Civilinė byla Nr. e2YT-9107-490/2020

     Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00446-2020-1

     Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

     3.2.6.1; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 18 d.

Jonava

Kauno

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., A. A. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

nustatė:

pareiškėja paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas: 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Mirusio sutuoktinio turto paveldėtojais buvo tuo metu nepilnamečiai vaikai V. A. (šiuo metu Š.) ir A. A. bei pareiškėja (sutuoktinė). Kadangi visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjos vardu, ji dėl nežinojimo į notaro biurą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nei savo, nei nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė, manė, kad palikimo priimti nereikia. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu. 2016 m. gruodžio 22 d. iš valstybės savo lėšomis įsigijo žemės sklypą po pastatais. Pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą (jo dalį bendrame nekilnojamame turte), faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti, tai yra ji nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo visu namu bei ūkiniais pastatais, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, visą turtą valdė kaip savo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo R. A. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo R. A. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.

Suinteresuoti asmenys V. Š. ir A. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų byloje nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su R. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir mirusiojo R. A. vaikai. Po R. A. mirties liko palikimas: 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas turtas įregistruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau valdo santuokoje kartu su sutuoktiniu įgytą nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius už žemę, sunaudotą vandenį, elektros energiją ir atliekų surinkimą. Pareiškėja savo vardu yra sudariusi sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo aukščiau nurodytu adresu. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 22 d. iš valstybės savo lėšomis įsigijo 0, 3318 žemės sklypą po pastatais (duomenys neskelbtini). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės Vilmos Pakaušienės 2020 m. kovo 3 d. informacija, po R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, į notarės biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties, ji ir toliau naudojasi su R. A. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, žemės ūkio padargais. Po sutuoktinio mirties pareiškėja disponuoja paveldėtu turtu, kaip savo. Pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio mirties, pradėdama jo turtą valdyti. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų R. A. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Suinteresuoti asmenys, pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio vaikai V. Š. ir A. A. pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.

Dėl palikimo priėmimo po R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad K. A. po savo sutuoktinio R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, likusi toliau gyventi kartu su sutuoktiniu santuokoje įsigytame name (duomenys neskelbtini), rūpindamasi ir disponuodama santuokoje įgytu turtu kaip savu, mokėdama komunalinius mokesčius, remontuodama turtą, prižiūrėdama tiek turtą, tiek žemės sklypą, ji atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po sutuoktinio R. A. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, pareiškėja išreiškė savo valią priimti sutuoktinio palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja K. A. po sutuoktinio R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjai pareiškimą ir jo priedus pateikus teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, jos mokėtinas žyminis mokestis yra 38 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Iš kartu su pareiškimu pridedamo 2020 m. kovo 13 d. mokėjimo dokumento matyti, kad pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjai grąžintina permokėta 37 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje susidarė 6,06 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjos valstybei priteisiama suma sudaro 6,06 Eur, o jai iš valstybės grąžintina suma sudaro 37 Eur, šios sumos įskaitomos ir laikoma, kad pareiškėjai grąžintina jos permokėta 30,94 Eur žyminio mokesčio dalis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,94 Eur (trisdešimties eurų 94 centų) permokėto žyminio mokesčio dalį (sumokėta UAB ,,Perlas Finance“ terminale 2020 m. kovo 13 d.).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                                                    Jolanta Damulienė