Administracinio nusižengimo byla Nr. II-89-949/2025

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00340-2024-8

 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.9.2; 21.10.4

 (S)

ROIK: (duomenys neskelbtini)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS 

2025 m. sausio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė,

sekretoriaujant Erikai Grigišienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. V., jo atstovui advokatui Arūnui Ivanciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato A. I. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-6347-2024 panaikinimo.

Teismas

nustatė:

2024 m. gegužes 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pagavimo skyriaus 3-iojn poskyrio tyrėjas Ž. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2024 m. gegužės 16 d., 16.50 val., Liepų g. - Šiaurės pr., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę kalbėdamas telefonu, laikydamas jį rankomis, nenaudodamas laisvų rankų įrangos, taip pat vairavo transporto priemonę ir įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės. Nurodyta, jog tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 73.11 punktą, 14 punktą, 20 punktą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. gegužės 30 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR N-6347-2024, kuriuo Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 4 dalį paskirta subendrinta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2024-10-08 gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato A. I. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-6347-2024. Skunde nurodoma, jog

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. (duomenys neskelbtini) Norvegijoje Ž. V. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini), todėl 2024 m. gegužės 30 d. Klaipėdos AVPK nutarimu nuobauda Ž. V. remiantis ANK 424 straipsnio 3 dalimi paskirta nepagrįstai. Prašo 2024 m. gegužės 30 d. Klaipėdos AVPK nutarimą Nr. 30-ANR_N-6347-2024 panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

Pareiškėjo atstovas taip pat pateikė prašymą priteisti Ž. V. 300,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš valstybė lėšų.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime su Ž. V. atstovo advokato Arūno Ivancio skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad įvertinus Ž. V. atstovo advokato A. I. skundą ir byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad Ž. V. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, surašant administracinio nusižengimo protokolą, protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ ranka įrašė, kad su administraciniais nusižengimais sutinka, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymų ir paaiškinimų nepateikė. Ž. V. kartu su skundu pateikė Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopiją, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nepateikė galiojančio Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimą, o tai kelia pagrįstų abejonių, ar Ž. V. nusižengimo padarymo dieną tikrai turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Manytina, kad turėdamas galiojantį vairuotojo pažymėjimą, Ž. V. būtų jį pateikęs bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu. Skunde cituojama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalis, kuri numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus, ir bandoma įtikinti, kad, šiuo atveju, Ž. V. neprivalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo tikrinančiam policijos pareigūnui. Būtina pažymėti, kad klaidingai vertinama įstatymo nuostata, kadangi ši įstatymo norma nurodo, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. T. y. šiuo atveju, jeigu Ž. V. turėtų Norvegijoje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jis būtų pripažįstamas Lietuvoje ir jo nereikėtų pakeisti į Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atkreipė dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi kiti asmenys, kurie turi kitose valstybėse išduotą vairuotojo pažymėjimą, privalo jį pateikti tikrinančiam policijos pareigūnui. Šiuo atveju Ž. V. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikus Norvegijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, palieka teismui spręsti tenkinti Ž. V. skundo reikalavimus arba netenkinti ir palikti Klaipėdos aps. VPK nutarimą Nr. 30-ANR_N-6347-2024 nepakeistą. Prašo šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas, Institucijai apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžus į Lietuvą nuėjo į Regitrą, paaiškino, kad jam Norvegijoje baigėsi periodas, jog negali vairuoti transporto priemonių ir paprašė išduoti teises. Jam teisė vairuoti Norvegijoje buvo atimta šešiems mėnesiams gal prieš metus už greičio viršijimus. Terminas baigėsi 2023 m. liepos mėnesį. Regitros darbuotojas informavo, kad jis gali vairuoti, nes sistemoje mato, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi. Regitros darbuotojas išsiuntė užklausą į Norvegiją. Jis vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo tuo metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama ne teisme negalėjo dalyvauti, nes išvažiavo į Vokietiją tuo metu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovas advokatas Arūnas Ivancius teismo posėdžio metu nurodė, kad nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra paskirta nepagrįstai, nes Ž. V. turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Būtent šią nutarimo dalį ir prašo panaikinti. Kitų administracinių nusižengimų padarymo neginčija. Norvegijoje yra įtvirtintas elektroninis vairuotojo pažymėjimas. Norvegijos registrų išrašuose matyti, kad Ž. V. administracinių nusižengimų padarymo metu teisę vairuoti transporto priemones turėjo. Šiuo atveju kalba eina apie teisės vairuoti transporto priemonės turėjimą, o ne apie vairuotojo pažymėjimo faktinį turėjimą su savimi. Ž. V. neturėjo būti taikoma atsakomybė už teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atsižvelgiant į tai, kad skundu buvo prašoma panaikinti visą 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės vairavimu kalbant telefonu ir laikant jį rankose, taip pat įvažiavimu į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam šviesoforo signalui ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, teismas vertina tik nutarimo dalį, susijusią su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir atsakomybės taikymo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį pagrįstumo.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Taigi siekiant asmeniui taikyti administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, būtina nustatyti faktą, kad asmuo neturi teisės vairuoti arba teisė vairuoti asmeniui yra sustabdyta.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Ž. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo patrauktas konstatavus, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (iš atsiliepimo į skundą matyti, kad tokia išvada padaryta dėl to, jog asmuo su savimi neturėjo ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo). Šiuo atveju, nors Institucija atsiliepime teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, kuri numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą tikrinančiam policijos pareigūnui, tačiau pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimo nepateikimas tikrinančiam policijos pareigūnui nėra tapatus teisės vairuoti transporto priemones neturėjimui. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti, kad asmuo pateikti vairuotojo pažymėjimą jį tikrinusiems policijos pareigūnams negalėjo dėl to, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra neišduotas arba teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta.     

Teismas pažymi, kad pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę tenka institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą ir visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) Norvegijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-12). Nors Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad Ž. V. į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nepateikė galiojančio Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, o tai kelia pagrįstų abejonių, ar Ž. V. nusižengimo padarymo dieną tikrai turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Tokia išvada daroma dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas įsitikinus, jog Ž. V. iš tikrųjų neturi teisės vairuoti, kad jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje (SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalis). Ž. V. teismui pateikus administracinio nusižengimo fiksavimo momentu galiojusį vairuotojo pažymėjimą, išduotą pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies reikalavimus, ir byloje nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad teisės vairuoti transporto priemones Ž. V. neturėjo ar ji buvo sustabdyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad Ž. V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

Nustačius, kad Ž. V. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymių, skundžiamas 2024-05-30 nutarimas keistinas, iš jo šalinant aplinkybes, susijusias su transporto priemonių vairavimu neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes tokios aplinkybės byloje nustatytos nepagrįstai.

Pažymėtina, kad remiantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas turi teisę priimti sprendimą: panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nebuvo užfiksuotos jokios aplinkybės, susijusios su Ž. V. turėtų dokumentų tikrinimu ir jų (ne)pateikimu, nepasitvirtinus aplinkybėms, dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo ir jas pašalinus iš skundžiamo nutarimo, konstatuotina, kad byloje nebuvo užfiksuoti duomenys, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo faktą ir keisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Todėl byla dalyje dėl administracinės atsakomybės taikymo Ž. V. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutrauktina (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).   

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į visas administracinės nuobaudos skyrimui pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį reikšmingas aplinkybes, paskirtos nuobaudos tinkamai individualizuotos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 30-ANR N-6347-2024 ir bylą dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį nutraukti nenustačius jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu skirti Ž. V. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 70,00 Eur baudą, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo atstovas pateikė prašymą priteisti pareiškėjui iš valstybės 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šių išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus (b. l. 71-73).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-648/2022).

Nagrinėjamu atveju patenkinus skundo dalį dėl bylos nutraukimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, suteiktos Ž. V. teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl patirtų 300 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Ž. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 30-ANR N-6347-2024, kuriuo Ž. V.:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį  paskirta 70,00 Eur bauda;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams; 

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį paskirta 70 Eur bauda. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu paskirta galutinė 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Bylą dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį nutraukti nenustačius jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį paskyrus 70,00 Eur baudą bei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį paskyrus 70 Eur baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, skirti Ž. V. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 70,00 Eur baudą, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš valstybės lėšų Ž. V. 300 (tris šimtus) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                           Rima Gudienė