Civilinė byla Nr. e2-1403-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01331-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KIR1“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir uždarajai akcinei bendrove „KIR1“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Acumen“, uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099, taikyti restituciją ir grąžinti administracinio prekybos pastato (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę ir panaikinti pastato teisinę registraciją viešame registre, atliktą atsakovės UAB „KIR1“ vardu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Emilė“ prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „KIR1“ perleisti nuosavybės teisę, bet kokiu būdu apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.) administracinį prekybos pastatą (duomenys neskelbtini). Šiam administraciniam prekybos pastatui 2020 m. birželio 12 d. buvo įregistruota hipoteka. Atsakovė UAB „KIR1“ gali pakartotinai apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.), perleisti nuosavybės teisę į ginčo turtą, tokiu būdu ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nelikus restitucijos objekto arba apsunkinus hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „KIR1“ perleisti nuosavybės teisę, bet kokiu būdu apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.) administracinį prekybos pastatą (duomenys neskelbtini).
4. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė UAB „KIR1“, žinodama apie vykstantį teisminį ginčą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, 2020 m. birželio 12 d. įregistruodama hipoteką, tokiu būdu apsunkino galimą restitucijos taikymą.
5. Kadangi hipoteka turtui įregistruota vykstant teisminiam procesui, t. y. atsakovei žinant apie jai keliamus reikalavimus, yra pagrindo manyti, jog atsakovė gali imtis veiksmų turtui perleisti ar pakartotinai apsunkinti.
6. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrašant viešame registre įrašą dėl draudimo atsakovei UAB „KIR1“ bet kokiu būdu apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.) administracinį prekybos pastatą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „KIR1“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė UAB „KIR1“ ėmėsi ar ketina imtis veiksmų (perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti: įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.), tokiu būdu siekdama apsunkinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė nepagrindė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
7.2. Pagal teismų praktiką ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pakankama išvadai dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui.
7.3. Atsakovė UAB „KIR1“ atlikdama 2020 m. birželio 12 d. hipotekos įrašą veikė sąžiningai, tinkamai ir teisėtai naudojasi ginčo pastatu ir nesant jo apsunkinimų (taikytų laikinųjų apsaugos priemonių), galėjo įregistruoti hipoteką ir šis įrašas negali būti pripažintas galimu vengimu vykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
7.4. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį.
7.5. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad buvo sudaryta hipoteka ir atliktas hipotekos įrašas viešajame registre, tačiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas gerokai didesnis – teismas uždraudė apeliantei ne tik disponuoti, tačiau ir naudotis bei valdyti ginčo pastatą, t. y. ji neturi teisės vykdyti jokios veiklos valdomame pastate, taip pat gauti naudos iš pastato valdymo, kuris nėra susijęs su disponavimo teisės perleidimu.
7.6. Pritaikytas draudimas ne tik perleisti nuosavybę į pastatą, bet ir jį nuomoti ar kitaip naudoti iš to gaunant pajamas, yra ne tik neproporcinga priemonė, pernelyg varžanti apeliantės teises, tačiau ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto tikslo – uždrausti disponuoti ginčo turtu, bet nedrausti jame vykdyti su nuosavybės teisės pasikeitimu nesusijusios veiklos.
8. Ieškovė UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „KIR1“ atskirąjį skundą, prašydama atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Realią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui / jo įvykdymo negalimumui patvirtina atsakovės UAB „KIR1“ aktyvūs veiksmai, kai ši žinodama apie vykstantį teisminį ginčą, turtą apsunkino hipoteka.
8.2. Iš atsakovės veiksmų matyti, kad ji, neatsižvelgiant į vykstantį ginčą byloje, turtą apsunkino įregistruota hipoteka, todėl nesant jokių apribojimų, ji gali savo nuožiūra, laisvai bet kuriuo metu perleisti šį turtą tretiesiems asmenims ar dar labiau jį apsunkinti.
8.3. Egzistuojant faktiniam ir teisiniam pagrindams, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išlaikyti status quo (esamą) padėtį, kol iš esmės bus išnagrinėtas ginčas šioje byloje.
9. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „KIR1“ atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas bylos nagrinėjimo eigos viduryje priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo ieškovės prašymą ir jo motyvus įvertinti itin kritiškai, vertinti, ar teikiant prašymą nesiekiama įgyti pranašumo byloje, nesant realios grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir atsakovės UAB „KIR1“ nesąžiningumo.
9.2. Ieškovė nepateikė duomenų apie hipotekos įregistravimo pagrindą, šalis ir pan.; rėmėsi tik pačiu hipotekos įregistravimo faktu. Hipotekos įregistravimo faktas, pats savaime nepatvirtina ir neįrodo atsakovės UAB „KIR1“ nesąžiningumo, nes įrašas apie hipotekos įregistravimą buvo atliktas nesant draudimo įkeisti turtą.
9.3. Kitų įrodymų dėl atsakovės UAB „KIR1“ nesąžiningumo ir veiksmų, kuriais keliama grėsmė teismo sprendimo vykdymui, ieškovė nepateikė.
9.4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik būtinais atvejais ir tokiu būdu, kad nesuteiktų pranašumo ieškovei.
9.5. Skundžiama nutartimi nesilaikyta laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo principų – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo, ypač dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto. Šiuo atveju atsakovės teisės buvo suvaržytos labiau, nei reikalinga, siekiant užtikrinti teismo sprendimo byloje įvykdymą.
9.6. Teismas pritaikė ne tik disponavimo, bet ir valdymo suvaržymus, nors nėra jokio pagrindo uždrausti pastate vykdyti su nuosavybės teisės pasikeitimu nesusijusios veiklos, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad nutartyje nurodytas nebaigtinis draudžiamų veiksmų sąrašas – įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt. Kokiu būdu pastato ar jo dalies nuoma, panauda ir panašūs veiksmai – pastato naudojimas pagal paskirtį galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui, nėra aišku.
9.7. Byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sumokėjimo, todėl nustačius, kad mokestis nebuvo sumokėtas, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Nepašalinus trūkumų, ieškovės prašymas turėtų būti paliekamas nenagrinėtu, o skundžiama nutartis panaikinama.
10. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Acumen“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „KIR1“ atskirąjį skundą, prašydama atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Kadangi hipoteka turtui įregistruota vykstant teisminiam procesui, t. y. atsakovei žinant apie jai keliamus reikalavimus, yra pagrindo manyti, jog atsakovė gali imtis veiksmų turtui perleisti ar pakartotinai apsunkinti. Tokie atsakovės veiksmai rodo ne tik jos nesąžiningumą, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
10.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsirado pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarant viešame registre įrašą dėl draudimo atsakovei UAB „KIR1“ bet kokiu būdu apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.) ginčo objektu šioje byloje esantį turtą.
10.3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio masto. Priešingai nei teigia atsakovė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovės veiklos, nes teismo nutartis neįpareigoja atsakovės nutraukti jau sudarytų ir galiojančių ginčo turto nuomos sutarčių, o uždrausta tik sudaryti naujus turto sandorius, kas apsunkintų restitucijos taikymą tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas byloje.
11. Kiti tretieji asmenys bankrutavusi kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Interbesta“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimų į atsakovės UAB „KIR1“ atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „KIR1“ perleisti nuosavybės teisę, bet kokiu būdu apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.) administracinį prekybos pastatą (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, taip pat į tai, kad ieškovės materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės (nustačius bylos aplinkybes, ištyrus įrodymus), šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie (tikėtinai) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovės turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.
17. Įrodinėjant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, būtina įvardinti tokius atsakovo atliktus / galimus atlikti veiksmus, kurie yra nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ir todėl kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus šias priemones prašančiam taikyti asmeniui (ieškovui). Pareiga pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tenka ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).
18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) ir vertindamas ieškovės įrodinėjamą atsakovės nesąžiningumą – turto apsunkinimą hipoteka, sprendė, kad atsakovė gali imtis veiksmų turtui perleisti ar pakartotinai jį apsunkinti. Tačiau, nors ir sutiktina su apeliante, kad hipotekos įregistravimo faktas ir 2020 m. birželio 12 d. įrašas apie hipotekos įregistravimą buvo atliktas nesant draudimo įkeisti turtą (nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių), tačiau hipotekos įregistravimas vykstant ginčui tarp šalių, kai yra pareikštas reikalavimas taikyti restituciją, reiškia atsakovės UAB „KIR1“ nesąžiningumą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „KIR1“ perleisti nuosavybės teisę, bei apsunkinti (įkeisti, kitaip suvaržyti) administracinį prekybos pastatą (duomenys neskelbtini), kadangi apeliantės veiksmai įregistravus hipoteką turtui, kuris yra ginčo objektas, reiškia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi yra pernelyg apsunkinamos apeliantės teisės valdyti ir naudotis jai priklausančiu turtu (pastatu), o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžančios jos teises, t. y. teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
20. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, t. y. teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka teismo sprendimo vykdymui užtikrinti. Šiuo atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pritaikė ne tik disponavimo, bet ir su valdymu susijusius suvaržymus.
21. Nors viena iš aplinkybių, leidžiančių konstatuoti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą, yra jo veiksmai (turto įkeitimas hipoteka), susiję su turto valdymu, tačiau sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, toje dalyje, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžiančios bet kokiu būdu valdyti (išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.) administracinį prekybos pastatą (duomenys neskelbtini), tokie veiksmai turi būti vertinamai ir tuo aspektu, kad atsakovės veikla yra susijusi su pastato nuoma. Kitaip tariant, turto nuoma yra vienas iš apeliantės pajamų šaltinių, vykdomos komercinės veiklos dalis, todėl apeliantės ketinimai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus kitiems asmenimis objektyviai negali būti vertinami kaip jos nesąžiningumas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo uždrausti pastate vykdyti su nuosavybės teisės pasikeitimu nesusijusios veiklos. Šiuo atveju be konkrečių nesąžiningumo įrodymų šioje dalyje nustatytas ribojimas naudotis apeliantei nuosavybės teise priklausančiu turtu nėra proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, jis nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais.
22. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama dalyje, sumažinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, paliekant galioti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „KIR1“ perleisti nuosavybės teisę bei apsunkinti (įkeisti, kitaip suvaržyti) nuosavybės teisę į administracinį prekybos pastatą (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (įrašą viešame registre draudžiant išnuomoti, suteikti panaudai administracinį prekybos pastatą), netenkinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KIR1“ (juridinio asmens kodas 302933866) perleisti nuosavybės teisę, bei apsunkinti (įkeisti, kitaip suvaržyti) administracinį prekybos pastatą (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.“
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registrui, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims.
Teisėja Asta Radzevičienė