Civilinė byla Nr. 2SA-105-590/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05136-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.3; 122.2; 122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6152-827/2012 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams S. O., gim. 1966 m., R. O., S. O., I. O., E. O., S. O., gim. 1993 m., N. O. ir A. O. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir
n u s t a t ė :
pareiškėja S. O. 2012-08-08 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-22 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje, kurį vykdant, antstolė I. K. 2012 m. liepos 24-25 dienomis iškeldino atsakovus su visais daiktais iš ieškovo patikėjimo teise valdomo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nei vienam iš atsakovų nebuvo pranešta apie iškeldinimą, juo labiau apie vykusį teisminį procesą, taip pat nei vienas iš atsakovų nedalyvavo antstolei vykdant teismo sprendimą. Pareiškėja tik 2012-08-01, atvykusi į ieškovo buveinę sužinojo, kad yra priimtas teismo sprendimas, todėl atsakovams nesuteikus galimybės dalyvauti teismo procese ir pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismas netinkamai taikė sprendimą už akių reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko teismo sprendimas už akių apskritai negalėjo būti priimtas ir jis turi būti panaikintas. Pareiškėja nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių neišnagrinėjo ir objektyviai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, jų pakankamumo priimant atitinkamą teismo sprendimą, taip pat neįsitikimo, kad pakanka duomenų ir įrodymų išvadai, jog ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, padaryti, dėl ko yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad visi klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu pagal svarbą gali būti priskiriami viešojo intereso sričiai, o viešasis interesas reikalauja derinti tiek socialinio būsto nuomotojo, tiek asmenų, turinčių teisę į šio būsto nuomą, teisėtus interesus. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, todėl jam tenka pareiga įrodyti, kad nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ar pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį, ar nėra socialinio būsto nuomos poreikio iškeldinamiems asmenims. Viso nuomos sutarties galiojimo ir socialinio būsto nuomos laikotarpiu atsakovai nepažeidinėjo sutarties sąlygų, tinkamai vykdė įsipareigojimus, o didžiulės šeimos iškeldinimas iš būsto yra neadekvati priemonė, prieštaraujanti daugiavaikės atsakovės S. O. šeimos interesams. Pareiškėjos nuomone, teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė vienareikšmišką išvadą dėl atsakovų iškeldinimo poreikio, neturėdamas pakankamai įrodymų šioms išvadoms pagrįsti. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų teisę į būstą, socialinio būsto suteikimo tvarką ir pagrindus, o tai sąlygoja būtinybę atnaujinti jau išnagrinėtos bylos procesą.
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė netenkinti pareiškėjos prašymo ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą yra nepagrįstas, nes teismas tinkamai ir kvalifikuotai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias savavališkai užėmusių patalpas asmenų iškeldinimą. Be to, ieškovo nuomone, jis neturi pareigos rinkti duomenis apie atsakovų šeimos turtą ir pajamas, kurios paneigtų ar patvirtintų socialinio būsto nuomos atsakovams poreikį, atvirkščiai, atsakovams pagal nuomos sutartį tenka pareiga įrodyti minėtas aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie teisminį procesą ir galimybę pateikti atsiliepimus, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo. Be to, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkintinas, nes yra suėjęs trijų mėnesių šiam pareiškimui pateikti terminas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai nepastoviai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), dalis jų yra deklaravę išvykimą į užsienį, todėl teismas, negalėdamas įteikti atsakovams dokumentų registruotąją pašto siunta, tinkamai pasirinko dokumentų įteikimo būdą viešo paskelbimo būdu. Ieškovas atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad su atsakovais buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui ir šios aplinkybės atsakovams buvo žinomos, todėl neiškeldinus asmenų, pažeidžiančių nuomos sutarties sąlygas, nėra užtikrinami asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-07 nutartimi pareiškėjos S. O. prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas nurodė, kad 2011-12-02 teismas priėmė nutartį, kuria įteikė procesinius dokumentus atsakovams viešo paskelbimo būdu specialiame teismo internetiniame tinklalapyje. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai. Atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių galėjo būti priimtas, kadangi atsakovai, kuriems tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir nurodytos atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikimo teisinės pasekmės, teismo nurodytu terminu jo nepateikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl netinkamo CPK 285 str. numatytų nuostatų taikymo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus dėl netinkamai nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog nėra pagrindo su atsakovais sudaryti ar pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį. Teismas nurodė, kad ieškovas neprivalo rinkti duomenų, kurie paneigtų socialinio būsto nuomos atsakovams poreikį, priešingai, atsakovai turėjo pareigą išsikelti iš ginčo patalpų pasibaigus terminuotam nuomos sutarties terminui arba sutartyje nustatyta tvarka pateikti ieškovui dokumentus, patvirtinančius teisę į socialinį būstą. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo, ar asmenys, nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 str. 1 d.), kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atskiruoju skundu pareiškėja S. O. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės S. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad nei vienam iš atsakovų faktiškai nebuvo pranešta apie teisminį procesą, dėl ko nei vienas iš atsakovų negalėjo jame dalyvauti ir ginti savo teisių bei teisėtų interesų, pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, jog nei vienam iš atsakovų faktiškai nebuvo pranešta apie posėdžio šioje civilinėje byloje laiką ir vietą, nebuvo įteiktas ieškovo ieškinio nuorašas (kiti teismo procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje), atitinkamai apribota atsakovų teisė pateikti atsiliepimą bei teikti paaiškinimus civilinėje byloje, vadovaujantis CPK 285 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., apskritai nebuvo galimas teismo sprendimo už akių priėmimas. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas netinkamai taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ko pasekoje, turėjo būti atnaujintas civilinės bylos procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, o teismo priimtas sprendimas už akių panaikintas. Pažymi, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimdamas 2011-12-22 sprendimą už akių šioje civilinėje byloje, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias CPK normas, ko pasekoje neteisėtai ir nepagrįstai buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių atnaujintinoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė CPK 185 str., t. y. neišnagrinėjo ir objektyviai neįvertino visų byloje esančių įrodymų jų pakankamumo, priimant atitinkamą teismo sprendimą, prasme, neįsitikino, kad pakanka duomenų ir įrodymų išvadai, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, padaryti, dėl ko tai vėlgi yra vienas iš pagrindų civiliniam procesui šioje byloje atnaujinti, tikslu tinkamai išnagrinėti ir įvertinti visų aplinkybių bei įrodymų visumą, suponuojančią ieškovo ieškinio neįrodymą bei jo nepagrįstumą. Pažymi, jog viso nuomos sutarties galiojimo ir socialinio būsto nuomos laikotarpiu atsakovai nepažeidinėjo sutarties sąlygų, tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, o didžiulės šeimos iškeldinimas iš būsto yra kraštutinė ir neadekvati priemonė, prieštaraujanti bei pažeidžianti daugiavaikės atsakovės S. O. šeimos interesus bei pagrindinius socialinės apsaugos principus. Taip pat pažymi, jog tiek apie iškeldinimo faktą, tiek apie teismo sprendimo buvimą buvo sužinota tik 2012-08-01 atvykus į ieškovo buveinę ir gavus antstolės I. K. surašyto 2012-07-24 iškeldinimo protokolo kopiją. Tai, kad atsakovams iki pat 2012-08-01 nebuvo žinoma apie civilinės bylos procesą bei priimtą teismo sprendimą, atitinkamai iškeldinimo faktą (vietą ir laiką), patvirtina ir tai, kad nei vienas iš atsakovų nedalyvavo antstolei vykdant teismo sprendimą dėl iškeldinimo (atsakovai buvo trumpam išvykę, jiems nebuvo tinkamai pranešta apie vyksiantį iškeldinimą, jie net negalėjo patys pasiimti savo daiktų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti šiai dienai nėra praleistas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-07 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK nustatytų teisės normų, pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną (CPK 130 str.). Atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą už akių. Pažymi, jog atsakovams nepateikus į bylą jokių įrodymų, teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir teisėtai priėmė sprendimą už akių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neprivalo pateikti duomenų, kurie paneigtų socialinio būsto nuomos atsakovams poreikį, priešingai atsakovai turi pareigą išsikelti iš ginčo patalpų pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui (Socialinio būsto nuomos sutarties 11 p.) arba sutartyje nustatyta tvarka pateikti ieškovui dokumentus, patvirtinančius teisę į socialinį būstą (Socialinio būsto nuomos sutarties 15 p.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad atsakovai ginčo patalpose negyvena, o kai kurių atsakovų gyvenamoji vieta apskritai nežinoma, todėl šios aplinkybės paneigia atsakovės nurodytą būtinybę išsaugoti jai ir jos šeimos nariams socialinį būstą.
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-22 priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį ir iškeldino atsakovus S. O., gim. 1966 m., R. O., S. O., I. O., E. O., S. O., gim. 1993 m., N. O. ir A. O. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2012-08-08 teisme buvo gautas pareiškėjos S. O. prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo, ar asmenys nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, 2012-09-07 nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmetė. Pareiškėja S. O., nesutikdama su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Būtent šiuo pagrindu pareiškėja grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.).
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog nei vienam iš atsakovų faktiškai nebuvo pranešta apie posėdžio šioje civilinėje byloje laiką ir vietą, nebuvo įteiktas ieškovo ieškinio nuorašas (kiti teismo procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje), atitinkamai apribota atsakovų teisė pateikti atsiliepimą bei teikti paaiškinimus civilinėje byloje, vadovaujantis CPK 285 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., apskritai nebuvo galimas teismo sprendimo už akių priėmimas. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas netinkamai taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ko pasekoje, turėjo būti atnaujintas civilinės bylos procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, o teismo priimtas sprendimas už akių panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
CPK 142 str. 4 d. nustatyta, jog jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 285 str. 1 d. numatyta, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 str. 3 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. tinkamai (CPK 130 str.) (b. l. 64, 65, t. 3). Atsakovams buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo paskelbimo atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovai taip pat buvo įspėti, kad nurodytu terminu nepateikus atsiliepimo, gali būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl esant ieškovo prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai taikė CPK 285 str. nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai, kad vadovaujantis CPK 285 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., apskritai nebuvo galimas teismo sprendimo už akių priėmimas, atmetami kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo proceso atnaujinimui.
Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir objektyviai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, jų pakankamumo, priimant atitinkamą teismo sprendimą, neįsitikino, kad pakanka duomenų ir įrodymų išvadai, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, padaryti, dėl ko tai yra vienas iš pagrindų civiliniam procesui šioje byloje atnaujinti. Šie atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
CPK 285 str. 2 d. nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Šiuo atveju į bylą buvo pateikti tik vienos šalies – ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 285 str. 2 d., įvertino tinkamai. Atsakovams nepateikus į bylą jokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir teisėtai priėmė sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju formalus įrodymų vertinimas šioje byloje negali būti laikomas kaip vienas iš pagrindų civiliniam procesui atnaujinti, nes, kaip jau minėta, būtent tokį formalų įrodymų vertinimą, priimant sprendimą už akių, numato CPK nuostatos, o būtent CPK 285 str. 2 d.
Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad viso nuomos sutarties galiojimo ir socialinio būsto nuomos laikotarpiu atsakovai nepažeidinėjo sutarties sąlygų, tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, o didžiulės šeimos iškeldinimas iš būsto yra kraštutinė ir neadekvati priemonė, prieštaraujanti bei pažeidžianti daugiavaikės atsakovės S. O. šeimos interesus bei pagrindinius socialinės apsaugos principus. Šie atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Byloje esantys buto patikrinimo aktai, patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu butas būdavo uždarytas, negyvenamas, ir tik kartą ieškovo atstovai bendravo su buto nuomininke S. O. (t. 3, b. l. 27-33). Nei vienas iš atsakovų nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos minėtame bute, atsakovai S. O., (gim. 1966 m.), R. O., S. O. apskritai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o atsakovai I. O., E. O., S. O. (gim. 1993 m.), N. O. yra deklaravę savo išvykimą į Jungtinę Karalystę (t. 3, b. l. 34-41). Byloje nėra minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl yra pagrindas atmesti pareiškėjos argumentus dėl būtinumo išsaugoti socialinį būstą ir gyventi jame. Šiuo atveju pareiškėja S. O., nors ir negyvena socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau prisidengdama daugiavaikės šeimos statusu, t. y. šešiais savo vaikais, kurie visi jau yra pilnamečiai, savarankiški, dauguma jų yra deklaravę savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, nesąžiningai siekia išsaugoti nuomojamą socialinį būstą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju iškyla būtinybė ginti ne pareiškėjos, o savivaldybės kaip minėto buto savininko, visuomenės bei laukiančių eilėje gauti socialinį būstą socialiai remtinų asmenų teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priimtas sprendimas už akių neprieštarauja ir nepažeidžia atsakovės S. O. šeimos interesų bei socialinės apsaugos principų.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vidas Stankevičius