Civilinė byla Nr. e2A-572-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01959-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8;2.6.8.9;2.6.8.10; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Takera“ (toliau – UAB „Takera“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Feras“ (toliau – UAB „Feras“) ieškinį atsakovei UAB „Takera“ dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Feras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Takera“ ieškovei UAB „Feras“ 3025,00 Eur skolos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė UAB „Feras“ atsakovei UAB „Takera“ per 2017 m. sausio-gegužės mėnesius suteikė projektų priežiūros ir organizavimo paslaugas, t. y. ieškovė atliko, įskaitant, bet neapsiribojant, projektų dėl darbinių konteinerių remonto ir reprezentacinių mobilių ofisų trečiosioms šalims pardavimo (toliau – Projektai) įvairius skaičiavimus, tame tarpe dėl remontui reikalingų medžiagų kaštų, transportavimo išlaidų, darbo užmokesčio fondo, atsakovės gautino pelno iš Projektų, atliko žaliavų pardavėjų paiešką, užtikrino paslaugų bei produktų klientus ir tiesiogiai komunikavo su jais, organizavo surastų klientų perkamų darbų atlikimą, sutarčių pasirašymą, siuntė klientams atsakovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, ragino klientus atsiskaityti ir t. t. Suteikus Paslaugas ieškovė 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovei UAB „Takera“ pateikė PVM sąskaitą–faktūrą Nr.40, pagal kurią UAB „Takera“ įgijo pareigą per protingą terminą nuo PVM sąskaitos–faktūros išrašymo ieškovei sumokėti 3 025,00Eur (PVM mokestis įskaičiuotas). Nepaisant visų priminimų ir raginimų telefono skambučiais ir SMS žinutėmis atsiskaityti, UAB „Takera“ su UAB „Feras“ pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr.40 neatsiskaitė. Nurodė, kad nors UAB „Feras“ ir UAB „Takera“ rašytinės sutarties nesudarė, šalys susitarė dėl paslaugų suteikimo CK 6.154 ir 6.159 straipsnių pagrindu. Pažymėjo, jog šalys (šalių atstovai), susitarusios dėl Projektų įvykdymo ir nuolatos komunikuodamos viena su kita dėl jų įgyvendinimo, o ieškovė tiesiogiai ir su klientais, konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl ieškovės Paslaugų suteikimo atsakovei. Net ir pati atsakovė el. laišku pripažino, kad yra skolinga ieškovei 3000,00 Eur. Atsižvelgiant į teismų praktiką bei pateiktas faktines aplinkybes, galima teigti, kad šalių sutarimas dėl paslaugų suteikimo iš esmės turi būti vertinamas kaip tarp šalių susiklostę atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai CK 6.176 straipsnio 1 dalies prasme. CK 6.176 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kadangi nuo atliktų Paslaugų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, o atsakovė nesumoka ieškovei už suteiktas Paslaugas, ieškovė priversta kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jos teisės ir teisėti interesai.
3. Atsakovė UAB „Takera“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės vadovas L. K. pasakė, kad nupirks atliekų rūšiavimo įrangą „montalbana“, tačiau nenupirko. Siūlė nupirkti eilę pastatų ir kitą nekilnojamąjį turtą. Siūlėsi tapti įmonių akcininku ir investuoti į įvairias įmones 5 000 000 Eur. UAB „Vilniaus universaliųjų metalų konstrukcijos gamykloje“ valdomoje teritorijoje siūlė pastatyti logistikos sandėlius. Pagrindiniai jo siūlymai buvo tapti įmonės akcininku ir investuoti pinigų. Visi jo pasiūlymai pasirodė nerimti. Nurodė, kad UAB „Takera“ įsteigta 2008 m. spalio 10 d. Atsakovė konteinerių gamyba, prekyba, nuoma verčiasi nuo 2000 m. Atsakovė žino tiekėjus, moka paskaičiuoti pelną, darbo užmokestį, sąnaudas ir visus kitus dalykus, būtinus konteinerių statybai, remontui, nuomai ir priežiūrai. Jokių paslaugų ieškovė UAB „Feras“ atsakovei nesuteikė. Atsakovė ieškovės paslaugų teikti neprašė. Atsakovė pašalinių asmenų „paslaugų tiekimui“ poreikio neturi. Kadangi atsakovė verčiasi konteinerių gamyba, remontu, nuoma nuo 2000 m., ji yra žinoma tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Atsakovė turi tokią patirtį, kokios neturi ieškovė UAB „Feras“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Takera“ ieškovei UAB „Feras“ 3025,00 Eur skolos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3025,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 673 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, ieškovė UAB „Feras“ būtent atsakovei UAB „Takera“ per 2017 m. sausio–gegužės mėnesius suteikė projektų priežiūros ir organizavimo paslaugas, t. y. ieškovė atliko, įskaitant, bet neapsiribojant, projektų dėl darbinių konteinerių remonto ir reprezentacinių mobilių ofisų trečiosioms šalims pardavimo (toliau – Projektai) įvairius skaičiavimus dėl remontui reikalingų medžiagų kaštų, transportavimo išlaidų, darbo užmokesčio fondo, ir atsakovės gautino pelno iš Projektų, atliko žaliavų pardavėjų paiešką, užtikrino paslaugų bei produktų klientus ir tiesiogiai komunikavo su jais, organizavo surastų klientų perkamų darbų atlikimą, sutarčių pasirašymą, siuntė klientams atsakovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, ragino klientus atsiskaityti.
6. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad ieškovės vadovas turėjo pagrindą manyti, kad savo paslaugas teikia būtent atsakovei UAB „Takera“, atstovaujamai A. R. (CK 2.133 str. 1-2 d. d.). Liudytojas A. R. negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu būtent jis sumokėjo ieškovei 46,68 Eur pagal ieškovės atsakovei pateiktą 2019 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr.35. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovę ir A. R. sieja tarpusavio santykiai rodo 2018 m. liepos 9 d. atsakovės UAB „Takera“ direktoriaus O. C. išduotas A. R. įgaliojimas atsakovės vardu surašyti ir pasirašyti atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamojoje civilinėje byloje.
7. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad už suteiktas paslaugas atsakovė su ieškove neatsiskaitė, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti, priteisiant iš atsakovės ieškovei 3025,00 Eur skolą. Teismas atsakovės nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str., 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Takera“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Atsakovė nesutinka su teismo nuomone, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, ir kad (kaip nurodyta ieškinyje) ieškovė UAB „Feras“ būtent atsakovei UAB „Takera“ per 2017 m. sausio–gegužės mėnesius suteikė projektų priežiūros ir organizavimo paslaugas. Tokia teismo pozicija prieštarauja atsiliepimui, atsakovės atstovo išsakytai pozicijai, liudytojo A. R. parodymams.
8.2. Teismas viso proceso metu rodė palankumą ieškovei, net paskutiniame teismo posėdyje leido ieškovei teikti naujus įrodymus. Atsakovės nuomone, teismas pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, taip pat CPK 21 straipsnį, nes buvo šališkas.
8.3. Ieškinyje nėra nurodyta nei asmuo, su kuriuo neva buvo sudaryta sutartis, nei kitos sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybės. Ieškinyje nėra nurodyta, kada, kas ir kur susitarė dėl atlygintinų paslaugų kainos. Pagal įstatymą ir verslo logiką, paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas turėjo nuspręsti, kad jokio susitarimo dėl užmokesčio ieškovei „iki projektų priežiūros ir organizavimo paslaugų“ nebuvo. Tai, kad jokio susitarimo dėl užmokesčio tarp apeliantės ir ieškovės nebuvo, patvirtina ieškovės pateiktas dalinis susirašinėjimas su A. R.. Kaip matyti iš el. laiško maketo, 2017 m. rugsėjo 18 d. tarp A. R. ir ieškovės vyko diskusija, ką galvoja A. R. apie 2500, o 2018 m. kovo 2 d. ieškovės atstovas iš A. R. prašo tik 500 Eur. Kokiais kriterijais remiantis teismas nustatė, kad A. R. susitarė su ieškove ir priteisė iš apeliantės ieškovei 3 025,00 Eur, o ne 500,00 Eur – neaišku.
9. Ieškovė UAB „Feras“ atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Visa įvykių bei dokumentų chronologinė tvarka pateikta ieškinyje, ieškinio prieduose, ieškovės pateiktame aiškinamajame akte, papildomų įrodymų pateikime bei papildomus įrodymus grindžiančiuose prieduose bei žodinėje apklausoje. Atsakovės pasikartojantys teiginiai dėl faktinių aplinkybių ieškinyje neradimo, kaip ir pasikartojantys teiginiai dėl ieškinio chronologinės tvarkos nesuvokimo, ieškinio sumos interpretavimo leidžia manyti, kad atsakovė rimtai nežiūri į teismo procesą, eigą bei sprendimą. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktos apeliacijos klausimus bei teiginius galima matyti, jog atsakovė neturi argumentų apeliuoti teismo sprendimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Takera“ ieškovei UAB „Feras“ 3 025,00 Eur skolos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 025,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 673 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, ieškovė UAB „Feras“ būtent atsakovei UAB „Takera“ per 2017 m. sausio–gegužės mėnesius suteikė projektų priežiūros ir organizavimo paslaugas, t. y. ieškovė atliko, įskaitant, bet neapsiribojant, projektų dėl darbinių konteinerių remonto ir reprezentacinių mobilių ofisų trečiosioms šalims pardavimo (toliau – Projektai) įvairius skaičiavimus dėl remontui reikalingų medžiagų kaštų, transportavimo išlaidų, darbo užmokesčio fondo, ir atsakovės gautino pelno iš Projektų, atliko žaliavų pardavėjų paiešką, užtikrino paslaugų bei produktų klientus ir tiesiogiai komunikavo su jais, organizavo surastų klientų perkamų darbų atlikimą, sutarčių pasirašymą, siuntė klientams atsakovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, ragino klientus atsiskaityti. Teismas patenkino ieškovės ieškinį – priteisė iš atsakovės UAB „Takera“ ieškovei UAB „Feras“ 3 025,00 Eur skolos, palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliantė savo skundą grindžia netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu, kelia bylą nagrinėjančio teismo šališkumo problemą.
14. Esminis apeliacinio skundo argumentas – tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl paslaugų prikimo, atsakovė – patyrusi verslininkė, jai tokių paslaugų, kaip nurodė ieškovė nereikėjo. Teismo sprendime liko neatskleistos tariamos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės, ieškinyje net nenurodyta, kada, kas ir kur susitarė dėl atlygintinų paslaugų kainos.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, laikoma, kad sutartis sudaryta ir galioja (LR CK 6.162 straipsnis). Apeliantė apeliacinį skundą grindžia prievolinių teisinių santykių nebuvimu, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia pozicija visiškai neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliantės skundas grindžiamas įsitikinimu, kad atlygintinų paslaugų sutarties nesudarymas rašytine forma daro sutartį negaliojančia, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LR CK 6.716 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis paslaugų sutarties sampratą, bei kasacinio teismo praktikos išaiškinamais dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos; atlygintinė paslaugų sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų LR CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga LR CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalis faktiškai siejo teisiniai santykiai – byloje pateiktas ieškovės vadovo elektroninis susirašinėjimas su UAB „Cramo“, Ramirent Baltic AS Vilniaus filialu, Witgen Lietuva atstovais apie statybines medžiagas, šviestuvus, grindų įrengimą, langus, konteinerių atsiėmimą, atliktų darbų aktų, sąskaitų siuntimą; 2017 m. sausio–gegužės mėn. ieškovės vadovo elektroninis susirašinėjimas su atsakovės darbuotoja B. K. apie ieškovės vadovo aukščiau nurodytų atliktų darbų aktų siuntimą B. K. su prašymu parengti jų pagrindu sąskaitas, B. K. aukščiau nurodytų PVM sąskaitų–faktūrų siuntimą ieškovės vadovui; aukščiau nurodyti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos–faktūros, išrašytos atsakovės direktoriaus vardu; ieškovės vadovo 2017 m. balandžio 19 d. elektroninis susirašinėjimas su B. K. apie ieškovės atsakovei išrašytų 2017 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.33 ir 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 35 apmokėjimą. Sąskaitą–faktūrą 2017-08-21- Nr.35 už atsakovę UAB „Takera“ apmokėjo ieškovei A. R., apmokėjimo sąskaitoje nurodyta mokėjimo paskirtis – „už Takera“. Taip pat byloje pateiktas ieškovės vadovo 2017 m. sausio 2 d. elektroninis susirašinėjimas su A. R., foto nuotraukų siuntimas A. R. apie atliekamus konteinerių darbus, jų 2017 m. gegužės 17 d. elektroninis susirašinėjimas apie sąskaitos išrašymą atsakovės UAB „Takera“ vardu, 2017 m. rugsėjo 18-19 d. elektroninis susirašinėjimas apie 2 500 Eur sumokėjimą ieškovei, kurį patvirtino A. R..
18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė teikė atsakovei projektų dėl darbinių konteinerių remonto ir reprezentacinių mobilių ofisų trečiosioms šalims pardavimo įvairius skaičiavimus, tame tarpe dėl remontui reikalingų medžiagų kaštų, transportavimo išlaidų, darbo užmokesčio fondo, ir atsakovės gausimo pelno iš projektų, atliko žaliavų pardavėjų paiešką, užtikrino paslaugų bei produktų klientus ir tiesiogiai komunikavo su jais, organizavo surastų klientų perkamų darbų atlikimą, sutarčių pasirašymą, siuntė klientams atsakovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, ragino klientus atsiskaityti. Iš kitos pusės, bylos įrodymai patvirtina susitarimo buvimą dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas (ieškovės atstovo susirašinėjimas su A. R.). Tai reiškia, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl esminių sandorio sąlygų – dėl konkrečių paslaugų atlikimo ir atlyginimo už tokias paslaugas.
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR CPK 176 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).
20. Apeliantė teigia, kad teismo pozicija prieštarauja atsiliepimui, atsakovės atstovo išsakytai pozicijai, liudytojo A. R. parodymams. Teismas pažymi, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje kritikuoja ieškovės poziciją bei ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei jų vertinimą. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai aiškino, kad sutartinių santykių tarp šalių nebuvo, nes rašytinės sutarties nebuvo ir tokių paslaugų atsakovei nereikėjo, tačiau apeliantės nesutikimas su teismo išvadomis nereiškia, kad teismas pažeidė civilinio proceso normas bei teismų praktikos nuostatas dėl įrodymų vertinimo.
21. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo liudytojo A. R. parodymų vertinimu. Apklaustas liudytoju A. R. parodė, kad nebuvo ir nėra atsakovės darbuotoju. Jo žmona R. R. yra atsakovės UAB „Takera“ akcininkė. Jo sūnus A. R. verčiasi konteinerių remontu, o jis pats užsiima konteinerių modulių patalpų veikla nuo 2000 metų ir yra UAB „Takera Vilnius“ vadovu. Liudytojas pripažino, kad bendravo su ieškovės vadovu L. K., tačiau dėl jokių paslaugų į jį nesikreipė. Jis pasirašė atsakovės UAB „Takera“ atsiliepimą į ieškinį per klaidą. Patvirtino, kad ieškovė jam siuntė elektroninį laišką dėl 2 500 Eur be PVM apmokėjimo, bet nepamena, už ką ta sąskaita, nepamena, apie kokius tai pinigus 3 000 Eur eina kalba 2017 m. rugsėjo 18 d. elektroniniame susirašinėjime. Liudytojas taip pat patvirtino apmokėjo ieškovei už atsakovę UAB „Takera“ pagal 2017 m. gegužės 22 d. sąskaitą, bet negali prisiminti, kodėl jis apmokėjo. Liudytojo parodymai, kad neprisimena, kaip ir kodėl sumokėjo L. K. už paslaugas, suteiktas UAB „Takera“, ką reiškia jo ir L. K. elektroninis susirašinėjimas dėl 3 000 Eur atlyginimo, ir kodėl jis pasirašė atsiliepimą į ieškinį kaip UAB „Takera“ atstovas, neįtikinami, vertinti kaip gynybos pozicija ir byloje surinktų įrodymų bendrajame kontekste nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad santykiuose su ieškove jis veikė kaip atsakovės atstovas.
22. Negalima sutikti su apeliantės argumentu dėl teismo šališkumo. Apeliantė nurodo, kad teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, net paskutiniame teismo posėdyje leido ieškovei teikti naujus įrodymus, tuo pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą, t. y. apeliantės nurodomos aplinkybės susiję išskirtinai su teismo veiksmais procese.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo niekaip nepagrindžia galimo bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Bylą nagrinėjęs teisėjas nėra susijęs su ieškove jokiais ryšiais (teisiniais santykiais), nurodytais LR CPK 65 straipsnyje, taip pat nepateikta svarių argumentų ir įrodymų dėl galimo šališkumo kitais pagrindais (CPK 66 straipsnis). Proceso šalys turi lygias procesines teises, tarp jų – teisę teikti įrodymus, dalyvauti, tiriant įrodymus (LR CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 181 straipsnio 2 dalis), t. y teismas neturėjo pareigos neleisti ieškovei teikti įrodymus teismo posėdyje; klausimas, ar priimti teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus, priskiriamas teismo diskrecijai. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų apribojęs atsakovės teisę teikti įrodymus byloje arba dalyvauti tiriant įrodymus, susipažinti su ieškovės pateiktais įrodymais ir pateikti dėl jų atsikirtimus, t. y. objektyvių duomenų, kad teismas suteikė preferencijas ieškovei ir pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teismo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjas buvo šališkas, todėl, nepasitvirtinus apeliantės nurodytam argumentui, jis atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
26. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos; duomenų apie ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
27. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė