Civilinė byla Nr. e2S-790-538/2017

                                                                                                                   (Proceso Nr. 2-06-3-03211-2017-9)

                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                              3.1.11.4.; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims E. V., R. V., A. V., antstoliui A. S.,

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą nustatyti skolininkės R. V. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. V. jam priklausiančiame turte – žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-02 nutartimi nustatė pareiškėjai UAB „Būsto paskolų draudimas“ 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
3. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė pozicijos dėl naudojimosi skolininkei priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo.

                 III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5572-l032/2017, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą.
5. Nurodo, kad projekto dėl naudojimosi skolininkei priklausančia sklypo dalimi tvarkos pateikimas turi būti sprendžiamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjos nuomone, teismo išvada, jog pareiškėja, teikdama pareiškimą turėjo pateikti poziciją dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepagrįsta, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, ir naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų. Mano, kad šiuo atveju pareiškimas atitiko jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, todėl negalėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas. Pažymi, kad atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, kad tokio pobūdžio bylose yra labai aiškus skolininko/bendraturčio intereso buvimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šios pareigos negalima priskirti išieškotojui ar antstoliui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

              Atskirasis skundas netenkintinas.             

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė pozicijos dėl naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo.
9. Pareiškėja nesutikdama su teismo nutartimi argumentuoja, kad teismo išvada, jog pareiškėja, teikdama pareiškimą turėjo pateikti poziciją dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepagrįsta, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų.
10. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, jog remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatyti skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Sistemiškai aiškindamas šią nuostatą kartu su CK 4.80 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šiomis normomis yra ginami išieškotojo interesai – skolininko dalis atidalijama taip, kad iš jos gali būti išieškota, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–533/2006).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 667 straipsnio 2 dalies taikymą, yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodymas, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką, yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22–36). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-748-524/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajame turte, esant nurodytai teismų praktikai, jog CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, nustatant skolininko dalį nekilnojamame turte, yra imperatyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, kadangi nepateikus tinkamai parengto naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi projekto, pirmosios instancijos teismas negalėtų teisingai išnagrinėti bylos, tuo labiau, kad nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, išieškojimas iš šio daikto būtų negalimas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 115 straipsnis, 667 straipsnio 2 dalis). 
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą, ir trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti pareiškėjai terminą iki 2017 m. birželio 26 d. pašalinti pareiškimo trūkumus.

Teisėjas                                                                                                                 Almantas Padvelskis