Civilinė byla Nr. e2YT-1838-819/2020

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-30138-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

 (S)

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas ir A. K., byloje pareiškusi savarankišką reikalavimą.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, mirusiojo įstatyminis įpėdinis, priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo G. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas G. K., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po G. K. mirties liko gyva jo sutuoktinė A. K.. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimą po G. K. mirties, taip pat nėra duomenų apie jo sudarytus testamentus. Po jo tėvo mirties liko G. K. kartu su sutuoktine A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į notarų biurą tam, kad priimtų palikimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties, tačiau jam buvo paaiškinta, kad yra praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teigė, kad po tėvo mirties ir toliau prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, jį remontavo, prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, būtent šiame bute jis nuo 1991 m. gegužės 21 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir čia gyvena iki šiol.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji su pareiškimu sutinka iš dalies – ji sutinka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjas (jos sūnus) priėmė palikimą faktiniu valdymu po tėvo G. K. mirties, tačiau nesutinka su jo pozicija, kad jis vienas priėmė palikimą faktiniu valdymu po tėvo, jos sutuoktinio G. K. mirties, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, mirusiojo įstatyminė įpėdinė, jo sutuoktinė, kartu su sūnumi R. K. priėmė palikimą po vyro G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras ir pareiškėjo tėvas G. K.. Paskutinioji mirusiojo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties šiame bute ji liko gyventi kartu su sūnumi ir toliau, kaip ir iki vyro mirties, būtent ji tvarkė visus bendrai įgyto turto (buto ir sodo) reikalus, turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) toliau būtent ji mokėjo už butą ir sodą. Po vyro mirties maždaug iki 2002 m. pabaigos ji su sūnumi R. K. gyveno kartu tame pačiame bute, kurį ji su vyru gavo dar iki privatizacijos ir privatizavo kartu su vyru jos vardu būdami santuokoje. Maždaug nuo 2002 m. pabaigos iki 2007 m. sūnus su savo šeima buvo išėjęs gyventi atskirai ir ji viena visą tą laikotarpį rūpinosi butu ir sodu, o vėliau, sūnaus šeimai iširus, jis grįžo gyventi pas ją, ir iki šiol kartu su antrąja šeima – sugyventine ir vaikais – gyvena kartu. Suinteresuotas asmuo A. K. pripažįsta, kad sūnus jai padeda su kiekvienais metais vis labiau, nes jos sveikata silpnėja, kad ir anksčiau padėjo butą paremontuoti, patvarkyti, todėl ji neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog ir jis priėmė palikimą po tėvo mirties. Tačiau, suinteresuoto asmens A. K. vertinimu, sūnus pasielgė nesąžiningai, siekdamas pateikti teismui situaciją taip, lyg jis vienas būtų priėmęs palikimą – nurodydamas, jog ji gyvena kitur, nei jis, o neva jis vienas gyvena po tėvo mirties likusiame bute, nors iš tiesų yra kitaip – ji su sūnumi ir jo šeima gyveno ir gyvena kartu. Todėl ta aplinkybė, kad sūnus nieko jai nepasakęs nuėjo pas notarą, po to kreipėsi į teismą ir stengiasi ją pašalinti iš paveldėjimo santykių po jos vyro mirties, yra jai visai nepriimtina ir iš sūnaus pusės labai nesąžininga. 

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimus į pareiškimą ir suinteresuoto asmens A. K. pareikštą savarankišką reikalavimą, kuriais prašo pareiškimą ir suinteresuoto asmens A. K. pareikštą savarankišką reikalavimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. K. palikimo perėjimą valstybei. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. K. prašymų patenkinimui.

Pareiškimas tenkinamas, taip pat tenkinamas suinteresuoto asmens A. K. pareikštas savarankiškas reikalavimas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu G. K. buvo santuokoje su suinteresuotu asmeniu A. K., santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems gimė sūnus – pareiškėjas, kitų vaikų G. K. neturėjo. G. K. mirus notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. K. būtų palikęs testamentą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo byla pradėta nebuvo, nes pareiškėjas į notarą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad G. K. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Tačiau jo mirties dieną Nekilnojamojo turto registre suinteresuoto asmens A. K. (palikėjo sutuoktinės) vardu nuosavybės teise buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1993 m. birželio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Pažymėtina, kad G. K. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po G. K. mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo A. K., būdami įstatyminiai jo įpėdiniai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo tėvo G. K. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjo prašymu sutinka iš dalies ir nurodo, kad po savo vyro ir pareiškėjo tėvo G. K. mirties jo turtą pradėjo faktiškai valdyti ne tik pareiškėjas (palikėjo sūnus), bet ir ji (palikėjo sutuoktinė), todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, mirusiojo įstatyminė įpėdinė, jo sutuoktinė, kartu su sūnumi R. K., priėmė palikimą po savo vyro G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo A. K., būdami įstatyminiai G. K. įpėdiniai, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad tiek pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad jis priėmė savo tėvo palikimą po jo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, tiek suinteresuoto asmens A. K. pareikštas savarankiškas reikalavimas – prašomas nustatyti faktas, kad ji, mirusiojo įstatyminė įpėdinė, jo sutuoktinė, kartu su sūnumi R. K., priėmė palikimą po savo vyro G. K. mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti, tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui A. K. juridinę reikšmę turi (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad G. K. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik suinteresuoto asmens A. K. (palikėjo sutuoktinės) vardu nuosavybės teise buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1993 m. birželio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šis nekilnojamasis turtas yra įgytas suinteresuotam asmeniui A. K. esant santuokoje su G. K. nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepaisant jų registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė suinteresuoto asmens A. K. ir jos sutuoktinio G. K. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. K. rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šiame aukščiau nurodytame bute tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo A. K. gyveno iki palikėjo mirties – pareiškėjas šiame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 1991 m. gegužės 21 d., tuo tarpu suinteresuotas asmuo A. K. kartu su palikėju buvo ir yra šio buto savininkė, šiame bute ji taip pat yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Po palikėjo G. K. mirties aptariamame bute ir toliau gyvena tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo A. K.. Pareiškėjas teigė, kad ir toliau prižiūri šį butą, tačiau iš rašytinių įrodymų, suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimų matyti, kad šį butą prižiūri, juo rūpinasi kaip savo turtu abu – tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo A. K.. Suinteresuoto asmens A. K. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent ji per šešis mėnesius po G. K. mirties mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas. Iš suinteresuoto asmens A. K. pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ji sudarinėjo paslaugų tiekimo sutartis šiam butui, taip pat mokėjo mokesčius už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, suinteresuotas asmuo A. K. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas – jos sūnus taip pat padėjo jai prižiūrėti po palikėjo mirties likusį turtą, ką patvirtina ir pareiškėjo pateikta Sodininkų bendrijos „Obelija“ pažyma, kad mokesčius už šį žemės sklypą mokėjo ir pareiškėjas. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens pastovų gyvenimą minėtame bute iki G. K. mirties ir po to, taip pat įvertindamas ir suinteresuoto asmens A. K. išreikštą dalinį sutikimą su pareiškėjo pareiškimu, teismas neturi pagrindo abejoti, kad tiek pareiškėjas, palikėjo sūnus, tiek suinteresuotas asmuo A. K., palikėjo sutuoktinė, atliko aktyvius veiksmus G. K. palikimui priimti pradėdami jį faktiškai valdyti nuo pat G. K. mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, taip pat tenkinamas suinteresuoto asmens A. K. pareikštas savarankiškas reikalavimas – teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. K..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Suinteresuoto asmens A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareikštą savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėjas R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuotas asmuo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdami jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį G. K., išduoti pareiškėjui R. K. ir suinteresuotam asmeniui A. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                               Asta Misiūnaitė-Bashir