Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-108-397/2023

                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00390-2022-5

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11

 (S)

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 29 d. nutarties, R. R. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos transporto saugos administracijos patarėjos N. P. (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1265-2022, R. R. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnio 3 dalyje. Nutarime nurodoma, kad 2022 m. spalio 4 d. apie 14 val. 29 min. buvo atliktas transporto priemonės MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kontrolinis patikrinimas ir nustatyta, kad UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ kontrolierius R. R., atlikdamas pirminę privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės, (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (toliau -Techniniai reikalavimai) ir nenustatė šių didelių techninės būklės trūkumų: PT- 6.1.6.a) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi kai: - kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas). DT- 6.1.4.a) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Buferiai, priekinė, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo po transporto priemone. Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti. DT-7.10. d) Greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) (jeigu turi būti įrengtas arba naudojamas). Plombos pažeistos arba jų nėra NT-4.12.a) Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai, žibintas arba atšvaitas įrengti nesilaikant nustatytų reikalavimų. Šie trūkumai buvo nustatyti transporto priemonės kontrolinio patikrinimo metu. Kontrolierius CTADB skiltyje „IŠVADA“ nenurodė šių, kontrolinio metu nustatytų trūkumų, ir aktyvavęs CTADB mygtuką „IŠSAUGOTI“, patvirtino apie duomenų teisingumą. Nutarime nurodoma, kad R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos 21.5 punkto ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 11d. įsakymų Nr. 2B-76 patvirtino „Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo (pildymo) tvarkos aprašo“ 3 , 15.1.3 ir 20 punktų nuostatas. Nustatyta viena R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis paskirta 440 Eur dydžio bauda.        

2.       Nesutikdamas su Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu R. R. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2023 m. kovo 29 d. nutartimi jo skundą atmetė,  konstatuodamas, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu duotus liudytojų bei institucijos atstovės paaiškinimus, taip pat vadovaudamasis pateiktais teisės aktais, sprendė, jog R. R. tinkamai neatliko jam pavestų funkcijų ir nenustatė transporto priemonės pavojingo trūkumo.

3.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas R. R. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį - tenkinti skundą ir pakeisti Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą pašalinant iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje grafos „Pažeidimo esmė“ 2 pastraipą „PT- 6.1.6. a) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi, kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas)“ ir paskirti R. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 440 straipsnio 3 dalyje, padarymą minimalią 280 eurų baudą.

3.1.                      Skundo autoriaus teigimu, tiek Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tiek skundžiama teismo nutartis yra priimti pažeidžiant teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principus, nenustačius reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi tiek nutarimą priėmusi Institucijos atstovė, tiek skundžiamą nutartį priėmusi teisėja neatsižvelgė į esmines įvykio aplinkybes, nerinko teisingam ir objektyviam sprendimui priimti būtinų įrodymų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas paskiriant R. R. administracinę nuobaudas už nusižengimą, kurio jis nepadarė.

3.2.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje teisėja rėmėsi vien Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų pateiktais dokumentais bei teisme duotais parodymais, juos paprasčiausiai perrašydama, tačiau neatsižvelgė į R. R. atstovo pateiktus duomenis. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad nei viename Lietuvos transporto saugos administracijos dokumente nėra nurodyta, kad pavojingas trūkumas nustatytas būtent dėl rankenos galimo gedimo. Priešingai skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad „sukabinimo prietaiso kaištis nebeužsifiksuoja (transporto priemonių junginiui judant, kaištis turi labai didelę vertikalią eigą) kai yra prikabinta priekaba. Kyla labai didelė reali grėsmė jai atsikabinti". Tik apklausiami teismo posėdžio metu kontrolinį patikrinimą atlikę Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai pagrindinį dėmesį kreipė į sukabinimo įtaiso rankenos judėjimą ir ne vieną kartą įvardijo, kad būtent dėl rankenos judėjimo jie nusprendė, kad sukabinimo į taisas netvarkingas ir pripažino, kad tai yra pavojingas trūkumas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokią išvadą minėti darbuotojai padarė remdamiesi tik savo prielaidomis, kad dėl rankenos tariamo laisvumo priekaba gali atsikabinti ir įvykti eismo įvykis. Susipažinus su Eurorpos Parlamento ir Tarybos 1994-05-30 direktyvos Nr. 94/20/EB V priedo „Mechaniniams sukabinimo įtaisams taikomi reikalavimai“ 3.7 ir 3.8 punktais matyti, kad sukabinimo įtaiso rankena nėra skirta užtikrinimui, kad priekaba neatsikabintų. Rankenos paskirtis yra tik pakelti ar nuleisti sukabinimo įtaiso kaištį, o tam, kad sukabinimo įtaisas neatsikabintų savaime yra skirti du fiksavimo įtaisai. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas informavo, jog sukabinimo įtaisas yra sukabintas ir sutvirtintas nejudamai yra skirtas raudonos spalvos indikatorius, į kurį kontrolinį patikrinimą atlikę pareigūnai apskritai nekreipė dėmesio. Pažymima, kad minėtame direktyvos fiksavimas, kad sukabinimo įtaisas neatsikabintų savaime, ir rankena yra aprašyti skirtinguose punktuose. Tai tik patvirtina, kad rankena nėra susijusi su tinkamu sukabinimo įtaiso veikimu, nes tam yra skirtos visai kitos detalės (fiksavimo įtaisai, indikatorius). Akivaizdu, kad skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai nurodoma, jog „sukabinimo įtaiso kaištis (dar alternatyviai vadinta rankenėle, pirštu) tinkamai nesifiksavo, transporto priemonei judant, šokinėjo, ką patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai“, nes vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad sukabinimo įtaiso kaištis „pirštas“ šokinėtų. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kad juda tik rankena.

3.3.                      Skunde pažymima ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo nieko nurodyta apie neužsifiksuojantį sukabinimo prietaiso kaištį, o skundžiamame nutarime nurodomas būtent šis trūkumas. Skundo autoriaus teigimu, nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra nurodyta, kas konkrečiai yra atsitikę krovininio automobilio „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaisui, nes minėtame protokole yra išvardinti visi trys alternatyvūs poveikiai, t. y. pažeistas, sugadintas arba įtrūkęs. Tačiau akivaizdu, kad minėtas sukabinimo įtaisas nėra ir pažeistas, ir sugadintas ir įtrūkęs. Apskritai minėtas sukabinimo įtaisas nėra nei pažeistas, nei sugadintas, nei įtrūkęs ir tai puikiai matosi jį akivaizdžiai apžiūrėjus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių pareiškėjo pateiktų nuotraukų, nesimato jokių minėto sukabinimo prietaiso pažeidimų, sugadinimų ar įtrūkimų. Tai, kad krovininio automobilio „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaisas yra tvarkingas patvirtina ir UAB „T. M.“ patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad minėtas sukabinimo įtaisas yra tvarkingas. Minėtas aktas nepagrįstai skundžiama nutartimi buvo pripažintas kaip ne vertintinas.

3.4.                      Pareiškėjo teigimu, sukabinimo įtaisą jis vizualiai apžiūrėjo. Kiek turi užtrukti tokia apžiūra nei viename teisės akte nėra nurodyta. Patikrinimas naudojant matuoklį yra alternatyvus patikrinimo būdas. Todėl tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje, tiek skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad R. R. neatliko „sukabinimo įtaiso nei vizualaus tikrinimo, nei naudojant matavimo prietaisą“. Atkreipiamas dėmesys, kad tikrinimo metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas įrengtiems saugos įtaisams, šiuo atveju raudonos spalvos indikatoriui, o ne kaiščio pakėlimui ir nuleidimui skirtai rankenai.

3.5.                      Skunde taip pat pažymima, jog R. R. nepagrįstai buvo skirta 440 eurų bauda, t. y. ANK 440 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kadangi skundžiamu atveju nustatyta tik pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių R. R. turėjo būti paskirta bauda artima ANK 440 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytai minimaliai baudai. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis buvo palikta nepakeista pareiškėjui skirta 440 eurų bauda.

4.       Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Institucija prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjo R. R. apeliacinis skundas netenkinamas 

5.       Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu. 

6.       ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7.       Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8.       ANK 440 straipsnyje numatyta atsakomybė už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo reikalavimų nesilaikymą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymą privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymą į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 

9.       Aptariama teisės norma yra sukonstruota kaip blanketinė, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintose „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše“ (aktuali redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gegužės 19 d.) (toliau – aprašas) 10 punkte numatyta, kad privalomoji apžiūra atliekama vizualios apžiūros ar kitu Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodytu metodu. Vizualios apžiūros metu, kontrolierius prireikus ne tik apžiūri tikrinamas transporto priemonės dalis, bet ir pabando jas valdyti, įvertina triukšmą ar patikrina kitomis priemonėmis nenaudodamas įrangos. Minėto aprašo 20 punkte numatyta, kad privalomosios apžiūros metu tikrinama <...> ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus (20.5 punktas). Išvada jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus išduodama tik tada, kai nenustatomi dideli ir (ar) pavojingi trūkumai (aprašo 23.1 punktas).

9.1.                      Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr. 2B-76 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2021 m. vasario 1 d.) 3 punkte numatyta, kad kontrolierius, atliekantis privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB). Atliktų matavimų duomenys, kurie gaunami iš stabdžių bandymo stendo, keturių komponentų išmetamųjų dujų analizatoriaus, išmetamųjų dujų dūmingumo matavimo prietaiso ir žibintų šviesos kontrolės prietaiso, nuskaitomi ir automatiškai išsaugomi CTADB. Kai nuskaitomi ir kontrolieriaus suvedami transporto priemonės techninių reikalavimų (būklės) įvertinimo duomenys, kontrolierius priima sprendimą ir įrašo išvadą, CTADB suformuojama Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Minėto aprašo 15.1.3. ir 15.1.4 numatyta, kad jei nustatoma didelių trūkumų, pažymima: „Transporto priemonė atitinka/neatitinka Techninių reikalavimų“. Eilutėje „Pakartotinė techninė apžiūra gali būti atlikta iki“ nurodoma data, iki kurios transporto priemonei gali būti atlikta pakartotinė techninė apžiūra, o eilutėje „Pakartotinės techninės apžiūros kaina“ kontrolierius įrašo pakartotinės techninės apžiūros kainą. Eilutėje „(9) Techninės apžiūros kontrolieriaus parašas ir spaudas“ kontrolierius pasirašo ir uždeda savo spaudą, o eilutėje „Susipažinau“ pasirašo transporto priemonės valdytojas, jei nustatoma pavojingų trūkumų, pažymima: „Transporto priemonė atitinka/neatitinka Techninių reikalavimų“, o eilutėje „Pastabos“ įrašoma: „Transporto priemone važiuoti draudžiama“. Eilutėje „Pakartotinė techninė apžiūra gali būti atlikta iki“ nurodoma data, iki kurios transporto priemonei gali būti atlikta pakartotinė techninė apžiūra, o eilutėje „Pakartotinės techninės apžiūros kaina“ kontrolierius įrašo pakartotinės techninės apžiūros kainą. Eilutėje „(9) Techninės apžiūros kontrolieriaus parašas ir spaudas“ kontrolierius pasirašo ir uždeda savo spaudą, o eilutėje „Susipažinau“ pasirašo transporto priemonės valdytojas. 25 ir 26 punktuose numatyta, kad kontrolierius privalo laikytis Apraše, Privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, Techniniuose reikalavimuose ar kituose teisės aktuose nustatytų ataskaitos pildymo reikalavimų. Kontrolierius atsako už visų jo paties į CTADB suvestų ir ataskaitoje atspausdintų duomenų teisingumą.

9.2.                      Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.) 16.3 punkte įtvirtinta, kad pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai. Minėto įsakymo 2 priede nurodoma, kad 6.1.6. punkte sukabinimo įtaiso ir nuvilkimo įrangos sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi: - kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas), vertinimo kriterijai numatyti didelis trūkumas ir pavojingas trūkumas.

10.        Nagrinėjamu atveju R. R. pagal ANK 440 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis šios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, nepatikrino krovininio automobilio „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės, (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (toliau -Techniniai reikalavimai) ir nenustatė šių didelių techninės būklės trūkumų: PT- 6.1.6.a) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi kai: - kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas). DT- 6.1.4.a) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Buferiai, priekinė, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo po transporto priemone. Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti. DT-7.10. d) Greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) (jeigu turi būti įrengtas arba naudojamas). Plombos pažeistos arba jų nėra NT-4.12.a) Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai, žibintas arba atšvaitas įrengti nesilaikant nustatytų reikalavimų. Šie trūkumai buvo nustatyti transporto priemonės kontrolinio patikrinimo metu. Kontrolierius CTADB skiltyje „IŠVADA“ nenurodė šių, kontrolinio metu nustatytų trūkumų, ir aktyvavęs CTADB mygtuką „IŠSAUGOTI“, patvirtino apie duomenų teisingumą.

11.        Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek Institucijos nutarimas, tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimti pažeidžiant teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principus, nenustačius reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgus į esmines įvykio aplinkybes, nerinkus teisingam ir objektyviam sprendimui priimti būtinų įrodymų, tačiau apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus būtų įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai ar nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

12.       Nors R. R. bylą nagrinėjant apylinkės teisme nesutiko su kontrolinio patikrinimo metu nustatytu trūkumu, t. y. kad buvo nustatytas pavojingas trūkumas - PT- 6.1.6.a) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi kai: - kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas), tačiau apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs teisme duotus paties R. R. paaiškinimus, Institucijos atstovės paaiškinimus, liudytojų R. B. ir E. K., kurie atliko kontrolinį automobilio tikrinimą, parodymus, kontrolinio patikrinimo metu fiksuotą vaizdo medžiagą, Marijampolės techninių apžiūrų centro papildomai pateiktą vaizdo medžiagą, byloje esančias foto nuotraukas bei kitą rašytinę bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, jog išnagrinėtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad R. R. tinkamai neatliko jam pavestų funkcijų ir nenustatė transporto priemonės pavojingo trūkumo.

13.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad R. R. neatliko „sukabinimo įtaiso nei vizualaus tikrinimo, nei naudojant matavimo prietaisą“. Pareiškėjo teigimu, sukabinimo įtaisą jis vizualiai apžiūrėjo, minėtas sukabinimo įtaisas nėra nei pažeistas, nei sugadintas, nei įtrūkęs ir tai puikiai matosi jį akivaizdžiai apžiūrėjus.

13.1.                      Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Marijampolės techninių apžiūrų centro papildomai gauta vaizdo medžiaga patvirtina, jog pirminės techninės apžiūros metu R. R. tinkamai nepatikrino transporto priemonės sukabinimo įtaiso nei vizualiai, nei naudojantis matavimo priemone. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog transporto priemonei judant, R. R. nebuvo priėjęs prie transporto priemonės galo, iš kur buvo galima fiksuoti trūkumą. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, pareiškėjas siekdamas tinkamai įvertinti sukabinimo įtaiso veikimą, būklę ir nusidėvėjimą, turėjo jį tiek apžiūrėti vizualiai, tiek naudotis matavimo prietaisais vertinant jo nusidėvėjimą, tiek ypatingai atidžiai įvertinti įrengtus saugos įtaisus.

13.2.                      Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog sukabinimo įtaisas nėra nei pažeistas, nei sugadintas, nei įtrūkęs ir tai puikiai matosi jį akivaizdžiai apžiūrėjus. Pažymėtina, jog  apylinkės teismo posėdžio metu liudytojai R. B., E. K. ir institucijos atstovė patvirtino, jog sukabinimo įtaiso kaištis (dar alternatyviai vadinta rankenėle, pirštu) tinkamai nesifiksavo, transporto priemonei judant, šokinėjo, buvo girdimas garsas, ką patvirtina ir vaizdo įrašai, bei nurodė, jog dėl šio sukabinimo įtaiso sugedimo transporto priemonės tempiama priekaba, bet kuriuo metu gali atsikabinti, todėl šis trūkumas kelia pavojų eismo saugumui ir aplinkiniams. Liudytojų R. B. ir E. K. teigimu, šį trūkumą buvo galima fiksuoti tik tada, kai transporto priemonė juda. Tačiau, kaip jau minėta, iš Marijampolės techninių apžiūrų centro papildomai gauto vaizdo įrašo matyti, jog transporto priemonei judant, R. R. nebuvo priėjęs prie transporto priemonės galo, iš kur buvo galima fiksuoti trūkumą, dėl ko netinkamai atliko jam pavestas funkcijas ir nenustatė pavojingo transporto priemonės trūkumo. 

13.3.                      Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje pateiktas UAB „T. M.“ patikrinimo aktas patvirtina, kad krovininio automobilio „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaisas yra tvarkingas, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo minėtu patikrinimo aktu, kadangi transporto priemonė servise buvo patikrinta pradėjus 6 kalendorinėms dienoms po nustatytų trūkumų, todėl per šį laikotarpį nustatytas pavojingas sukabinimo įtaiso trūkumas galėjo būti pašalintas. Daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ir apylinkės teismas, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

14.       Pareiškėjo skunde taip pat keliamas klausimas, jog administracinio nusižengimo protokole nebuvo nieko nurodyta apie neužsifiksuojantį sukabinimo prietaiso kaištį, o Institucijos nutarime nurodomas būtent šis trūkumas. Skundo autoriaus teigimu, nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra nurodyta, kas konkrečiai yra atsitikę krovininio automobilio sukabinimo įtaisui, nes administracinio nusižengimo protokole yra išvardinti visi trys alternatyvūs poveikiai, t. y. pažeistas, sugadintas arba įtrūkęs. Kaip matyti iš byloje esančio Institucijos surašyto 2022 m. spalio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuriuo R. R. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 440 straipsnio 3 dalyje, abiejuose šiuose procesiniuose dokumentuose aprašant pažeidimo esmę, kad buvo nustatytas pavojingas trūkumas - PT- 6.1.6. a) važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai, sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga, sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi kai: - kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas), buvo išvadinti visi galimi alternatyvūs veiksniai, t. y. sukabinimo įtaisas pažeistas, sugadintas arba įtrūkęs, tačiau Institucijos nutarimo dalyje - kitos aplinkybes, analizuojant tyrimo metu surinktą papildomą medžiagą nurodyta, kad „iš filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kad sukabintuvas yra sugedęs, t. y. sukabinimo prietaiso kaištis nebeužsifiksuoja (transporto priemonių junginiui judant, kaištis turi labai didelę vertikalią eigą) kai yra prikabinta priekaba.“ Tai gi, nutarime aiškiai įvardinama, kad sukabinimo įtaisas buvo sugadintas, nesifiksavo sukabinimo prietaiso kaištis.  Iš šių duomenų aiškiai ir nedviprasmiškai galima suprasti, kuo R. R. yra kaltinamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole, nebuvo nurodyta, kas konkrečiai yra atsitikę krovininio automobilio sukabinimo įtaisui, apsiribojant alternatyvių poveikių išvardinimu, nesudaro pagrindo laikyti tai esminiu trūkumu surašant šį procesinį dokumentą, kadangi kaip minėta, Institucijos nutarimo aprašomojoje dalyje pažeidimo padarymo aplinkybės bei nustatyti transporto priemonės techninės būklės trūkumai buvo išdėstyti plačiau.

15.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog kiek turi užtrukti sukabinimo įtaiso apžiūra nei viename teisės akte nėra nurodyta, o patikrinimas naudojant matuoklį yra alternatyvus patikrinimo būdas, todėl tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad R. R. neatliko „sukabinimo įtaiso nei vizualaus tikrinimo, nei naudojant matavimo prietaisą“.

15.1.                      Kaip pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje atsakant į tokį patį skundo argumentą, nors R. R. teigė, jog transporto priemonės krovininio automobilio sukabintuvo apžiūrą jis atliko iš šono ir iš patikrinimo patalpoje esančios duobės, t. y. būdamas po automobiliu tinkamai, tačiau vis dėl to pripažino, ką patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. K. ir R. B., jog visas transporto priemonės patikrinimas užtruko apytiksliai 20 min. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog toks patikrinimas įprastai užtrunka ilgiau, tačiau paklaustas kodėl šįkart patikrinimas truko trumpiau bei nenustatytas ne vienas trūkumas, nurodė, kad trūkumų nenustatė per skubėjimą, artėjo pietūs, todėl norėta greičiau atlikti patikrinimą, taip pat ir dėl nuovargio. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. K. ir R. B. nurodė, jog sunkiasvorės transporto priemonės patikrinimas apytiksliai užtrunka apie valandą laiko ir nustatyto sukabintuvo įtaiso pažeidimo nustatyti iš duobės, negalima. Liudytojai taip pat parodė, jog sukabintuvo įtaisas apžiūrimas, priėjus iš transporto priemonės galo ar šono, vizualiai, o prireikus gali būti tikrinamas pasitelkus specialų įrankį, jeigu kyla įtarimų dėl įtaiso būklės.  Be to, iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog R. R. iš tolo pasilenkęs žiūri panašia kryptimi, kaip sukabinimo įtaisas, transporto priemonei nejudant. Liudytojo E. K. teigimu, automobilio kontrolė buvo atlikta atmestinai, per 15 – 20 min., kas ir sukėlė abejones dėl atlikto patikrinimo. 

15.2.                      Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. dirba itin atsakingą ir didelio susikaupimo reikalaujantį darbą, kontrolierius transporto priemonės techninę apžiūrą turi atlikti išsamiai, nuodugniai ir techninės būklės trūkumus vertinti atsakingai, nes tik taip užtikrinama, kad viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės yra techniškai tvarkingos, atitinka eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus bei nekelia pavojaus transporto priemonės valdytojui, keleiviams ar kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, siekdamas tinkamai įvertinti sukabinimo įtaiso veikimą, būklę ir nusidėvėjimą, turėjo jį tiek apžiūrėti vizualiai, tiek naudotis matavimo prietaisais vertinant jo nusidėvėjimą, tiek ypatingai atidžiai įvertinti įrengtus saugos įtaisus, tačiau byloje surinkti rašytiniai duomenys, liudytojų paaiškinimai, vaizdo medžiaga, patvirtina, kad to padaryta nebuvo. Šiuo atveju R. R. nenustatė vieno pavojingo, dviejų didelių ir vieno nedidelio techninės būklės trūkumų. Toks pažeidimų kiekis neabejotinai patvirtina, kad tai nebuvo atsitiktinumas ar mažareikšmis pareigų neatlikimas. R. R. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl tinkamai neatliko jam teisės aktuose numatytų pareigų. 

16.       Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog R. R. nepagrįstai buvo skirta 440 eurų bauda, t. y. ANK 440 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis. Kadangi skundžiamu atveju nustatyta tik pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių,  R. R. turėjo būti paskirta bauda artima ANK 440 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytai minimaliai baudai. Tačiau aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo padarytai išvadai konstatuoja, jog mažinti pareiškėjui paskirtą baudą nėra pagrindo, kadangi nuobauda paskirta normos ribose, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į jo kaltę darant nusižengimą, į nusižengimo pobūdį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje skiriant nuobaudą atsižvelgiama ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. Pareiškėjui nustatyta, kad jis netinkamai atliko privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą ir nenustatė vieno pavojingo, dviejų didelių ir vieno nedidelio, transporto priemonės trūkumų. Be to, jis 2021 m. spalio 23 d. buvo baustas pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį, kas rodo kad skundžiamu nutarimu padarytą nusižengimą pareiškėjas padarė tyčia, pakartotinai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 92 - 94) R. R. 2019 m. balandžio 5 d. taip pat buvo baustas už ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau daro tokius pačius nusižengimus bei nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Aukštesniojo teismo nuomone, Institucija parinkdama R. R. bausmės dydį už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, teisingai įvertino administracinio nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal R. R. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                Gytis Večerskas