Civilinė byla Nr. e2A-544-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00021-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 3.1.7.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams A. B., E. B., J. B., K. K., G. T. ir R. T. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė ir akcinė bendrovė SEB bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir EIM) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 29 d. Įsakymas) nurodytas atsakovės K. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas: 2/70 dalis 0,7205 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esančio (duomenys neskelbtini); 5/145 dalis 1,4500 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esančio (duomenys neskelbtini); 1/30 dalį 0,0345 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini); 15/600 dalis 0,0600 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esančio (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šias sklypų dalis 2020 m. spalio 29 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno laisvajai ekonominei zonai (toliau – ir Kauno LEZ) plėsti Kauno r. sav.;
1.2. nustatyti, kad atsakovei K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 29 d. Įsakymu paimtas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypų dalis bendras dydis yra 8 575,12 Eur;
1.3. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 29 d. Įsakymas1) nurodytas atsakovo A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas: 2/70 dalis 0,7205 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esančio (duomenys neskelbtini); 4/145 dalis 1,4500 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esančio (duomenys neskelbtini); 1/30 dalį 0,0345 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini); 15/600 dalių 0,0600 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šias sklypų dalis 2020 m. spalio 29 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
1.4. nustatyti, kad atsakovui A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 29 d. Įsakymu paimtas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypų dalis bendras dydis yra 7 355,81 Eur;
1.5. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 16 d. Įsakymas) nurodytą 2,0000 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomą atsakovo J. B., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 16 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
1.6. nustatyti, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 16 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 70 600 Eur;
1.7. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 19 d. Įsakymas) nurodytą 0,4967 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomą atsakovės E. B. (pastaba – 2021 m. birželio 8 d. protokoline nutartimi teismas E. B. sutuoktinį A. B. įtraukė atsakovu, nes ginčo žemės sklypas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
1.8. nustatyti, kad atsakovei E. B. (kartu su A. B.) atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 17 500 Eur;
1.9. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – 2020 m. spalio 19 d. Įsakymas) nurodytą 0,9952 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomą atsakovo K. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
1.10. nustatyti, kad atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 35 100 Eur;
1.11. leisti įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno r. sav.)“ (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. Įsakymas) nurodytą 0,4104 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą atsakovų R. T. ir G. T., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 20 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav.;
1.12. nustatyti, kad atsakovams R. T. ir G. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 20 d. Įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 34 600 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno LEZ yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 47 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos, leidžiančios registruoti ginčo žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir juos pradėti naudoti NŽT Įsakymuose nurodytiems tikslams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos įsisavinimo etapų nustatymo“ yra patvirtintas privačios žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams grafikas, kuriuo nustatyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapai, numatantys užbaigti žemės paėmimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta NŽT direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P-176-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, tačiau su atsakovais sutartys dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją sudarytos nebuvo. NŽT užsakymu UAB „STIVVF“ 2018–2019 m. yra parengusi vertinimo ataskaitas, pagal kurias nustatytas atsakovams atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamus jų žemės sklypus (jų dalis).
3. Atsakovai J. B., E. B., K. K., G. T. ir R. T. nurodė, kad nesutinka su nustatyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus jų žemės sklypus (jų dalis) dydžiu, kuris akivaizdžiai yra per mažas. Atsakovė K. K. nurodė, kad sutinka su leidimu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos nustatymu.
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi, įvertinęs, kad byloje ginčas yra kilęs tik dėl atlyginimo dydžio, o ieškovė įrodė paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą, yra parengtos turto įvertinimo ataskaitos, ieškovė yra pervedusi 173 730,93 Eur į Luminor Bank AB depozitinę sąskaitą, t. y. egzistuoja ŽĮ 47 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, nusprendė leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą valstybės vardu ir pradėti ginčo žemės sklypus naudoti sprendime paimti turtą visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Ta pačia nutartimi Kauno apygardos teismas nusprendė, kad, nutarčiai įsiteisėjus, žemės savininkai (atsakovai) tampa pinigų (173 730,93 Eur), kuriuos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (EIM) pervedė į banko depozitinę sąskaitą, savininkais ir įgyja teisę šiais pinigais neribotai disponuoti, t. y. atsakovė K. K. tampa savininke ir gali neribotai disponuoti – 8 575,12 Eur, atsakovas A. K. – 7 355,81 Eur, atsakovas J. B. – 70 600 Eur, atsakovė E. B. – 17 500 Eur ir atsakovai G. T. bei R. T. – 34 600 Eur; kadangi atsakovas K. K. yra sudaręs sutartinės Hipotekos sandorį su AB SEB banku, kuriuo hipotekos objektu yra ir šioje byloje ginčo objektu esantis žemės sklypas, o taip pat esant ginčui dėl atlygintinos sumos dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, teismas išaiškino, kad ieškovės pervesta į banko depozitinę sąskaitą pinigų suma negali būti pervedama atsakovui be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas depozitinėje sąskaitoje esančių 35 100 Eur savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. daliniu sprendimu, nustatęs, kad ieškovė pateikė paimamo turto vertinimo ataskaitas, o atsakovai K. K. ir A. K. neginčijo ieškovės teikiamų duomenų dėl paimamų žemės sklypų dalių vertės bei nenurodė argumentų, leidžiančių abejoti ieškovės teikiamų įrodinėjimo priemonių patikimu ar pagrįstumu, nusprendė, jog atsakovei K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 29 d. Įsakymu paimtas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypų dalis bendras dydis yra 8 575,12 Eur, o atsakovui A. K. – 7 355,81 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. galutiniu sprendimu EIM ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 16 d. Įsakymu paimtą 2,0000 ha žemės sklypą dydis yra 151 400 Eur; atsakovams E. B. ir A. B. 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą 0,4967 ha žemės sklypą dydis yra 53 400 Eur; atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 19 d. Įsakymu paimtą 0,9952 ha žemės sklypą dydis yra 96 700 Eur; atsakovams R. T. ir G. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. spalio 20 d. Įsakymu paimtą 0,4104 ha žemės sklypą dydis yra 52 000 Eur; iš ieškovės atsakovams priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kompensacijos dalies nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės priteisė K. K. 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. T. – 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 138,91 Eur pašto išlaidų; įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui K. K. leido disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoju trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB SEB banku.
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovams A. B. ir E. B., J. B., K. K., G. T. ir R. T. priklausantys nuosavybės teise žemės sklypai galėjo būti paimti visuomenės poreikiams. Ginčas kilo tik dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.
8. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, pateikė paimamo turto vertinimo ataskaitą, tačiau atsakovams nesutikus su ataskaitose nustatyta žemės sklypų verte bei atsakovams K. K. ir R. T. pateikus jų užsakymu parengtas turto vertinimo ataskaitas, atsakovų prašymu, 2021 m. liepos 12 d. teismas paskyrė visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui Juozui Urbonui.
9. Iš byloje pateikto ekspertizės akto teismas nustatė, kad 2,0000 ha žemės sklypo, nuosavybės teise valdomo atsakovo J. B., vertė sprendimo paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną (2020 m. spalio 16 d.) yra 199 740 Eur; 0,4967 ha žemės sklypo, nuosavybės teise valdomo E. B., vertė yra 58 738,25 Eur; 0,9952 ha žemės sklypo, nuosavybės teise valdomo K. K. vertė – 109 077,90 Eur ir 0,4104 ha žemės sklypo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo atsakovų R. T. ir G. T., vertė – 54 283,61 Eur.
10. Ieškovei, keliant abejones dėl eksperto parinktų palyginamųjų pavyzdžių (lokalizacijos, individualių pavyzdžių savybių), teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi paskyrė visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo pakartotinę ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui.
2. Iš pakartotinės ekspertizės akto teismas nustatė, kad 2,0000 ha žemės sklypo vertė sprendimo paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną (2020 m. spalio 16 d.) yra 151 400 Eur; 0,4967 ha žemės sklypo vertė yra 53 400 Eur; 0,9952 ha žemės sklypo vertė – 96 700 Eur ir 0,4104 ha žemės sklypo vertė – 52 000 Eur.
3. Atlikus pakartotinę ekspertizę, ieškovė iš esmės išsakė tuos pačius argumentus, kuriais nesutiko su eksperto J. Urbono parengtu ekspertizės aktu: neįvertintas žemės sklypo, priklausančio K. K. disponavimo suvaržymas, neaiškūs faktinių sandorių paieškos kriterijai, netinkamai parinkti analogai dėl vietovės, netinkamai parinkti analogai dėl pakeistos žemės paskirties, žemės sklypų rinkos vertės tyrimas, taikant panašių ir artimiausių objektų sandorių kainas, atliktas nesant pagrindo, kuriuos teismas atmetė. Išnagrinėjęs pakartotinės ekspertizės aktą teismas nustatė, kad nors teismo ekspertas V. Stacevičius ir pasirinko iš esmės tokius pat lyginamuosius objektus, kaip ir teismo ekspertas J. Urbonas, tačiau, teismo vertinimu, parinkti lyginamieji pavyzdžiai yra artimiausi vietovės ir laiko atžvilgiu vertinamiesiems žemės sklypams. Ekspertas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, naudojo šiuos kriterijus, turinčius įtakos turto vertei: pardavimo laiko pataisos, buvimo vietos ir (ar) aplinkos pataisos, finansavimo sąlygų pataisos, žemės sklypų ploto skirtumų pataisos, infrastruktūros ir (ar) inžinerinių komunikacijų pataisos, konfigūracijos ir reljefo, privažiavimo kelių pataisos, kitų dydžių pataisos, paskirties (naudojimo būdo) ir (ar) našumo balo pataisos.
4. Iš tiriamosios ekspertizės akto dalies teismas nustatė, kad kiekvienas iš aptartų pataisos koeficientų buvo nustatomi kiekvienam objektui individualiai, neatsižvelgiant į kitų objektų duomenis. Kiekvienam lyginamajam objektui, atsižvelgdamas į sandorio sudarymo laiką, jo vietą, finansavimo sąlygas, jo plotą, infrastruktūrą ir kt., teismo ekspertas nustatė atitinkamą pataisos koeficientą ir jį pritaikė nustatydamas kiekvieno objekto kainą atskirai. Be to, nustatinėdamas paskirties (naudojimo būdo) ir (ar) našumo balą teismo ekspertas pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertingumas priklauso nuo jų buvimo vietos, sklypo dydžio, reljefo ir kt.; žemės derlingumą apibūdina žemės našumo balas; lyginamųjų objektų našumo balai kinta. Teismas pažymėjo, kad ekspertas eliminavo lyginamuosius objektus, įvertinęs, jog įvykę gretimose verčių zonose buvo sudaryti tik dėl dalies žemės sklypo, o ne jo viso.
5. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertas V. Stacevičius, nes dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, taikyto metodo šalims abejonių nekilo, ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, nes buvo analizuojami turto perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti eksperto papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, kuris įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Be to, teismas atsižvelgė ir į ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad tuo atveju, jei teismas manytų, jog ieškovės užsakymu atliktas turto vertinimas buvo atliktas pernelyg seniai ir negali būti aktualus ar dėl kitų priežasčių manytų, kad ieškovės pateiktomis ataskaitomis vadovautis negalima, prašoma teismą nuostolių už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydį nustatyti pagal teismo eksperto V. Stacevičiaus pakartotinės ekspertizės akto, kaip vėliausiai atlikto – 2022 m. birželio 20 d. – spalio 27 d., išvadas.
6. Kadangi teismas leidęs įregistruoti 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytą 0,9952 ha žemės sklypą, nuosavybės teise valdomą K. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą 2020 m. spalio 19 d. Įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno LEZ plėsti Kauno r. sav., išaiškino, kad ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervesta pinigų suma negali būti pervedama atsakovui K. K. be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas depozitinėje sąskaitoje esančių 35 100 Eur savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti, todėl išsprendus ginčą iš esmės teismas suteikė teisę K. K. disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoja AB SEB banku.
7. Teismas, nustatęs, kad procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, nusprendė, jog visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir kito turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Teismas, atsižvelgęs, kad kiekvienas iš atsakovų turėjo galimybę naudotis ieškovės į bankinę įstaigą pervestomis sumomis, procesines palūkanas priteisė nuo skirtumo, kuris susidarė nuo ieškovės pervestų į banko sąskaitą sumų ir teismo nustatyto kompensacijos dydžio: atsakovui J. B. nuo 80 800 Eur (151 400 Eur – 70 600 Eur), atsakovams E. B. ir A. B. nuo 35 900 Eur (53 400 Eur – 17 500 Eur), atsakovams R. T. ir G. T. nuo 17 400 Eur (52 000 Eur – 34 600 Eur), atsakovui K. K. nuo 61 600 Eur (96 700 Eur – 35 100 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas, vertindamas atsakovų, kurių turtas buvo nusavintas, elgesį, nustatė, kad jie pagrįstai nesutiko su ieškovės siūlomomis pinigų sumomis (dėl to ginčas persikėlė į teismą), nes teismas turėjo pagrindą jiems priteisti žymiai didesnes kompensacijas. Teismas darė išvadą, kad atsakovų elgesys iš esmės susijęs su teisingu atsiskaitymo su asmenimis už paimamą iš jų žemę nustatymo klausimu. Spręsti, kad dėl nuo atsakovų valios priklausančios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju, pasak teismo, nėra pagrindo, nes šiuo atveju didžiąją dalimi ieškovės ieškinio reikalavimai nėra tenkinti, todėl teismas pripažino, jog šios bylos rezultatas yra palankus tik atsakovams ir dėl to ieškovė turi atlyginti visas pastarųjų patirtas šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš ieškovės valstybės naudai priteisė pašto išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Ieškovė EIM apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinį sprendimą pakeisti, nustatant, kad 5 (penkių) procentų metinės palūkanos priteistinos atsakovams nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.), bei sumažinant bylinėjimosi išlaidas, priteistas K. K. iki 1 815 Eur ir R. T. iki 2 420 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nurodytą 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-684/2022, teisingas atlyginimas už paimtą visuomenės poreikiams turtą negali būti suprantamas ir aiškinamas tokiu būdu, kad institucijos pareiga sumokėti teisingo dydžio kompensaciją galėtų atsirasti vėliau, negu jos sprendimas paimti turtą, kurį patvirtina teismas, priimdamas nutartį, leidžiančią paimti turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu. Dėl to skundžiamas galutinis sprendimas keistinas, nustatant palūkanų priteisimą nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9.2. Teismas K. K. priteisė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 815 Eur už atstovavimą ir 847 Eur už UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo išvadą. Ieškovė nesutinka su 847 Eur išlaidų už turto vertinimą priteisimu ir nurodo, kad kasacinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017 ir 2017 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-389-407/2018 šios kategorijos bylose dėl išlaidų, susijusių su teismo ekspertizių atlikimu, yra nurodę, jog pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas, dėl to įpareigojimas atlyginti visas ar bent dalį ekspertizės išlaidų lemtų asmens teisės į teisingą atlygį už paimamą žemės sklypą pažeidimą, tačiau ši praktika neapima išlaidų kitų įrodymų rinkimui atlyginimo, pvz., turto vertinimo ataskaitų rengimo padengimo, kurios patiriamos įprastai atsakovų iniciatyva ir rizika. Toks visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perkėlimas ieškovei neproporcingai iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
9.3. Teismas R. T. priteisė 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 2 420 Eur pripažino pagrįstomis, o 2 178 Eur buvo apskaičiuotos sumažinus per pusę atsakovo turėtas nedetalizuotas išlaidas (4 356 Eur / 2). Teismas be pagrindo priteisė bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas nesant jų detalizavimo, šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos visiškai, nes byla buvo nagrinėjama tik pirmosios instancijos teisme, nėra sudėtinga, suformuota aiški teismų praktika tokio pobūdžio bylose
.
10. Atsakovas K. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinį sprendimą pakeisti, nustatant, kad iš ieškovės atsakovo K. K. naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, jas skaičiuojamos nuo 96 700 Eur, nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas pagrindiniu argumentu – K. K. ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi nei dalies atlyginimo už iš atsakovo paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl procesinės palūkanos K. K. turėtų būti skaičiuojamos ne nuo 61 600 Eur, o nuo 96 700 Eur, t. y. nuo teismo nustatyto teisingo atlyginimo už paimtą žemės sklypą
.
11. Atsakovai R. T. ir G. T. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovės EIM apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalies pakeitimo, sumažinant teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas R. T. iki 2 420 Eur, atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą; dėl atsakovo K. K. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais atsikirtimais:
11.1. Atsakovai nuo pat pradžių nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl 34 600 Eur už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų 0,4104 ha žemės sklypą vertės nustatymu. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovai pateikė specialistų išvadą, kurioje nurodyta, kad už visuomenės poreikiams paimto atsakovų sklypo vertė ženkliai didesnė. Šią atsakovų poziciją patvirtino ir dvejų teismo paskirtų ekspertizių išlaidos. Taigi, byloje įrodyta, kad ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovų atžvilgiu buvo nepagrįstas, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
11.2. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis rengė atsakovų vardu visus procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo ir kt.), asmeniškai dalyvavo 2021 m. gegužės 9 d. ir 2021 m. birželio 8 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. kovo 2 d., 2023 m. sausio 19 d. ir 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžiuose, kurių trukmė ir svarstomų klausimų apimtis buvo didelė ir sudėtinga: buvo skiriamos kelios teismo ekspertizės, teismo posėdžiuose apklausiami išvadas pateikę ekspertai, analizuojama nevienareikšmė teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
11.3. Atsakovų atstovas 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. kovo 27 d. prašymuose dėl išlaidų teisinei pagalbai detalizavo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas už kokias teisines paslaugas jos yra patirtos. Svarbu ir tai, kad ieškovė neginčija fakto, jog atsakovų patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
12. Ieškovė EIM atsiliepimu į atsakovo K. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą pakeisti, nustatant, kad 5 procentų metinės palūkanos priteistinos atsakovams nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) bei sumažinant bylinėjimosi išlaidas, priteistas K. K. iki 1 815 Eur ir R. T. iki 2 420 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiuo atsikirtimu – ieškovės kaltės dėl to, kad 61 600 Eur nuostolių atlyginimas atsakovui K. K. neišmokėtas, nėra. Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs apribojimą, susijusį su atsakovo turimais sutartiniais santykiais ir įsipareigojimais bankui. Taigi, nesant ieškovės kaltės, būtų neproporcinga perkelti papildomą naštą ieškovei didinant priteistinas palūkanas
.
13. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepimu į ieškovės EIM ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus prašo ieškovės skundą tenkinti, o atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais atsikirtimais:
13.1. Procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokią poziciją pagrindžia naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-684/2022.
13.2. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui K. K. bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl įrodymų rinkimo, UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ nekilnojamojo turto vertinimo išvados parengimo. Šias išlaidas atsakovas turėjo priėmęs savarankišką sprendimą dėl tokio įrodymo reikalingumo, todėl tokios išlaidos neturėtų būti atlyginamos kitų proceso šalių. Tokios kategorijos bylose yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl išlaidų, susijusių su teismo ekspertizių atlikimu, pagal kurią pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas, dėl to įpareigojimas atlyginti visas ar bent dalį ekspertizės išlaidų lemtų asmens teisės į teisingą atlygį už paimamą žemės sklypą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-389-407/2018). Ši praktika neapima išlaidų kitų įrodymų rinkimui atlyginimo, pvz., turto vertinimo ataskaitų rengimo padengimo, kurios patiriamos įprastai atsakovų iniciatyva ir rizika.
13.3. Aplinkybės, kad atsakovui K. K. priklausantis žemės sklypas jo paėmimo metu buvo su apribojimu (hipoteka) negali būti laikoma pagrįsta priežastimi realiai didinti ieškovės procesines palūkanas. Dalis sumos buvo sumokėta į banko depozitinę sąskaitą, tačiau ji nebuvo pervesta atsakovui į jo asmeninę banko sąskaitą dėl buvusių apribojimų, susijusių su jam priklausančiu žemės sklypu. Kadangi pinigai buvo pervesti į banko depozitinę sąskaitą ir atsakovas jų negavo tik dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, laikytina, kad procesinių palūkanų skaičiavimas neturėtų būti keičiamas
.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Atsakovas K. K. apeliaciniame skunde prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų.
16. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi, išimtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto K. K. prašymo dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nurodytina, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apeliantas K. K. posėdžiuose dalyvavo bei žodžiu išsakė savo argumentus (ir (ar) atsikirtimus).
Dėl palūkanų už piniginę kompensaciją, paėmus sklypą visuomenės poreikiams, skaičiavimo pradžios momento
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad turto savininkui atlyginama pinigais to turto rinkos kaina. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nustatant piniginės kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas).
20. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
21. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, asmeniui ilgą laiką negavus už paimtą žemės sklypą jam priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam teikti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-684/2022).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ŽĮ 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos konstitucinės asmens teisės į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę, nurodė ir tai, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl, nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-611/2018 43 punktas). Kasacinis teismas yra pripažinęs ir tai, kad, sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, paimamo žemės sklypo savininkui atsiranda pagrindas reikalauti iš šios institucijos palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017 37 punktas).
23. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkas turi teisę prašyti priteisti palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies byloje dėl atlyginimo dydžio nustatymo.
24. Paimto visuomenės poreikiams turto savininkas teisingo atlyginimo (kompensacijos už paimamą turtą) savininku tampa nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau tai, ar žemės paėmimu suinteresuotos institucijos skiriama kompensacija yra teisinga ir kokio dydžio turėtų būti skiriama, atsižvelgus į teismų praktikoje aptartus reikšmingus jos nustatymui kriterijus, nustato teismas galutiniu sprendimu.
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės teisingai nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir kito turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos (t. y. 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.)) (sprendimo 28 punktas), tačiau suklydo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog priteisiamos iš ieškovės procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.).
26. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo atsakovams neišmokėtos kompensacijos dalies, skaičiavimo pradžios momentą, todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje keistinas, nurodant, jog 5 procentų dydžio procesinės palūkanos visiems atsakovams priteisiamos nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. ginčija pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria procesinės palūkanos jo atžvilgiu priteistos tik nuo skirtumo tarp teismo sprendimu nustatytos kompensacijos už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir ieškovės pervestos į banko depozitinę sąskaitą sumos (61 600 Eur). Atsakovas mano, kad procesinės palūkanos jo atžvilgiu turėjo būti priteistos nuo visos teismo nustatytos kompensacijos sumos (96 700 Eur), nes atsakovas negavo nei dalies atlyginimo už iš jo paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą.
28. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi K. K. priklausantį žemės sklypą buvo leista paimti visuomenės poreikiams ir išaiškinta, kad ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervesta pinigų suma negali būti pervesta atsakovui K. K. be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas Luminor Bank AB depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių 35 100 Eur pinigų sumos, savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Pirmosios instancijos teismas išsprendęs teisingo atlygio už atsakovui priklausiusio žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, atlygio klausimą, teismo sprendime pažymėjo, kad išsprendus ginčą iš esmės suteiktina teisė atsakovui K. K. disponuoti ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoju AB SEB banku.
29. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. K. su AB SEB banku yra sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas atsakovui nuosavybės teise priklausantis 0,9952 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
30. Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-1379 Dėl kreditoriaus reikalavimų vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą kreipėsi į AB SEB banką, informuodama apie žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Trečiasis asmuo AB SEB bankas neprieštaravo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams teisingai atlyginant už paimamą žemės sklypą ir už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą pervedant lėšas į hipotekos kreditorės (AB SEB banko) nurodytą sąskaitą įsipareigojimų pagal Kredito sutartį sumažinimui. Bankas įsipareigojo atsisakyti žemės sklypo hipotekos po to, kai visos piniginės lėšos už visuomenės reikmėms paimamą žemės sklypą bus pervestos į hipotekos kreditorės banko sąskaitą atsakovo K. K. įsipareigojimų pagal Kredito sutartį sumažinimui bei bus apmokėtos visos išlaidos, susijusios su hipotekos lakšto, kuriuo įkeistas žemės sklypas, pakeitimo įregistravimu viešajame registre.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas apribojimas dėl disponavimo ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervestomis lėšomis, kurios skirtos kompensuoti atsakovui K. K. už jam priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, atsirado dėl paties atsakovo turimų sutartinių santykių (Kredito sutarties) ir įsipareigojimų bankui dėl hipoteka apriboto paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo. Šiuo atveju negalėjimas disponuoti ieškovės pervestomis lėšomis atsirado ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, todėl ji negali prisiimti atsakomybės, mokėdama palūkanas nuo visos atlygio už paimtą visuomenės poreikiams sklypo sumos, už atsakovo negalėjimą naudotis lėšomis, kuris atsirado dėl jo paties prisiimtų įsipareigojimų (žemės sklypo hipotekos). Dalis pinigų buvo sumokėti į banko depozitinę sąskaitą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui procesines palūkanas skaičiavo nuo teismo nustatytos ir ieškovės į banko depozitinę sąskaitą pervestos sumų skirtumo 61 600 Eur (96 700 Eur – 35 100 Eur), nesvarbu, jog atsakovas į banko depozitinę sąskaitą pervestomis lėšomis negalėjo disponuoti.
32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija atmeta atsakovo K. K. apeliacinio skundo reikalavimą dėl procesinių palūkanų skaičiavimo nuo visos už visuomenės poreikiams paimto atsakovui nustatyto žemės sklypo atlygio sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo
33. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu dalyje dėl atsakovui K. K. iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų dalimi dėl turto vertinimo (847 Eur) ir dalimi atsakovui R. T. priteistų bylinėjimosi išlaidų (2 178 Eur), kurių pagrįstumo, ieškovės nuomone, teismas tinkamai neįvertino ir nepagrindė.
34. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pasinaudojo CPK 5 straipsnio 1 dalyje suteikta teise kreiptis į teismą ir teismine tvarka ginčijo ieškovės siūlomą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ar jų dalis. Byla buvo išnagrinėta nusprendžiant, kad atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,9952 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą dydis yra 96 700 Eur.
35. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų išsprendimas tokio pobūdžio bylose yra svarbus aspektas žmogaus teisių (nuosavybės) apsaugos požiūriu, nes bylinėjimosi išlaidos skirstomos vykstant ne privačiam ginčui, bet valstybės vykdomai ekspropriacijai. Nagrinėjamu atveju bylos šalių išlaidos turto vertinimui buvo patirtos dėl to, kad, žemės sklypo savininkui nesutikus su valstybės siūlomu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę, kilo poreikis tokio atlyginimo dydį nustatyti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2023).
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertizė turi lygiai tokią pačią galią kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, t. y. ji nepriskiriama prie prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) įrodymų. Beje, kiti įrodymai gali paneigti ekspertizės išvados pagrįstumą. Dar daugiau, ekspertizė nėra privaloma šios kategorijos byloje.
38. Šalis turi procesinę teisę remtis visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jei byloje nėra nustatyta, kad kuri nors priemonė yra būtina (CPK 177 ir 178 straipsniai). Taigi, šioje byloje nesant privalomų įrodinėjimų priemonių, atsakovai turėjo teisę rinktis tokią priemonę, kuri jų manymu, paneigia ar patvirtina aplinkybes, todėl ir bylinėjimosi išlaidos jai laimėjus – turi būti priteisiamos už visas įrodinėjimo priemones, kurios buvo vertintos byloje. Nepriklausomai nuo to, kuria įrodinėjimo priemone pasiremia, teismas vertina „įrodymų visetą“, taigi kartu ir turto vertinimo ataskaitą – jei tokia ataskaita buvo pateikta į bylą ir teismas ją priėmė, reiškia tokia ataskaita atitiko įrodinėjimo priemonę ir turėjo sąsaja su byla (CPK 180 straipsnis).
39. Atsakovas K. K. į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje atsakovui priklausantis sklypas buvo įvertintas 127 000 Eur.
40. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertės, Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi paskyrė visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo ekspertizę, šią atlikus, atsakovui K. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta – 109 077,90 Eur. Ieškovei keliant abejones dėl eksperto parinktų palyginamųjų pavyzdžių (lokalizacijos, individualių pavyzdžių savybių), teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi buvo paskirta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo pakartotinė ekspertizė ir šios ekspertizės akte buvo nurodyta, kad atsakovo K. K. ginčo sklypo rinkos vertė 2020 m. spalio 16 d. buvo 96 700 Eur.
41. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu nusprendė, kad atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,9952 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 96 700 Eur.
42. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams bylose sprendžiamas ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės, o išsprendus materialinio pobūdžio reikalavimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas remiantis ginčo suma, kurios nustatymo būdai reglamentuojami CPK 85 straipsnyje. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku. Turto rinkos vertė laisvos rinkos sąlygomis nėra griežtai apibrėžta, jos nustatymas priklauso nuo taikomo vertinimo metodo, be to, priklausomai nuo valstybės ekonominės būklės, turto ypatumų, pasiūlos ir paklausos bei kitų veiksnių, gali nuolat kisti. Siekiant neužkirsti kelio civilinio proceso dalyviams pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, jeigu ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku, ieškinio sumą, išsprendęs ginčą, nustato teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2023).
43. Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 35 100 Eur, o atsakovas, remdamasis UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ginčo žemės sklypo rinkos vertę nurodė 127 000 Eur. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. ginčas, kurio sprendimui, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimui būdingi ypatumai, nes jis kilo dėl valstybės vykdomos ekspropriacijos, ginčo sumą sudarė ieškovės siūlomo ir atsakovo pageidaujamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio skirtumas, t. y. 91 900 Eur (127 000 Eur – 35 100 Eur), nuo kurių turėjo būti apskaičiuota ieškovės tenkintų reikalavimų procentinė išraiška bei paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį.
44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs didesnį kompensacijos atsakovui K. K. dydį, negu buvo nustatytas ieškovės, ir, tuo pagrindu priteisdamas visą atsakovo K. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už pateiktą turto vertinimą, neteisingai nustatė pačią ginčo sumą, taigi netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje dalyje.
45. Pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokios pozicijos nepaneigia byloje esantys duomenys, byloje nėra duomenų apie atsakovo sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą, nepagrįstą reikalavimą skirti ekspertizę; atsakovo elgesys iš esmės buvo susijęs su teisingo atsiskaitymo su juo už paimamą nuosavybę nustatymo klausimu.
46. Šioje byloje laikytina, kad ieškovės atmestų reikalavimų dalis byloje sudaro 67 proc. nuo ginčo sumos ((96 700 Eur – 35 100 Eur) × 100 proc. ÷ 91 900 Eur), o tenkintų – 33 proc. (100 – 67). Pagal šią proporciją turėjo būti paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
47. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui K. K. iš ieškovės už kartu su atsiliepimu pateiktą turto vertinimą tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, jog ieškovė privalo padengti 67 procentus atsakovo K. K. patirtų išlaidų už atliktą turto vertinimą, t. y. 567,49 Eur (847 Eur x 67 proc.).
48. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia reikalavimą dėl atsakovui R. T. priteistų dalies bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai R. T. ir G. T. 2023 m. kovo 27 d. pateikė prašymą priteisti iš viso 4 356 Eur (3 600 Eur + PVM) papildomų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (nurodė, kad šias išlaidas sudaro ieškovės teiktų procesinių dokumentų teisinė analizė bei atsikirtimų parengimas, atstovavimas 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. kovo 2 d., 2023 m. sausio 19 d. ir 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžiuose). Kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 05/2023 bei 2023 m. sausio 18 d. Pinigų priėmimo kvitą 4 356 Eur dydžiu.
50. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų R. T. ir G. T. (apmokėtų R. T. vardu) papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme klausimą, kurių pagrįstumą apeliaciniu skundu ginčija ieškovė, nurodė, kad su prašyme priteisti papildomų 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovai nedetalizavo – nurodyta, jog šios išlaidos susidarė už procesinių dokumentų analizę, atsikirtimų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokie procesiniai dokumentai buvo parengti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad prašomos papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tik iš dalies pagrįstos – vien tik už atstovavimą nurodytuose teismo posėdžiuose, pagal Rekomendacijas, priteistina maksimali suma sudarytų 1 259,30 Eur (179,90 Eur (2022 m. III ketvirtis) x 7 val.), todėl, atsižvelgęs į tai, jog likusi bylinėjimosi išlaidų suma atsakovų nėra detalizuota, taip pat įvertinęs byloje keliamo klausimo sudėtingumą, naujumą bei pobūdį, galimą maksimalų išlaidų dydį už atstovavimą teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 2 punktas), atsakovų prašomą papildomą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino per pusę, t. y. iki 2 178,00 Eur (4 356 Eur / 2).
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių kiekį bei trukmę, kuriuose atsakovų R. T. ir G. T. atstovas dalyvavo, atsižvelgdama į tai, kad tarp nurodytų teismo posėdžių byloje buvo paskirta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė (2022 m. kovo 8 d.) bei atliekami procesiniai veiksmai, susiję su ekspertizės išvados parengimu (atsakovų atstovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. (DOK-20507) pateikė prašymą „Dėl bylos atnaujinimo ir įpareigojimo ekspertui pateikti informaciją“), įvertinusi aplinkybę, jog iš esmės ieškovė neginčija, kad atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas pagal nurodytą sąskaitą faktūrą už atsakovų atstovaujamo advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme, tačiau nesutinka su dalimis priteistų bylinėjimosi išlaidų tik todėl, jog pateiktoje sąskaitoje nėra aiškios suteiktų paslaugų detalizacijos, prieina prie išvados, kad nėra pagrindo šių atsakovų, kaip laimėjusios šalies, išlaidų, kurios buvo realiai patirtos, apskritai nepriteisti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų R. T. ir G. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio, tinkamai įvertino atsakovų patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas (atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose faktą, procesinių dokumentų rengimo išlaidas (įvertinant susipažinimą su pakartotinės ekspertizės išvada), atsakovų elgesį), jas sumažindamas per pusę ir tokį sprendimą pagrindė.
52. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas pirmosios instancijos sprendimo dalyje dėl atsakovų R. T. ir G. T. patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje suklydo nurodydamas atsakovų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą už priteistas jiems kompensacijas, paimant žemės sklypus visuomenės poreikiams, neteisingai išsprendė atsakovui K. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų už atliktą turto vertinimą priteisimo iš ieškovės klausimą, todėl pirmosios instancijos sprendimas šiose dalyse keistinas. Kitoje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje (dėl atsakovui K. K. priteistų procesinių palūkanų sumos skaičiavimo dydžio bei atsakovui R. T. priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies) pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
55. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
56. Nors ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas iš atsakovų šioje byloje nesprendžiamas.
57. Atsakovo K. K. apeliacinį skundą atmetus, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovams turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos už dalį jų patirtų išlaidų parengiant atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą.
58. Atsakovai R. T. ir G. T. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas 1 452 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas sudaro 200 Eur be PVM (ieškovės ir atsakovo K. K. apeliacinių skundų teisinė analizė) ir 1 000 Eur be PVM (atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas). Atsakovai pateikė 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisinę pagalbą Nr. 102/2023 bei Pinigų priėmimo kvitą, kurie patvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų apmokėjimą.
59. Rekomendacijų 1 punkte įtvirtinta, kad jos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
60. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų R. T. ir G. T. išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2023 m. gegužės–birželio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali atsakovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų už atsiliepimą į apeliacinį skundą 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur).
61. Prašomos kompensuoti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teismui iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams atlygintina dalis jų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinius skundus, t. y. 300 Eur (su PVM). Priteistinų išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pasisakyta tik dėl ieškovės apeliacinio skundo dalies, kuria buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl kitų ieškovės ir atsakovo K. K. apeliacinių skundų argumentų atsiliepime nepasisakyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip :
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 2,0000 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 151 400 Eur (šimtas penkiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai eurų).
Nustatyti, kad atsakovams E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,4967 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 53 400 Eur (penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų).
Nustatyti, kad atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,9952 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 96 700 Eur (devyniasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų).
Nustatyti, kad atsakovams R. T. asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,4104 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 52 000 Eur (penkiasdešimt du tūkstančiai eurų).
Įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), leisti disponuoti ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, pervestomis lėšomis, atsiskaitant su įkaito turėtoju trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, akcine bendrove SEB banku, juridinio asmens kodas 112021238.
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 80 800 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių aštuonių šimtų eurų) nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovams E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas 3580302025, priteisti 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35 900 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų eurų) nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovui K. K., asmens kodas 3551229004, priteisti 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 61 600 Eur (šešiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovams R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 17 400 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų) nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovui K. K., asmens kodas 3551229004, priteisti 2 382,49 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 49 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4 598 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, valstybei priteisti 138,91 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 91 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu), šias sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.“
Priteisti atsakovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė