Administracinė byla Nr. eA-1264-821/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07785-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1.5; 13.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Detmetas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Detmetas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Detmetas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas)
2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1AE-287 „Dėl UAB „Detmetas“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija)
2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21RE-489(AG-408/03-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti UAB „Detmetas“ 2023 m. balandžio 12 d. skundą (toliau – ir 2023 m. balandžio 12 d. skundas) dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė, Vilniaus TM) vyriausiosios inspektorės N. M. veiksmų surašant prekių sulaikymo protokolą Nr. 3VR1000377 (toliau – ir Protokolas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuosavybės teise valdo pagal importo deklaraciją Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 į Vilniaus TM muitinės sandėlį 2023 m. vasario 21 d. pristatytą krovinį (toliau – ir Krovinys). Vilniaus TM Inspektorė surašė Protokolą, kuriame nurodė, kad Krovinys sulaikomas neapibrėžtam laiko tarpui. Pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Inspektorės neteisėtų veiksmų surašant Protokolą, kuriame prašė grąžinti Krovinį pareiškėjui, o netenkinus šio reikalavimo, Krovinį grąžinti siuntėjui (duomenys neskelbtini), informuoti pareiškėją, kokiam terminui Krovinys sulaikytas. Muitinės departamentas Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nurodęs, kad dėl importo deklaracijoje nurodytų prekių (Krovinio) yra atliekamas tyrimas ir sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių nėra priimtas. Taip pat Sprendime nurodyta, kad sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių grąžinimo / konfiskavimo ar sunaikinimo jį priimančioje muitinės įstaigoje, t. y. Vilniaus TM, nėra priimtas, todėl skundo reikalavimas grąžinti prekes pareiškėjui ar prekių siuntėjui šiame etape Muitinės departamento nespręstinas.
3. Pareiškėjas atsakovo Sprendimą apskundė Komisijai – skunde Komisijos prašė panaikinti Muitinės departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą bei grąžinti skundą Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Komisija atmetė pareiškėjo skundą konstatavusi, kad nėra duomenų, jog Vilniaus TM yra priėmusi sprendimą dėl sulaikyto Krovinio, todėl Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė spręsti pareiškėjo prašymą dėl Krovinio grąžinimo. Komisija savo sprendime pripažino, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui paaiškino, jog Vilniaus TM priėmus sprendimą dėl sulaikytų prekių, pareiškėjas turės teisę jį apskųsti teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisijos sprendime neatsakyta į skundo argumentus, jog Muitinės departamentas neišnagrinėjo skundo dalies dėl Inspektorės veiksmų teisėtumo ir neatsakė, ar teisėtai buvo surašytas Protokolas, nepažeidžiant teisės aktų ir pareiškėjo teisių. Komisija šio trūkumo taip pat neištaisė, t. y. Komisijos sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ĮAGNTĮ) 20 straipsnio 7 dalies reikalavimo motyvuoti priimamą sprendimą.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiami Inspektorės veiksmai sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui – galbūt neteisėtai buvo sulaikytas pareiškėjo Krovinys, be to, Vilniaus TM dėl Krovinio sulaikymo daugiau kaip keturis mėnesius nepriima jokio sprendimo. Pareiškėjas nurodė, kad Protokolas surašytas pažeidžiant imperatyvias Muitinės departamento generalinio direktoriaus
2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1B-8 patvirtintų Prekių sulaikymo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.3 ir 9.4 punktuose nustatytus reikalavimus, kadangi Inspektorė Protokole nenurodė, koks yra Krovinio sulaikymo pagrindas, kokio teisės akto nuostatos galėjo būti pažeistos ir kokie dokumentai privalėjo būti pateikti muitinei įvežant Krovinį į Sąjungos muitų teritoriją, nenustatytas terminas, skirtas sureguliuoti situacijai dėl Krovinio. Pareiškėjo teigimu, Protokole duomenys apie padarytą teisės pažeidimą aprašyti abstrakčiai, tik pacituojant Krovinio gabenimo dokumentus, tačiau nenurodant, kokio teisės pažeidimo sudėtį nurodytos aplinkybės sudaro. Taigi, nesant nurodytų teisės akto nuostatų, kurios buvo pažeistos, kokie dokumentai nebuvo pateikti Vilniaus TM, nenurodant, kokios teisenos tvarka yra atliekamas galimo teisės pažeidimo tyrimas, yra ribojamos pareiškėjo teisės į gynybą, kadangi iš Protokolo neaišku, kokius trūkumus reikia pašalinti, siekiant pagrįsti Krovinio gabenimo teisėtumą.
6. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, Muitinės departamentas pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog Teritorinė muitinė būtų priėmusi sprendimą dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su Krovinio sulaikymu, o yra tik surašytas Protokolas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindų vertinti atsakovo Sprendimą kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Sprendime neatsakyta į esminį skundo argumentą, t. y. neįvertintas Inspektorės veiksmų teisėtumas, nespręsta, ar Protokolas surašytas teisingai. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis suinteresuotas asmuo gali skųsti pareigūnų veiksmus dėl prekių sulaikymo protokolo surašymo, o Muitinės departamentas privalo priimti sprendimus dėl pareigūno veiksmų surašant šį procesinį dokumentą.
9. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 32 straipsnio nuostatos dėl Muitinės departamento kompetencijos nagrinėti skundus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074 patvirtinti Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
10. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus TM pareiškėjo skundo priėmimo metu nebuvo priėmusi sprendimo dėl Protokolu sulaikytų prekių, nesant baigtam tyrimui. Sprendimus dėl sulaikytų prekių grąžinimo, konfiskavimo ar sunaikinimo pagal kompetenciją priima teritorinės muitinės. Atsakovas pabrėžė, kad jis skundžiamame Sprendime, priešingai nei teigė pareiškėjas, pasisakė ir pagrindė, kodėl skundo reikalavimas dėl Protokolo surašymo teisėtumo ir pagrįstumo yra nenagrinėtinas. Vadovaujantis Nuostatais, Muitinės departamentas nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų, tačiau nei prekių sulaikymo protokolai, nei muitinės pareigūnų veiksmai juos surašant Muitinės departamentui nėra skundžiami. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, skunde teismui nurodydamas, kad esminis klausimas, kurio reikalavo iš Muitinės departamento, yra atsakymas, ar Inspektorės veiksmai bei Protokolas yra teisėti ir pagrįsti, nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis skunde keliami reikalavimai priskirtini Muitinės departamento kompetencijai.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nurodyta, jog, vadovaujantis 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 198 straipsnio 1 dalimi, muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal SMK 198 straipsnio 2 dalį, kai ne Sąjungos prekės yra perduodamos valstybės nuosavybėn, sulaikomos arba konfiskuojamos, laikoma, kad joms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, prekės įtraukiamos į muitinės sandėlio turėtojo tvarkomus apskaitos registrus, o jei prekes saugo muitinė, – į muitinės tvarkomus apskaitos registrus. Atsakovas vertino, kad muitų teisės aktai nenustato muitinio sandėliavimo procedūros terminų, taigi, atitinkamai laikytina, kad konkretus galimas prekių sulaikymo terminas nenustatytas, o sprendimas teritorinėje muitinėje turi būti priimtas įvertinus medžiagą bei atlikus būtinus tyrimo veiksmus.
12. Atsakovas tvirtino, kad Sprendime nurodyta teisės aktais pagrįsta muitinės teisė sulaikyti prekes, taip pat nurodyta, kad tyrimą dėl sulaikytų prekių atlieka Vilniaus TM, kad atliekamo tyrimo Muitinės departamentas nekontroliuoja (tam nėra teisinio pagrindo), todėl Muitinės departamentas neturėjo pagrindo pasisakyti ir vertinti pirmiau aptartų jam paduoto skundo argumentų, t. y. nepasibaigus tyrimui ir nesant teritorinės muitinės priimto sprendimo spręsti dėl prekių sulaikymo protokolo (ne) tinkamo surašymo ar protokolą surašiusios muitinės pareigūnės veiksmų.
II.
13. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Detmetas“ skundą.
14. Teismas nustatė, kad:
14.1. Į Vilniaus TM sandėlį 2023 m. vasario 21 d. pristatytas Krovinys (deklaruota – laužas, turintis tauriųjų metalų, ir mangano rūdos ir koncentratai).
14.2. Tranzito deklaracijoje MRN 23EE4700EEN0070797 deklaruota viena prekė (mangano rūda ir koncentratai), o importo deklaracijoje Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 – dvi prekės (laužas, turintis tauriųjų metalų, ir mangano rūdos ir koncentratai).
14.3. 2023 m. kovo 1 d. gauti laboratorinių tyrimų aktai (Nr. 23V0114, kad prekės „laužas, kuriame yra tauriųjų metalų“ kodas nesikeitė, ir Nr. 23V0113, kad prekės „mangano rūdos ir koncentratai“ prekės TARIC kodas keitėsi).
14.4. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) 2023 m. kovo 14 d. sprendime Nr. (27)-A4(E), be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. raštu „Dėl importuojamos siuntos pagal importo deklaraciją Nr. 23LTKC0100IM03DBA4“ pateikė savo paaiškinimą, laboratorinių tyrimų rezultatus ir naujai užpildytą VII dokumento priedą. Pareiškėjo pateikti laboratoriniai tyrimai rodo, kad atliekas lydinčiame VII priedo dokumente atliekos identifikuotos teisingai. Remdamasi pareiškėjo paaiškinimu ir pateiktų tyrimų rezultatais, Agentūra priėmė sprendimą, kad atliekų vežimas pagal importo deklaraciją Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 yra laikomas teisėtu ir prašė Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) siuntą išleisti. Papildomai pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktais, Agentūrai nesuteikta teisė vertinti Muitinės departamento ir Lietuvos Respublikos muitinės priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
14.5. Vilniaus TM Inspektorė 2023 m. kovo 17 d. surašė prekių sulaikymo protokolą
Nr. 3VR1000377 (t. y. Protokolą), kuriame nurodoma, jog atliekant pareiškėjo gauto Krovinio muitinį tikrinimą, nustatyti neatitikimai (skiriasi tranzito deklaracijos MRN 23EE4700EEN0070797 ir importo deklaracijos Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 duomenys, kurių pirmoje nurodyta viena prekė, o kitoje – dvi prekės, pirminėje sąskaitoje (2023 m. sausio 21 d. Nr.1/23-1) nurodoma viena prekė (mangano rūda ir koncentratai, vertė 10 000 USD), o po perpardavimo atsiranda dvi prekės pagal dvi sąskaitas (01/23MTSD 2023 m. vasario 20 d. ir 02/23MTSD 2023 m. vasario 20 d., kuriose nurodomos prekės: 1) mangano rūda ir koncentratai, 2) laužas; prekių vertė – 396 964,50 Eur), kurios deklaruojamos importo deklaracijoje. Nurodoma, jog vadovaujantis SMK 46 ir 198 straipsnių nuostatomis reikalingas patikrinimas, ar tinkamai prekės pateiktos muitinės kontrolei, ar muitinės deklaracijose pateikta informacija tiksli ir išsami, ar egzistuoja dokumentai, ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys.
14.6. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Inspektorės neteisėtų veiksmų, surašant Protokolą ir sulaikant Krovinį, reikalaudamas pripažinti, kad Protokolas surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, Krovinį grąžinti pareiškėjui, o netenkinus pirmojo reikalavimo, nedelsiant leisti grąžinti sulaikytą Krovinį siuntėjui (duomenys neskelbtini), netenkinus antrojo reikalavimo, informuoti pareiškėją, kuriam laikotarpiui Krovinys sulaikytas. Skunde nurodė, kad Protokole nurodytas Krovinio sulaikymo motyvas dėl nesutapimų tranzito deklaracijoje MRN23EE4700EEN0070797 (deklaruota viena prekė) ir importo deklaracijoje Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 (dvi prekės) nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad toks Krovinio deklaravimas visiškai atitinka Muitinės departamento pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 5 d. teiktas konsultacijas. Pareiškėjas nurodė, kad teikė paaiškinimus, adresuotus ir Vilniaus TM, ir Kauno TM, Krovinys buvo tiriamas laboratorijoje, iškraustytas iš pakuotės, su Kroviniu atlikti visi veiksmai, nurodyti SMK 46 straipsnio 1 dalyje. Skunde pažymima, kad Agentūra priėmė sprendimą, jog atliekų vežimas pagal importo deklaraciją
Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 yra laikomas teisėtu ir prašo Kauno TM siuntą išleisti. Nurodė, jog pareiškėjas neturi galimybės atsiimti Krovinio dar nuo 2023 m. vasario 21 d., už Krovinį yra visiškai atsiskaitęs su Krovinio pardavėju. Nurodė, kad kaip jau informavo 2023 m. balandžio 4 d. paaiškinimuose muitinei, tauriųjų metalų biržoje, šių metalų kaina sumažėjo jau 30 proc. ir tik dėl nepagrįsto Krovinio sulaikymo pareiškėjas patyrė tiesioginių nuostolių (120 000 Eur).
14.7. Muitinės departamentas Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas vertino, kad dėl importo deklaracijoje nurodytų prekių yra atliekamas tyrimas ir sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių nėra priimtas. Sprendimas grindžiamas Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsniu, Muitinės įstatymo 32 straipsniu, motyvuojamas tuo, jog sprendimus dėl sulaikytų prekių grąžinimo, konfiskavimo ar sunaikinimo pagal kompetenciją priima teritorinės muitinės, o sprendimas dėl Protokolu sulaikytų prekių grąžinimo, konfiskavimo ar sunaikinimo Vilniaus TM nėra priimtas, todėl skundo reikalavimas grąžinti prekes pareiškėjai ar prekių siuntėjui šiame etape Muitinės departamente nespręstinas. Paaiškinama, jog Vilniaus TM priėmus sprendimą, pareiškėjas, jei su juo nesutiks, galės teikti skundą Muitinės departamentui Muitinės įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka.
14.8. Nesutikdamas su Muitinės departamento Sprendimu pareiškėjas jį apskundė Komisijai, prašydamas panaikinti šį Sprendimą ir įpareigoti Muitinės departamentą pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, jog Muitinės departamentas iš esmės nevertino Inspektorės atliktų veiksmų teisėtumo, t. y. ar Inspektorė pagrįstai ir teisėtai surašė Protokolą, ar Protokolas surašytas teisingai, bei nevertino, kokiu pagrindu Krovinys buvo sulaikytas. Kiti skundo reikalavimai iš viso nebuvo nagrinėjami. Skundžiamas Sprendimas nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų pateikti sprendimo motyvus, nurodyti teisinį ir faktinį pagrindus.
14.9. Komisija Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą motyvuodama tuo, kad Muitinės departamentas gali nagrinėti Teritorinės muitinės priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau byloje nėra duomenų, jog Teritorinė muitinė jau yra priėmusi sprendimą dėl susiklosčiusios situacijos, todėl Sprendime pagrįstai nurodytos aplinkybės, kad Teritorinė muitinė nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl sulaikyto Krovinio, o tik surašiusi Protokolą. Komisija vertino, jog Muitinės departamento Sprendimo turinys yra išsamus, aprašytos pareiškėjo skundo aplinkybės, nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, motyvuotai pateikta informacija apie nagrinėjimą bei pareiškėjui išaiškinta, kad Teritorinei muitinei priėmus sprendimą dėl sulaikytų prekių, jis turės teisę jį apskųsti įstatymu nustatyta tvarka ir terminais, todėl minėtas Sprendimas nepripažintas nepagrįstu ar nemotyvuotu.
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 29, 31, 37 straipsnio 2 dalies, Sąjungos muitinės kodekso preambulės 22, 26, 27 pastraipomis, šio kodekso 22 ir 30 straipsniais.
16. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Muitinės įstatymo 32 straipsniu, Muitinės departamentas nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų arba jų nepriėmimo. Vilniaus TM nebuvo priėmusi sprendimo dėl Krovinio sulaikymo. Sprendimus dėl sulaikytų prekių grąžinimo / konfiskavimo / sunaikinimo pagal kompetenciją priima teritorinės muitinės. Teismas nustatė, jog Vilniaus TM skundo pateikimo metu Muitinės departamentui toks sprendimas nebuvo priimtas. Muitinės departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, pasisakė ir pagrindė, kodėl reikalavimas tenkinti skundą ir pripažinti, kad Vilniaus TM Inspektorė nepagrįstai ir neteisėtai surašė Protokolą ir Krovinį grąžinti Bendrovei yra nenagrinėtinas ir sprendimas dėl šio reikalavimo negali būti priimtas. Teismas vertino, jog Muitinės departamentas Sprendime nurodė ir teisės aktais pagrindė muitinės teisę sulaikyti prekes, taip pat nurodė, kad tyrimą dėl sulaikytų prekių atlieka Vilniaus TM, kad atliekamo tyrimo Muitinės departamentas nekontroliuoja, todėl Muitinės departamentas neturėjo pagrindo pasisakyti ir vertinti pareiškėjo skundo argumentų. Muitinės departamentas pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog Teritorinė muitinė būtų priėmusi sprendimą dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su Krovinio sulaikymu, o yra tik surašytas Krovinio sulaikymo Protokolas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindų pripažinti Muitinės departamento Sprendimą nepagrįstu ir nemotyvuotu.
17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos nepavienės aplinkybės, o aplinkybių visuma, šios aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismas vertino, jog Komisija priimdama Sprendimą vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir juose įtvirtintais reikalavimais, veikė teisėtai ir priėmė teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.
18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, nes jie nėra esminiai nagrinėjant šią administracinę bylą. Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
19. Pareiškėjas UAB „Detmetas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1009-575/2024 nurodytus argumentus, įskaitant ir tai, kad Protokolas bei jo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti bylos nagrinėjimo objektu, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo pagrįstų, kad šis klausimas priskirtinas Muitinės departamento kompetencijai. Pareiškėjas savo teisę skųsti Protokolą bei Inspektorės veiksmus grindė savo skunde, kuris buvo pateiktas Komisijai. Šis pareiškėjo skundas buvo pateiktas ir su pareiškėjo skundu Regionų administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad Protokolas gali būti skundžiamas teismo tvarka. Atitinkamai jis gali būti skundžiamas Muitinės departamentui ikiteismine tvarka. Regionų administracinis teismas neturėjo teisės nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymų ir atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo skundo dalis, kuria grindžiamas Protokolo neteisėtumas, palikta nenagrinėta.
20.2. Protokolas neatitinka tokiam aktui keliamų reikalavimų, todėl turi būti pripažintas surašytu pažeidžiant Taisyklių 9.3 ir 9.4 punktus, Kodekso 198 straipsnio 1 dalį. Protokolas surašytas nepaisius šiuose teisės aktų nuostatose įtvirtintų reikalavimų, t. y. iš Protokolo nėra aišku, koks yra Krovinio sulaikymo pagrindas, nėra nurodytas teisės aktas, kurio nuostatos buvo pažeistos, nenurodyti dokumentai, kurie privalėjo būti pateikti muitinei įvežant Krovinį į Sąjungos muitų teritoriją, nėra nustatytas terminas, per kurį būtų išspręsta situacija su Kroviniu. Protokole duomenys apie padarytą teisės pažeidimą yra aprašyti bendrai, remiantis prielaida, kad galbūt kažkoks teisės pažeidimas galėjo įvykti, tačiau nedetalizuojant, koks tai pažeidimas. Pareiškėjas gabendamas Krovinį jokio pažeidimo nepadarė.
20.3. Pareiškėjas vadovavosi Muitinės departamento konsultacijomis ir pildė dokumentus pagal Krovinio vežimo metu gautus laboratorinius rezultatus. Muitinės departamentas nurodė detalią tvarką, kaip nagrinėjamu atveju prekės yra deklaruojamos. Pareiškėjas ne tik pakeitė Krovinio kodus iš vieno į du, tačiau ir išrašė dvi sąskaitas, kadangi Krovinyje aptikus tauriųjų metalų, keičiasi ir Krovinio vertė. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl jų nepasisakė.
20.4. Protokolas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi Teritorinė muitinė neturėjo priežasties spręsti, kad Krovinio gabenimas pažeidžia muitų teisės aktus. Dar iki Protokolo surašymo Krovinio patikrinimo metu buvo atliktas Krovinio tyrimas laboratorijoje, buvo gauti laboratorijos ir Krovinio apžiūros rezultatai, kurie patvirtino, kad Krovinio deklaracija ir išrašytos dvi sąskaitos yra teisingos, kadangi Krovinyje be mangano rūdos buvo ir metalo laužas, kuriame yra tauriųjų metalų arba tauriojo metalo junginių. Šias aplinkybes patvirtino ir Agentūra. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, jog buvo teisėtas pagrindas sulaikyti Krovinį Protokolu.
21. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, todėl jį naikinti ar perduoti teismui iš naujo nagrinėti bylą, būtų nepagrįsta. Pareiškėjas dėl sulaikytų prekių konfiskavimo ir vėliau priimtų muitinės sprendimų, jau yra inicijavęs ne vieną administracinę bylą. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Krovinio gabenimu, muitinės procedūrų įforminimu bei prekių sudėtimi, nėra šios bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tik tai, ar Vilniaus TM Protokolu turėjo pagrindą sulaikyti pareiškėjo Krovinį tyrimo atlikimo tikslais, ar tokios teisės neturėjo. Dėl šio aspekto pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, visi kiti pareiškėjo keliami klausimai nėra aktualūs.
22.2. Pareiškėjo klausimai vykstant Vilniaus TM tyrimui dėl sulaikytų prekių nepriskirtini Muitinės departamento kompetencijai. Muitinės departamentas Sprendime nurodė ir pagrindė, kad Teritorinė muitinė, siekdama muitinio patikrinimo tikslų, turi teisę imtis visų muitų teisės aktuose numatytų priemonių, be kita ko, sulaikyti prekes, jeigu patikrinimo metu kyla abejonių dėl galimo muitų teisės aktų pažeidimo.
22.3. Muitinės departamentas sutinka su teismo vertinimu, kad Muitinės departamentas Sprendime nurodė ir teisės aktais pagrindė Teritorinės muitinės teisę sulaikyti prekes, taip pat nurodė, kad tyrimą dėl sulaikytų prekių atlieka Vilniaus TM, kad atliekamo tyrimo Muitinės departamentas nekontroliuoja, todėl Muitinės departamentas neturėjo pagrindo pasisakyti ir vertinti pareiškėjo skundo argumentų, t. y. nesibaigus tyrimui ir nesant Teritorinės muitinės sprendimui, spręsti dėl prekių sulaikymo Protokolo (ne) tinkamo surašymo ar Protokolą surašiusios muitinės pareigūnės veiksmų. Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, Muitinės departamentas pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Teritorinė muitinė būtų priėmusi sprendimą dėl susiklosčiusios situacijos, todėl nėra pagrindo vertinti Muitinės departamento Sprendimą kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teritorinė muitinė iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, ir laikosi pozicijos, kad ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1AE-287 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 21RE-489, taip pat atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM veiksmų surašant Protokolą.
25. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 21 d. į muitinės sandėlį pristatytas krovinys. Tranzito deklaracijoje MRN 23EE4700EEN0070797 deklaruota viena prekė (mangano rūda ir koncentratai), o importo deklaracijoje Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 – dvi prekės (laužas, turintis tauriųjų metalų, ir mangano rūdos ir koncentratai). Atsižvelgiant į prieštaringą informaciją buvo paimti prekių mėginiai ir 2023 m. kovo 1 d. gauti laboratorinių tyrimų aktai (Nr. 23V0114, kad prekės „laužas, kuriame yra tauriųjų metalų“ kodas nesikeitė, ir Nr. 23V0113, kad prekės „mangano rūdos ir koncentratai“ prekės TARIC kodas keitėsi).
26. 2023 m. kovo 17 d. surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 3VR1000377, kuriame nurodoma, jog atliekant pareiškėjo gauto Krovinio muitinį tikrinimą nustatyti neatitikimai, t. y. skiriasi tranzito deklaracijos MRN 23EE4700EEN0070797 ir importo deklaracijos Nr. 23LTKC0100IM03DBA4 duomenys, kurių pirmoje nurodyta viena prekė, o kitoje – dvi prekės, pirminėje sąskaitoje (2023 m. sausio 12 d. Nr.1/23-1) nurodoma viena prekė (mangano rūda ir koncentratai, vertė 10 000 USD), o po perpardavimo atsiranda dvi prekės pagal dvi sąskaitas (01/23MTSD 2023 m. vasario 20 d. ir 02/23MTSD 2023 m. vasario 20 d., kuriose nurodomos prekės: 1) mangano rūda ir koncentratai, 2) laužas (prekių vertė 396 964,50 Eur), kurios deklaruojamos importo deklaracijoje. Nurodoma, jog vadovaujantis SMK 46 ir 198 straipsnių nuostatomis reikalingas patikrinimas, ar tinkamai prekės pateiktos muitinės kontrolei, ar muitinės deklaracijose pateikta informacija tiksli ir išsami, ar egzistuoja dokumentai, ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys.
27. 2023 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui dėl muitinės inspektorės surašyto prekių sulaikymo protokolo prašydamas pripažinti, kad Protokolas surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, Krovinį grąžinti pareiškėjui, o netenkinus pirmojo reikalavimo, leisti grąžinti sulaikytą Krovinį siuntėjui (duomenys neskelbtini), netenkinus antrojo reikalavimo, informuoti pareiškėją, kuriam laikotarpiui Krovinys sulaikytas. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą atsakovas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1AE-287 jį atmetė, pažymėdamas, jog dėl Protokolu sulaikytų prekių Vilniaus TM vyksta tyrimas ir sprendimas dėl sulaikytų prekių nėra priimtas.
28. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu jį apskundė Komisijai, vėliau administraciniam teismui.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nutartyje nurodant, kad:
29.1. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) 5 straipsnio 39 punkte nustatyta, kad sprendimas – bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims. Atsižvelgiant į skirtingose kalbose naudojamus prasminius akcentus nėra pagrindo aiškinti terminą „nurodymas“ siaurinamai, t. y. taip, kaip siūlo Muitinės departamentas.
29.2. Muitinės įstatymo 31 straipsnyje „sprendimas“ aiškintinas kaip bet koks muitinės priimtas aktas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriame yra nutariama konkrečiu klausimu ir sukeliamos reikšmingos teisinės pasekmės atitinkamam asmeniui ar asmenims.
29.3. Pareiškėjo skundžiamu Protokolu buvo reikšmingai apribotos įmonės nuosavybės teisės, todėl sutinkamai su Muitinės įstatymo 31 straipsniu tokie protokolai (teritorinės muitinės sprendimai sulaikyti prekes) gali būti skundžiami Muitinės departamentui ikiteismine tvarka ir po to Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.
29.4. Išnagrinėjęs Sprendimo turinį teismas nustatė, kad Muitinės departamentas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pažymėjo, jog nors Sprendimo motyvavimas stokoja išsamumo ir nuoseklumo, tačiau iš jo esmės matyti, kad Muitinės departamentas konstatavo, jog pareiškėjo UAB „Detmetas“ skundo reikalavimai (kaip, antai, grąžinti krovinį, suteikti informaciją apie tyrimą, pripažinti, kad PSP Nr. 3VR1000377 surašytas neteisėtai) yra nepagrįsti.
29.5. Pareiškėjui pasikreipus į teismą dėl Muitinės departamento Sprendimo, pirmosios instancijos teismui teko pareiga ne įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti UAB „Detmetas“ 2023 m. balandžio 12 d. skundą, o pačiam iš esmės pasisakyti dėl prekių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas šioje byloje tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (žr. šios nutarties 15 – 17 p.), nurodydamas, jog Muitinės departamentas pagrindė, kodėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl nepagrįstai ir neteisėtai surašyto Protokolo yra nenagrinėtinas ir sprendimas dėl šio reikalavimo negali būti priimtas, bei pažymėdamas, jog Muitinės departamentas nagrinėja skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų, tuo tarpu nei prekių sulaikymo protokolai, nei muitinės pareigūnų veiksmai juos surašant, Muitinės departamentui nėra skundžiami.
31. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, įskaitant tai, jog Protokolas bei jo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti bylos nagrinėjimo objektu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymų ir atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privaloma vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir bylą išnagrinėti vadovaujantis pateiktu teisės aiškinimu (žr. šios nutarties 29 p.). Akcentuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).
33. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu vertino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė ir pagrindė, kodėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl surašyto Protokolo yra nenagrinėtinas ir sprendimas dėl šio reikalavimo negali būti priimtas, nurodydamas, jog nei prekių sulaikymo protokolai, nei muitinės pareigūnų veiksmai juos surašant, Muitinės departamentui nėra skundžiami. Taigi nepaisant to, kad LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog nagrinėjamu atveju aiškinant SMK 5 straipsnio 39 punkto ir Muitinės įstatymo 31 straipsnio nuostatas, protokolai (teritorinės muitinės sprendimai sulaikyti prekes) gali būti skundžiami Muitinės departamentui ikiteismine tvarka ir vėliau Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas priėjo prie priešingos išvados, tokiu būdu nukrypdamas nuo privalomo LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje įtvirtinto teisės ir nustatytų faktinių aplinkybių aiškinimo.
34. LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, akcentavo, kad Muitinės departamentas Sprendimu iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir konstatavo, jog pareiškėjo skundo reikalavimai (kaip, antai, grąžinti krovinį, suteikti informaciją apie tyrimą, pripažinti, kad PSP Nr. 3VR1000377 surašytas neteisėtai) yra nepagrįsti, todėl pakartotinai nagrinėjant bylą teismui tenka pareiga pačiam iš esmės pasisakyti dėl prekių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aptartų prekių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo aspektų pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos pozicijos, jog prekių sulaikymo protokolai bei muitinės pareigūnų veiksmai juos surašant Muitinės departamentui nėra skundžiami, pakartojimu.
35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje pateikto teisės aiškinimo, pakartojo tas pačias teisės taikymo klaidas (iš esmės jų neištaisė), nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).
36. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai reiškia, kad turi būti iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo skundas teismui.
37. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Detmetas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė