Civilinė byla Nr. e2S-1233-459/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14576-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;

                                                                                   3.1.18.2.11; 3.1.18.2.8  

(S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. (A. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. (D. A.) ieškinį (patikslintą) atsakovei A. T. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo D. A. ieškinys (patikslintas) atsakovei A. T. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba). Kartu ieškinyje pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų S. V. A. ir A. V. A. gyvenamąją vietą su ieškovu D. A.; uždrausti atsakovei A. T. išvežti nepilnamečius vaikus S. V. A. ir A. V. A. iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo.

2.                      Ieškovas nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė atsakovė A. T. (duomenys neskelbtini), J. K., sudarė santuoką, kuri Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruota kaip santuoka, sudaryta kitoje užsienio valstybėje (2021 m. liepos 2 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitos registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ir atsakovė yra susilaukę dviejų dukrų S. V. A. ir A. V. A.. Ieškovas ir atsakovė nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau laikinai, su pertraukomis gyveno tai J. K. (ten yra gimusi vyresnioji šalių dukra), tai viešėjo I., tačiau paskutinė jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus m. savivaldybės teritorija, faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir visa šeima iki 2023 m. pabaigos gyveno Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini) (nuomojosi ir šiuo metu nuomuojasi šį butą). Šiuo metu ieškovas su vyresniąja dukra A. V. A. gyvena Lietuvoje, Vilniuje, nurodytu adresu. Tačiau atsakovė, būdama R. F. pilietė, turinti mūsų kompetentingos įstaigos išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip ji deklaruoja savarankiškai, neturėdama ieškovo sutikimo šiuo metu gyvena Ispanijoje su jų jaunesniąja dukra S. V. A.. Paaiškino, kad ieškovo vyresnioji dukra nuo 2022 m. kovo 30 d. lanko vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jai nuosekliai teikiamos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Antakalnio poliklinikoje. 2022 m. gruodžio 22 d. ieškovas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką nuo 2022 m. spalio 21 d. už dukrą S. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kol vaikui sueis 1 metai. 2023 m. birželio 1 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti vaiko priežiūros išmoką už dukrą S. V. A. už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d.; išmoka ieškovui už minėtą laikotarpį išmokėta. Su šeima viešint Ispanijoje, įtartos jaunesniosios dukros sunkios sveikatos problemos; nedelsiant grįžus į Lietuvą buvo pradėtos teikti sveikatos priežiūros paslaugos pagal diagnozuotą ligą (ieškovo jaunesniajai dukrai S. V. A. nuo 2023 m. yra diagnozuota ypatingai reta genetinė liga – įgimta spinalinė raumenų atrofija, vaikui iš esmės reikalingos nuolatinės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos, kurios iki 2024 m. birželio mėn. buvo teikiamos Lietuvos Respublikoje VšĮ Antakalnio poliklinikoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose). 2023 m. pabaigoje ieškovas ir atsakovė susitarė išleisti atsakovę į R. F. (Maskvos miestą) su jaunesniąja dukra S. V. A. dėl vizito pas sveikatos priežiūros specialistus konsultuotis dėl dukros ligos ir gydymo, tačiau iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos ieškovas neturi jokių pagrįstų ir patikimų duomenų apie dukros lankymąsi R. F. pas sveikatos priežiūros specialistus, taip pat ieškovas 2024 m. liepos 1 d. buvo užregistravęs dukrą pas Lietuvos sveikatos priežiūros specialistus (Vaikų neurologijos skyrius, Neurologijos klinikos Nervų ir raumenų ligų centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) dėl jai konstatuotos ligos priežiūros, kontrolės ir pan. Ieškovui nekilo jokių abejonių dėl žmonos su jaunesniąja dukra vizito į R. F. tikslo, juolab su juo liko vyresnioji dukra. Ieškovas visiškai neįtarė, kad jo sutuoktinė „iš anksto sugalvojo planą“ – slapta nuo ieškovo (tai yra be jo sutikimo) išvežti abi dukras iš pradžių į Rusiją, o po to, tikėtina, į kitą valstybę ir negrįžti pas jį, tačiau manipuliuojant dukrų ir jos išlaikymo klausimais spręsti santuokos nutraukimo aspektus. Pažymėjo, kad nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. liepos 1 d. ieškovas su jaunesniąja dukra yra bendravęs telefonu, tačiau paskutinius tris ar keturis mėnesius nebendravo, atsakovė vis nurodydavo pasiteisinimus (mergaitė šiuo metu miega). Per visą tą laiką jis su dukra nebendravo vaizdine elektronine ryšio priemone, todėl paskutinį kartą jos atvaizdą natūralioje aplinkoje yra matęs tik jai esant Lietuvoje. 2024 m. birželio 27 d. ieškovas sužinojo, kad jo žmona į Lietuvą atvyko viena (apie savo grįžimą ieškovui iš anksto nepranešė), o jaunesniosios dukros buvimo vieta 2024 m. birželio 27 d. buvo nežinoma. Sutuoktinė tokių savo veiksmų priežasčių nesiteikė paaiškinti, tik reikalavo jai leisti pasimatyti su vyresniąja dukra (iškviečiant policijos pareigūnus), tikėtina, siekdama ją slapta nuo ieškovo išsivežti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat nurodo, kad ieškovo vyresnioji dukra A. V. A. turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą 2023 m. sausio 20 d. ir galiojantį iki 2025 m. sausio 20 d., tačiau jam tapo žinoma, kad atsakovė kreipėsi dėl naujo dukros paso (neva ankstesnis pasas pamestas) ir jis išduotas per 1 parą 2024 m. sausio 16 d. Ieškovo teigimu, jis 2024 m. birželio 30 d. sužinojo, kad jo sutuoktinė su jaunesniąja dukra gali būti Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), nes atsakovė atsisakė atvykti su jaunesniąja dukra į Lietuvą pas sveikatos priežiūros gydytojus, prieštaraujant ieškovui nurodė, kad jos dukra gaus visą būtiną sveikatos priežiūrą ir medikamentus Ispanijoje ir vienvaldiškai nutraukė sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje, apie tai informavo Lietuvos medikus. Ieškovas pažymi, kad atsakovės gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) apibūdinama kaip mažas kurortinis miestelis, kuriame gali būti teikiamos tik pirmosios pagalbos ir ambulatorinės paslaugos, jo dukra pagal esamą diagnozę tokiame miestelyje negali gauti jokių kvalifikuotų paslaugų. Šios faktinės aplinkybės galutinai ieškovui patvirtino, kad santuokos su atsakove nepavyks išsaugoti, kad R. F. pilietė, turėdama savanaudiškų ir priešingų vaiko teisėtiems interesams motyvų ir manipuliuodama motinos valdžios teisėmis, ieškovo jaunesniąją dukrą S. V. A., sunkiai sergančią, neteisėtai išvežė į kitą užsienio šalį, o vyresniąją dukrą A. V. A. gali slapta išvežti, nes pateikusi valstybės įstaigai melagingas aplinkybes yra įgijusi dukros kitą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

3.                      Ieškovo teigimu, yra sąlygos, pagrindžiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir neišvegiamumą. Nurodo, kad atsakovė neturėdama ieškovo sutikimo neteisėtai išvežė sunkiai sergančią jaunesniąją dukrą į kitą užsienio valstybę, savavališkai nutraukė jos sveikatos stebėsenos ir gydymo procesus Lietuvos Respublikoje, kur dukra turėjo nemokamą valstybės sveikatos privalomojo draudimo užtikrinimą, ir visiškai apribojo ieškovui galimybes su ja matytis, bendrauti ir kitaip būti atsakingam už jos priežiūrą, gydymą ir pan. Taip pat pažymi, kad atsakovė, 2024 m. sausio15 d. atvykusi į Lietuvos Respubliką, slapta ir nežinant ieškovui nuvyko į Migracijos departamentą, pateikė melagingus duomenis apie tai, kad tariamai yra pamestas jos vyresniosios dukros A. V. A. Lietuvos Respublikos pasas, ir per vieną parą (skubos tvarka) jai buvo išduotas naujas vyresniosios dukros pasas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė šį naująjį vyresniosios dukros pasą naudoja kitose užsienio valstybių įstaigose, nors šio Lietuvos Respublikos paso turėtoja – jos vyresnioji dukra nuo paso išdavimo dienos (2024 m. sausio 16 d.) nebuvo išvykusi už Lietuvos Respublikos ribų. Atsakovė pateikė priedus ir Kolektyvinėje pažymoje apie jos ir dukrų deklaruotą gyvenamąją vietą (išduotoje 2024 m. liepos 26 d.) matyti, kad jos ir dukrų gyvenamoji vieta Ispanijoje nurodytu adresu yra nuo 2024 m. balandžio 8 d., prie jos dukros A. V. A. asmens dokumentų duomenų nurodyti kito Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenys – Nr. (duomenys neskelbtini) (pavadinta Užsienio piliečio kortelė). Pažymi, kad ieškovo ir jo abiejų dukrų deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nesikeitė visą aktualųjį laikotarpį. Ieškovas mano, kad teismo sprendimas dėl dukrų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir draudimo dukras išvežti, kol vyks bylos nagrinėjimas, užtikrins tiek prioritetines vaikų, tiek ieškovo, kaip jų tėvo, teises ir pareigas.

4.                      Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad Skyriaus vyriausioji specialistė 2024 m. liepos 9 d. apsilankė ieškovo ir nepilnametės A. V. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, jis kartu su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame keturių kambarių su visais patogumais bute. Apsilankymo metu nustatyta, jog būste yra svetainė su virtuvės ir valgomojo zonomis, trys miegamieji, du vonios kambariai, taip pat yra terasa su vidiniu kiemu ir šalia esančia vaikų žaidimų aikštele. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Mergaitė turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais (yra viengulė lova, rašomasis stalas, lentynų su žaislais, ugdymo priemonėmis ir knygomis, yra spinta, vaikiška virtuvėlė), vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sąlygos. Ieškovas nurodė, jog dirba „Bitorix LTD“ vadovu, darbo pajamos – 15 000 Eur/mėn. Pasak ieškovo, dukra A. V. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, papildomų užsiėmimų nelanko, tačiau nuo rugsėjo mėn. vyras planuoja vesti ją į gimnastiką. Vaikas neturi lėtinių ar įgimtų ligų. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama VšĮ Antakalnio poliklinikoje. Ieškovo teigimu, apie dukrą S. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), jis nieko nežino, vaikui yra diagnozuota genetinė liga. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nepilnametę A. V. išklausė Skyriaus vyr. specialistė (psichologė) Skyriaus vaiko nuomonės išklausymo kambaryje. Mergaitė teigė, jog dabar ji gyvena tik su tėčiu, o mama gyvena Maskvoje, ten gydo sesutę. Paklausus, iš kur ji tai žino, nurodė, kad mama jai taip sakė, su mama bendrauja telefonu. Paklausus, kaip Arina norėtų su mama bendrauti, mergaitė atsakė, kad norėtų susitikti. Mama jai sako „greitai pasimatysim“. Paklausus, ar Arina mato savo sesę telefonu, atsakė „ne, ji pastoviai miega“; mama su sese yra Rusijoje, jai taip sakė tėtis. Ieškovas nurodė, jog su atsakove skyriumi pradėjo gyventi nuo 2023 m. spalio 23 d. Atsakovė su dukra S. V. A. buvo išvykusi į R. F., pasak vyro, jis teikė 2 300 Eur/mėn. išlaikymą. Anot ieškovo, moteris su dukra dėl vaiko genetinės ligos pagal bendrą susitarimą turėjo grįžti į Lietuvą vizito pas gydytojus, tačiau neatvyko. Vyras teigė, jog atsakovė klaidina ieškovą, vaiko teisių specialistus, policijos pareigūnus ir neišduoda savo ir vaiko buvimo vietos (buvo minimos šalys Ispanija, R. F., Estija). Ieškovas nurodė, jog 2024 m. birželio 27 d. atsakovė ketino pagrobti kitą nepilnametę dukrą A. V. (buvo atvykusi į darželį ir įsibrovusi į ieškovo namus). Ieškovas nurodė, jog dėl prastos savijautos mergaitė buvo gydymo įstaigoje. Taip pat išvadoje nurodoma, kad ieškovas patikslino, jog atsakovė jau antrą kartą bandė pagrobti dukras (pirmą kartą atsakovė buvo sulaikyta Ispanijoje). Ieškovas nurodė, jog mobiliuoju telefonu susisiekia su atsakove, ji leidžia pabendrauti su vaiku įsijungus garsiakalbį. Pasak vyro, moters tikslas yra nuteikti dukras, todėl pokalbiai būna nekonstruktyvūs, kišamasi, prieštaraujama, šaukiama, manipuliuojama ir meluojama. Ieškovas teigė, jog atsakovės motyvai yra išlaikymo pinigai. Vyras pasakojo, jog namuose visuomet būdavo auklė, atsakovė niekada vaikais nesirūpino, ją domino socialiniai tinklai („Instagram“), restoranai, sporto klubai, draugės. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu išlaikymo neteikia, nes nežino, kam bus išleidžiami pinigai, neturi jokios informacijos apie dukrą. Ieškovas Skyriaus specialistams nurodė, jog bijo dukrą A. V. leisti į darželį, kad vaikas nebūtų pagrobtas, nesijaučia saugiai ir ramiai dėl vaikų fizinės ir emocinės sveikatos. Ieškovas nurodė abejojantis, ar atsakovė gebės pasirūpinti mažiausios dukros sveikata ir suteikti visą tinkamą ir būtiną gydymą. Su vaikų motina Skyriaus vyr. specialistės bendravo 2024 m. liepos 3 d. telefonu. Atsakovė teigė, kad netiesa, jog vaiko tėvas nežino, kur yra dukra S. V.. Moteris nurodė, kad jie, visa šeima, gyveno Ispanijoje, ieškovas vaiką pasiėmė į Lietuvą ir ten ją laiko. Ji prašo ieškovo grąžinti jai A. V. gražiuoju. Mergaitei yra 3,5 metukų ir prie motinos yra labai prisirišusi, ji ją maitino iki 1,2 metų krūtimi, dukra su ja buvo kasdien. Vaiko tėvas pasinaudojo ta situacija, kad susirgo jų vaikas, jog moteriai reikėjo daugiau rūpintis mažesne mergaite, ir šiuo metu jėga laiko A. V. Lietuvoje. Pasak atsakovės, šiuo metu mažesnė mergaitė (S. V.) gauna visą reikalingą gydymą Ispanijoje, vaistus, taip pat reikiamą reabilitaciją. Pasak atsakovės, visi medikai sako, kad mergaitei, kuri turi neįgalumą, geriau būti Ispanijoje dėl klimato ir su vežimėliu čia paprasčiau judėti, nes dėl sniego sunku naudotis vežimėliu. Motinos teigimu, dukra lanko baseiną, specialistai jai padeda reabilituotis, jai sudarytos visos sąlygos, kokios tik įmanomos turint negalią. Su vaikų tėvu buvo bendrauta 2024 m. liepos 5 d. Skyriuje. Ieškovas teigė, kad atsakovė kelis kartus bandė pagrobti vaiką, vaikų tėvas išreiškė abejones, ar motina gali tinkamai rūpintis vaikais, nes moteris ryte išeidavo į restoraną, vėliau į klubus, vaikai visada būdavo su juo, o kai jis dirbo, būdavo su aukle. Skyriui vertinant vaiko situaciją, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba. Iki šios dienos prašymo dėl galimai neteisėtai motinos Ispanijoje (ar kitoje valstybėje) laikomos dukros S. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), sugrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu Tarnyba nėra gavusi. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima Skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma. 2023 m. spalio 30 d. ir 2023 m. lapkričio 3 d. buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai abiejų nepilnamečių mergaičių atžvilgiu. Skyrius atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog vaikų motina jau prieš tai bandė išsivežti abi mergaites, taip pat vaikų interesus, turimą medžiagą, į tai, jog nepilnametė A. V. gyvena su ieškovu, kuris dukra rūpinasi, ją išlaiko, mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sąlygos, o dukra S. V., kurios gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, galimai neteisėtai, be tėvo sutikimo išvežta į kitą valstybę, šiuo metu neturėdamas informacijos apie mažametės gyvenimo sąlygas, jai taikomą būtiną gydymą (tėvai buvo susitarę mergaitę gydyti Lietuvoje), vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš esmės neprieštarauja ieškovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.                      Atsakovė per teismo nustatytą terminą (iki 2024 m. rugsėjo 16 d.) nepateikė atsiliepimo dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos šalių nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Uždraudė atsakovei išvežti nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro jų tėvo rašytinio sutikimo. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:

6.1.        Pažymėjo, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčo iš esmės neišsprendžia, šioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje daugelis aplinkybių yra dar iki galo neaiškios. Nuolatinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (palikti juos su motina ar su tėvu) bus nustatyta ir kiti klausimai bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus teismo sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados, arba ginčo šalims sudarius taikų susitarimą dėl vaikų interesų, akivaizdu, jog tokioje situacijoje svarbi vaikų nuomonė.

6.2.        Įvertino tai, kad šioje proceso stadijoje teismui nėra pateikta pakankamų duomenų, kad atsakovė be ieškovo sutikimo neteisėtai išvežė sunkiai sergančią jaunesniąją dukrą į kitą užsienio valstybę, kad šalių vyresniosios dukros naujas pasas išduotas turint tikslą ją taip pat išvežti į užsienį. Tarnyba pateikė teismui išvadoje preliminarų vertinimą, kad ieškovas gali pasirūpinti savo dukromis ir kad nėra duomenų apie S. V., kurios gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, ji galbūt neteisėtai, be tėvo sutikimo išvežta į kitą valstybę, taip pat neturima informacijos apie mažametės gyvenimo sąlygas, jai taikomą būtiną gydymą (tėvai buvo susitarę mergaitę gydyti Lietuvoje). Iš Tarnybos pateiktų duomenų taip pat matyti, kad ieškovas vaiko klausimais bendradarbiauja su valstybės institucijos darbuotojais. Taigi, šioje situacijoje, siekiant ją laikinai sureguliuoti, kartu siekiant apsaugoti šalių nepilnamečių dukrų interesus, kol bus išspręstas šalių ginčas, tikslinga vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, todėl yra pagrindas šiame bylos nagrinėjimo etape, siekiant užtikrinti vaikų interesus, taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu jo gyvenamojoje vietoje.  

6.3.        Nustatė, kad ginčo šalių vaikai yra mažamečiai, nuolatos gyvenę kartu su abiem tėvais, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Abu tėvai rūpinasi vaikais, turi informacijos apie vaikų sveikatos būklę, savijautą, pasirengimą vykti į užsienio valstybę. Ieškovas su jaunesniąja dukra kurį laiką nebendrauja, atsakovei ją išvežus į užsienio valstybę, taigi yra apribota tėvo galimybė bendrauti su jaunesniąja dukra ir ja rūpintis maksimalia apimtimi. Manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės (vaikų amžius, jų psichologinė ir sveikatos būklė, tėvų konfliktiškumas) yra proporcingos priemonės ginčo šalių šeimos gyvenimo (tėvų valdžios lygybės) ir judėjimo su vaikais laisvės (jų pačių judėjimo laisvė nėra ribojama) ribojimo atžvilgiu ir pateisina bendrosios taisyklės dėl tėvų galimybės netrukdomai išvykti su vaiku išimtį. Nors tai ir būtų atsakovės bendravimo su vaikais galimybių suvaržymas, tačiau tik dalinis, motina gali bendrauti su vaikais Lietuvoje (be to, tėvas gali duoti sutikimą ir išvykoms su vaikais į užsienį). Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo būtų perteklinis, ir nusprendė, kad prašymas tenkintinas iš dalies – nagrinėjamu atveju yra būtinybė skyrium gyvenančiam tėvui (šiuo atveju atsakovei) gauti tėvo (ieškovo), su kuriuo nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta, sutikimą laikinai išvežti vaikus į užsienį. Kartu pažymėta ir tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvai gali kreiptis ateityje. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.                      Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1.        Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes dėl atsakovei bei jos atstovei nežinomų aplinkybių atsakovės pateiktas atsiliepimas bei pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti dar 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-15352-534/2024, nebuvo pridėti prie 2024 m. rugpjūčio 20 d. naujos civilinės bylos Nr. e2-22497-566/2024, iškeltos tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko.

7.2.        Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu įsikiša į vaiko gydymą ir daro teismo nutartį nevykdytiną dėl objektyvių priežasčių, nes atsakovė gyvena I. K. ir šiuo metu jaunesnioji dukra yra su ja, jai kiekvieną dieną atsakovė privalo duoti vaistus. Be to, atsakovė su dukra privalo kasdien užsiimti, kad paspartintų vaiko fiziologinį vystymąsi.

7.3.        Nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai formaliai patikrino vyresniosios dukros gyvenimo sąlygas, tačiau neįvertino, kad ieškovas yra linkęs nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus bei fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu.

7.4.        Pažymi, kad ieškovas naudojasi proga, jog atsakovė nemoka lietuvių kalbos, jai yra apsunkintas įrodymų teikimas, nes jie yra ne lietuvių kalba. 

7.5.        Pateikė naujus įrodymus – kolektyvinę pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, Generalinės policijos direkcijos Marbelijos policijos komisariato pažymą, Marbelijos savivaldybės pažymą apie kartu gyvenančius asmenis, D. B. ir Š. A. J. K. pasą, draudimo bendrovės „Sanitas“ polisą, mokyklos pažymą, sutartį, krikšto sakramento liudijimą, Registrų centro išrašus, paklausimą bei gautus atsakymus iš Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, pažymą apie ugdymo įstaigos lankymą Ispanijoje, išrašą iš banko apie sumokėtą įmoką už mokslą, įrodymus apie pareiškėjos išvykimą iš Lietuvos, t. y. lėktuvo bilietus, išrašą iš stacionarios ligonio medicininės kortelės, 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymą iš lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, fotonuotrauką su žymėmis, įrodančiomis smurtą, išrašą iš atsakovės elektroninio kalendoriaus, susirašinėjimą žinutėmis, vaizdo medžiagą apie užsiėmimus su vaiku, vaizdo medžiagą apie patirtą ieškovo agresiją ir smurtą artimoje aplinkoje, vaizdo – pokalbius su vyresniąja dukra.

8.                      Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1.        Nurodo, kad naujus įrodymus atsakovė galėjo pateikti laiku, šių įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (nes teismui nusprendus juos priimti ieškovas turės teisę dėl jų pasisakyti); nauji įrodymai neturi jokios teisinės galios, nes jų nepatvirtina Lietuvos ar net Ispanijos teisėsaugos institucijų priimti sprendimai dėl atsakovės teiginių apie smurtą jos atžvilgiu; atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai.

8.2.        Pažymi, jog atsakovė veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir moka valstybinę kalbą, advokatui siųsti procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į bylos šaliai suprantamą kalbą.

8.3.        Nurodo, kad yra pateikiama šališka atsakovės nuomonė dėl ieškovo nesirūpinimo šalių vaikų priežiūra bei ugdymu, taip iš esmės pažeidžiamas imperatyvus tėvų lygiateisiškumo principas.

8.4.        Nurodo, kad atsakovė vengia pateikti įrodymus apie jų dukrai teikiamas sveikatos priežiūras paslaugas Ispanijoje.

8.5.        Nurodo, kad atsakovė siekia klaidingai sudaryti ieškovo paveikslą (vartoja alkoholinius gėrimus ir smurtauja), kurio nenustatė nė viena byloje dalyvaujanti institucija, tokie pranešimai nebuvo pateikti kitų proceso dalyvių, todėl pateikia vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ginčo šalių pakalbis, kai atsakovei buvo užėjęs smurto prieš ieškovą protrūkis.

8.6.        Pažymi, kad atsakovės vienvaldiški sprendimai dėl dukrų išskyrimo ir jaunesniosios dukros abejotinų sveikatos priežiūros paslaugų gavimo yra išimtinai atsakovės sprendimai, darantys tiesioginę neigiamą įtaką dukroms ir keliantys joms nesaugumo jausmą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.                      CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11.                      Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12.                      Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – kolektyvinę pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, Generalinės policijos direkcijos Marbelijos policijos komisariato pažymą, Marbelijos savivaldybės pažymą apie kartu gyvenančius asmenis, D. B. ir Š. A. J. K. pasą, draudimo bendrovės „Sanitas“ polisą, mokyklos pažymą, sutartį, krikšto sakramento liudijimą, Registrų centro išrašus, paklausimą bei gautus atsakymus iš Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, pažymą apie ugdymo įstaigos lankymą Ispanijoje, išrašą iš banko apie sumokėtą įmoką už mokslą, įrodymus apie pareiškėjos išvykimą iš Lietuvos, t. y. lėktuvo bilietus, išrašą iš stacionarios ligonio medicininės kortelės, 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymą iš lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“, fotonuotrauką su žymėmis dėl smurto, išrašą iš atsakovės elektroninio kalendoriaus, susirašinėjimą žinutėmis, vaizdo medžiagą apie užsiėmimus su vaiku, vaizdo medžiagą apie patirtą ieškovo agresiją ir smurtą artimoje aplinkoje, vaizdo pokalbius su vyresniąja dukra. Taip pat 2024 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. spalio 25 d. pateikė prašymus dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos.

13.                      2024 m. spalio 30 d. ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (Sutarties su ETesting LT (kodas (duomenys neskelbtini)) kopija, fotonuotraukos, Lietuvos SMU ligoninės Kauno klinikos ((duomenys neskelbtini)) 2024 m. spalio 29 d. atsakymas, VŠĮ Antakalnio poliklinikos pažyma, Calpe mokyklos pažyma).

14.                      Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.                      Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

16.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

17.                      CPK 314 straipsnio normos turinys imperatyviai įpareigoja proceso šalį, kuri siekia tinkamai pasinaudoti šia procesine teise, motyvuotai pagrįsti naujų įrodymų teikimą apeliaciniame procese. Pažymėtina, kad tik tinkamai įformintas šalies procesinis prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliaciniame procese sudaro sąlygas kitai šaliai efektyviai gintis, taip užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis).

18.                      Nagrinėjamu atveju, susipažinus su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, nustatyta, kad atskirame skunde ir pateiktuose 2024 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. spalio 25 d. prašymuose nėra suformuluotas procesinis prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų įrodymų teikimas kartu su atskiruoju skundu yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, be to, pateikdama naujus įrodymus apeliantė kelia ir naujus klausimus, kurie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teisme.

19.                      Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme, taip pat kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų juos atsisakęs priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. To nepadarė ir ieškovas pateikdamas 2024 m. spalio 30 d. prašymą, be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pateikiami įrodymai ir nurodomos aplinkybės yra aktualūs pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-22497-566/2024, ką pagrįstai nurodo ir pats ieškovas savo prašyme, bet ne šioje byloje, kurioje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo priimti pateiktus naujus įrodymus ir dėl jų pasisakyti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20.                      Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.

21.                      Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

22.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

23.                      Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaikų interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

24.                      Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarka bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.

25.                      Atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad dėl jai ir jos atstovei nežinomų aplinkybių atsakovės pateiktas atsiliepimas bei pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti dar 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-15352-534/2024, nebuvo pridėti prie 2024 m. rugpjūčio 20 d. naujai iškeltos civilinės bylos Nr. e2-22497-566/2024. 

26.                      Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-15352-534/2024 buvo pateiktas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo atmestas, nutartis įsiteisėjusi. Nagrinėjamu atveju 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. susijusių reikalavimų, taip pat ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateiktas patikslintas ieškinys, jis priimtas ir atsakovei nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti, atsakovei pasiūlyta iki 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimą atsakovė pateikė tik 2024 m. rugsėjo 18 d., t. y. jau po ginčijamos nutarties priėmimo. Atsakovės prašymo dėl procesinio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo byloje nebuvo gauta. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pridėti iš kitos išnagrinėtos civilinės bylos atsakovės pateiktą atsiliepimą, atmestini kaip visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti ir vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija, pateikta nepagrįstai praleidus terminą atsiliepimui į ieškinį ir į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti.

27.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu įsikiša į vaiko gydymą ir daro teismo nutartį nevykdytiną dėl objektyvių priežasčių, nes atsakovė gyvena I. K., šiuo metu jaunesnioji dukra gyvena su atsakove Ispanijoje, kur jai kiekvieną dieną atsakovė privalo duoti vaistus. Be to, atsakovė su dukra privalo kasdien užsiimti, kad paspartintų vaiko fiziologinį vystymąsi.

28.                      Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šeima nuo 2021 m. iki 2023 m. kovo mėnesio gyveno Lietuvoje, atsakovė turi leidimą gyventi Lietuvoje. Atsakovė su šeima nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šios bylos nagrinėjimo metu vyresnioji dukra su tėvu Lietuvoje yra praleidusi jau apie 11 mėnesių. Atsakovė nepateikė duomenų, kad turi turto I. K. ar kad turi šioje šalyje ilgalaikius darbo santykius, taip pat nepateikė argumentų ir jokių duomenų, kodėl gauti vaistų jaunesniajai dukrai ir reikiamų užsiėmimų negalėtų atlikti Lietuvoje. Byloje nėra pateikta duomenų apie jokias šalių jaunesniajai dukrai I. K. teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra objektyviai nevykdytina. 

29.                      Apeliantė nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai formaliai patikrino vyresniosios dukros gyvenimo sąlygas, tačiau neįvertino, kad ieškovas yra linkęs nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus bei fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu.

30.                      Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis bylos duomenimis (Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada) nustatyta, kad šalių vyresniajai dukrai Lietuvoje yra sudarytos tinkamos, mergaitės poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos, vaiko nepriežiūros faktų nėra užfiksuota, mažametė lanko ugdymo įstaigą. Specialistai bendravo tiek su ieškovu, tiek su mergaite, tiek su pačia atsakove telefonu, buvo atvykę apžiūrėti ieškovo gyvenamosios vietos, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad patikra buvo formali. Byloje yra pateikti ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, ieškovo finansinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtina, kad yra pasirūpinta vaikų poreikių tenkinimu, finansiniu ir socialiniu saugumu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas keltų grėsmę savo vaikams arba būtų negebantis pasirūpinti vaikų poreikiais ir saugumu. Pažymėtina, kad pati atsakovė priėmė sprendimą palikti vieną iš dukrų su ieškovu, kol rūpinosi kitos dukros sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų maniusi, kad vaikui kyla grėsmė pasilikti su tėčiu, akivaizdu, kad tokio sprendimo sąmoningai, nieko neverčiama nebūtų priėmusi.

31.                      Apeliantė nurodo, kad ieškovas naudojasi proga, kad atsakovė nemoka lietuvių kalbos, jai yra apsunkintas įrodymų teikimas, nes jie yra ne lietuvių kalba.

32.                      Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. antroje dalyje nustatyta, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata pakartota CPK 11 straipsnyje, papildomai nurodant, kad asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese, už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad sistemiškai aiškinant proceso kalbos normas darytinos tokios išvados: valstybės biudžeto lėšomis atlyginama už vertėjo paslaugas, atliekamas teismo posėdžio metu; procesiniai teismo dokumentai neverčiami į dalyvaujančiam asmeniui suprantamą kalbą, kai bylą jis veda per atstovą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 117/2007).

33.                      Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per advokatę, kuriai ir buvo įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis proceso kalbą ir jas aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantės argumentai dėl valstybinės kalbos nemokėjimo, kaip kliūties jai aktyviai dalyvauti byloje ir teisėtai naudotis proceso šalies teisėmis, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą ar pažeidė atsakovės teisę į tinkamą procesą.

34.                      Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos proceso stadijoje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, paprastai pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kas geriausiai atitiktų tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaikų gyvenamosios vietos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties

36.                      Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                       Raimonda Andrulienė