Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-317/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23533-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.14.10.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorėms Rimai Čitavičiūtei, Linai Eviltienei (prokurorei Linai Eviltienei naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

nuteistajam P. K., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

nukentėjusiesiems S. K. ir J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, viso bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

S. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš P. K. 823,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

J. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam iš P. K. 962 Eur turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. K. turtui: automobiliui „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas - 2 010 eurų, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, turto saugotoju paliekant Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą; piniginėms lėšoms kredito įstaigose, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant iš apribotų lėšų AB SEB banke esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį disponuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokamomis nedarbo draudimo išmokomis, gaunamomis į jo AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokio dydžio ribose, kokios nedarbo draudimo išmokos sumos yra jam pervestos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apribojimo mastas 2 010 Eur, nuspręsta palikti nepakeistą iki visiško J. M. ir S. K. civilinių ieškinių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       P. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 13 d. apie 3.30 val. - 4 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia spardė ir rankomis daužė automobilius „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais sugadino nukentėjusiosios S. K. automobilio „VW Touran“ kairės pusės priekines ir galines dureles bei galinį sparną, dėl to padarė jai 743,78 Eur turtinę žalą, bei sugadino nukentėjusiojo J. M. automobilio „Audi A4“ dešinės pusės priekines ir galines dureles bei galinį sparną ir dėl to jam padarė 882 eurų turtinę žalą.

2.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog kaltinimas P. K. tyčia sugadinus svetimą – S. K. ir J. M. priklausantį - turtą yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nustatydamas sugadinto turto vertę, teismas nusprendė remtis sugadintų daiktų, t. y. automobilių, atkūrimo kaštais, nurodytais turto vertintojo J. P. IĮ sudarytose transporto priemonių „VW Touran“ bei „Audi A4“ vertinimo ataskaitose.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

3.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, neatsižvelgė į visas aplinkybes ir nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę, nes jo veikoje nėra būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių visumos. Teismas neteisingai nustatė veikos padarinius, nes turėjo būti nustatyta ne sugadinto turto atkuriamoji, o sugadinto turto įvykio metu buvusi vertė, nuo kurios ir priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžiai nustatyti remiantis išimtinai tik nukentėjusiųjų pateiktomis transporto priemonių vertinimo ataskaitomis, kurias analizuodamas pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai aptarė jų turinį. Pavyzdžiui, S. K. transporto priemonės vertinimo ataskaitos atveju nuosprendyje yra nuolat akcentuojama, kad šios transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė, keičiant senas detales naujomis - originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą, yra 968 Eur, kai tuo tarpu transporto priemonės vertinimo 2020 m. lapkričio 17 d. ataskaitoje Nr. 20-088 nurodyta, kad keičiamų dalių vertė 0 Eur, iš ko akivaizdžiai matyti, kad nėra keistinų S. K. priklausančio automobilio detalių. Be to, į orientacinius patirtų nuostolių dydžius yra įtrauktos ne tik abiejų transporto priemonių remonto darbų kainos, dažymų kainos, dažymo medžiagų kainos, bet ir pridėtinės vertės mokestis. Nors aptariamose vertinimo ataskaitose yra nurodytas vertinimo tikslas - patirto nuostolio nustatymas, tačiau skaičiuočių santraukose jau nurodomi orientaciniai patirti nuostoliai ir atkuriamosios vertės, į kurių paskaičiavimus yra įtrauktos ir kainos bei mokesčiai, nesudarantys sugadinto turto vertės, buvusios įvykio metu. Anot apelianto, baudžiamojoje byloje duomenys dėl sugadinto turto realios vertės yra tik J. M. atveju. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta - keičiamų dalių vertė 166 Eur, iš jų kiekvienas stiklas po 67,77 Eur, bendra suma - 134,74 Eur, tvirtinimo detalės 2,69 Eur, PVM - x28,86 Eur. Pats nukentėjusysis J. M. pakeistų abiejų langų stiklų kainą teisiamajame posėdyje nurodė 120 Eur. Tokiu būdu sugadinto turto reali vertė visiškai neatitinka tos, kuriai esant asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimo turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Todėl šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį arba pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.

3.2.                      Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio - kaltės. Šiame kontekste nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad dėl įvykio prisimena tik tiek, jog atvykę policijos pareigūnai jį įsodino į tarnybinį automobilį. Tuo metu buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, be to, buvo vartojęs vaistus, kurie su alkoholiu nesuderinami. Liudytojo K. T., jį atitraukusio nuo automobilių, parodymai apie tai, kad švintant pasigirdo bumbsėjimo garsas, šio garso liudytojas klausėsi 5 min, visiškai paneigia teismo teiginius, kad „liudytojai parodė, kad automobiliai buvo daužomi ilgai“. Teismas, spręsdamas dėl kaltės, visiškai nevertino į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymų apie tai, kad jis (nuteistasis) sunkiai orientavosi aplinkoje ir negalėjo paaiškinti, kodėl spardė automobilius, buvo labai sunku užmegzti kontaktą su juo, gauti iš jo paaiškinimus. Nuteistojo nuomone, iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad jis nesuvokė savo veiksmuose jokio pavojingo veikimo, nenumatė galimų padarinių ir nesiekė apgadinti transporto priemonių, tai yra jo veiksmuose nebuvo tyčios.

3.3.                      Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ataskaitose nurodytos transporto priemonių remonto išlaidos net nėra patirtos (S. K. atveju - visiškai, J. M. atveju - galimai tik iš dalies patirtos – ataskaitoje nurodyta 962 Eur, bet galimai patirtos išlaidos tik 400 Eur). J. M. tik savo paaiškinimuose nurodė, kad dėl jam priklausančio automobilio remonto faktiškai patyrė 400 Eur išlaidų. Šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų viso proceso metu visiškai neteikė. Dar daugiau - dėl šių aplinkybių J. M. davė neteisingus parodymus - jeigu ikiteisminio tyrimo metu J. M. teigė, kad jo išlaidas pagrindžiančių kvitų tiesiog neišsaugojo, tai teisiamojo posėdžio metu jau pareiškė, kad kvitų apskritai neturi. Be to, taip iki galo ir lieka neaišku, kas šias išlaidas sudaro. Taip pat reikšminga yra tai, kad abu nukentėjusieji iki šiol automobiliais naudojasi pagal paskirtį. S. K. per beveik 1,5 metus laiko faktiškai nepatyrė jokių išlaidų, nurodytų ataskaitoje. Atmestini J. M. teiginiai dėl jo ketinimų perdažyti visą automobilį - juk paties nukentėjusiojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje, kuria savo ieškinį įrodinėja nukentėjusysis J. M. bei nuosprendį grindžia pirmosios instancijos teismas, reikalingos dažyti detalės yra: dešinės pusės priekinės ir galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas. Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas nurodė, kad ataskaitos išvadose nurodytas orientacinis remonto kaštų dydis, kuris akivaizdu, kad faktiškai remontuojant automobilį gali skirtis, ką ir patvirtina J. M. parodymai. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti civiliniams ieškovams tik galimai patirtas remonto išlaidas (J. M. atveju) bei turtinės žalos atlyginimą, grindžiamą būsimomis transporto remonto išlaidomis (tiek J. M., tiek S. K. atveju), yra nepagrįstas. Kita vertus, net jeigu teismas būtų konstatavęs, kad šios išlaidos tikėtinai pagrįstos, ataskaitoje nurodyto PVM nebūtų pagrindo įskaičiuoti į ieškovų nuostolių dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 ir kt.).

3.4.                      Dar nuteistasis nurodo, kad 2020 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nustatytas J. M. automobilio apgadinimas dešinės pusės galiniame sparne.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis P. K. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Šį nuteistojo prašymą palaikė ir jo gynėja. Nukentėjusieji S. K. ir J. M. patvirtino, kad yra susitaikę su nuteistuoju bei susitarę su juo dėl žalos atlyginimo, nurodė neprieštaraujantys, kad skundžiamas nuosprendis būtų panaikintas, o baudžiamoji byla nutraukta BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu. Prokurorė taip pat neprieštaravo tokiam sprendimui, nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, bei, tuo atveju, jei teismas nuspręstų atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, prašė patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo bei skirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos išdirbti per 2 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nuteistojo P. K. apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina nuteistajam ir nukentėjusiesiems susitaikius

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašė panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis baudžiamoji byla, jo manymu, turėtų būti nutraukta. Iš skunde išdėstytų argumentų ir motyvų galima spręsti, jog apeliaciniu skundu nuteistasis siekė ne baudžiamosios bylos nutraukimo remiantis kuriuo nors iš BPK 327 straipsnyje numatytų pagrindų, o jo išteisinimo ar bent jau veikos perkvalifikavimo iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi P. K. teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiesiems dėl jų sugadinto turto padarytą turtinę žalą, teigė, jog sugadinto turto reali vertė nesiekia dydžio, nuo kurio asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodė, jog jis nesuvokė savo veiksmuose jokio pavojingo veikimo, nenumatė galimų padarinių ir nesiekė apgadinti transporto priemonių, t. y. ginčijo tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimą jo veikoje. Atitinkamai, skunde taip pat buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiųjų pateiktų civilinių ieškinių pagrįstumo. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdyje nuteistasis nebeginčijo to fakto, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu tyčia sugadino nukentėjusiųjų S. K. bei J. M. transporto priemones, taip pat nebeginčijo savo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tiek apeliantas, tiek jo gynėja nebeprašė nuteistojo išteisinti, o pateikė prašymą vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už padarymą nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tokiu būdu nuteistasis pats paneigė savo apeliacinio skundo teiginius ir atsisakė jame išreikštų reikalavimų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu, kalte, veikos kvalifikavimu, civilinių ieškinių pagrįstumu. Nebesant ginčo dėl P. K. kaltės, baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems padarytos ir priteistos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus palieka nenagrinėtus ir toliau svarsto tik BK 38 straipsnio nuostatų taikymo klausimą.

6.       Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

7.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, taip pat išklausiusi nukentėjusiųjų poziciją aptariamu klausimu, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

8.       Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo P. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nesvarstė, kadangi nuteistasis kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino (teigė, kad jis apskritai nepamena, jog būtų daužęs S. K. ir J. M. automobilius ir juos apgadinęs), su nukentėjusiaisiais susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs jiems padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu P. K. savo poziciją pakeitė, kaltės nebeginčijo. Apygardos teismui pateiktame 2021 m. gruodžio 13 d. susitarime su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo (4 t., b. l. 73) taip pat nurodoma, jog P. K. savo kaltę ir padarytą žalą pripažįsta. Apeliacinės instancijos teisme apklausti nukentėjusieji patvirtino, jog 2021 m. gruodžio 13 d. susitarime pateikta informacija yra teisinga, jie ir P. K. yra susitarę dėl žalos atlyginimo dalimis, susitaikę, dalį žalos nuteistasis jau yra atlyginęs. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis P. K. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

9.       Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad P. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantas anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka paskutinį kartą baustas daugiau nei 2 metus – 2019 m. gegužės 6 d., visos už administracinius nusižengimus jam skirtos baudos yra sumokėtos. Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos P. K. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis, nulemtas ne išankstinės jo tyčios dėl asmeninių ar kokių nors kitų priežasčių sugadinti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, o per didelio suvartoto alkoholio kiekio, kas ir paskatino P. K. pasielgti visiškai neadekvačiai, be jokios priežasties, motyvų apgadinant jam nepažįstamų asmenų nuosavybę. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais S. K. ir J. M., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį - galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

10.       Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi jis savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino, su nukentėjusiaisiais susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs jiems padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla P. K. atžvilgiu nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (BK 38 straipsnis), patvirtinant nukentėjusiųjų ir nuteistojo sudarytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

11.       Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos išdirbti per 2 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nuteistasis su šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymu nesutiko. Kadangi BK 70 straipsnyje yra imperatyviai numatyta, jog nemokami darbai vykdomi tuo atveju, jeigu asmuo sutinka, nesant P. K. sutikimo, prokurorės prašomos nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju yra negalimas. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei pasitelkdamas fizinę jėgą (spardydamas kojomis bei daužydamas rankomis) nuteistasis apgadino du automobilius) bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (P. K. yra diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, o didelė dalis įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholio), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslingiausia nuteistajam yra paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatomas minimalus (vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti nuteistajam bus pati efektyviausia norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 2 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-956 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį P. K., sudaro 151,13 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

13.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

14.       Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad P. K. nedirba, bylos duomenimis nuosavybės teise turi tik 1996 m. gamybos automobilį „Audi A4“, be to, privalės pagal 2021 m. gruodžio 13 d. susitarimą pilnai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą – viso 2 000 Eur, bei sumokėti 10 MGL, t. y. 500 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms P. K. turtinę padėtį bei jo piniginių prievolių dydį, taip įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už P. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Patvirtinti P. K. ir nukentėjusiųjų S. K. bei J. M. 2021 m. gruodžio 13 d. sudarytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo:

P. K. įsipareigoja atlyginti S. K. padarytą žalą - 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumokant 2021 m. gruodžio 13 d., 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumokant per 5 (penkias) darbo dienas nuo P. K. asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) arešto nuėmimo dienos (t. y. nuo laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo dienos);

P. K. įsipareigoja atlyginti J. M. padarytą žalą - 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumokant 2021 m. gruodžio 13 d., 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumokant per 5 (penkias) darbo dienas nuo P. K. asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) arešto nuėmimo dienos (t. y. nuo laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo dienos).

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. K. turtui: automobiliui „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas - 2 010 eurų, piniginėms lėšoms kredito įstaigose, apribojimo mastas 2 010 Eur. 

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti paskelbus šį Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Nepriteisti iš P. K. valstybės naudai 151,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 2 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-956.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                        Algirdas Jaliniauskas

Svetlana Jurgaitienė

                                                                                Valdas Vitunskas