Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-230-1018/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01632-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,

sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. B. (S. B.) ir jo atstovui advokatui A. G. (A. G.),

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui R. K.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo S. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje,

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyris 2016 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo konstatuota, kad 2015 m. gruodžio 28 d. apie 21.10 val. Vilniuje, Ozo g. 14, S. B., vairuodamas automobilį, akseleruodamas, privertė priekinius ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėdamas vairą į kairę ir į dešinę privertė automobilį slysti, tuo sukeldamas pavojų aplinkiniams. Tokiais veiksmais S. B. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimų pažeidimą, o dėl to pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. terminui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. sausio 6 d. nutarimą, o teismui pripažinus jo vairavimą chuliganišku, sušvelninti paskirtą nuobaudą bei panaikinti specialiosios teisės atėmimą 12 mėn. terminui. Skundą grindė tuo, kad šiuo atveju visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ar demonstravimo nebuvo, kadangi nebuvo jokių žmonių. Rodymas žmonai, kaip reikia vairuoti automobilį ekstremaliomis sąlygomis, iškritus pirmam sniegui, bei siekiant prisiminti, kaip elgtis ant slidžios kelio dangos, negalima vertinti kaip chuliganiško vairavimo. Jo veiksmuose nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Kadangi jo veiksmai buvo atlikti automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje nebuvo žmonių, todėl pavojaus kitiems eismo dalyviams bei žmonių sveikatai nebuvo. Automobilio slydimas (galinių ratų) įvyko labai trumpą laiko tarpą už stovinčių automobilių (kurių buvo apie 2 ar 3), o ne tarp jų. Pati aikštelė didelio ploto. Visas automobilio judėjimas buvo jo kontroliuojamas, nes jis turi didelę vairavimo patirtį (apie 16 m.) be jokių autoįvykių. Vaizdo įrašas įrodo, kad jokio pavojaus niekam nekilo. O tai leidžia pripažinti, kad jis chuliganiškai nevairavo. Dėl išdėstytų aplinkybių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Jo veiksmai buvo mažareikšmiai, niekam nebuvo padaryta žala, pavojaus transporto priemonėms ir pašaliniams asmenims nekilo. Jis niekada nebuvo baustas už chuliganišką vairavimą ar vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nėra piktybiškas KET pažeidėjas. Paskutinė administracinė nuobauda buvo paskirta už sustojimą neleistinoje vietoje, t. y. laukiant kliento Vilniaus oro uoste. Jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, padėjo išaiškinti pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, nes dirba taksi vairuotoju apie 10 m. Paskirtas specialios teisės atėmimas neigiamai paveiks šeimos pajamas, nes bus atimta galimybė užsiimti individualia veikla (taksi vairuotoju).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutarimu panaikino skundžiamą nutarimą ir S. B. bylą nutraukė, jo veikoje nesant LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi tenkino Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimą panaikino, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Teismo posėdžio metu S. B. papildomai paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 28 d. su žmona ir 14 m. vaiku važiavo iš draugų namo. Buvo tamsu, krito pirmas šlapias sniegas, važiavo pro Siemens aikštelę. Kadangi norėjo parodyti žmonai ir pats norėjo pasitikrinti, kaip reikia elgtis slidžioje kelio dangoje, nuvažiavo į aikštelę, kurioje apsuko ratą, tokiu būdu patikrindamas, ar automobilis gerai veikia. Antrame rate porą kartų paspaudė akseleratorių, kad parodytų, kaip automobilis veikia, kai jis slysta. Akseleratorių spaudė ne iki galo. Antrą veiksmą padarė, kad parodytų, kas atsitinka, kai slydimo metu staigiai stabdoma. Atlikus šį veiksmą, juos užnešė. Po to išvažiavo iš aikštelės ir juos sustabdė pareigūnai. Tvirtino, kad jis jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Patikslino, kad įvažiavo į aikštelę apie 20 km/val. greičiu, tada apvažiavus aikštelėje vieną ratą padidino greitį iki 30-40 km/val. Važiuodamas antrą ratą paspaudė daugiau greičio, kad priekinis ratas pradėtų slysti. Tada automobilis pradėjo slysti, dėl ko atleido akseleratorių, pavažiavo toliau ir stipriau paspaudė, kad automobilių užneštų ir tada staigiai paspaudė stabdį. Stabdant užnešė apie 45 laipsnių kampu. Slydimas pirmą ir antrą kartą truko keletą sekundžių. Aikštelėje per vidurį stovėjo vienas automobilis, kraštuose stovėjo dar 2-3 automobiliai. Apvažiavo vidurinį automobilį ir padarė slydimą ten, kur nebuvo automobilių. Automobiliuose žmonių nematė.

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio atstovas R. K. prašė patraukti administracinėn atsakomybėn S. B. už KET reikalavimų nesilaikymą ir paskirti jam nuobaudą. KET įpareigoja visus eismo dalyvius atsižvelgti į daug sąlygų (kelio būseną, paros metą) ir elgtis taip, kad niekam nekeltų pavojaus. Vairuotojas turi imtis visų atsargumo priemonių, kad transporto priemonė nepradėtų slysti. Jei nagrinėjamas pažeidimas būtų įvykęs uždaroje teritorijoje, tai būtų netgi skatinamas dalykas, bet tai įvyko viešoje vietoje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulis A. Č. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog Ozo g. 14, prie Siemens arenos, automobiliai pavojingai manevruoja. Atvykus buvo pastebėtas geltonos spalvos Renault automobilis, kuris chuliganiškai vairavo, nes automobilis važiuodamas ratu slydo kampu. Matė, kad mažiausiai du ratai buvo apvažiuojami. Ir pirmą, ir antrą kartą iki 90 laipsnių kampu apsisuko automobilis. Slydimas truko kelias sekundes. Automobilio greitis nebuvo didelis. Automobilyje buvo vairuotojas, moteris ir vaikas. Bendravo su vairuotoju, tačiau matė, kad automobilyje esantis vaikas neverkė. Jis sakė, kad nori šeimai parodyti vairavimo ypatumus slidžiame kelyje. Nurodė, kad tuo metu buvo slidu, buvo sniegas ir tamsus paros metas. Buvo ir kiti aikštelėje priparkuoti automobiliai. Automobilių buvo gal apie 50 – 60 ir šalia jų buvo žmonių. Kai vairuotojas važiavo ratu, tai jo ir kitus ten esančius automobilius skyrė gal 5-25 m.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulis A. R. parodė, kad pastebėjo geltonos spalvos automobilį, kuris pavojingai manevravo, o juos pamatęs – sustojo. Įvykį stebėjo būdami apie 100 m nuo to automobilio (stovėjo ties Siemens arena), jis sėdėjo keleivio vietoje priekyje, o kolega sėdėjo vairuotojo vietoje. Matomumo niekas netrukdė. Taigi automobilis vieną ratą slysdamas apvažiavo. Galvojo, kad sustos, bet važiuodamas antrą ratą, automobilis dar labiau slydo. Abu apvažiuoti ratai buvo tokio pat dydžio. Neatsimena, kiek buvo automobilių įvykio vietoje. Buvo žmonių aikštelėje tolimame krašte, tačiau viduryje nebuvo. Automobilis slydo iki 90 laipsnių kampu ir važiuodamas vis slydinėjo. Iš viso slydo pusė minutės su pertraukomis. Įvykio dieną buvo slidu, snigo. Aikštelė buvo apšviesta. Kolega buvo nuėjęs pabendrauti su vairuotoju, o jis nebuvo priėjęs, tačiau matė, kad dar du žmonės buvo automobilyje: priekyje – moteris, o gale – vaikas. Automobilis greitai sustojo, kai jie privažiavo. Vairuotojas elgėsi ramiai.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. B. parodė, kad važiavo iš draugų. Pravažiavę Siemens aikštelę, pamatė, kad ji tuščia, nebuvo žmonių, todėl vyras nusprendė jai parodyti, kaip elgtis slidžiame kelyje. Automobilyje važiavo keturiese: ji su vyru ir 13 m. bei 7 m. vaikai, kurie sėdėjo gale. Ji sėdėjo priekyje. Tuo metu buvo tamsu, kelias slidus. Pačioje aikštelėje nebuvo išlipę. Aikštelėje buvo keletą automobilių, jie buvo toli, o per vidurį nebuvo automobilių. Jie įvažiavo į aikštelės vidurį ir ten vyras parodė, kas vyksta su automobiliu, kai paspaudžiamas gazas ir stabdžiai. Du kartus vyras paspaudė gazą ir stabdžius. Automobilis abu kartus sukosi. Kai automobilis apsisuko, jis sustojo. Negalėjo nurodyti, kiek laipsnių automobilis apsisuko, tačiau ne visą ašį. Buvo nevienodas apsisukimų kampas. Ji su vaikais neišsigando, kai automobilis apsisuko, pavojaus nejautė. Ji pati apie 10 m. vairuoja, tačiau 6 m. iš jų faktiškai nevairuoja. Vyrui parodžius, kaip elgtis su automobiliu slidžiame kelyje, jie išvažinėjo iš aikštelės ir susitiko pareigūnus. Tuo metu kitų judančių automobilių nebuvo. Pirmą kartą taip vyras elgėsi. Pripažino, kad ji neprašė vyro to parodyti, tačiau jo pamokymai jai padėjo.

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Nagrinėjamu atveju S. B. buvo pripažintas kaltu, padarius administracinę teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, t. y. už chuliganišką vairavimą. LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti: chuliganiškas paskatas, KET pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.), o LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Nagrinėjamu atveju ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas nusprendžia, kad S. B. veiksmuose buvo KET 9 punkto (juo ir grindžiamas kaltinimas) reikalavimų pažeidimas, vairuotojos sukėlė pavojų savo ir kartu su juo važiuojančių asmenų saugumui, buvo kilusi grėsmė artimiausiai stovinčiam automobiliui, tačiau nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2015 m. gruodžio 28 d. S. B. chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Taigi KET 9 punktas reikalauja eismo dalyvių laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nagrinėjamu atveju S. B., pasirinkęs viešą aikštelę, kurioje buvo kitų stovinčių automobilių, ir važiuodamas su savo šeimos nariais pasirinko priešingą elgesį, t. y. tyčia privertė automobilį slysti, tuo sukeldamas pavojų savo, su juo važiuojančių asmenų bei kitų asmenų turto saugumui. Ta aplinkybė, kad asmuo turi didelę vairavimo patirtį, jo tiesioginis darbas susijęs su kasdieniniu transporto priemonės vairavimu (yra taksi vairuotojas), nepaneigia teismo įsitikinimo, kad buvo sukeltas nurodytas pavojus, nes automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl netgi asmens turimi geri vairavimo įgūdžiai, didelė vairavimo patirtis visiškai neeliminuoja tokios rizikos grėsmės.

Iš byloje apklaustų liudytojų bei vaizdo registratoriaus įrašo nustatyta, kad iš tiesų įvykio dieną buvo prisnigę. Vairuotojas apvažiavo du didelis ratus Siemens aikštelėje, esančioje Ozo g. 14, Vilniuje. Nors pagal pareigūnų parodymus automobilis slydo apie 90 laipsniu kampu, tačiau to neįrodo byloje esanti video medžiaga. Iš vaizdo registratoriaus matyti, kad automobilis, važiuojant ratu, buvo priverčiamas slysti ties vienu apvažiuojamu automobiliu pakraštyje bei kitame aikštelės laisvame plote; keli slydimai buvo ne didesni kaip 60 laipsnių kampu, trukdavo kelias sekundes, o visa veika taip pat truko neilgą laiką. Taigi, visi veiksmai nepasireiškė dideliu intensyvumu. Iš vaizdo registratoriaus bei liudytojų parodymų nustatytos ir kitos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog automobilis, vairuojamas S. B., judėjo nedideliu greičiu, buvo apvažiuojamas (per vidurį) tik vienas automobilis, viduryje nebuvo žmonių, kiti automobiliai buvo daug toliau pakraščiuose, vienam tolimame pakraštyje buvo stovinčių žmonių, tačiau jiems realaus pavojaus nebuvo. Įvykis buvo tamsiu paros metu (21.10 val.), kuomet nėra didelio eismo bei žmonių judėjimo, aikštelė, kurioje buvo atliekamas pavojingas vairavimas, buvo didelė, plati bei apšviesta (pavojingi manevrai buvo atlikti ne gatvėje ar gyvenamųjų namų kvartale), kelio danga slidi. Vairuotojui atliekant priverstinį automobilio slydimą nebuvo šalia judančių automobilių ar žmonių. Nustatytos faktinės aplinkybės, paties administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. asmenybė, duomenys apie jo ankstesnius KET pažeidimus (baustas tik už nesunkius KET pažeidimus; nėra baustas už chuliganišką vairavimą ar vairavimą, esant neblaiviam) nesudaro teismui daryti kategoriškos išvados, kad šiuo atveju buvo aiškios chuliganiškos paskatos (subjektyvusis pažeidimo sudėties elementas), t. y. vairuotojas savo elgesiu siekė mesti atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tokiu vairavimu siekė parodyti žmonai, kaip reikia vairuoti automobilį ekstremaliomis sąlygomis, iškritus pirmam sniegui, bei siekiant prisiminti, kaip elgtis ant slidžios kelio dangos, ir tokia jo pozicija nėra paneigta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad bylos duomenys leidžia teigti, kad pats asmuo laisva valia nutraukė savo netinkamą elgesį, be to, sustabdžius pareigūnams, gailėjosi dėl savo poelgio; pavojingas vairavimas nesukėlė išgąsčio vairuotojo keleiviams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 15 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Nagrinėjamu atveju buvo žiemos laikas ir, kaip nustatyta bylos duomenimis, esant slidžiai kelio dangai, todėl iš tiesų vairuotojas turėjo įsitikinti, ar jo vairuojama transporto priemonė yra stabili, ar automobilio ratų sukibimas su kelio danga yra tinkamas, tačiau šiuo atveju toks patikrinimas buvo atliekamas netinkamoje vietoje (viešoje aikštelėje). Taigi, nors pripažintina, kad S. B. vairuojamas automobilis neleistinai manevravo viešoje vietoje, vairuotojo elgesys buvo netinkamas bei netoleruotinas, tačiau byloje nustatytų duomenų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad S. B. veiksmai buvo susiję su aiškiu visuomenės negerbimu, nukreiptu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, t. y. netinkamas elgesys buvo sąlygotas chuliganiškų paskatų.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuota, jog S. B. veiksmuose nebuvo LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (chuliganiškų paskatų), todėl prieinama prie išvados, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (LR ATPK 302 str. 1 d. 2 p.; 250 str. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

S. B. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. sausio 6 d. nutarimą (ROIK: 15054240690) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Jurgita Petrauskienė