Administracinė byla Nr. A-5380-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr.48SD-3882-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ 1.2 punkto paskutinę eilutę ir ją išdėstyti taip: „<...>(duomenys neskelbtini), išskyrus (duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti iš atsakovo NŽT patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

II.

Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuris yra priimtas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. spalio 11 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (toliau – ir RUP).

Pareiškėja prašo sustabdyti 2014 m. gegužės 27 d. priimto sprendimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 vykdymo procesą ir 2017 m. balandžio 19 d. priimtos nutarties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 vykdymo procesą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi (kuria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 pakeistas ir papildytas), kurios vykdymo procesą prašoma sustabdyti, civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 leido pareiškėjai iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus pareiškėjos nurodomus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą ir betoninį vandentiekio šulinį, ir iki 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjai neįteisinus savavališkai pastatytų statinių, įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius nuo 2018 m. vasario 1 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį. Pareiškėjai neįvykdžius minėtų įpareigojimų, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nugriauti minėtus statinius.

Pareiškėja su prašymu taikyti RUP pateikė antstolės 2018 m. spalio 1 d. ragininimą įvykdyti sprendimą Nr. S018-16196, kuriuo pareiškėja raginama nugriauti savavališkai pastatytus statinius (sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį). Raginime taip pat pažymima, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. vykdomajame rašte nurodyta, kad pareiškėjai neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leidžiama Inspekcijai nugriauti nurodytus statinius (taip pat metalinės tvoros dalį), sutvarkyti statybvietę pareiškėjos lėšomis ir sumokėti 34,91 Eur vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėja, prašydama taikyti RUP, siekia civilinėje byloje priimto sprendimo įvykdymo sustabdymo.

Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pareiškėja, būdama skolininko procesinėje teisinėje padėtyje vykdymo procese, turi teisę motyvuotai prašyti antstolio atidėti teismo sprendimo vykdymo veiksmus, taip pat skųsti antstolio veiksmus (CPK 625 str. 1 d., 643 str.), prieina prie išvados, kad savo teises ir teisėtus interesus pareiškėja turi ginti vadovaudamasi CPK nuostatomis teismo sprendimo vykdymo procese.

Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų konstatuoti, kad vykdymo veiksmų, atliekamų vykdant teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje, sustabdymas nagrinėjamoje administracinėje byloje yra būtina priemonė, o nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 107 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. Š. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Veslava Ruskan

        Virginija Volskienė