ko ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (II tomo, 5 - 8 b. l.).
11. Byloje esančiais medicininiais dokumentais apie A. K. sveikatos būklę nustatyta: VšĮ „Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojo kabinetas“ asmens sveikatos istorijoje fiksuoti gydytojų įrašai apie A. K. sveikatos būklę nuo 1999 m., laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2006 m. diagnozuota širdies kraujagyslių ir aortos aterosklerozė, kardiosklerozė, lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, lėtinis bronchitas, sunkios eigos pirminė arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, osteochondrozė, išeminė širdies liga, senatvinė katarakta, tinklainės angiosklerozė; artimiausi įrašai byloje nagrinėjamam testamento sudarymo laikotarpiui – 2007 m. rugpjūčio 27 d. atžymėta, kad baigė vaistus, svaigsta galva, mėto į šonus, objektyviai nurodyta širdies veiklos būklė, arterinis kraujospūdis, 2007 m. spalio 24 d. atžymėta, jog pacientė baigė vaistus jaučiasi patenkinamai, tęstas medikamentinis gydymas kardiologiniais vaistais, įrašų apie A. K. psichikos būseną nėra; 2008 m. balandžio 22 d. neurologo konsultacijos metu įtarta Alzheimerio liga; 2008 m. birželio 3 d. dienos radiologo konsultacijos išvadoje atžymėta: „lėtinis pansinusitas. 1° hidrocefalija. Smegenų atrofija“; 2008 m. lipos 14 d. diagnozuota Alzheimerio liga, o 2009 m. liepos 20 d. – demencija; VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijoje fiksuoti duomenys, jog A. K. pirmą kartą gydytojos psichiatrės konsultuota 2007 m. rugsėjo 4 d., įrašo duomenimis: „Vizitas į namus: Aplankyta namuose dėl pažymos notariniams veiksmams. Skundų dėl savo psichinės sveikatos neturi, tačiau somatinė būklė nėra gera, sunku vaikščioti. Šiuo metu dar prižiūri sunkiai sergantį vyrą. Obj.: pilnai orientuota, palaiko pokalbį, mąstymas nuoseklus, emocijos adekvačios, sprendimai apgalvoti, logiški, jokių atminties, dėmesio sutrikimų pokalbio metu neišryškėja. Išvada: Šiuo metu jokių psichikos sutrikimų nestebima. Išduota pažyma, kad yra psichiškai sveika.“; kita psichiatro konsultacija 2008 m. kovo 31 d., iš konsultacijos įrašo: „Atvyko, palydima dukters. Skundžiasi, kad apie 0,5 metų labai nusilpo atmintis, kas pradeda trukdyti buitiniam funkcionavimui, sunku pasidarė tvarkytis namuose, dukra baiminasi, kad nekiltų gaisras, nes sudegina maistą ir pan.“, tuo metu aprašyta tiriamosios psichikos būklė: „laike dezorientuota, sunkiai sukaupia dėmesį, mąstymas nenuoseklus, atmintis gana ryškiai nukentėjusi, dalinė kritika yra, suvokia savo liguistą būseną, stengiasi tai pateisinti kokiomis tai priežastimis ir pan.“; įtariama diagnozė - demencija, sergant Alzheimerio liga; 2008 m. balandžio 10 d. A. K. atliktas psichologinis ištyrimas, įvertintas protinės būklės trumpasis tyrimas MMSE, gauti 19 balų atspindintys vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimą, iš psichologinio tyrimo aprašymo matyti, jog stebima vidutinė dezorientacija laike, vidutiniai atminties ir dėmesio sutrikimai, ryškesnių apraksijos požymių nepastebėta, kasą pina, geometrijos figūrą kopijuoja teisingai, laikrodį piešia klaidingai; 2008 m. balandžio 18 d. dienos psichiatro konsultacijos metu, A. K. diagnozuota nepatikslinta demencija; iš 2009 m. vasario 20 d. dienos konsultacijos įrašo: “atvyko su dukra. Gyvena su vyru ir dukterimi. Labai nerimąstinga, vis veržiasi kur nors eiti, naktimis neramiai miega, nuo pusės nakties vaikšto, kažko ieškodama, tenka rakinti duris.“, aprašyta psichikos būklė: „dezorientuota, mąstymas lėtas, neproduktyvus, savo būsenos įvertinti nesugeba, atmintis, dėmesys ryškiai nukentėję.“, tiriamajai nustatyta diagnozė - demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga; nurodytos rekomendacijos: išrašas apie neurologinį ištyrimą, šeimos gyd. - Bartelio indeksas, pakartoti MMSE; 2009 m. liepos 22 d. konsultacijoje nurodyta, kad po vyro mirties tapo labai apatiška, niekuo nesidomi, nesirūpina, būklės aprašyme išliko kognityvinio deficito požymiai; diagnozė liko ta pati; 2009 m. liepos 24 d. konsultacijos įraše nurodyta, kad yra atliktas pilnas ištyrimas, neurologo išvada - Alzheimerio liga, rekomenduota pakartoti MMSE tyrimą; kortelėje įklijuotas 2009 vasario 21 d. protinės būklės trumpojo tyrimo MMSE protokolas, kurio duomenimis, tuo metu gauti 18 balų atspindintys vidutinį pažinimo sutrikimą. Vėlesni įrašai nuo 2012-ųjų metų, 2012 n. balandžio 11 d. vertinta protinės būklės trumpuoju tyrimu MMSE, kurio duomenimis gauti 11 balų atspindintys vidutinį pažinimo sutrikimą, aprašyti išreikšti kognityvinio

]

m_ -

m_.

_. m_.

Dvas

ikovas

dytojai

deficito požymiai, pažintinių funkcijų regresas; 2012 m. rugpjūčio 22 d. pakartotinai atliktame MMSE - 9 balai (sunkus pažinimo sutrikimas), išliko demencijos, sergant Alzheimerio liga diagnozė. Paskutinis konsultacijos įrašas 2015 m. sausio 29 d., konsultuota slaugos įstaigoje dėl psichinės būklės pablogėjimo, diagnozė nekito – demencija, sergant  vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, skirtas gydymas. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. XV-13203 duomenimis A. K. gydyta minėtos ligoninės V. ligų skyriuje nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. liepos 10 d., nustatant pagrindinę diagnozę - abipusė bronchopneumonija, gretutiniai - senatvinė demencija, lėtinė išeminė smegenų liga, koronarinė širdies liga, lėtinis prieširdžiu virpėjimas, lėtinis širdies nepakankamumas. Tuo metu stacionarizuota kraštutinai sunkios būklės, medicininė dokumentacija orientuota į somatinę būseną, psichika nedetalizuota, išrašant iš stacionaro atžymėta: „Būklė pagerėjo, atsirado šioks toks kontaktas, apsunkintas dėl demencijos“.

12. Iš 2015 m. gruodžio 3 d. VšĮTilžės g. bendrosios praktikos  gydytojų kabineto medicinos dokumentų išrašo (forma Nr. 027/a) matyti, jog A. K. 2006 - 2007 m. gydėsi ambulatoriškai dėl pirminės arterinės hipertenzijos, lėtinio bronchito paūmėjimų, kairio plaučio segmentinės pneumonijos; 2007 m. sutriko širdies ritmas; 2008 m. kovo 15 d. nusiųsta neuropatologo konsultacijai, atlikta galvos kompiuterinės tomografija; 2008 m. birželio 3 d.  diagnozuotas lėtinis pansinusitas, 1° hidrocefalija, smegenų atrofija; 2008 m. balandžio 22 d. neuropatologo išvada – tikėtina Alzheimerio liga; 2008 m. birželio 16 d. neuropatologo išvada – galvos smegenų atrofija, hidrocefalija, Alzheimerio liga (I tomo, 62 b. l.).
13. Iš 2015 m. gruodžio 4 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikoa Psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų išrašo (forma Nr. 027/a) matyti, jog  A. K. pirmą kartą psichiatro tirta 2007 m. rugsėjo 4 d., išvada – psichiškai sveika; 2008 m. kovo 3 d.  įtarta Alzheimerio liga; 2009 m. liepos mėn. patvirtinta diagnozė – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga; 2012 m. rugpjūčio 30 d. diagnozuota – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, sunki; 2015 m. sausio 29 d. aplankyta Bridų „Senelių namuose“, diagnozė ta pati, paskirtas gydymas; nuo 2015 m. sausio 29 d. įrašų ambulatorinėje kortelėje nėra (I tomo, 63 b. l.).
14. Iš 2007 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių ASPC Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo Nr. 205 matyti, jog  gydytoja V. F. nustatė, jog A. K. yra psichiškai sveika (I tomo, 61, 77 b. l.).
15. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. sausio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-12/2013 išvados matyti, jog A. K. konstatuotas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija, ji dėl savo psichinės sveikatos būklės negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Minėta išvada priimta ekspertams įvertinus, jog: tiriamosios psichinė būklė blogėja nuo 2007 metų; tiriamajai sutriko atmintis, nebeskyrė praeities ir dabarties įvykių; nuo 2008 metų stebimas pažintinių funkcijų regresas (MMSE – 19 balų, 2008 m., 2012 m. rugpjūčio 30 d. – 9 balai), palaipsniui išryškėjo sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas; stebėti orientacijos sutrikimai; nuo 2012 m. tiriamosios būklė ypač blogėja – nevaikšto, nelaiko išmatų ir šlapimo, stebimi grubūs atminties sutrikimai; ekspertizės metu dalinai dezorientuota laike, vietoje, savyje orientuota teisingai; pokalbio nepalaiko, bendrauja tik primityvių klausimų, atsakymų forma; mąstymas neproduktyvus, klampus; stebimi dėmesio, emocijų, valios sutrikimai, tiriamoji              A. K. savarankiškai gyventi negali (I tomo, 65 - 69 b. l.).
16. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo matyti, jog A. K. buvo pripažinta neveiksnia (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties matyti, jog 2013 m. balandžio 15 d.                           A. K. nustatyta globa, jog globėja ir turto administratore paskirta V. L. (I tomo, 70 - 71 b. l.).
17. Iš 2007 m. rugsėjo 10 d. testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š. 2007 m. rugsėjo 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo S. K. jam priklausantį turtą - gyvenamojo namo, kitų pastatų, kitų statinių ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini); namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų - paliko dukrai V. A. L. (I tomo, 154 b. l.).
18. Iš 2007 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių ASPC Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo Nr. 206 matyti, jog  gydytoja V. F. nustatė, jog S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra psichiškai sveikas (I tomo, 61, 155 b. l.).
19. Iš 1998 m. spalio 15 d. testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog Šiaulių miesto I – ojo notarų biuro notarė S. J. 1998 m. spalio 15 d. patvirtino testamentą, kuriuo A. K. visą jai privačios nuosavybės teise  priklausančią žemės sklypo dalį, gyvenamojo namo, ūkio pastatų, kiemo įrengimų dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko dukrai V. A. L. (I tomo, 166 b. l.).
20. Iš 2001 m. gruodžio 20 d. testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog Šiaulių miesto I – ojo notarų biuro notarė S. J. 2001 m. gruodžio 20 d.  patvirtino testamentą, kuriuo A. K. jai nuosavybės teise priklausančius – žemės ir miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko dukrai V. A. L. (I tomo, 167 b. l.).
21. Iš VĮ Registrų centro vartotojo veiksmų protokolų matyti, jog 2007 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š. patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis apie A. K. turimą nekilnojamąjį turtą (I tomo, 181 - 190 b. l.).
22. Iš MB „Medicinos auditas“ 2017 m. rugsėjo 15 d. rašto kopijos matyti, jog direktorius, medicinos auditorius R. D. padarė išvadą, kad: VšĮ Šiaulių centro poliklinikos gydytojos psichiatrės V. F. 2007 m. rugsėjo 4 d. pacientei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; pažeidimai turi tiesioginį ryšį su                      A. K. 2007 m. rugsėjo 4 d. išduotu medicininiu pažymėjimu, jame pateikta išvada ir tolimesnėmis pasekmėmis; paslaugos suteiktos pacientės namuose, kai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus psichikos sveikatos priežiūros paslaugos pacientės namuose negalėjo būti teikiamos; paslaugos buvo suteiktos iškvietus kitam asmeniui, kuris nebuvo atstovas pagal įstatymą, vadovaujantis CK 6.744 straipsniu, ar atstovas pagal pavedimą (teismo nebuvo pripažintas globėju ar kt.), o pacientė nebuvo pripažinta neveiksnia, pacientė buvo veiksni ir pagal savo somatinės sveikatos būkle galėjo atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, tokiu atveju pacientė turėjo pati registruotis įstaigos nustatyta tvarka ir atvykti planiniam priėmimui dėl sveikatos patikrinimo, kitų asmenų kreipimaisi dėl pacientės psichikos sveikatos įvertinimo turėjo būti nepriimti, šiuo atveju, pacientės dukros prašymu pacientės psichikos sveikatos įvertinimas neturėjo būti atliekamas; priimant pacientę sveikatos priežiūros įstaigoje, tam skirtoje gydytojo priėmimo patalpoje būtų sudarytos geresnės sąlygos konfidencialiam gydytojo ir paciento pokalbiui; paslaugos buvo suteiktos be pacientes rašytinio sutikimo, tokiu atveju nėra galimybės paneigti, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos prieš pacientės valią ir pacientės teisės buvo pažeistos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos nesant paciento sutikimo, negali būti teikiamos; teikiant paslaugas, nebuvo užtikrintas maksimalus atidumo, rūpestingumo ir kvalifikuotumo laipsnis, dėl ko galėjo būti padaryta neteisinga išvada, gydytoja nevertino įrašų asmens sveikatos istorijoje, nesurinko anamnezės, neapklausė pacientės artimųjų, jei būtų surinkta anamnezė ir vertinti įrašai asmens sveikatos istorijoje, apklausti pacientės artimieji, gydytoja būtų galėjusi įtarti galimus pacientės psichikos sveikatos sutrikimus; gydytoja be pacientės rašytinio sutikimo pateikė informaciją apie jos sveikata asmeniui, neturėjusiam teisės į konfidencialią informaciją apie pacientės sveikatos būklę - perdavė medicininį pažymėjimą 2007 m. rugsėjo 4 d. išduotą A. K.; pažymėtina, kad informacija, gauta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, negali būti pagrindu priimti teisėtus sprendimus (II tomo, 131 - 135 b. l.).
23. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. sausio 23 d. Medicinos praktikos licencijos Nr. MPL-12178 matyti, jog R. D. turi teisę verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją (II tomo, 136 b. l.). Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesinės kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų PK Nr. 002891, PK Nr. 002813, PK Nr. 007512 matyti, jog  R. D. yra baigęs medicinos auditoriams skirtus  kursus temomis „ Sveikatos priežiūros kokybės vadyba“, „Lietuvos sveikatos sistemos plėtra“ (II tomo, 137, 138 b. l.).  

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

24. Tarp šalių kilo ginčas dėl A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. surašyto oficialiojo testamento teisėtumo. Minėta, ieškovas tvirtino, jog testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir testamentą surašė  įtakota atsakovės, nuo kurios buvo priklausoma ir kurios bijojo, o atsakovė sąmoningai netikrino testatorės sveikatos ir nevedė pas gydytojus iki testamento sudarymo momento, jog išvengtų įrašų medicininiuose dokumentuose apie A. K. psichinę ligą – demenciją, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, Alzheimerio ligai jau esant vidutinėje stadijoje. Atsakovė ieškovo teiginius ginčijo tvirtindama, jog testamento sudarymo dieną testatorė, nors ir turėjo sveikatos problemų, tačiau jos nebuvo susijusios su psichine sveikata, ji buvo socialiai orientuota, orientavosi laike, vietoje, aplinkoje, pažino žmones, fiziškai judėjo, dirbo, bendravo su aplinkiniais ir pan., o ieškovas tikrosios testatorės sveikatos būklės nežinojo, kadangi ja nesirūpino ir retai lankė. 
25. Lietuvos A. T. (toliau – LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, LAT yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu LAT jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.
26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patirtinančių, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. oficialiajame testamente neišreikšta tikroji testatorės A. K. valia. Byloje taip pat nėra duomenų, jog A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimu būtų buvusi pripažinta neveiksnia. Liudytojų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi (gydytojos psichiatrės, darbuotojos, kaimynės, laiškininkės) V. F., B. P., A. M.,                   G. P. parodymai taip pat nepatvirtina, jog ginčo testamento sudarymo momentu testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o priešingai, kaip tik rodo, jog iki 2007 m. pabaigos testatorė buvo socialiai orientuota, veikli, vaikščiojo, pažino žmones, pati pasirūpino tiek savo, tiek ligoto ir nevaikštančio sutuoktinio asmeniniais poreikiais, mokėjo skaityti, skaičiuoti ir suvokė pinigų vertę, disponavo gaunamomis piniginėmis lėšomis, sugebėjo sudaryti smulkius sandorius (užsisakyti laikraščius), t. y. suvokė savo veiksmus ir juos valdė. Teismas pažymi, jog liudytojų I. S., E. K., R. K., A. L. parodymus bei trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, E. K. bei K. K. atsiliepimuose į ieškinį pateiktus paaiškinimus dėl ginčo dalyko vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog šie asmenys yra šalių artimieji giminaičiai, I. S. – artimas draugas, E. K. - ieškovo sutuoktinė, todėl tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentą pasirašė pati testatorė notaro akivaizdoje, ką teisme patvirtino ir testamentą tvirtinusi notarė B. Š., testatorės parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, parašas, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatorės sąmoninga ir socialiai orientuota būkle. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, jog testatorės parašo tikrumas ginčo testamente ieškovo nebuvo ginčijamas, kas leidžia tvirtinti, jog ieškovas nesuabejojo, jog                       A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. gebėjo pasirašyti testamente.
27. Tai, kad testamento sudarymo metu A. K., sudarydama testamentą veikė sąmoningai, patvirtino ir teisme apklausta notarė B. Š., kuri nurodė, jog, kaip ir kiekvieną kartą sudarant testamentą, prieš vykdama pas testatorę patikrino neveiksnių asmenų ir turto registrų duomenis (šias aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą pateikti VĮ Registrų centras vartotojo veiksmų protokolai (sprendimo 21 punktas)), dėl garbaus testatorės amžiaus pareikalavo pateikti gydytojo psichiatro pažymą dėl A. K. psichinės sveikatos būklės, paklausinėjo A. K. tiek bendrais, tiek su testamento sudarymo susijusiais klausimais, jog galėtų įvertinti jos sąmoningumą, prieš tvirtindama testamentą įsitikino, jog asmuo orientuojasi aplinkybėse, testatorės elgesys nesukėlė jokių abejonių dėl jos sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant testamentą, jį pasirašant, tiek gebėjimo juos valdyti bei patvirtino faktą, jog testatorė savo laisva valia, niekam nedalyvaujant ir nedarant įtakos išsakė testamento turinį, kurį ji patvirtino. Nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama, kad notarė turėjo interesą netinkamai atlikti savo pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti testamentą tvirtinusios notarės, kuri nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo, nurodomomis aplinkybėmis tiek dėl testamento tvirtinimo procedūros, tiek dėl testatorės sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant testamentą, jį pasirašant, tiek gebėjimo juos valdyti.
28. Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, CK 5.18 straipsnio 1 dalimi, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui, todėl daro išvadą, jog, nei tas faktas, jog atsakovė susisiekė su notare dėl tėvų testamentų sudarymo, nei tai, jog ji, notarės nurodymu organizavo gydytojo psichiatro pažymos apie testatorės psichinę sveikatą išdavimą, notarės atvežimas į testatorių namus ir juose buvimas ginčo testamento pasirašymo, notarinio tvirtinimo metu, nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimu ar testatorės galimybe 2007 m. rugsėjo 10 d. laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį. Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtindamas, jog atsakovė primetė savo valią testatorei ginčo testamento sudarymo metu, nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, jog testamento sudarymo metu testatorės valia atsakovės veiksmais būtų palaužta. Nustatyta leidžia konstatuoti, jog oficialiojo testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos trūkumų nebuvo, testamento formos trūkumų taip pat nenustatyta.
29. Teismas nesutinka ir su ieškovo teiginiais, jog atsakovė sąmoningai iki 2007 m. rugsėjo 4 d. nevedė testatorės į gydymo įstaigas, jog nebūtų medicininiuose dokumentuose padaryta įrašų apie jos psichinės sveikatos sutrikimus, kadangi šiuos teiginius ieškovas grindžia iš esmės tik savo samprotavimais ir prielaidomis, tačiau įrodymų, kurie juos patvirtintų į bylą nepateikė. Minėti ieškovo teiginiai visiškai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Medicininiai dokumentai rodo, jog įrašai apie A. K. sveikatos būklę yra fiksuoti jau nuo 1999 metų ir šie įrašai patvirtina faktą, jog A. K. gydymo įstaigose lankėsi nuo 1999 iki 2007 m., minėtu laikotarpiu apsilankymai fiksuoti kiekvienais metais, per metus apsilankant po keletą ir daugiau kartų, kas paneigia minėtus ieškovo argumentus. Svarbu pažymėti ir tai, jog nei vieno iš apsilankymų metu laikotarpiu nuo 1999 iki 2007 m. pabaigos nėra fiksuota įrašų dėl A. K. psichinės sveikatos sutrikimų. Daugiau nei 1 metus iki ginčo testamento sudarymo dienos (2006 m. liepos 18 d.) fiksuotas įrašas, jog A. K. svaigsta galva, mėto į šonus, po šio apsilankymo iki 2007 m. rugsėjo mėn. fiksuoti dar trys apsilankymai pas šeimos gydytoją (2006 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 6 d., 2007 m. kovo 14 d.), tačiau nei vieno jų metu minėti pojūčiai nesukėlė testatorę gydžiusiems gydytojams abejonių dėl jos psichinės sveikatos, nors logiškai mąstant per tokį ilgą laikotarpį (gydymo įstaigoje apsilankant kiekvienais metais) ieškovo nurodomos, kaip nuo 2001 m. testatorei besivysčiusios, Alzheimerio ligos požymiai tikrai turėjo būti akivaizdūs ir medikų pastebėti. Liudytojų B. P., A. M., G. P. parodymai apie testatorės elgseną 2007 m. ir ankstesniu laikotarpiu taip pat nekelia jokių abejonių dėl testatorės psichinės sveikatos, t. y. iš esmės tik patvirtina medicininiuose dokumentuose fiksuotus duomenis apie A. K. sveikatos būklę ginčo testamento sudarymo metu.
30. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, jog iki ginčo testamento sudarymo A. K. sirgo gana sunkiomis ligomis - širdies kraujagyslių ir aortos aterosklerozė, kardiosklerozė, lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, lėtinis bronchitas, sunkios eigos pirminė arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, osteochondrozė, išeminė širdies liga, senatvinė katarakta, tinklainės angiosklerozė, pirminės arterinė hipertenzija, kairio plaučio segmentinės pneumonija, širdies ritmo sutrikimai, t. y. jos fizinė sveikata nebuvo gera, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. sirgo psichikos ligomis, dėl kurių negalėjo suprati savo veiksmų ir jų valdyti, kadangi duomenų, jog šios ligos būtų sukėlusios testatorės psichinės sveikatos pablogėjimą, medicininiuose dokumentuose nėra, to nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tokių duomenų į bylą nepateikė ir ieškovas.
31. Teismas ieškovo, remiantis moksliniais straipsniais, monografijomis ir pan., išsakytus teiginius, jog pagal medicininiuose dokumentuose fiksuotus požymius - svaigsta galva, mėto į šonus, nurodomas aplinkybes apie užmaršumą, paliekamus virti ir pridegusius puodus, neužrakinamas namo duris – A. K. ginčo testamento sudarymo metu jau daugiau nei 6 metus sirgo demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, Alzheimerio ligai jau esant vidutinėje stadijoje, laiko subjektyviomis ieškovo prielaidomis ir jas atmeta kaip nepagrįstas, įvertinęs tai, jog, viena vertus, galvos svaigimas, nuovargis, koordinacijos stoka, toks elgesys, kaip maisto puoduose prideginimas, durų nerakinimas, patys savaime nerodo jokio asmens psichikos sutrikimo, įvertinus testatorės garbų amžių bei diagnozuotas ligas. Kita vertus, ieškovas nėra gydytojas psichiatras, neturi specialiųjų medicinos žinių, reikalingų asmens psichinės sveikatos būklės įvertinimui, todėl nėra pajėgus objektyviai įvertinti asmens psichinę būklę ir/ar pagal medicininiuose dokumentuose fiksuotus simptomus diagnozuoti ligas. Svarbu pažymėti ir tai, kad, ieškovas negyveno su testatore, ją lankė ir A. K. sveikatos būklę galėjo įvertinti tik epizodiškai. Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog, nors ieškovas tvirtino jau nuo 2001 m. stebėjęs Alzheimerio ligai būdingą testatorės elgesį, t. y. šios ligos vystymosi procesą, tačiau per ilgą (net 7 metų) laikotarpį, nurodė, nei karto nepaklausęs mamos apie jos sveikatą ir nemanęs, jog ją reikia parodyti gydytojams psichiatrams, priešingai paaiškino manęs, jog mamos elgesys yra sąlygotas senyvo amžiaus (ginčo testamento sudarymo metu testatorei buvo 87 metai). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų,  poreikio ištirti A. K. psichinę sveikatą iki ginčo testamento surašymo momento nematė ir kiti jos artimieji. Ieškovo paaiškinimai, jo ir kitų                         A. K. artimųjų elgesys minėtu laikotarpiu leidžia labiau tikėti, jog iki ginčo testamento sudarymo momento A. K. psichinė sveikata nekėlė abejonių, ką iš esmės patvirtina ir byloje esantys medicininiai duomenys.
32. Ieškovas taip pat siekė įrodyti, jog 2007 m. rugsėjo 4 d. medicininę pažymą dėl testatorės A. K. geros psichinės būklės išdavusi gydytoja psichiatrė V. F., būdama įtakota atsakovės, ją išdavė grubiai pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ko pasekoje, šia medicinine pažyma buvo suklaidinta testamentą tvirtinusi notarė, vertindama testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, bei neteisėtai rėmėsi ekspertas M. J., atlikdamas pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo privataus auditoriaus rašte pateiktu vertinimu. Teismo nuomone, aplinkybės, ar gydytoja tinkamai atliko savo pareigas ir, ar teisingai pildė medicininius dokumentus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neanalizuojamos. Ieškovas privalėjo teismui nurodyti ir įrodymais pagrįsti aplinkybę, kad gydytoja psichiatrė V. F., susitarusi su atsakove, specialiai padarė neteisingus  medicininius įrašus, siekdama padėti atsakovei užvaldyti testatorės turtą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra ( (duomenys neskelbtini) straipsnis). Medicininiai įrašai patvirtina faktą, jog gydytoja psichiatrė V. F. 2007 m. rugsėjo 4 d. nuvyko į A. K. namus, apsilankymo tikslas – pažyma notariniams veiksmams atlikti. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir pati V. F. paliudydama, jog tą dieną iš anksto atsakovei suderinus su ja vizito laiką, ji vyko dėl notarių veiksmų atlikimo pas A. K. nevaikštantį ir lovoje gulintį sutuoktinį, pageidavusį atlikti notarinius veiksmus, o tuo pačiu,                   A. K. pageidaujant, namuose įvertino ir jos psichinę sveikatą bei išdavė notariniams veiksmas atlikti reikalingą pažymą. Aplinkybę, jog gydytoja psichiatrė V. F. 2007 m. rugsėjo 4 d. vyko pas testatorės sutuoktinį S. K. į namus jo psichinei būklei įvertinti, jog būtų galima atlikti notarinius veiksmus, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2007 m. rugsėjo 4 d. medicininis pažymėjimas Nr. 206, išduotas S. K. vardu, bei 2007 m. rugsėjo 10 d. testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (sprendimo 17, 18 punktai). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijoje fiksuoti duomenys (sprendimo 11 punktas) apie 2007 m. rugsėjo 4 d. A. K. sveikatą nesudaro pagrindo abejoti 2007 m. rugsėjo 4 d. medicininėje pažymoje gydytojos psichiatrės V. F. padarytu įrašu, jog               A. K. pažymos išdavimo dienai buvo psichiškai sveika. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiame medicininiame įraše fiksuotos aplinkybės, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. „A. K. somatinė būklė nėra gera, sunku vaikščioti, šiuo metu dar prižiūri sunkiai sergantį vyrą“ iš esmės patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus - medicininiuose dokumentuose diagnozuotas somatines ligas, liudytojos B. P. parodymus, jog A. K. seneliui (vyrui) gamindavo maistą, pamaitindavo, liudytojos A. M. parodymus, jog vyrui sergant ir prieš jo mirtį gulint lovoje A. K. pati sutuoktinį prižiūrėdavo ir sakydavo, kad labai pavargsta vyrą žiūrėdama, 2007 m. tvarkydavo namus, valgį virdavo, o taip pat ir atsakovės paaiškinimus, todėl teismas nemato pagrindo abejoti ir kitais šiame medicininiame įraše gydytojos psichiatrės fiksuotais įrašais apie testatorės sveikatos būklę 2007 m. rugsėjo 4 d., o būtent: „pilnai orientuota, palaiko pokalbį, mąstymas nuoseklus, emocijos adekvačios, sprendimai apgalvoti, logiški, jokių atminties, dėmesio sutrikimų pokalbio metu neišryškėja. Išvada: Šiuo metu jokių psichikos sutrikimų nestebima“. Ieškovas nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kuris leistų suabejoti minėtą medicininę pažymą testatorei išdavusios gydytojos psichiatrės objektyvumu vertinant testatorės psichinę būklę, minėtas medicininis dokumentas šiai dienai nėra panaikintas ar nuginčytas teismine tvarka, yra galiojantis, todėl teismas nemato pagrindo juo nesiremti ir atmeta ieškovo argumentus dėl jo neteisėtumo.
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad psichiatras ekspertas, įvertinęs pateiktą informaciją, pateikė išvadą, jog A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių A. K. testamento sudarymo metu nustatyti psichikos sutrikimą (tame tarpe ir sukeltą fizinės sveikatos būklės) ar silpnaprotystės sindromą, dėl ko ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (sprendimo 10 punktas). Nors ekspertizės aktas teismui neprivalomas, ekspertizės akto duomenys neturi teismui  išankstinės galios ir yra vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, o konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o ieškovas nagrinėjamu atveju ginčijo šio ekspertizės akto išvadas kaip atliktas nekompetentingo eksperto, prieštaringas ir padarytas neištyrus ir neįvertinus objektyviai visų duomenų, teismas, įvertinęs eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis, ją papildančius eksperto                     M. J. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, medicininius duomenis bei kitus byloje surinktus įrodymus, nemato pagrindo abejoti šios pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, eksperto argumentacija ir padarytomis išvadomis (sprendimo 10 punktas), kadangi jas pagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat jos atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Byloje apklausti jokio suinteresuotumo neturintys liudytojai V. F., B. P., A. M., G. P. paliudijo, jog A. K. elgesys 2007 m. nekėlė jokių abejonių, jog ji suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Tai, jog testatorė testamento pasirašymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė patvirtino ir testamentą tvirtinusi notarė B. Š. bei medicininiai duomenys apie A. K. sveikatą. Teismas pažymi, jog ekspertas M. J. teisme duodamas paaiškinimus akte pateiktomis išvadomis nesuabejojo, jas patvirtino. Teismas atmeta ieškovo argumentus dėl ekspertizės akto prieštaringumo, kaip nepagrįstus, kadangi jie paremti vien subjektyviais šios šalies samprotavimais, ieškovui subjektyviai traktuojant medicininius mokslo šaltinius, tačiau nėra pagrindžiami objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, jog A. K. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkios ligomis, tačiau nei viena jų, kaip matyti iš medicininių duomenų gydytojų nebuvo siejama su testatorės psichine sveikata (šią aplinkybę vėliau pomirtinės ekspertizės akte patvirtino ir ekspertas A. J.). Taip pat testatorė ginčo testamento dienai buvo garbingo amžiaus (87 metai), tačiau, nei asmens amžius, nei fizinė negalia negali būti pripažįstama aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2A-1361-431/2014).
34. Būtina pažymėti ir tai, jog ekspertizę atliko būtent ieškovo pasirinktos ekspertinės įstaigos ekspertas, todėl šiuo atveju ieškovo pasirinkta pozicija abejoti ekspertizę atlikusio eksperto kompetencija yra nelogiška ir sunkiai suprantama. Šiuo atveju pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atliko ne privačios, tačiau valstybinės teismo psichiatrijos ekspertinės įstaigos ekspertas M. J., kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir kurio, kaip teismo psichiatrinės ekspertizės eksperto, kvalifikacija yra patvirtinta ir galiojanti nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (viešai prieinami duomenys: http://www.tm.lt/dok/teismo-ekspertai/2017%2009%2028%20TEISMO%20EKSPERTU%20SARASAS.pdf), todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio eksperto kvalifikacija atlikti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei jo pateiktų išvadų objektyvumu.
35. Minėta, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatorė visą savo turtą paliko artimajam giminaičiui – dukrai                                    V. A. L.. Byloje surinkti duomenys rodo, jog testatorė gyveno su dukra, iki mirties jos buvo prižiūrima, atsakovė rūpinosi testatorės visais kasdieniais poreikiais, sveikata, lydėdavo pas gydytojus ir pan. Teismas sprendžia, kad turto palikimas dukrai iš esmės atitiko testatorės gyvenimiškas aplinkybes, yra logiškas ir gana tikėtinas įvertinus tai, jog būtent atsakovė vienasmeniškai rūpinosi testatore bei tai, jog dalį savo turto testatorė jau buvo padovanojusi savo sūnui S. K. (ieškovui) ir visiems artimiesiems dar gerokai iki ginčo testamento bei 1998 m. ir 2001 m. testamentų sudarymo buvo žinoma testorės išsakyta valia po dovanojimo sandorio likusią gyvenamojo namo,  esančio (duomenys neskelbtini), dalį palikti atsakovei. Apie šią testatorės valią nuo 1991 m. teisme pripažino žinojęs ir pats ieškovas.  Be to, teismas nagrinėjamoje situacijoje itin reikšmingais laiko šiuos įrodymus – 1998 m. spalio 15 d. testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, jog A. K. visą jai privačios nuosavybės teise  priklausančią žemės sklypo dalį, gyvenamojo namo, ūkio pastatų, kiemo įrengimų dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko dukrai V. A. L. (sprendimo 19 punktas); 2001 m. gruodžio 20 d.  testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kuriuo A. K. jai nuosavybės teise priklausančius žemės ir miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko taip pat atsakovei (sprendimo 20 punktas). Minėti testamentai yra sudaryti dar gerokai iki ginčijamo testamento sudarymo, t. y. dar tuo metu, kai net ir ieškovui nekilo abejonių dėl  A. K. sąmoningumo, sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ginčijamas testamentas iš esmės atkartoja ankstesniuose testamentuose išsakytą testatorės valią, o tai leidžia teismui daryti išvadą, jog A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. testamente išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią, nebūdama nieko įtakota, tai padarė sąmoningai.
36. Ištyręs bei įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą teismas nenustatė jokių  testatorės A. K. valios įforminimo trūkumų ar ginčijamame testamente išreikštos valios neatitikties tikrajai velionės valiai, ieškovo teiginiai apie A. K. psichinę sveikatos būklę nepasitvirtino, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog 2007 m. rugsėjo 10 d. testamento sudarymo metu testatorė A. K., nors ir turėjo somatinių ligų, tačiau psichikos ligomis nesirgo, buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė ginčo testamente, t. y. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir  juos valdyti, medicininis kriterijus yra vienareikšmis ir nėra prieštaravimų tarp pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, medicininių dokumentų įrašų, gydytojos psichiatrės V. F. pažymos ir parodymų, notarės B. Š. paaiškinimų bei kitų liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, paliudytų aplinkybių, medicininis ir juridinis kriterijus sutampa, todėl teismas mano, jog nagrinėjamu atveju ginčo sandoris (testamentas) turėtų būti išsaugotas, todėl ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Kiti procesiniais klausimai.

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovei priteisiamos iš ieškovo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1050,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
2. Byloje yra patirtos 19,21 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Nors teismo sprendimu ieškinys atmetamas, tačiau ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-P-1789-10049 yra atleistas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 96 straipsnyje numatytomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklėmis, iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos ir yra apmokamos iš  valstybės biudžeto lėšų.
3. Ieškovui antrinę teisinę pagalbą teikianti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. birželio 23 d. sumokėjo 100,00 Eur avansą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę byloje ieškovo prašymu atlikusio eksperto vykimo į teismą išlaidoms padengti. Nustatyta, jog iki teismo sprendimo byloje priėmimo momento į teismą iškviestas ir paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės teikęs ekspertas M. J. nesikreipė į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su vykimu į teismą, apmokėjimo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš Šiaulių apylinkės teismo specialiosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, grąžinamas iš anksto sumokėtas 100,00 Eur avansas už eksperto iškvietimą.
4. Kadangi ieškinys atmetamas, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 91 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 232788, iš Šiaulių apylinkės teismo specialiosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, 2017 m. birželio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB1706220203642 sumokėtą 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 euro centų) avansą už eksperto iškvietimą į teismą.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Šiaulių rajono 2-ajame notarų biure (notarė B. Š.) notarinį veiksmą: paveldėjimo teisės liudijimo testamentinei įpėdinei V. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išdavimą pagal A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarytą testamentą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja              Rasa Milvydaitė