Administracinė byla Nr. I-1156-789/2014

Proceso Nr. 3-61-3-03536-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, atstovei Rimantei Valkavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. V. P. 2013-09-03 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–2), kurį 2013-11-15 patikslino (b. l. 46–47), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir Administracija), 16 558,87 Lt dydžio teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką.

Paaiškino, kad nuo 1979-03-15 iki 1987-06-15 dirbo Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėju ir šio teismo pirmininku, o nuo 1987-06-15 iki 2012-01-02 Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininku ir šio teismo teisėju. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos direktoriaus 2012-01-18 įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) nuo 2012-01-03 buvo paskirta 2932,38 Lt dydžio teisėjo valstybinė pensija, tačiau Administracija, apskaičiuodama pensiją, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010-06-29 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas) nuostatomis, kuriose konstatuota, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d., 6 str. 2 d., 6 str. 3 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 str. 2 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl mokėjo tik dalį paskirtos pensijos. Pabrėžė, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje ,,Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010-11-16, t. y. dar iki teisėjo valstybinės pensijos paskyrimo. Nurodė, kad 2013-06-04 raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką, tačiau Administracija 2013-06-21 raštu Nr. 412-1605(4.34) atsakė, kad šiuo metu neturi galimybių išmokėti susidariusios teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Administracija 2013-09-27 (b. l. 22–26) ir 2013-12-02 (b. l. 51) atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu, t. y. sutinka, kad pareiškėjui būtų priteista neišmokėta teisėjo valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo nuostatų taikymo. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. 2010-11-16 oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, atsakovės atstovė iki 2012-12-31 neturėjo galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti valstybinės pensijos, kad mokamas pensijos dydis atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstybė laikytina atsakinga už tinkamų teisėjų materialinių garantijų užtikrinimą ir todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis turėtų būti priteisiama būtent iš jos.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Administracijos atstovė nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu, tačiau, nesant teisinio reglamentavimo, negali patenkinti jo reikalavimų.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui 2012 m. mokėtos teisėjo valstybinės pensijos ribojimo teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2012-01-18 įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) pareiškėjui nuo 2012-01-03 paskirta 2932,38 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 13), kuri ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2012-01-03 iki 2012-12-31) buvo perskaičiuojama, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 2 d. nuostatomis (b. l. 43–44).

Teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Laikinasis įstatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatuota, kad bylose dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo klausimas dėl kreipimosi į teismą termino spręstinas pagal analogiją taikant Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatas, nustatančias trejų metų terminą. Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad reikalavimui dėl pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija paskirta ir mokama nuo 2012 m., į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013-09-03, t. y. nepraleidęs pagal analogiją taikytino kreipimosi į teismą termino.

Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusioje ir dabar galiojančioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. redakcijoje nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 d. nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.

Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 5 p. teisėjų valstybinė pensija yra viena iš valstybinių pensijų rūšių. Nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusioje Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų išmokos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1, 3, 4, 5 ir 13 p., mokėtina išmokos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 d. nuostatas. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.

Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., be kita ko, buvo reglamentuota, kad įstatymas, taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p.

Nuo 2012-09-01 galiojančioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. redakcijoje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Iš pareiškėjo reikalavimų ir Administracijos 2013-09-24 pažymos (b. l. 43–44) matyti, kad pareiškėjas neginčija 2012 m. mokėtos teisėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas.

Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime išaiškino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymui kaip lex specialis Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant su teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. (2002-07-02 redakcija) ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas. Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010-11-16, tačiau Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. nuostatos nebuvo pakeistos. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pakeitimo įstatymas, pagal kurį šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos perskaičiuojant paskirtas teisėjų valstybines pensijas.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad teisėjų valstybinių pensijų ribojimas buvo (yra) galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks teisėjų valstybinių pensijų ribojimas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatavo, kad nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012-09-01 įsigaliojo tik Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas), apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nė vienas iš paminėtų ribojimų, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas.

Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota po Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. po 2010-11-16.

Administracija 2013-09-24 pažymoje Nr. 3R-1388 pateikė detalius duomenis apie pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimo nuo 2012-01-03 iki 2012-12-31 teisinius pagrindus ir juos pritaikius kiekvieną ginčo laikotarpio mėnesį išmokėtą pensijos dydį, taip pat dėl paskirtos pensijos dydžio ribojimo susidariusią pensijos nepriemoką. Pagal minėtoje pažymoje pateiktus duomenis pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija 2012 m., t. y. jau 2010-11-16 paskelbus Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimą, buvo ribojama šiais pagrindais: 1) nuo 2012-01-03 iki 2012-08-31 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.; 2) nuo 2012-09-01 iki 2012-12-31 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžiu pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d.; 3) nuo 2012-01-03 iki 2012-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.; 4) nuo 2012-01-03 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas. Pagal minėtoje pažymoje pateiktus skaičiavimus pareiškėjui dėl įstatymų normų, kurios Konstitucinio Teismo 2010-06-29 ir 2012-02-06 nutarimais buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nuo 2012-01-03 iki 2012-12-31 nebuvo išmokėta iš viso 16 558,87 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Pažymėtina, kad ši pensijos nepriemoka apskaičiuota taikant pensijos ribojimą pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kurio pagrįstumo pareiškėjas neginčija.

Teisėjų kolegijai dėl Administracijos 2013-09-24 pažymoje Nr. 3R-1388 pateiktų skaičiavimų, kurie pagrįsti įstatymų normomis, motyvuotais paaiškinimais ir yra siejami su Konstitucinio Teismo 2010-06-29 ir 2012-02-06 nutarimų nuostatų vykdymu, taip pat su nagrinėjamam ginčui aktualioje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 pateiktais išaiškinimais, pagrįstumo ir teisingumo abejonių nekilo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, remiasi minėtoje Administracijos pažymoje pateiktais duomenimis apie pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimą.

Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimas ir perskaičiavimas 2012 m. buvo teisėtas tik vienu teisiniu pagrindu, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Visi kiti pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo ir jos dydžio ribojimo teisiniai pagrindai Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina laikotarpiu nuo          2012-01-03 iki 2012-12-31 susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka – 16 558,87 Lt.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje                   Nr. A502-673/2013 išaiškino, kad visa teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, t. y. susidariusi iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo – 2010-11-16, ir po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, kilo ne dėl neteisėtų Administracijos veiksmų, todėl ji priteistina iš Lietuvos valstybės, kuriai pagal Vyriausybės 2010-07-07 nutarimą Nr. 992 atstovauja Administracija. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis LVAT praktika, teismas daro išvadą, kad     16 558,87 Lt valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Administracijos.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str., teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo A. V. P. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui A. V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį – 16 558,87 Lt (šešiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 87 ct).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                     Raimondas Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė