Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-579/2021

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00026-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2., 1.1.8.1.2., 1.2.17.1.3., 1.2.23.1.2., 2.4.6.4.4. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

nuteistajam A. R.,

jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu bei A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

A. R. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.                                            A. R. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ir siuntė narkotines medžiagas ir neteisėtai disponavo jomis be tikslo platinti, o būtent:

Nyderlandų Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo 0,7389 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, ir šią įgytą narkotinę medžiagą ne vėliau kaip 2020 m. vasario 27 d. neteisėtai išsiuntė voke paštu į Lietuvos Respubliką, ant voko nurodydamas gavėją „I. R., (duomenys neskelbtini)“, po to pašto paslaugas teikianti įmonė iš Nyderlandų Karalystės atgabeno voką su narkotine medžiaga į Lietuvos Respubliką, kur 2020 m. kovo 3 d., 15.19 val., šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Servečės g. 1, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, tokiu būdu A. R. neteisėtai siuntė ir neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nedidelį kiekį 0,7389 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.                                            Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, ir atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.); netenkinus prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, prašoma pakeisti nuosprendį ir paskirti mažesnę baudą bei išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

2.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymima, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo darytina išvada, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.). Be to, baudžiamasis įstatymas nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms ir BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kuriame BK skyriuje numatyta baudžiamoji atsakomybė už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014).

2.2.                      Skunde nesutinkama su tuo, kad A. R. atžvilgiu negali būti taikomas BK 37 straipsnio nuostatos vien dėl to, jog A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena kurių yra baudžiamasis nusižengimas. Nuteistojo nuomone, kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl gali būti laikomos mažareikšmėmis arba BK 37 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytam nusikaltimui.

2.3.                      Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai – per griežtai, įvertino A. R. padarytą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad A. R. siųstame voke buvo tik 0,7389 g kanapių antžeminių dalių, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo 17,5 proc., taigi, augalinėje medžiagoje narkotinės medžiagos buvo tik 0,1293 g, kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintame sąraše kanapių ir jų dalių nedideliu kiekiu laikytinas kiekis iki 5 g. Skunde nurodoma, kad vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad A. R. Nyderlandų Karalystėje gyvena daugiau nei 4 metus, ten nedidelį kiekį kanapių galima įgyti, laikyti ir vartoti legaliai, siųsdamas kanapes jis neturėjo jokio tikslo pažeisti nustatytos ekonomikos ir verslo tvarkos ar padaryti žalos valstybei, kanapes išsiuntė nepagalvojęs, jog daro nusikalstamą veiką, taip pat nuteistasis teigia neturėjęs tikslo platinti kanapių, tuo labiau, kad padaryta veika jokių neigiamų pasekmių ar žalos nesukėlė, nes kanapės buvo rastos ir sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste. Taip pat turi būti įvertinta ir skundo autoriaus asmenybė – jis neteistas, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, gyvena ir dirba Nyderlandų Karalystėje, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus. Apeliantas pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai, dėl to labai pergyvena, pasmerkė savo elgesį ir padarė reikiamas išvadas. Teigia, kad išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog 0,7 g kanapių siuntimas dėl neatsakingumo iš esmės nepadarė jokios žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ir nesukėlė grėsmės tokiai žalai atsirasti, todėl padarytos veikos pavojingumas nesiekia sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnio, už kurį būtų skiriama itin griežta bausmė.

2.4.                      Taip pat skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu. Skunde pažymima, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tačiau, skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda nėra proporcinga A. R. padarytai veikai ir neatitinka nuteistojo asmenybės. Paskirta 7 500 Eur dydžio bauda yra labai didelė. Nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, nekilo kitų sunkių pasekmių. Taigi padaryto nusikaltimo pavojingumas yra gerokai mažesnis už rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. R. anksčiau neteistas. Nepaisant to, kad A. R. turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, bet kadangi jis su šeima gyvena Roterdame, kur yra pakankamai brangus pragyvenimo lygis, todėl didelė dalis gaunamų pajamų skiriama gyvenimo išlaidoms padengti ir šeimai aprūpinti (būsto nuoma, vaikų ugdymas, maistas ir kita). Atsižvelgiant į tai, nuteistajam paskyrus didelę baudą, taip pat nukentėtų ir nuteistojo šeimos interesai. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad analogiško pobūdžio bylose yra skiriamos ir švelnesnės bausmės rūšys, pavyzdžiui, laisvės apribojimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-468/2019. Esant šioms aplinkybėms, apelianto vertinimu, yra pagrindas už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą sumažinti. Jei vis dėlto baudos dydis nebūtų sumažintas, nustatytinas ilgesnis – 2 metų laikotarpis baudai sumokėti, nes nuteistasis objektyviai neišgalės baudos sumokėti per pirmosios instancijos teismo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį.

3.                                            Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4.                                            Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių – įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, taip pat jų pagrindu padarytų išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Visgi, apelianto manymu, jo padarytos veikos turėjo būti įvertintos kaip mažareikšmės, atitinkamai atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo vadovaujantis BK 37 straipsniu. Netenkinus šio prašymo, A. R. prašo sumažinti jam paskirtą baudą ir išdėstyti jos mokėjimą dviejų metų laikotarpiui.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo

5.                                            BK 37 straipsnyje nurodyta: „Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme“. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

6.                                            Kaip aplinkybę, rodančią jo padarytos veikos mažareikšmiškumą, A. R., visų pirma, nurodo rastų narkotinių medžiagų kiekį, t. y. jog jo siųstame voke buvo rasta tik 0,7389 g kanapių antžeminių dalių, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo 17,5 proc., taigi, augalinėje medžiagoje narkotinės medžiagos buvo tik 0,1293 g. Nors apelianto neturint leidimo gabentų (siunčiant paštu) kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra daugiau nei penkis kartus mažesnis už numatytą nedidelio kiekio ribą, toks narkotinių medžiagų kiekis teisėjų kolegijos vertinimu visgi nesudaro pagrindo A. R. veikos vertinti kaip mažareikšmės. BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje atsakomybė neskirstoma atsižvelgiant į kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų kiekį, t. y. asmuo atsako pagal BK 199 straipsnio 4 dalį nepriklausomai nuo to, kokį kiekį (nedidelį, didelį ar labai didelį) jis gabeno. Gabentų narkotinių medžiagų kiekis gali būti įvertintas skiriant asmeniui bausmę už padarytą nusikaltimą, ką pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir padarė. Antra, A. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį tokiose situacijose leistų formuotis nebaudžiamumo už pavojingą veiką nuostatoms ir prieštarautų šalies baudžiamajai politikai narkotinių medžiagų srityje, kas visgi yra įstatymų leidėjo, o ne teismo prerogatyva.

7.                                            Antra aplinkybė, kurią nuteistasis A. R. akcentuoja skunde, yra tai, kad jis daugiai nei keturis metus gyvena Nyderlandų Karalystėje, kur galima legaliai įgyti, laikyti ir vartoti nedidelį kiekį kanapių, taigi kanapes jis išsiuntė nepagalvojęs, jog daro nusikaltimą. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. A. R., siųsdamas paštu kanapes (jų antžemines dalis), ant voko siuntėjo išvis nenurodė, o kaip siuntos gavėją nurodė neegzistuojantį asmenį – I. R., nors ant voko nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tuo metu be kitų asmenų, gyveno jo sugyventinė I. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie A. R. veiksmai, sąmoningai iškraipant adresatą (šios aplinkybės neneigia ir skundo autorius), rodo nuteistąjį neabejotinai supratus savo veiksmų neteisėtumą.

8.                                            Argumentuodamas padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą A. R. skunde taip pat nurodo aplinkybes, teigiamai apibūdinančias jo asmenybę – jog jis neteistas, gyvena ir dirba Nyderlandų Karalystėje, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Sprendžiant dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo negali turėti reikšmės nusikaltimo subjekto požymiai. Kaltininko asmenybės požymiai nusako ne veikos, o asmenybės pavojingumą ar nepavojingumą ir gali turėti reikšmės skiriant bausmę, bet ne sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021).

9.                                            Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje visgi įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017, 2K-86-628/2020). A. R. šioje byloje pripažintas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

10.                                            Asmuo, siųsdamasis narkotines medžiagas, paprastai jas suvartoja, taip darydamas žalą savo organizmui, keldamas realią ir tiesioginę grėsmę savo sveikatai, didindamas priklausomybę šioms medžiagoms. Nors A. R. siuntėsi nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, jis slėpė savo tapatybę (teigė, kad medžiagas siuntė sau, nors, kaip minėta, gavėju nurodė neegzistuojantį asmenį), taip siekdamas išvengti atsakomybės, be to, nors siunta jo ir nepasiekė, tai įvyko ne dėl aktyvių paties A. R. veiksmų, o tik todėl, kad teritorinės muitinės pareigūnai šias narkotines medžiagas surado ir sulaikė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aktualias šio klausimo sprendimui aplinkybes, kasacinio teismo praktiką ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. R. veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, o pati veika pripažįstama mažareikšme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti A. R.nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas. 

11.                                            Baudžiamasis kodeksas numato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 straipsnis). A. R. šioje byloje pripažintas kaltu padaręs ne tik nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, bet ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas – ir tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2005). Taigi teisinio pagrindo taikyti šioje byloje BK 37 straipsnio nuostatas dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos taip pat nėra.

Dėl paskirtos bausmės

12.                                            Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. R. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausme, anot skundo autoriaus, paskirtas baudos dydis, atsižvelgiant tiek į padarytą nusikaltimą (nekilo sunkių pasekmių), tiek į nuteistojo asmenybę (A. R. išlaiko šeimą), yra per didelis. Pažymėtina, kad pagal BK 199 straipsnio 4 dalį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgė ne tik į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (jog veika, kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą, nusikalstamos veikos sudėtį), bet ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Buvo įvertinta tai, kad A. R. turi pastovų darbą, gauna stabilias pakankamo dydžio pajamas, turi aukštesnįjį išsilavinimą, augina ir rūpinasi savo dviem mažamečiais vaikais, gyvenančiais su juo bei lankančiais mokyklą Roterdamo mieste, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, susiję su transportu ir kelių ūkiu, padarymą. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šias visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog už padarytą sunkų nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą skyrė A. R. baudą, jos dydį nustatydamas minimalų – 150 MGL, kaip tai numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Kaip matyti, visos A. R. skunde akcentuojamos aplinkybės buvo pagrįstai įvertintos pirmosios instancijos teismo. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantui už jo padarytą sunkų nusikaltimą paskirta bausmė buvo netinkamai individualizuota – teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo pobūdį bei aplinkybes, ir A. R. asmenybę, išdėstė parinktos bausmės rūšies ir dydžio nustatymo motyvus. Apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, parinktos baudos dydis nėra per didelis, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Be to, vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. R.paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat buvo sumažinta vienu trečdaliu (ši aplinkybės apeliaciniame skunde ignoruojama, akcentuojant baudos dydį dar prieš BK 641 straipsnio nuostatų pritaikymą). Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis dirba ir turi visas galimybes įvykdyti jam paskirtą galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą, vertinti ją kaip aiškiai per griežtą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13.                                            Baudą nuteistajam paskirta sumokėti per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti, nors nuteistasis A. R. dirba, jis taip pat turi pastovių išlaidų – išlaiko du vaikus, moka už būsto nuomą (3 t., b. l. 12, 13, 19, 24-29). Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikti duomenys dėl laikino A. R. nedarbingumo (3 t., b. l. 89-92). Teisėjų kolegijos vertinimu nustatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais A. R. nustatomas ilgesnis, 2 metų baudos sumokėjimo terminas, šioje dalyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti: įpareigoti A. R. jam paskirtą bausmę – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai         Evaldas Gražys

        Justas Namavičius

        Linas Šiukšta