Civilinė byla Nr.2-878-523/2014;
proceso Nr.2-19-3-00735-2014-7;
procesinio sprendimo kategorija:
(S)
63.3.; 99.5.; 99.7.; 116.5.1.; 116.5.2.; 116.11.
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Jurbarkas
Jurbarko rajono teismo teisėjas A. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1000 Lt skolos, 1977,60 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 67 Lt žyminio mokesčio. Prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti CPK 123 str. 1 d. tvarka, asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, todėl tokiu atveju esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 763247001, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1000 Lt kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sutartyje numatytas palūkanas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jopiniginės prievolės ieškovui įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
LR CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu taikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šąli sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 199,90 proc.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovas atsakovui suteikė 1000 Lt kreditą, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas su ieškovu tinkamai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė, šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str. reikalavimus.
Be to, vadovaudamasis sutarties 7.1 punktu, ieškovas atsakovui paskaičiavo 199,90 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 1977,60 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jisprivalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais(CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. josatlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros(CK 6.228 str.)ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams(CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvada, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovui 199,90 procentų metinę palūkanų normą, kurių suma ieškovo skaičiavimu sudaro 1977,60 Lt sumą.
Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas –teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 199,90 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui,nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 1977,60 Lt palūkanos ženkliai viršija negrąžinto kredito 1000,00 Lt sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 1000,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (1977,60 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo, į bylą nėra pateiktas ir aiškus palūkanų paskaičiavimas (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo A. S. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (1000 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (1977,60 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 1000 Lt (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus(Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių - ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti 1000 Lt skolos, 1000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 67 Lt žyminio mokesčio. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs piniginės prievolės, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma - 67 Lt, kuri atitinka minimalią žyminio mokesčio sumą pagal CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalies reikalavimus, indeksuojant CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinįpatenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“, įmonės kodas301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, banko kodas 73000, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) skolos, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) sutartinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio.
Atsakovas A. S. šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Arūnas Bacevičius