Civilinė byla Nr. e2-802-921/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00057-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja  Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InnoForce ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis dėl perkančios organizacijos sprendimų, pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtais ir pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „DEKBERA“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba. 

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovė UAB InnoForce (toliau – ieškovė arba tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija) sprendimą ieškovės pretenziją palikti nenagrinėtą ir atsakovės veiksmus, nestabdant pirkimo procedūrų po pretenzijos pateikimo; 2) pripažinti neteisėtais atsakovės paskelbto viešojo konkurso „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų bei prekių pirkimas“ pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“ ir pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelę „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ ir pirkimą nutraukti.

2.                      Nurodo, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 16 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų bei prekių pirkimas“. Ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo. Be to, ieškovė prašė atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras iki tol, kol bus nagrinėjama pretenzija. Atsakovė ieškovės pretenziją paliko nenagrinėtą 2022 m. sausio 17 d. sprendimu. Ieškovė teigia, kad atsakovės priimtas sprendimas ieškovės pretenziją palikti nenagrinėtą, kaip pateiktą neva nesuinteresuoto tiekėjo, yra neteisėtas. Atsakovė, palikdama ieškovės pretenziją nenagrinėtą, atliko neteisėtą išankstinį jos, kaip tiekėjos, kvalifikacijos vertinimą. Ieškovė nebuvo pateikusi pasiūlymo, todėl atsakovė ir neturėjo teisės vertinti jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, juolab, šiuo pagrindo palikti pretenziją nenagrinėtą. Be to, atsakovė, atlikusi kvalifikacijos įvertinimą, iš anksto nusprendė, jog ieškovė neturi teisės pirkime remtis kitų subjektų pajėgumais, nepaisant to, kad tokia galimybė yra numatyta pirkimo sąlygose. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad atsakovė, gavusi jos pretenziją, nesustabdė pirkimo procedūrų taip, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 103 straipsnyje. Pažymėjo, kad tokie atsakovės veiksmai faktiškai užkirto kelią ieškovei dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymą. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju perkančioji organizacija pasirinko neteisėtą veikimą ir po pretenzijos gavimo pirkimo procedūrų nesustabdė, taip pat nenukėlė pasiūlymų pateikimo termino. Ieškovės nuomone, vienintelis būdas pašalinti padarytus esminius pažeidimus yra pirkimo procedūros nutraukimas.

3.                      Ieškovė nurodo ir tai, kad ji, susipažinusi su atsakovės paskelbto pirkimo sąlygomis ir nustačiusi, kad perkančioji organizacija, parengdama pirkimo dokumentus, neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos, pažeidė VPĮ nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, nepraleisdama įstatyme nustatyto terminų pateikė pretenziją. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra, ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas. Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje nuosekliai įrodinėja, kad būtent ginčijamos pirkimo sąlygos apriboja jos galimybę dalyvauti pirkime, t. y. pažeidė jos subjektines teises, todėl ji siekia nutraukti pirkimą ir dalyvauti naujame pirkime pagal pakeistas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, ji pagrindė savo teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti pirkimo sąlygų teisėtumą.

4.                      Dėl pirkimo sąlygų 1 priede „Techninės specifikacija“ numatytų reikalavimų ieškovė nurodo, kad, jos nuomone, pirkimo sąlygų reikalavimai yra parengti neteisėtai proteguojant konkretų ūkio subjektą, t. y. UAB „Dekbera“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Minėtas ūkio subjektas kartu su partneriais dominuoja greitosios medicinos pagalbos stočių pirkimuose jau daugelį metų, be jokios konkurencijos teikia skubios pagalbos tarnyboms skirtų informacinių sistemų techninės ir programinės įrangos radijo ryšio nuomos paslaugas už itin dideles sumas. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 punkte nurodyta, kad atsakovė savo poreikiams perka viešojo TETRA tinklo nuomos paslaugą, viešojo NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugą ir susijusias konsultacijas. Ieškovės nuomone, Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai išdėstyti ne atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, o į konkretaus tiekėjo siūlomo ryšio technologines galimybes – perkama NXDN NEXEDGE tinklo nuoma, kurio paslaugą Lietuvoje teikia vienintelė įmonė (trečiasis asmuo). Ieškovė nurodo ir tai, kad perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje aprašo konkretaus tinklo technines galimybes, o ne siekiamą rezultatą ar savo poreikius, numato visiškai nerealius terminus paslaugų teikimo pradžiai. Be to, Techninėje specifikacijoje taip pat nepateikia dalies svarbios informacijos, kuri būtina potencialiems tiekėjams norint pasiruošti pirkimui ir pateikti konkurencingus pasiūlymus. Pažymėjo ir tai, kad tuo atveju, jeigu būtų keliami funkciniai, o ne technologiniai konkretaus vieno tinklo reikalavimai, reikiamas funkcijas būtų galima įgyvendinti dar ir kitais būdais – kito ryšio tinklo priemonėmis, pvz., TETRA, panaudoti LTE technologijas ar apskritai naudotis VRM IRD žinybiniu radijo ryšio tinklu. Ieškovė tvirtina ir tai, kad iš Techninėje specifikacijoje surašytų reikalavimų akivaizdu ir tai, kad perkančioji organizacija nepriims jokių lygiaverčių pasiūlymų. Taigi, ieškovės nuomone, ginčo pirkimo sąlygų 1 priedas „Techninė specifikacija“ yra neteisėtas, parengtas pažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

5.                      Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ yra nurodyta, kad balai skiriami už tiekėjo pasiūlytą kainą ir reagavimo laikus į mažo, vidutinio ir didelio svarbumo gedimus. Tačiau nei pirkimo sąlygose, nei pirkimo sutarties projekte nėra apibrėžiama, kas yra laikoma reagavimo laiku – ar gedimo užregistravimas, ar gedimo priežasties nustatymo pradžia, ar gedimo priežasties nustatymo pabaiga, ar gedimo pašalinimas. VPĮ yra numatyta, kad visi pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Šiuo atveju, ieškovės nuomone, tam, kad visi tiekėjai pirkimo sąlygas suprastų vienodai, o taip pat kad perkančioji organizacija visų tiekėjų pasiūlymus vertintų pagal tas pačias sąlygas, būtina aiškiai apibrėžti reagavimo laiko sąvoką. 

6.                      Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės patvirtino, jog skelbė pirkimą, siekdama įsigyti išimtinai TETRA ir NXDN NEXEDGE technologijų tinklo nuomos paslaugas, nes būtent šios technologijos įrangą atsakovė naudoja šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, visi atsakovės teiginiai dėl galimybės teikti „lygiavertį pasiūlymą“ tėra formalumas, nes atsakovės turima įranga negalėtų palaikyti jokios kitos (lygiavertės) technologijos nuomos paslaugų. Ieškovės įsitikinimu, pagal dabartinę techninę specifikaciją tiekėjų konkurencija yra visiškai eliminuota, siekiama tik imituoti pirkimo procedūrą, kad pirkimo sutartį būtų galima vėl pasirašyti su vieninteliu proteguojamu tiekėju be jokios konkurencijos, t. y. trečiuoju asmeniu.  

II.       Atsakovės argumentai

7.                      Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo: 1) civilinės bylos dalį (pagal ieškovės ieškinio antrąjį reikalavimą dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo) nutraukti; 2) nusprendus nenutraukti civilinės bylos dalies pagal ieškovės ieškinio antrąjį reikalavimą dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo – prašo ieškinį atmesti.

8.                      Atsakovė 2022 m. vasario 8 d. pateikė prašymą nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės antrąjį ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas ir pirkimą nutraukti. Atsakovė šį prašymą prašė spręsti dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje teigia, jog ji atsakovei pateikė pretenziją, kurią atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti. Be to, ieškovė ieškinyje teismo prašo iš esmės išnagrinėti atsakovei teiktos pretenzijos turinį, t. y. išspręsti klausimą dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo ir pirkimo nutraukimo. Atsakovės nuomone, antrasis ieškovės ieškinio reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas tik tada, jeigu atsakovės sprendimas atsisakyti nagrinėti ieškovės pirkime teiktą pretenziją būtų pripažintas neteisėtu. Kitaip tariant, atsakovės nuomone, ieškovės ieškinyje suformuotų reikalavimų teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, kartu nagrinėti negali. Atsižvelgiant į tai, visų pirma, prieš sprendžiant ginčą iš esmės, t. y. nagrinėjant pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo klausimą, turi būti išspręstas ieškovės suinteresuotumo (ne)buvimo ir teisės teikti pretenziją (ne)turėjimo klausimas.

9.                      Atsakovė prašyme dėl bylos nutraukimo nurodo, kad ieškovė kaltina atsakovę šališkumu, konkurencijos ribojimu, formalaus pirkimo vykdymu. Nepaisant to, ieškovė su ieškiniu į bylą taip ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji atitinka pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (teisę naudotis radijo dažnius (kanalus) atsakovės nurodytose savivaldybėse ir kt.). Taigi, atsakovės nuomone, ieškovė nei teikdamas pretenziją, nei reikšdama ieškinį teisme neįrodė savo suinteresuotumo ar galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nepaneigė atsakovės gautų duomenų apie tai, kad ieškovė objektyviai neturi teisės teikti pirkimu perkamas paslaugas. Taigi, visiškai akivaizdu, kad ieškovė objektyviai negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Be to, ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad ji kvalifikacinius reikalavimus gali pagrįsti pasitelkusi kitus subjektus. Ieškovė nepateikia jokių duomenų ar įrodymų apie ketinimą ar realią galimybę tokia teise pasinaudoti. Mano, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai dėl atsakovės sprendimo palikti pretenziją nenagrinėtą yra nepagrįsti.

10.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį papildomai nurodo, kad ji neturėjo pareigos, gavusi pretenziją, informuoti ieškovę apie procedūrų sustabdymą. Pažymėjo, kad atsakovė buvo sustabdžiusi procedūras ir jokių veiksmų pirkimo procedūrose nebuvo atlikta. Atsakovės kreipimasis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą užtikrino kvalifikuotą ieškovės pretenzijos peržiūros procedūrą ir veiksmingą jos teisių gynybą. Atsakovė ieškovę apie pretenzijos nagrinėjimo termino atidėjimą informavo. Tai, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad ji neatliko jokių procedūrinių pažeidimų, nagrinėdama ieškovės pretenziją.

11.                      Dėl pirkimo sąlygų 1 priedu „Techninės specifikacija“ numatytų reikalavimų atsakovė nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, jose nėra jokių nuorodų į konkretaus tiekėjo produktą ar sąlygų bei reikalavimų, orientuotų į konkretų tiekėją. Atsakovė parengė pirkimo sąlygas bei jose nustatytus reikalavimus, siekdama išsirinkti patikimus tiekėjus, galinčius pateikti tinkamus gaminius, atsižvelgdama į savo dabartinę padėtį, sveikatos paslaugų tiekimo srityje. Atsakovė nustatė objektyvius ir pagrįstus reikalavimus Techninėje specifikacijoje. Pažymėjo, kad TETRA yra Europinis standartas, skirtas radijo stočių sistemai, profesionali nešiojamos radijo stoties ir dvipusio siųstuvo imtuvo specifikacija. Kitaip tariant, tai nėra konkretus produktas, siūlomas tik trečiojo asmens. Trečiasis asmuo tiesiog turi sistemą, kuri atitinka TETRA standartą. NEXEDGE yra skaitmeninė dvipusė radijo ryšio sistema, kurią vėlgi gali diegti bet kuris tiekėjas. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė šiuo metu turi tam tikrą galinio ryšio įrangą, kurios dalis remiasi TETRA technologija, kita dalis – NXDN NEXEDGE technologija.  Kadangi atsakovė turi galinio ryšio įrangą, kuri veikia konkrečios technologijos tinkluose, todėl ir reikalavimas pirkimo objektui yra formuluojamas atsižvelgiant į atsakovės turimą fizinę infrastruktūrą. Be to, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose aiškiai įvardino, kad priimami ir lygiaverčiai pasiūlymai. Tiekėjas, siūlantis lygiavertį pirkimo objektą, turi pateikti perkančiajai organizacijai priimtinus tai patvirtinančius įrodymus apie lygiavertiškumą. Šiuo atveju ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad jo siūlomas ryšio sprendimas yra lygiavertis, tik nurodo, kad teoriškai būtų galima naudoti ir kitokias ryšio sistemas, visiškai ignoruodama, kokia yra faktinė atsakovės situacija. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai vertintų gaunamus pasiūlymas ir (ar) nepriimtų lygiaverčių pasiūlymų. Natūralu, kad ieškovė nori dalyvauti ir siūlyti savo sprendimus, tačiau atsakovė negali būti verčiama iš esmės keisti visą savo infrastruktūrą tik todėl, kad ieškovė neturi galimybės pasiūlyti reikiamos paslaugos.

12.                      Atsakovė nesutinka, kad yra neaiškus pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nurodymas, kad balai skiriami už tiekėjo pasiūlytą kainą ir reagavimo laikus į mažo, vidutinio ir didelio svarbumo gedimus. Atsakovės nuomone, ieškovė, būdama savo srities specialiste, neabejotinai puikiai suvokia atsakovės keliamus reikalavimus, t. y. ieškovė suvokia, kad atsakovė, nustatydama reikalavimą „reagavimo laikas“ laiko, kad tai yra laiko momentas nuo to laiko momento, kai atsakovė suderintomis priemonėmis kreipėsi į tiekėją ir informavo apie gedimą iki to laiko momento, kai tiekėjas gavęs atsakovės kreipimąsi jį užregistravo ir informavo perkančiąja organizaciją, kad eina ieškoti jo priežasčių ir spręsti gedimą. Atsakovė teigia, kad iš pirkimo sąlygų akivaizdu, kad reagavimo laikui suteikiami trumpi terminai ir apima tik gedimo užregistravimą, o ne priežasčių nustatymą ar tuo labiau jo pašalinimą.

13.                      Atsakovė triplike papildomai nurodo, kad ieškovė, ginčydama pirkimo sąlygų teisėtumą, privalo įrodyti, kaip pirkimo sąlygos konkrečiai pažeidžia būtent jos subjektinę teisę dalyvauti pirkime arba jį laimėti, arba kaip nors kitaip konkrečiai pažeidžia pretenziją teikiančio tiekėjo teises. Tik įrodžius šias aplinkybes, ieškovei pripažįstama teisė ginčyti atsakovės sprendimus. Tuo tarpu ieškovė šiuo atveju kelia klausimą dėl atsakovės sprendimų teisėtumo, atsižvelgdama į bendruosius viešųjų pirkimų principus. Ieškovė nenurodo savo, kaip individualaus tiekėjo subjektinių teisių pažeidimo, kuris sudaro prielaidą ginčyti atsakovės veiksmus.

14.                      Dėl Techninės specifikacijos sąlygų papildomai nurodo, kad atsakovei nekyla pareiga pirkimu užtikrinti, kad rinkoje radijo ryšio tinklų nuomos paslaugas būtinai teiktų keli ar keletas tiekėjų. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi nei pirkimo sąlygose nurodyto, nei lygiaverčio pasiūlymo, neturi leidimo teikti paslaugas ir vis tiek piktybiškai teigia, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Atsakovė jokia forma niekada neslėpė, kad dabartinė jos sistema veikia TETRA ir NEXEDGE technologijų tinkle. Ir būtų tiesiog neatsakinga ir neefektyvu iš atsakovės pusės neieškoti rinkoje pasiūlymų, kurie technologiškai tiktų jau su esama įranga, į kurią investuoti dideli pinigai. Atitinkamai atsakovė neturi pareigos pirkti tokio radijo ryšio tinklo nuomos paslaugas, kurios neveiks jos turimuose galiniuose įrenginiuose, nes tai neatitiktų viešojo pirkimo tikslo įsigyti tai, kas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.

15.                      Atsakovė triplike papildomai pažymėjo ir tai, kad ieškovė nesikreipė į ją, prašant paaiškinti ar patikslinti sąlygas. Tokia teisė ir galimybė yra įtvirtinta pirkimo sąlygose. Mano, kad pretenzijos palikimas nenagrinėtos negalėjo būti priežastimi nesikreipti dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo.

III.       Trečiojo asmens argumentai

16.                      Trečiasis asmuo su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo: nutraukti civilinę bylą ieškovei neturint ir neįrodžius teisinio suinteresuotumo ginčijamu viešuoju pirkimu arba spręsti kilusį ginčą pagal ieškovės ikiteisminėje ginčo stadijoje suformuluotus reikalavimus ir atmesti juos visa apimtimi, arba ieškovė ieškinį atmesti.

17.                      Nurodo, kad ieškovė privalo, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įrodyti teisinį suinteresuotumą ikiteisminėje stadijoje arba byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovė net nesiekia su tuo susijusių įrodymų pateikti teismui. Pažymėjo, kad ieškove negali ginti trečiųjų asmenų teisių, o teisės aktai nesuteikia ieškovei teisės ginti viešąjį interesą. Ieškovei neįrodžius, kad ji turi teisinį suinteresuotumą, civilinė byla turi būti nutraukiama. Šioje byloje ieškovė net nesiekė pateikti teismui įrodymų, jog atsakovės sprendimas dėl ieškovės neturimo teisinio suinteresuotumo yra pažeidžiantis jos teises, t. y. jog ieškovė bent teoriškai galėtų teikti atsakovės perkamas paslaugas. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškove, kad atsakovė, palikdama jos pretenziją nenagrinėtą, atliko neteisėtą pirminį (preliminarų) ieškovės kvalifikacijos įvertinimą. Mano, kad ieškovės elgesys (neveikimas nepateikiant pasiūlymo pirkime) patvirtina, kad pasitelkti subtiekėjų ar jungtinės veiklos partnerių ieškovė nesiekė ir nesiekia. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, gavusi ieškovės pretenziją buvo sustabdžiusi pirkimo procedūras. Atsakovė neatliko jokių neleistinų veiksmų pirkimo sustabdymo laikotarpiu.

18.                      Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje nurodė skirtingus reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimai dar ir dėl šios priežasties negali būti patenkinti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė pretenzijoje nekėlė reikalavimų pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nutraukti pirkimo procedūrą. Tai, trečiojo asmens nuomone, yra nauji materialiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų spręsti tik dėl tų ieškovės reikalavimų, kurie buvo pareikšti ikiteisminėje ginčo stadijoje. Tokiu būdu būtų įgyvendintas ir viešųjų pirkimų koncentruotumo principas, kadangi atsakovė, nenutraukus pirkimo procedūros, pagal teismo sprendimą byloje galėtų patikslinti pirkimo sąlygas, o ieškovė turėtų galimybę pateikti pasiūlymą.

19.                      Pažymi, kad ieškovė nei pretenzijoje, nei procesiniuose dokumentuose nenurodo, kurie konkrečiai pirkimo sąlygų techniniai reikalavimai tariamai riboja konkurenciją ir kokiu būdu jie turėtų būti pataisyti (pakeisti). Šiuo atveju atsakovės tikslas yra įsigyti tai, ko reikia. Tiekėjų pareiga elgtis atidžiai ir sąžiningai. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės veiksmai, abstrakčiai kvestionuojant pirkimo reikalavimus, laikytini neatitinkančiais keliamo atidumo ir rūpestingumo reikalavimų.

20.                      Ieškovė nesiekia įrodinėti galimo pasiūlymo lygiavertiškumo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė konkrečias ir techniniais duomenimis apie turimą atsakovės įrangą pagrįstas faktines aplinkybes, kuriomis pagrindžiami technine prasme tikslūs ir specifiniai Techninės specifikacijos reikalavimai. Ieškovei buvo ir yra žinoma, jog pirkimo objektas yra specifinis ir susiję su konkrečiomis techninėmis savybėmis pasižyminčių sistemų nuomos paslaugomis. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad lygiaverčiai sprendiniai atsakovės yra priimama. Taigi, jokių ribojimų dėl konkrečių modelių, šaltinių ar procesų pirkime nebuvo. Ieškovė, siekdama pagrįsti nesąžiningos konkurencijos ribojimą, turėjo įrodyti, jog siekė pasitelkti atsakovės perkamų sistemų (TETRA ar NXDN NEXEDGE tinklų) nuomos paslaugų teikimui būtinus partnerius (gamintojus, subtiekėjus ir kt.) ir tokiu būdu pasiūlyti atsakovei savo paslaugas, tačiau to nepadarė. Atitinkamai atmestini ieškovės reikalavimai dėl tariamo konkurencijos ribojimo Techninės specifikacijos nuostatomis. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė spekuliuoja ir elgiasi nesąžiningai, nurodydama nepagrįstus teiginius dėl tariamų trečiojo asmens protegavimo atvejų. Pati ieškovė yra konkrečių perkančiųjų organizacijų, tokių kaip Bendrasis pagalbos centras, ilgametė tiekėja ir jau daugelį metų pakartotinai laimi jų skelbiamus viešuosius pirkimus.

21.                      Ieškovė ieškiniu deklaratyviai kvestionuoja ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuose naudojamos sąlygos „reagavimo laikas“. Ieškovė nepateikia jokių teisinių argumentų ar pavyzdžių iš kitų viešųjų pirkimų, kuriais vadovaujantis „reagavimas“ galėtų apimti gedimo nustatymo ar gedimo pašalinimą. Be to, jeigu ieškovei iš tiesų nebuvo aišku, ji galėjo pasinaudoti teise ir atsakovei pateikti klausimą dėl tariamai neaiškios sąvokos turinio paaiškinimo. Pažymėjo, kad pirkimo sąlygų neaiškumas kaip objektyvi aplinkybė turi būti pagrįstas logiškais ar aiškiais teisiniais argumentais. Tuo tarpu vienintelės tiekėjos (šiuo atveju ieškovės) spekuliacijos dėl galimo turinio savaime neįrodo ir negali įrodyti sąlygos neaiškumo.

IV.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

22.                      Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog tam, kad ūkio subjektas galėtų pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, jam nėra būtina pateikti pasiūlymo viešajame pirkime, t. y. jam nebūtina būti viešojo pirkimo dalyviu. Perkančioji organizacija negali iš anksto apriboti tam tikriems tiekėjams galimybę dalyvauti viešajame pirkime, pareziumuodama, kad jie negali teikti ar neteikia joms reikalingo objekto. Juolab, kad šiuo atveju pirkimo sąlygų 63 punkte buvo nustatyta, kad teikėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytas kvalifikacijos reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tarnyba nurodo, kad tiekėjų kvalifikacijos tikrinimui ir pasiūlymų vertinimui yra numatytos atskiros stadijos pirkime. Be to, VPĮ nuostatose nėra numatyta išimtis nenagrinėti tiekėjų pretenzijų (palikti jas nenagrinėtas), jei perkančioji organizacija mano, kad tiekėjas neatitinka, pavyzdžiui, kvalifikacijos reikalavimų. Tokio pretenzijos palikimo nenagrinėjimo nėra įtvirtinto ir ginčo pirkimo sąlygose. Atsakovė neginčija fakto, kad pretenzija buvo pateikta laiku ir ji nebuvo pakartotinė. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kilo pareiga išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį pranešti ieškovei.  Šiuo atveju atsakovė ši anksto, net nesant pateikto ieškovės pasiūlymo, atliko ieškovės kvalifikacijos tikrinimą.

23.                      Tarnyba pažymėjo, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Šiuo atveju nėra galimybės patikrinti ar atsakovė buvo sustabdžiusi tinkamai pirkimo procedūras, nes byloje nėra pateiktų Viešojo pirkimo komisijos protokolų.

24.                      Tarnyba pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Techninės specifikacijos (ne)teisėtumo, turėtų būti atsižvelgiama į pirkimu ketinamų įsigyti paslaugų specifiką. Tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės visapusiškai įvertinti ir pateikti vienareikšmiškos išvados dėl konkrečios Techninės specifikacijos (ne)teisėtumo. Tarnyba pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju perkančioji organizacija, geriausiai žinodama viešojo pirkimo objektą, jo pobūdį, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atžvelgdama į konkretaus viešojo pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų viešojo pirkimo dokumentuose, turi teise nustatyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi. Perkančioji organizacija turi teisę spręsti dėl konkrečių pirkimo sąlygų nustatymo, nepažeisdama VPĮ nuostatų, nustatant nedviprasmiškas, užtikrinančius realią tiekėjų konkurenciją pirkimo sąlygas. Visgi, Tarnybai, susipažinus su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kyla klausimas ar šiuo atveju apskritai yra įmanomas lygiavertiškumas Techninės specifikacijos atžvilgiu.

25.                      Tarnyba nurodo, kad ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatytus kriterijus (2, 3 ir 4 kriterijus), kaip neaiškius ir dėl to neteisėtus, kadangi pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kas yra laikoma „reagavimo laikas“. Tarnyba šiuo atveju sutinka su ieškove, kad pirkimo sąlygose nėra pateikto paaiškinimo, kas yra laikytina reagavimo laiku, t. y. kokie paslaugų tiekėjo veiksmai turėtų patekti po šia sąvoka. Tai, kas yra „reagavimo laikas“ ir kaip jį reikia suprasti yra aišku tik atsakovei pateikus paaiškinimą atsiliepime. Tarnybos nuomone, ieškovės ginčijami pirkimo sąlygų neaiškumui galėjo būti pašalinti atsakovei išnagrinėjus ieškovės pateiktą pretenziją ir apie pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą) pašalinimą paskelbus CVP IS priemonėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

V.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė atviro tarptautinio konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 578891). Viešasis pirkimas buvo vykdomas pagal tarptautinio viešojo pirkimo „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų pirkimas“ atviro konkurso sąlygas (toliau – ir pirkimo sąlygos). Ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. SD-21-132 pateikė atsakovei pretenziją dėl atsakovės vykdomo atviro tarptautinio konkurso pirkimo sąlygų. Atsakovė 2022 m. sausio 14 d. pranešimu Nr. 10198424 ieškovės pateiktą pretenziją paliko nenagrinėtą. Atsakovė ieškovei sprendimą dėl jos pretenzijos palikimo nenagrinėta išsiuntė 2022 m. sausio 17 d.

27.                      Ieškovė su atsakovės sprendimu palikti pretenziją nenagrinėtą nesutiko, 2022 m. sausio 27 d. pateikė ieškinį teismui. Nurodė, kad atsakovė ieškovės 2022 m. sausio 10 d. pretenziją nenagrinėtą paliko nepagrįstai. Ieškovė ieškinyje prašo: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės priimtą sprendimą ieškovės pretenziją palikti nenagrinėtą; 2) pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus nestabdant pirkimo procedūrų po pretenzijos pateikimo; 3) pripažinti neteisėtomis atsakovės paskelbto viešojo konkurso pirkimų sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“ ir pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelę „Pasiūlymo vertinimo kriterijai“ ir pirkimą nutraukti. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą (jos dalį) nutraukti arba ieškovės ieškinį atmesti.

28.                      Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl: 1) atsakovės veiksmų, priimant sprendimą, kuriuo ieškovės pretenzija buvo palikta nenagrinėta, (ne)teisėtumo; 2) atsakovės veiksmų po ieškovės gautos pretenzijos (ne)teisėtumo; 3) pirkimo sąlygų, įtvirtintų 1 priede „Techninė specifikacija“ ir 6 priedo 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ (ne)teisėtumo.

29.                      Pažymėtina, kad atsakovė 2022 m. vasario 8 d. pateikė prašymą civilinės bylos dalį (pagal ieškovės reikalavimą pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir pirkimą nutraukti) nutraukti. Atsakovė teigia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir pirkimą nutraukti gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jeigu atsakovės sprendimas atsisakyti nagrinėti ieškovės pirkime teiktą pretenziją būtų pripažintas neteisėtu. Atsakovė tvirtina, kad šiuo atveju, prieš sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimų dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo ir pirkimo nutraukimo, visų pirma, turi būti išnagrinėtas ir atsakytas klausimas, ar atsakovė ieškovės pretenziją paliko nenagrinėta pagrįstai. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

30.                      CPK 4232 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu pretenziją atsisakyti nagrinėti, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia. 

31.                      Taigi, teisinis reglamentavimas, nurodytas sprendimo 30 punkte, patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurios metu, be kita ko, vertinami argumentai dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo atsisakyti nagrinėti pretenziją, gali: 1) nagrinėti bylą iš esmės (tuo atveju, jeigu pripažįsta, kad argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu pretenziją atsisakyti nagrinėti yra pagrįsti); 2) nutraukti bylą (tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti pretenziją, yra nepagrįsti).  

32.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje tvirtina, kad atsakovės priimtas sprendimas nenagrinėti jos pretenziją yra neteisėtas, prašo įvertinti atsakovės sprendime nurodytus argumentus. Be to, ieškovė, pripažinus atsakovės sprendimą, kuriuo jos pretenziją paliko nenagrinėtą, neteisėtu, prašo teismo išnagrinėti bylą iš esmės, t. y. įvertinti pretenzijoje nurodytus argumentus dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo, dėl kurių atsakovė, priimdamas ginčo sprendimą, taip ir nepasisakė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat į teisinį reglamentavimą, nurodytą sprendimo 30 punkte, atmeta atsakovės 2022 m. vasario 8 d. prašyme nurodytus argumentus, kad ieškovės ieškinyje suformuluoti reikalavimai negali būti išspręsti vienu metu. Teismo vertinimu, minėti ieškovės ieškinio reikalavimai ne tik gali, bet ir turi būti sprendžiami vienoje byloje ir vienu metu. Tik, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu teismo padarytas išvadas, t. y. tai, ar atsakovė pagrįstai ar nepagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją, teismo procesinis sprendimas gali būti skirtingas, t. y. arba byla išnagrinėta iš esmės, ieškinį patenkinant, patenkinant iš dalies ar atmetant, arba civilinė byla nutraukiama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, išaiškina, kad atsakovės 2022 m. vasario 8 d. pateikto prašymo atskirai, kaip teigia atsakovė,  nagrinėti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas minėtame atsakovės prašyme nurodytus argumentus vertins, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą.

Dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta (ne)pagrįstumo

33.                      Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės 2021 m. gruodžio 23 d. pretenziją paliko nenagrinėtą, nes vertino, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą. Atsakovė sprendime nurodė, kad ji, gavusi iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) atsakymą, nustatė, jog ieškovė nėra RRT pateikusi paraiškos skirti radijo dažnius (kanalus) ir RRT nėra išdavusi ieškovei leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriais būtų suteikta teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) Kauno, Alytaus, Tauragės apskrityse ir Marijampolės apskrities Šakių, Vilkaviškio savivaldybėse (toliau – ir Arealas) arba dalyje Arealo ir teikti elektroninių ryšių paslaugas. Atsakovė kartu su tripliku pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad prieš priimdama sprendimą dėl ieškovės pateiktos pretenzijos ji kreipėsi į RRT dėl informacijos pateikimo. Be to, atsakovė pateikė ir duomenis, patvirtinančius, kad gavo iš RRT 2021 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. VP7-219 (15.31).

34.                      Ieškovės nuomone, atsakovės priimtas sprendimas palikti jos pretenziją nenagrinėtą yra neteisėtas. Ieškovė pažymėjo, kad ji pasiūlymo atsakovei nebuvo pateikusi. Ieškovė, pateikdama 2021 m. gruodžio 23 d. pretenziją, įrodinėjo, kad ji negali pateikti pasiūlymo, nes pirkimo sąlygos yra neteisėtos, neaiškios, apribojančios jos galimybę dalyvauti pirkime, t. y. pažeidžia jos subjektines teises.  Pretenzija ji siekė, kad pirkimo sąlygos būtų pakeistos taip, kad ir ji galėtų dalyvauti pirkime. Atsakovė nepagrįstai paliko pretenziją nenagrinėtą, atlikusi išankstinį ieškovės, kaip tiekėjos, kvalifikacijos įvertinimą. Pabrėžė ir tai, kad pirkimo sąlygose pati atsakovė yra nurodžiusi, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė, palikdama jos pretenziją nenagrinėtą, iš esmės apribojo ieškovės teises ir galimybes pateikti pasiūlymą pirkime, pasitelkiant kitus ūkio subjektus. Be to, pažymėjo ir tai, kad pateikta ieškovės pretenzija nebuvo išnagrinėta per teisės aktuose įtvirtintus terminus. Tokiais veiksmais atsakovė užkirto kelią ieškovei dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymą.

35.                      CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Taigi, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją.

36.                      Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis).

37.                      VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ nenustatyta perkančiųjų organizacijų teisė atidėti gautų pretenzijų nagrinėjimą, kadangi sureguliuotos tik pretenzijos išnagrinėjimo ar nenagrinėjimo situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-680/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad vis dėlto galimos situacijos, kai, konkrečiu atveju siekiant užtikrinti kvalifikuotą peržiūros procedūrą ir veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių gynybą, dėl objektyvių priežasčių (būtinumo iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus ar kitaip patikrinti pretenzijoje nurodytus argumentus, kreiptis į kompetentingas institucijas ir pan.) perkančioji organizacija turės imtis aktyvių veiksmų ir dėl to pretenzija bus nagrinėjama ilgiau nei VPĮ nustatytos 6 (šešios) darbo dienos. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo informuoti pretenziją pateikusį tiekėją apie užsitęsusį jos nagrinėjimą, o ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai perkančioji organizacija išnagrinėja pretenziją ir pateikia atsakymą tiekėjui, nes tik nuo šios dienos tiekėjui tampa žinomi perkančiosios organizacijos nesutikimo su jo reikalavimais (jų dalimi) pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).

38.                      Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 37 punkte, darytina išvada, kad perkančiajai organizacijai nepateikus atsakymo tiekėjui į pretenziją laiku, ji turi tiekėją apie tai informuoti, nurodydama priežastis. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija neinformuoja tiekėjo apie užsitęsusį pretenzijos nagrinėjimą, tai turi prisiimti tokio sprendimo galimas pasekmes – tiekėjai gali nuspręsti kreiptis į teismą, jeigu perkančioji organizacija per VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos (VPĮ 102 straipsnio 2 dalis).

39.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po ieškovės 2021 m. gruodžio 23 d. pretenzijos gavimo, atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. atsiuntė ieškovei raštą Nr. SD-21-132, kuriame nurodė, jog ji  kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad šios pateiktų savo nuomonę dėl ginčo objekto klausimais. Pažymėjo, kad, kai tik gaus kompetentingų institucijų nuomones, tai nedelsdama vertins tiekėjos pateiktą pretenziją ir priims sprendimą dėl jos. Ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS) parašė paklausimą atsakovei ir paprašė pateikti informaciją, kada ir kokioms kompetentingoms institucijoms buvo išsiųsti raštai dėl pretenzijoje nurodytų motyvų. Perkančioji organizacija į ieškovės minėtą raštą atsakymo nepateikė. Be to, nustatyta ir tai, kad 2022 m. sausio 14 d. ieškovė per CVP IS priemones parašė dar vieną paklausimą, kuriame priminė, kad negavo atsakymo į 2021 m. gruodžio 31 d. paklausimą ir kad pirkimo procedūros nėra sustabdytos, o pasiūlymo pateikimo terminas vis dar numatytas 2022 m. sausio 17 d. Atsakovė atsakymo į pretenziją taip pat nepateikė. 2022 m. sausio 17 d. ieškovė per CVP IS gavo atsakovės 2022 m. sausio 14 d. priimtą sprendimą, kuriuo jos pretenzija buvo palikta nenagrinėta.

40.                      Taigi, nagrinėjimu atveju nustatyta, kad atsakovės sprendimas palikti ieškovės pretenzija nenagrinėtą buvo priimtas ilgiau nei per VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 dienų darbo terminą. Nepaisant to, teismo vertinimu, tokių atsakovės veiksmų nėra pagrindo per se (savaime) laikyti neteisėtais. Kaip minėta sprendimo 39 punkte, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad atsakovė ieškovę apie tai, kad dėl jos pateiktos pretenzijos nebus priimtas sprendimas laiku, informavo ir tą padarė tinkamai. Be to, nurodė ir tai, kad sprendimas nėra priimtas, nes atsakovė kreipėsi į kompetentingas institucijas. Teismas pažymi, kad nei VPĮ, nei suformuotoje kasacinio teismo praktikoje nėra numatyta, kad perkančioji organizacija privalo tiekėją apie laiku nepriimtą sprendimą dėl pateiktos pretenzijos informuoti daugiau nei vieną kartą. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė ieškovei nepateikusi atsakymo į jos antrą kartą, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d., rašytą paklausimą atliko neteisėtus veiksmus. 

41.                      Atsižvelgdamas  į tai, kas nurodyta sprendimo 37–40 punktuose, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovė, priimdama sprendimą dėl jos pateiktos pretenzijos ne per VPĮ nustatytą terminą, atliko neteisėtus veiksmus. Juolab, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti teise į teisminę gynybą, pareikšti ieškinį, be kita ko, ieškinyje nurodyti ir argumentus, susijusius su atsakovės veiksmų (ne)teisėtumu, jai kreipiantis į RRT. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės sprendimą dėl jos pateiktos pretenzijos jai išsiuntė 2022 m. sausio 17 d. Pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė ieškinį teismui per Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko pateikė 2022 m. sausio 27 d. Teismas sprendė, kad ieškovė VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto 10 dienų termino nepraleido, todėl ieškinį priėmė.

42.                      Kaip minėta sprendimo 34 punkte, ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu palikti jos pretenziją nenagrinėtą, nurodė ir tai, kad atsakovė, neteisėtai ir nepagrįstai atlikusi išankstinį ieškovės kvalifikacijos vertinimą, neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė ieškovės nelaikyti suinteresuotu tiekėju pirkime. Be to, atsakovė tokiu būdu ieškovei neteisėtai užkirto kelią dalyvauti pirkime ir pasinaudoti pirkimo sąlygų 63 punkte, taip pat VPĮ 49 straipsnyje įtvirtinta teise remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, įrodinėjant kvalifikaciją. Teismas su šiais ieškovės argumentais iš esmės sutinka.

43.                      Pažymėtina, kad VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią perkančiosios organizacijos privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios: 1) gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos; 2) pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų; 3) pretenzija nėra teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ar atlikto veiksmo. Taigi, perkančioji organizacija pareigą nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas turi tik tais atvejais, kai tenkinamos visos pirmiau nurodytos sąlygos. 

44.                      Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi tiekėjo pateiktą pretenziją, gali nuspręsti priimti tokius sprendimus: 1) pretenziją tenkinti visiškai arba iš dalies; 2) pretenzijos netenkinimo atveju – arba pretenziją atmesti, arba palikti nenagrinėta.  Taigi, perkančioji organizacija iš esmės turi teisę palikti tiekėjo pateiktą pretenziją nenagrinėtą. Nepaisant to, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė ieškovės pretenziją paliko nenagrinėtą neteisėtai ir nepagrįstai.

45.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Teismo vertinimu, perkančioji organizacija taip pat turi vadovautis minėta kasacinio teismo, vertindama tai, ar tiekėjas turi suinteresuotumą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą. 

46.                      Taigi, sprendžiant klausimą dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (ne)turėjimo tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijoje, turi būti nustatinėjamos sprendimo 45 punkte nurodytos dvi sąlygos ir (ar) jų (ne)buvimas. Minėtas sąlygas gali nustatinėti tiek teismas, tiek perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pretenziją. Ir tik, įvertinus minėtų sąlygų (ne)buvimą, galima padaryti išvadą apie tiekėjų suinteresuotumo inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą (ne)turėjimą. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su atsakovės 2022 m. sausio 14 d. sprendimu palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą, daro išvadą, kad atsakovė kasacinio teismo nurodytų sąlygų, sprendžiant klausimą dėl tiekėjo suinteresuoto (ne)turėjimo,  visiškai netyrė ir nesiaiškino, o neteisėtai ir nepagrįstai, atliko išankstinį ieškovės, kaip tiekėjos, atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimą. Šią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodytų motyvų ir argumentų.

47.                      VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Teismas pažymi, kad tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams yra vertinama ne pretenzijos pateikimo (gavimo) momentu. Tiekėjo kvalifikacijos patikrinimui ir vertinimui, kaip nurodyta ir Tarnybos išvadoje, viešuosiuose pirkimuose yra numatytos atskiros procedūros ir stadijos.  Pavyzdžiui, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš tiekėjo pasiūlymo duomenų perkančiajai organizacijai nėra aišku, ar tiekėjas šią kvalifikaciją turi (pavyzdžiui, tiekėjas pateikė pirkimo sąlygose reikalaujamo projekto dalies vadovo atestatą, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs), perkančioji organizacija privalo į tiekėją kreiptis ir prašyti šiuos duomenis paaiškinti, patikslinti. Atitinkamai, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laimėjusiu gali būti pripažintas tik tas tiekėjas, kuris, be kita ko, atitinka perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Pažymėtina, kad ginčo atveju pirkimo sąlygų 106.2 papunktyje yra nurodyta, kad perkančioji organizacija, be kita ko, patikrina ar pasiūlymą pateikęs tiekėjas (ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi ir subtiekėjai – jei taikoma) atitinka kvalifikacijos reikalavimus. Be to, ginčo pirkimo sąlygų 107 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu, nagrinėjant pateiktus pasiūlymus, perkančioji organizacija nustato, kad tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašo tiekėją šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės.

48.                      Taigi, tiek iš sprendimo 47 punkte minėtų VPĮ nuostatų, tiek iš ginčo pirkimo sąlygų, darytina išvada, kad tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams tikrinamas ir vertinimas iš esmės yra susijęs su tiekėjo pasiūlymo pateikimu, t. y. perkančioji organizacija tikrina tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams tik gavusi jo pasiūlymą. Nei VPĮ, nei pirkimo sąlygos nenumato perkančiosios organizacijos teisės ir (ar) pareigos tikrinti tiekėjų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams tiekėjo pretenzijos pateikimo metu, ką šiuo atveju atsakovė padarė. Be to, nei VPĮ, nei pirkimo sąlygos nenumato perkančiajai organizacijai teisės palikti tiekėjų pretenziją nenagrinėtą tuo pagrindu, jeigu, kartu su pretenzija, nebuvo pateikti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinantys dokumentai ir informacija. Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pretenziją gali pateikti ne tik tiekėjas, kuris pateikė pasiūlymą, bet ir tiekėjas, kuris pasiūlymo dėl vienų ar kitų priežasčių nėra pateikęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

49.                      Šiame kontekste papildomai pažymėtina ir tai, kad pirkimo sąlygų 63 punkte yra numatyta, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pagal VPĮ 49 straipsnį, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Šiais ūkio subjektais laikomi ir fiziniai asmenys, kuriuos pirkimo laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju tiekėjas ar jo pasitelkiamas ūkio subjektas įdarbins. Be to, pirkimo sąlygų 64 punkte numatyta, kad tiekėjas, pageidaujantis remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, privalo juos nurodyti pasiūlyme ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad per visą sutarties vykdymo laikotarpį ūkio subjekto, kurio pajėgumais jis remiasi, ištekliai tiekėjui bus prieinami sutarties vykdymo metu. Tikrindama, ar tiekėjui bus prieinami kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, turimi ištekliai, perkančioji organizacija iš jo priima bet kokias tai patvirtinančias priemones. Taigi, iš ginčo pirkimo sąlygų nustatyta, kad perkančioji organizacija leido tiekėjams remtis kitų subjektų pajėgumu tam, kad įrodyti atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Nepaisant to, atsakovė, priimdama sprendimą dėl ieškovės pretenzijos, vertino tik pačios ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Tokiu būdu, kaip teisingai nurodo ieškovė ieškinyje, atsakovė savo veiksmais užkirto kelią ieškovei remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant patvirtinti atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.

Dėl pirkimo procedūrų (ne)stabdymo teisėtumo

50.                      Ieškovė teigia ir tai, kad atsakovė pažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalį nuostatas, nes gavusi ieškovės pretenziją nesustabdė pirkimo procedūrų iki tol, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas ir atitinkamai nenukėlė pasiūlymo pateikimo termino. Ieškovės nuomone, atsakovė tokiais savo veiksmais siekė dirbtinai apriboti konkurenciją ir faktiškai užkirsti kelią pateikti ieškovei pasiūlymą byloje.

51.                      VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Pažymėtina, kad pirkimų procedūrų sustabdymas reiškia, kad kol nagrinėjama pretenzija dėl šio pirkimo jokie kiti sprendimai nepriimami (nesudaroma sutarties, neatplėšiami (elektroniniai) vokai su pasiūlymais ir pan.), kol pretenzija nebus išnagrinėta ir kol nebus priimtas sprendimas. Ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus iki pretenzijos išnagrinėjimo momento. Pažymėtina, kad VPĮ perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareiga informuoti tiekėjus apie pirkimo procedūros stabdymą, kai yra gauta pretenzija. Informuoti tiekėjus privaloma tik apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos ir pasikeitusius pirkimo procedūrų terminus (VPĮ 103 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsakovė ieškovę tiek apie priimtą sprendimą dėl pateiktos pretenzijos, tiek apie pasikeitusius sprendimo priėmimo terminus informavo. Atsakovė šiuos veiksmus, teismo vertinimu, atliko tinkamai.

52.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, daro išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti išankstinį ieškovės atitikties kvalifikacijos reikalavimams įvertinimą ir palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą, kaip pateiktą tiekėjo, kuris neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Atsakovė, kaip minėta sprendimo 46 punkte, prieš padarydama išvadą dėl ieškovės kaip tiekėjos suinteresuotumo (ne)turėjimo, turėjo įvertinti sprendimo 45 punkte nurodytų sąlygų (ne)buvimą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės pretenzijoje nurodyti argumentai, kuriais ieškovės pretenzija buvo palikta nenagrinėta, yra nepagrįsti ir neteisėti.

53.                      Teismas pažymi, kad nagrinėjimu atveju ieškovė neprašė atsakovės priimtą sprendimą dėl jos pretenzijos palikimo nenagrinėtos panaikinti. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019). Tuo tarpu, kaip minėta sprendimo 30 punkte, CPK 4232 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu pretenziją atsisakyti nagrinėti, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

54.                      Teismas nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, iš esmės sutinka su ieškovės nurodytais argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su priimtu atsakovės sprendimu pretenziją palikti nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, spręstina, kad civilinė byla turi būti nagrinėjama iš esmės.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą (ne)turėjimo

55.                      Teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl ieškovės pretenzijos palikimo nenagrinėta pagrindo, bet ir dėl ieškovės teisės su ieškiniu kreiptis į teismą, t. y. dėl tiekėjo suinteresuotumo kreiptis į teismą (ne)turėjimo. Ieškovės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai ginčija tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Teismas atsižvelgdamas į tai, sprendžia toliau pasisakyti dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pirkimo sąlygų ginčijimo (ne)turėjimo.

56.                      Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją; Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Medeval, C-166/14).

57.                      Pagrindiniai kasacinio teismo praktikos aspektai, susiję su tiekėjų teisės kreiptis į teismą (ne)turėjimu yra apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019. Teismas, vertindamas ieškovės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, vadovaujasi minėtoje kasacinio teismo praktikoje pateiktais apibendrinimais. Be to, minėtoje kasacinio teismo praktikoje yra pateiktas ir išaiškinimas, nurodytas ir šio sprendimo 45 punkte, t. y. kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.

58.                      CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

59.                      Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pretenzijos turinio (pretenzijos 2 punktas) ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė turėjo interesą dalyvauti ginčo pirkime. Ieškovė pretenzijoje buvo nurodžiusi, kad ji yra informacinių technologijų įmonė, kuri jau ilgą laiką sėkmingai specializuojasi kritinių situacijų sprendimų kūrime, diegime, vystyme ir priežiūroje. Ieškovė nurodė ir tai, kad, pasitelkusi tarptautines bendroves ir specialistus, yra suinteresuota būti pajėgi pasiūlyti perkančiajai organizacijai perkamas paslaugas. Teismas, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus ieškovės argumentus, konstatuoja, kad ieškovė yra tinkamas asmuo kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas. 

60.                      Vis dėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu, nes jo ieškovė procese neįrodė.

61.                      Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pretenzijos turinio ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu tik tai, kad ieškovė, prašydama pakeisti ir (ar) panaikinti pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninės specifikacija“, akcentuoja tai, kad, jos nuomone, Techninės specifikacijos rengėjai tinkamai neįvertino viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, nes Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai išdėstyti ne atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, o į konkretaus tiekėjo siūlomo ryšio technologines galimybes – perkama NXDN NEXEDGE tinklo nuoma, kurios paslaugą Lietuvoje teikia vienintelė įmonė (nagrinėjamu atveju – trečiasis asmuo). Neginčytina, kad Techninės specifikacijos nuostatomis, kuriose įtvirtintos konkrečios naudotinų prekių, įrenginių ar procesų nuorodos, potencialiai ribojama tiekėjų konkurencija, tačiau pažymėtina, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų konkurentų teises. Tai, kad tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes viešąjį interesą įpareigotos ginti valstybės valdžios institucijos, yra išaiškinta ir sprendimo 57 punkte minėtoje kasacinio teismo praktikoje. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Todėl ieškovės išdėstytos prielaidos apie tariamai pažeistas visų kitų tiekėjų teises ir apribotą konkurenciją nesudaro pagrindo spręsti esant jos teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas.

62.                      Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad ieškovė viso ginčo metu (tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijoje) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo pirkimo sąlygas, nepateikdama jokių bent kiek konkretesnių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, kad ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugas ir (ar) lygiavertį pasiūlymą. Juolab, kad galimybė tiekėjui pateikti lygiavertį pasiūlymą yra numatyta pirkimo sąlygų 25 punkte. Be to, ieškovė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose būtų keliami funkciniai reikalavimai, o ne technologiniai konkretaus vieno tinklo reikalavimai, reikiamas funkcijas būtų galima įgyvendinti dar ir kitais būdais – kito ryšio tinklo priemonėmis, pavyzdžiui, TETRA, panaudoti LTE technologijas ar apskritai naudotis VRM IRD žinybiniu radijo ryšio tinklu. Įvertinant ir tai, kad šio pirkimo objektas yra viešojo TETRA tinklo nuomos paslauga, viešojo NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslauga ir susijusios paslaugos (pirkimo sąlygų 34 punktas). Be to, įvertinant ir tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, jog ji turi įdiegusi tam tikrą galinio ryšio įrangą (86 vnt., kurie remiasi TETRA technologija ir gali būti prijungti tik prie viešojo TETRA tinklo ir 6 vnt., kurie remiasi NXDN NEXEDGE technologija ir gali būti prijungi tik prie viešojo NEXEDGE tinklo). Analogiški duomenys yra nurodyti ir pirkimo sąlygose (žr. pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninės specifikacija“ 2 punktą). Darytina išvada, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad atsakovė, suformuluodama pirkimo sąlygų 1 priede „Techninėje specifikacija“ reikalavimus, pažeidė jos teises ir pareigas ir tokiu būdu užkirto kelią jai, kaip tiekėjai, pateikti pasiūlymą pirkime.

63.                      Taigi, ieškovė, be bendrojo siekio (intereso) dalyvauti pirkime pagal pakeistas pirkimo sąlygas, nepagrindė argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ir (ar) pažeidimą.

64.                      Teismo vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad, nustatant ginčo pirkimo sąlygas, buvo pažeistos jos subjektinės teisės, nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisinį suinteresuotumą jas kvestionuoti. Nustatytos ir nurodytos  aplinkybės, išdėstyti teisiniai argumentai yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nėra subjektas, kuris gali ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant ieškinyje nurodytą viešąjį pirkimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys (visa apimtimi) atmetamas.

Dėl ginčo esmės (pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo)

65.                      Teismas, nepaisydamas padarytos išvados, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, sprendžia toliau pasisakyti ir dėl ginčo esmės, t. y. dėl pagrindinių ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su pirkimo sąlygų (ne)teisėtumu.

66.                      Pažymėtina, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje nurodyti reikalavimai yra skirtingi, todėl ši civilinė byla, jeigu ir nagrinėtina, tai turi būti nagrinėtina pagal ieškovės pretenzijoje suformuluotus reikalavimus.

67.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pretenzijoje reiškė tokius reikalavimus: 1) stabdyti pirkimo procedūras iki tol, kol bus nagrinėjama pretenzija; 2) pakeisti Techninės specifikacijos nuostatas, aprašančias konkretaus tinklo technines savybes, nurodant perkančiosios organizacijos poreikius ir siekiamą rezultatą; 3) numatyti aiškius ir racionalius terminus paslaugų teikimui; 4) aiškiai apibrėžti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jų sąvokas. Tuo tarpu ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašo: pripažinti neteisėtais atsakovės paskelbto viešojo konkurso „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų bei prekių pirkimas“ pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“ ir pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelę „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ ir pirkimą nutraukti.

68.                      CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad svarbiau, jog sutaptų pretenzijoje ir ieškinyje išdėstyti perkančiosios organizacijos sprendimų ir (ar) veiksmų neteisėtumą pagrindžiantys argumentai (pagrindai), negu pretenzijoje ir ieškinyje keliami reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016 ir kt.).

69.                      Teismas, įvertinęs pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškovės nurodyti argumentai tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje iš esmės yra analogiški. Nepaisant to, ieškovė ieškinyje reiškia kiek kitokius reikalavimus, nei pretenzijoje, t. y. prašo ne pakeisti pirkimo sąlygas, o prašo tas pačias pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir pirkimą nutraukti. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia trečiasis asmuo, ieškinyje kiek kitaip suformuluoti ieškovės reikalavimai, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti pagal pretenzijoje reiškiamus reikalavimus, kadangi pagrindiniai argumentai, kaip minėta anksčiau, yra iš esmės analogiški. Taigi, teismas toliau įvertinti pagrindinius ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, susijusius su ginčo esme, t. y. pirkimo sąlygų (ne)teisėtumu.

Dėl pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (ne)teisėtumo

70.                      Ieškovė teigia, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“  įtvirtinti reikalavimai yra neteisėti, parengti pažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimu ir skaidrumo principus, yra pritaikyti išimtinai konkretaus tiekėjo (trečiojo asmens) siūlomo ryšio technologinėms galimybėms. Ieškovė prašo pripažinti pirkimo sąlygas, t. y. 1 priedą „Techninė specifikacija“, neteisėtomis. Teismo vertinimu, remiantis ieškovės nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčijamas pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis.

71.                      VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019). Kitaip tariant, būtina įvertinti, ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) yra būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus.

72.                      Iš viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų kyla reikalavimas, kad techninės specifikacijos būtų parengtos taip, kad būtų tikslios, aiškios ir suprantamos potencialiems viešojo pirkimo dalyviams (t. y. tiekėjams). Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Kita vertus, tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinius kriterijus, įskaitant tiekėjų naudojamų įrenginių ir siūlomo pirkimo objekto atitiktį pirkimo sąlygoms, VPĮ bei kitoms imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

73.                      Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 71–72 punktuose, darytina išvada, kad nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo objektui, ji turi tai daryti nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi VPĮ 37 straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių.

74.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirkimu atsakovė siekia įsigyti viešojo TETRA tinklo nuomos paslaugą, viešojo NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugą ir susijusias paslaugas (pirkimo sąlygų 34 punktas). Reikalavimai pirkimo objektui nustatyti pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“. Kaip minėta, atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad ji turi galinio ryšio įrangą (86 vnt., kurie remiasi TETRA technologija ir gali būti prijungti tik prie viešojo TETRA tinklo ir 6 vnt., kurie remiasi NXDN NEXEDGE technologija ir gali būti prijungti tik prie viešojo NEXEDGE tinklo). Analogiški duomenys yra nurodyti ir pirkimo sąlygose (žr. pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2 punktą). Taigi, atsakovė turi tam tikrą galinio ryšio įrangą, kuri veikia konkrečiuose technologijos tinkluose. Atsakovė teigia, kad reikalavimas pirkimo objektui buvo suformuluotas, atsižvelgiant į turimą fizinę infrastruktūrą. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos.

75.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, neturi pagrindo daryti išvados, jog perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai pažeidžia, kaip teigia ieškovė, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimu ir skaidrumo principus, kitas VPĮ nuostatas. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu galėtų būti daroma priešinga išvada, teismas nenustatė. Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, jog esamoje situacijoje Techninėje specifikacijoje keliami reikalavimai buvo reikalingi ir pagrįsti perkamų paslaugų pobūdžių aspektu, t. y. tuo, kad atsakovė perka jau turimos ir naudojamos infrastruktūros, kuri remiasi NXDN NEXEDGE technologija ir gali būti prijungiamos tik prie viešojo NXDN NEXEDGE tinklo, nuomos paslaugas. Vien ieškovės subjektyvus ir abstraktus situacijos interpretavimas, neįvertinus pirkimo objekto, jo specifikos ir atsakovės turimos infrastruktūros, nesudaro pagrindo Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus pripažinti neteisėtais. Teismas atkreipia dėmesį, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtintas ir racionalaus viešiesiems pirkimams skirtų lėšų naudojimo siekis arba principinis viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

76.                      Šiame kontekste pažymėtina ir tai (kas, beje, nurodyta ir sprendimo 62 punkte), kad ieškovė viso ginčo metu (tiek ikiteisminėje, tiek teismo stadijoje) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo pirkimo sąlygas, nepateikdama jokių bent kiek konkretesnių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, kad ji neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugas. Be to, ieškovė, teismo vertinimu, tik deklaratyviai nurodė, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose būtų keliami funkciniai reikalavimai, o ne technologiniai konkretaus vieno tinklo reikalavimai, reikiamas funkcijas būtų galima įgyvendinti dar ir kitais būdais – kito ryšio tinklo priemonėmis, pavyzdžiui, TETRA, panaudoti LTE technologijas ar apskritai naudotis VRM IRD žinybiniu radijo ryšio tinklu. Juolab, kad, kaip ne kartą jau minėta, atsakovė turi įdiegusi fizinę infrastruktūrą, o šio ginčo pirkimo objektas yra viešojo TETRA tinklo nuomos paslauga, viešojo NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslauga ir susijusios paslaugos (pirkimo sąlygų 34 punktas).

77.                      Pažymėtina ir tai, kad VPĮ 37 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas draudimas atmesti tiekėjo pasiūlymą tuo atveju, jeigu tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos nurodytų techninių specifikacijų, tačiau tiekėjas pasiūlyme perkančiajai organizacijai įrodo, kad jo siūlomi sprendiniai yra lygiaverčiai. Be to, pirkimo sąlygų 25 punkte yra numatyta, kad jeigu pirkimo dokumentuose apibūdinant pirkimo objektą yra nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti (toliau šioje pastraipoje – nurodymas), tai yra laikytina, kad toks nurodymas yra pateiktas kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

78.                      Ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija, pirkimo sąlygų 25 punkte įtvirtindama, kad priima ir lygiaverčius pasiūlymus, tik imituoja skaidrumą. Ieškovės nuomone, visiškai aišku, kad jokie lygiaverčiai sprendimai nebus priimami, kadangi Techninėje specifikacijoje surašytos trečiojo asmens tiekiamo tinklo techninės savybės, o dalies paslaugų teikimui svarbios informacijos apskritai nėra. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji, kaip perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose aiškiai yra nurodžiusi, kad priimama ir lygiaverčiai pasiūlymai. Kita vertus, kaip jau ir minėta, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Techninės specifikacijos 1 punkto reikalavimas yra suformuluotas atsižvelgiant į šiuo metu jos turimą galinio ryšio įrangą, kurios dalis remiasi TETRA technologija, o kita dalis NXDN NEXEDGE. Tarnyba, teikdama išvadą, nurodė, kad atsakovei pateikus tokius, vienas kitam prieštaraujančius teiginius, kyla klausimas, ar apskritai įmanomas lygiavertiškumas Techninės specifikacijos reikalavimų atžvilgiu.

79.                      Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pirkimo jokie lygiaverčiai sprendimai nėra galimi. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad ginčo pirkime neįmanomas lygiaverčio pasiūlymo pateikimas Techninės specifikacijos suformuluotų reikalavimų atžvilgiu.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

80.                      Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimų kriterijai“ yra nurodyta, kad balai skiriami už tiekėjo pasiūlytą kainą ir reagavimo laukus į mažo, vidutinio ir didelio svarbumo gedimus. Tačiau niekur nei pirkimo sąlygose, nei pirkimo sutarties projekte nėra apibrėžiama, kas yra laikoma reagavimo laiku – ar gedimo užregistravimas, ar gedimo priežasties nustatymo pradžia, ar gedimo priežasties nustatymo pabaiga, ar gedimo pašalinimas. Mano, kad tam, jog visi tiekėjai pirkimo sąlygas suprastų vienodai, o taip pat tam, kad perkančioji organizacija visų tiekėjų pasiūlymus vertintų pagal tas pačias sąlygas, būtina aiškiai apibrėžti reagavimo laiko sąvoką.

81.                      Taigi, ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatytus kriterijus (2, 3 ir 4 kriterijus), kaip neaiškus ir dėl to neteisėtus, nes, ieškovės nuomone, pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kas yra laikoma „reagavimo laiku“.

82.                      VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

83.                      Nagrinėjamu atveju teismas iš pirkimo sąlygų  6 priedo „Pasiūlymo vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatė, kad jame yra pateiktos mažo svarbumo gedimo, vidutinio svarbumo gedimo ir didelio svarbumo gedimo sąvokų reikšmės. Be to, minėtame priede yra pateiktos reagavimo laiko trukmės pagal kiekvieną kriterijų. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškove, kad pirkimo sąlygose nėra pateikto išaiškinimo, kas yra laikytina reagavimo laiku. Atsakovė tik atsiliepime į ieškinį išaiškino, kad reagavimo laiką reikia suprasti kaip laiko momentą nuo to laiko momento, kai atsakovas suderintomis priemonėmis kreipėsi į tiekėją ir informavo apie gedimą iki to laiko momento, kai tiekėjas gavęs atsakovo kreipimąsi jį užregistravo ir informavo perkančiąją organizaciją, kad eina ieškoti jo priežasčių ir spręsti gedimą. Nepaisant to, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos pirkimo sąlygos nėra pagrindo pripažinti neteisėta. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygų pripažinimui neteisėtomis reikia nustatyti tokio pobūdžio jų neaiškumą, kad tiekėjai būtų apriboti patiekti tinkamai apskaičiuotą bei konkurencingą pasiūlymą, o perkančioji organizacija lygiavertiškai juos įvertinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad šios pirkimo sąlygos neaiškumas apribojo jos galimybės pateikti konkurencingą pasiūlymą atsakovei.

84.                      Be to, VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją, prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Atitinkamai tiekėjų teisė suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą pateikti nurodytą informaciją. Analogiškos nuostatą yra numatyta ir pirkimo sąlygų 41 punkte.

85.                      Teismo vertinimu, ieškovės ginčijami pirkimo sąlygų neaiškumai galėjo būti pašalinti ieškovei kreipiantis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti neaiškias pirkimo sąlygas, o atsakovei apie pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą) pašalinimą paskelbus CVP IS priemonėmis.

86.                      Taigi, apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, darytina išvada, kad teismo nustatytas pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimų kriterijai“ neaiškumas (jo pobūdis), nesudaro pagrindo jas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti.

87.                      Kiti šalių nurodyti argumentai, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

88.                      Teismas, apibendrindamas nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia ieškovės ieškinį atsakovei atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89.                      CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovės ieškinį sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir trečiajam asmeniui, kuris dalyvavo atsakovės pusėje, atlyginimo.

90.                      Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 3 400,10 Eur, o trečiasis asmuo – 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių dydžių.

91.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, sprendžia atsakovei iš ieškovės priteisti 3 400,10 Eur, o trečiajam asmeniui iš ieškovės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.  

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, juridinio asmens kodas 235042580, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Innoforce, juridinio asmens kodas 302676496, 3 400,10 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DEKBERA“, juridinio asmens kodas 123502493, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Innoforce, juridinio asmens kodas 302676496, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė