Civilinė byla Nr. e2-541-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00320-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų viešosios įstaigos „BALTIC HUMAN Resources“, uždarosios akcinės bendrovės „Profitecha“, D. P. ir S. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti kreditorinius reikalavimus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „LitCon“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Finance Guru“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

2.       Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Finance Guru“ pateikė prašymą teismui patvirtinti BUAB „LitCon“ kreditorių finansinius reikalavimus, nurodytus prašyme pateiktose lentelėse. Nemokumo administratorė taip pat prašė kreditorių atsakovės darbuotojų A. D., I. B., R. K., I. L., UAB „Užupio krantinės“, Infrastruktūros valdymo agentūros, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (reikalavimo dalyje dėl 249 021,21 Eur), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Lietuvos Oro Uostai“ (delspinigių reikalavimo dalyje), UAB „REMI INVEST“, UAB „LEMIS Baltic“ (delspinigių ir procesinių palūkanų reikalavimo dalyje), UAB „Dailesta“ kreditorinius reikalavimus išskirti į atskiras civilines bylas ir nagrinėti ginčo teisena rašytinio proceso tvarka, įpareigojant kreditorius iki teismo paskirto teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka dienos pateikti į bylą visus įrodymus bei motyvus, kuriais kreditoriai įrodinėja savo pareikštą reikalavimą, o nemokumo administratorę įpareigojant iki paskirto teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka dienos pateikti į bylą visus įrodymus bei atsikirtimus į kreditorių reikalavimus bei jų papildomai pateiktus motyvus. Nemokumo administratorė taip pat prašė kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atskirą civilinę bylą sustabdyti, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-241-381/2021; įpareigoti kreditorinius reikalavimus pareiškusius UAB „G4S Lietuva“ ir AB „Panevėžio energija“ pašalinti jų pareiškimų trūkumus, o to teismo nustatytu terminu nepadarius – grąžinti jų pareiškimus.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi BUAB ,,LitCon“ nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo tenkino; prašymo dėl kreditorių reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą, įpareigojimo pateikti duomenis, pašalinti trūkumus bei atitinkamos bylos sustabdymo netenkino.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikino ir administratorės prašymą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovės BUAB „LitCon“ nemokumo administratorės UAB „Finance Guru“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad, remiantis vien byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, jog nemokumo administratorės nurodyti D. P., S. P., UAB „Profitecha“ bei viešosios įstaigos (toliau – ir VšI?) „BALTIC HUMAN Resources“ kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti.

7.       Nagrinėjant nemokumo administratorės prašymą, VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ į bylą pateikė šiuos, jos vertinimu, jos reikalavimą galimai pagrindžiančius įrodymus: 2020 m. kovo 6 d. atsakovės ir ESPARKEN MALLORCA SL jungtinės veiklos sutartį, kurios 1 punktu sutarties šalys įsipareigojo užsiimti bendra veikla, siekiant dalyvauti konkursuose Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje statybos darbams atlikti, siekti pelno, nesukurdamos naujo juridinio asmens. Sutarties įsipareigojimams užtikrinti šalys per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo viena kitai išduoda paprastuosius neprotestuotinus vekselius 7 000 000 Eur sumai (jungtinės veiklos sutarties 22 punktas); 2020 m. birželio 8 d. paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti 7 000 000 Eur ESPARKEN MALLORCA SL. Taip pat pateikta 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ESPARKEN MALLORCA SL perleido iš vekselio ir jungtinės veiklos sutarties kylančius reikalavimus VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal pateiktus duomenis VšI? „BALTIC HUMAN Resources“ reikalavimai kildinami iš atsakovės nemokumo proceso metu 2020 m. kovo 6 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jos pagrindu atsakovės įsipareigojimo sumokėti 7 000 000 Eur bauda?, kurios sumokėjimą užtikrina 7 000 000 Eur vekselis.

8.       Net nevertinant atitinkamos jungtine?s veiklos sutarties, kaip tariamojo sandorio, 7 000 000 Eur netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalis), 7 000 000 Eur dydžio baudos taikymui yra suėjusi senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Pasisakant dėl tokio dydžio netesybų pažymėta, jog abejonių dėl šio sandorio realumo kelia tai, kad atsakovė buvo restruktūrizuojama bendrovė tuo metu, kurios pagrindinis tikslas ir interesas buvo ar bent jau turėjo būti mokumo atkūrimas. Teismo vertinimu, tokių įsipareigojimų ir galimų rizikų prisiėmimas, esant ir taip sudėtingai atsakovės finansinei situacijai, nelaikytinas protingu. Be to, byloje nėra duomenų, jog ESPARKEN MALLORCA SL būtų įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus, kildinamus iš jungtinės veiklos sutarties, t. y. būtų įmokėjusi įnašus. Tokiu atveju yra neteisinga ir nesąžininga reikalauti netesybų iš sutarties kontrahento, kuomet kitas taip pat nėra įvykdęs savo įsipareigojimų. Papildomai atkreiptas dėmesys, jog VšI? „BALTIC HUMAN Resources“ reikalavimo įgijimą grindžia 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartimi. Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad už perleidžiamą reikalavimą atsiskaitoma priede prie šios sutarties numatyta tvarka. Tačiau priedas kartu nėra pridėtas, nėra duomenų, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojimus VšI? „BALTIC HUMAN Resources“ įvykdė, taigi, įgijo ir reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti VšI? „BALTIC HUMAN Resources“ 7 000 000 Eur kreditorinio reikalavimo, kadangi šis reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

9.       D. P. nepateikė su atsakove sudarytos darbo sutarties kopijos, įskaitant sutarties pakeitimu? kopijų ir darbo sutarties nutraukimą patvirtinančio dokumento, kuriu? pagrindu atsakovės nemokumo byloje reiškiami D. P. kreditoriniai reikalavimai, taip pat banko sąskaitų išrašu? duomenų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuriuose būtų matyti atsakovės atsiskaitymas su darbuotoju D. P..

10.       S. P. nepateikė su atsakove sudarytos darbo sutarties kopijos, įskaitant sutarties pakeitimu? kopijų ir darbo sutarties nutraukimą patvirtinančio dokumento, kuriu? pagrindu atsakovės nemokumo byloje reiškiami S. P. kreditoriniai reikalavimai, taip pat banko sąskaitų išrašu? duomenų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuriuose būtų matyti atsakovės atsiskaitymas su darbuotoju S. P.. Nemokumo administratorės pateiktos D. P. ir S. P. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas neturi numerių, t. y. nėra registruotos atsakovės bendrovėje, nepasirašytos atsakingų asmenų, iš abiejų pažymų galima neabejotinai spręsti, jog abi pažymas turėjo pasirašyti vyr. finansininkas. Be kita ko, nemokumo administratorės pateikti duomenys apie atliktus bankinius pavedimus nepagrindžia tokių pavedimų paskirties ir D. P. bei S. P. santykių su atsakove, taigi, ir jų reikalavimų dydžio.

11.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teismo nustatytu terminu teikė bylai reikšmingus duomenis, tačiau tarp VSDFV ir VMI bei nemokumo administratorės pateiktų duomenų yra reikšmingu? neatitikimu?. Pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis D. P. 2019–2020 m. galimai buvo išmokėta iš viso 21 519,99 Eur, kai pagal VMI pateiktus duomenis D. P. faktiškai išmokėta 156 921,76 Eur su darbo santykiais susijusi suma. Pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis S. P. 2019–2020 m. galimai buvo išmokėta iš viso 4 414,33 Eur, kai pagal VMI pateiktus duomenis S. P. faktiškai išmokėta 50 262,89 Eur su darbo santykiais susijusi suma. Teismo vertinimu, esant nurodytiems duomenims ir jų nesutapimui, nėra galimybės nustatyti, ar yra ir kokie yra šių dviejų asmenų kreditoriniai reikalavimai atsakovei.

12.       UAB „Profitecha“ kreditorinis reikalavimas, kaip nurodyta šios bendrovės prašyme nemokumo administratorei, grindžiamas reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kurių pagrindu UAB „Profitecha“ iš atitinkamų atsakovės darbuotojų, išskyrus S. P. ir D. P., įgijo finansinius reikalavimus, reiškiamus atsakovei. UAB „Profitecha“ buvo įpareigota pateikti R. J., G. P., T. P., M. P., R. U., A. P., T. Z., T. J., M. K., V. M. su atsakove sudarytu? darbo sutarčių kopijas, įskaitant visas atitinkamu? sutarčių pakeitimu? kopijas bei darbo sutarčių su šiais darbuotojais nutraukimą? patvirtinančius dokumentus, kuriu? pagrindu atsakovės nemokumo byloje reiškiami UAB „Profitecha“ kreditoriniai reikalavimai. UAB „Profitecha“ nurodytų duomenų nepateikė. Taip pat nenustatyti duomenys, kurie patvirtintų, kokie buvo iš tiesų įsiskolinimai šiems asmenims dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, kiek buvo išmokėta, kiek iš tiesų neišmokėta ir kt. Teismui neturint galimybės patvirtinti šių reikalavimų kilmės ir jų realumo bei pagrįstumo, nėra galimybės tvirtinti ir UAB „Profitecha“ kreditorinį reikalavimą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

13.       Suinteresuotas asmuo UAB „Profitecha“ atskirajame skunde prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą visa apimtimi. Skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      UAB „Profitecha“ nedisponuoja dokumentais dėl minėtų darbuotojų konkrečių įsiskolinimų UAB „LitCon“ paskaičiavimo, kadangi tai vidiniai šios įmonės dokumentai, kuriuos jei norėtų gintis nuo pareikšto reikalavimo, įrodinėjant, kad prašoma priteisti suma per didelė – turėjo teikti būtent atsakovė.

13.2.                      Spręsdamas dėl UAB „Profitecha“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo teismas nukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių byloje – įmonei pateikus skaičiavimus dėl priskaičiuoto, bet neišmokėto atlyginimo darbuotojams, ne kreditorius, bet atsakovė privalėjo įrodyti, kad nurodomi duomenys apie neišmokėtą priskaičiuoto atlyginimo likutį yra neteisingi, kad atlyginimas iš tikrųjų išmokėtas (pateikti mokėjimo pavedimus arba kasos išlaidų orderius). Tokių įrodymų (apie visiškai išmokėtą atlyginimą) byloje nėra. Neaišku, kuo remiantis teismas konstatavo pateikto kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą. Teismas, turėdamas ginti silpnesnės pusės – darbuotojo – interesus, nepagrįstais motyvais atmetė darbuotojų teisių perėmėjos reikalavimą, nors atsakovė jo neginčijo.

13.3.                      Nors atsakovei neginčijant nei to, kad darbuotojai, kurių neišmokėto atlyginimo skolą įgijo UAB „Profitecha“, dirbo pas atsakovę, nei to, kad jų nurodomas neišmokėtas atlyginimas iš tikro nebuvo išmokėtas, kreditorė neprivalo įrodinėti šių aplinkybių.

13.4.                      Esant pateiktiems teismo nurodytiems dokumentams, spręstina, jog yra pagrindas panaikinti nutartį dalyje dėl UAB „Profitecha“ kreditorinio reikalavimo netvirtinimo ir kreditorinį reikalavimą patvirtinti.

14.       Suinteresuotas asmuo D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl jo kreditorinio reikalavimo netvirtinimo ir jo kreditorinį reikalavimą patvirtinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Teismas reikalauja perteklinių dokumentų, kuomet visi būtini dokumentai yra pateikti. Nurodyta, kad UAB „LitCon“ yra skolinga 3 688,90 Eur nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. Šis reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad nurodytu laikotarpiu turėjo būti išmokėtas 99 925,21 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, iš kurio buvo išmokėta 96 236,31 Eur suma. Tai reiškia, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. UAB „LitCon“ liko skolinga 3 688,90 Eur darbo užmokestį. Šios pažymos bei jos duomenų teisingumo byloje neginčijo UAB „LitCon“. Nei vienai ginčo šaliai neginčijant duomenų teisingumo, teismas savo iniciatyva tų duomenų teisingumu abejoja, nes jie nepasirašyti atsakingų asmenų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio pagrindu priklauso netesybos, kurių dydis – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padaugintas iš šešių (uždelstų mėnesių skaičius), kas sudaro 22 133,40 Eur (6 × 3 688,90 Eur).

14.2.                      Teismas nepagrįstai reikalauja darbo sutarties kopijos pateikimo. Atsakovė neginčija darbo santykių fakto. Duomenys apie tai, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. pagal darbo sutartį turėjo būti išmokėta 99 925,21 Eur suma, iš kurios išmokėta 96 236,31 Eur suma, matosi ne tik teiktuose rašytiniuose įrodymuose – pažymoje ir mokėjimo nurodymo kopijoje, tačiau tie patys duomenys yra užfiksuoti ir Sodros byloje pateiktoje pažymoje. Šių duomenų neginčija ir atsakovė. Vien tai, kad turėta ir pateikta pažyma nėra pasirašyta, nereiškia, kad jos duomenys yra neteisingi, kadangi pažyma yra atspausdinta iš įmonės vidinės buhalterinės sistemos.  

14.3.                      Teismas, spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių byloje. Teismas, turėdamas ginti silpnesnės pusės – darbuotojo interesus, atmetė reikalavimą, nors atsakovė jo neginčijo. Nemokumo administratorė ne kartą bankroto byloje nurodė, kad jai visi įmonės dokumentai buvusio direktoriaus vis dar nėra perduoti, o jų visų neturint nemokumo administratorei nebuvo matomi visi atlikti darbo užmokesčio pavedimai. Nemokumo administratorė nurodė, kad išmokėta mažiau, nei iš tikrųjų suinteresuotas asmuo yra gavęs lėšų. Teismas neskiria Sodros kaupiamų duomenų bei nemokumo administratorės pateiktų duomenų.

15.       Suinteresuotas asmuo S. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl jo kreditorinio reikalavimo netvirtinimo panaikinti ir jo kreditorinį reikalavimą patvirtinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.                      Teismas reikalauja perteklinių dokumentų, kuomet visi būtini dokumentai, pagrindžiantys kreditorinį reikalavimą, yra pateikti. UAB „LitCon“ yra skolinga 5 355,84 Eur nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. Šis reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad: nurodytu laikotarpiu remiantis galiojusia darbo sutartimi turėjo būti išmokėtas 35 389,78 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, iš kurio buvo išmokėta 33 305,52 Eur (tą pagrindžia prie kreditorinio reikalavimo pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išlaidas, taip pat 2020 m. vasario 18 d. gauto mokėjimo 3 700 Eur kopija). Nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. UAB „LitCon“ liko skolinga 2 084,26 Eur darbo užmokesčio. Šios pažymos bei jos duomenų teisingumo byloje neginčijo UAB „LitCon“, todėl nei vienai ginčo šaliai neginčijant duomenų teisingumo, teismas savo iniciatyva tų duomenų teisingumu abejoja, nes jie nepasirašyti atsakingų asmenų. DK 147 straipsnio 2 dalies punkto pagrindu priklauso netesybos, kurių dydis – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padaugintas iš šešių (uždelstų mėnesių skaičius), kas sudaro 3 271,58 Eur (6 × 545,26 Eur).

15.2.                      Teismas nepagrįstai reikalavo darbo sutarties kopijos pateikimo. Duomenys apie tai, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. pagal darbo sutartį turėjo būti išmokėta 35 389,78 Eur, iš kurios išmokėta 33 305,52 Eur, matosi ne tik pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – pažymoje ir mokėjimo nurodymo kopijoje, tačiau tie patys duomenys yra užfiksuoti ir Sodros byloje pateiktoje pažymoje. Šių duomenų neginčija ir atsakovė, kuri pritaria kreditorinio reikalavimo teisingumui. Vien tai, kad pateikta pažyma nėra pasirašyta, nereiškia, kad jos duomenys yra neteisingi, kadangi pažyma yra atspausdinta iš įmonės vidinės buhalterinės sistemos.

15.3.                      Teismas nukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių byloje – pateikus skaičiavimus dėl priskaičiuoto atlyginimo pagal darbo sutartį, kurie sutapo su Sodros pateiktais duomenims, atsakovė privalėjo įrodyti, kad nurodomi duomenis apie neišmokėtą priskaičiuoto atlyginimo likutį yra neteisingi, kad atlyginimas iš tikrųjų išmokėtas (pateikti mokėjimo pavedimus arba kasos išlaidų orderius). Įrodymų apie išmokėtą atlyginimą byloje nėra. Teismo teiginys, jog Sodros pateikti duomenys neatitinka duomenų apie išmokėtas sumas, kuriuos pateikė nemokumo administratorė, neturi reikšmės tvirtinant pateiktą kreditorinį reikalavimą. Nemokumo administratorė ne kartą bankroto byloje nurodė, kad jai visi įmonės dokumentai buvusio direktoriaus vis dar nėra perduoti, o jų visų neturint, nemokumo administratorei tiesiog nebuvo matomi visi atlikti darbo užmokesčio pavedimai. Suinteresuotas asmuo teikia darbo sutarties kopiją su pakeitimais, taip pat banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti aktualiu laikotarpiu iš UAB „LitCon“ gauti darbo užmokesčio mokėjimai.

16.       Suinteresuotas asmuo VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį atsisakyti tvirtinti jos kreditorinį reikalavimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė neva byloje nėra įrodyta, kad VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ realiai įgijo reikalavimo teisę į UAB „LitCon“ pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi byloje nėra pateiktas šios sutarties priedas dėl atsiskaitymo tvarkos. Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkto d) papunktyje nurodyta, kad skolininkui UAB „LitCon“ apie reikalavimo teisės perleidimą pranešta, todėl nėra aišku, kaip nesant ginčo tarp šalių dėl šios faktinės aplinkybės, teismas konstatavo priešingai. Reikalavimo teisės pardavėjas patvirtino, kad nuosavybės teisė į reikalavimo teisę VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ perėjo nuo sutarties pasirašymo. Be to, nei reikalavimo teisės pardavėjas ESPARKEN MALLORCA SL, nei skolininkas UAB „LitCon“ neginčija fakto, kad VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ reikalavimas pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. sutartį yra perėjęs. Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad nuosavybės teisės į šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę perėjimo momentas VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kaip nors siejamas su atsiskaitymo su pardavėju tvarka ir jos turiniu. Tai reiškia, jog teismas nepagrįstai nurodė tokios atsiskaitymo tvarkos buvimo byloje būtinumą. Teismo pozicija dėl minėto sutarties priedo svarbos VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ yra siurprizinė – teismas dėl šio dokumento pateikimo būtinybės iki tol nekėlė klausimo, nors matydamas, kad tokio dokumento byloje reikia, galėjo apie tai informuoti. Teismas nepagrįstai kvestionavo tai, kad reikalavimo teisė pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ yra perėjusi.

16.2.                      Teismas nepagrįstai savo iniciatyva padarė išvadą, kad 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu išduotame vekselyje numatyta 7 000 000 Eur dydžio sutartinė bauda yra per didelė. Verslo pobūdžio sutarties šalys yra laisvos apsispręsti dėl sutartinių netesybų dydžio. Tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis statybos darbams Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje bei Švedijoje atlikti. Vykdant statybos darbus, piniginiai srautai yra dideli. Dėl to, net 7 000 000 Eur dydžio netesybos statybos sektoriuje yra įprastos ir racionalios. Kodėl, teismo vertinimu, tokia netesybų suma šiuo konkrečiu atveju pasirodė per didelė, teismas apskritai nemotyvavo. 7 000 000 Eur bauda buvo šalių numatyta ne tik UAB „LitCon“, bet ir ESPARKEN MALLORCA SL, taigi netesybos buvo lygiavertės. Teismas baudos dydį vertino atsietai nuo jungtinės veiklos sutarties turinio, net neanalizuodamas šalių įsipareigojimų. Sutarties 3.3 punktu ESPARKEN MALLORCA SL buvo įsipareigojusi finansuoti bendrų projektų absoliučiai didžiąją dalį, tam skirdama net 6 000 000 Eur. Teismas nedetalizavo – kokį savo įsipareigojimą dėl įnašų pradelsė ESPARKEN MALLORCA SL, kiek dienų jis buvo pradelstas ir kokie įrodymai pagrindžia tokį kaltinimą. Ši teismo išvada deklaratyvi, neparemta įrodymais ir prieštarauja tikrovei, nes ESPARKEN MALLORCA SL nepadarė nei vieno sutarties pažeidimo (jo teismas ir neapibrėžė).

16.3.                      Nei 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutarties nuostata dėl numatytos baudos dydžio, nei pats vekselis teisme nėra nuginčyti (net nėra ginčo dėl to), jie galioja visa apimtimi. Dėl to, šiems sutartiniams dokumentams galiojant, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl dalies jų nuostatų netaikymo. Teismas VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditorinio reikalavimo galėtų netvirtinti tik tuo atveju, jeigu jį pagrindžiantys pirminiai dokumentai būtų teismo pripažinti negaliojančiais, tačiau to nėra, dėl ko kreditorinis reikalavimas privalėjo būti tvirtinamas.

16.4.                      Jei teismas ir laikė, kad 7 000 000 Eur sutartinė bauda tariamai yra per didelė, jis nepasisakė dėl to, kokia, pasak jo, bauda būtų tinkama. Šioje byloje šalys ir negalėtų spręsti jungtinės veiklos sutarties ar jos atskirų nuostatų (taip pat ir dėl netesybų dydžio) teisėtumo klausimo, nes sutartyje numatyta arbitražo išlyga, nustatanti, kad bet kokie ginčai, susiję su minėta sutartimi, sprendžiami Olandijos arbitraže pagal Ispanijos teisę (ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymas išimčių ginčo teismingumui nenustato). Teismas iš esmės panaikinęs sutarties nuostatą dėl netesybų galiojimo peržengė savo kompetencijos ribas, o baudos dydžio atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimą be pagrindo sprendė pagal Lietuvos Respublikos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), o ne taikytiną – Ispanijos teisę.

16.5.                      Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos teisę, nepagrįstai sprendė, neva yra praleistas VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ senaties terminas reikalavimui dėl 7 000 000 Eur baudos pareikšti. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja atsakovė. Atsakovė ieškinio senaties taikyti nereikalavo, todėl teismas neturėjo teisės ieškinio senatį taikyti savo iniciatyva. Be to, net jei atsakovė, remdamasi Ispanijos teise, ir būtų teismo prašiusi taikyti kreditoriniam reikalavimui senatį (ko nedarė), teismas vis tiek nebūtų galėjęs taikyti senaties, kadangi ji nėra praleista.

16.6.                      Teismas nepagrįstai kaip tariamą pagrindą netvirtinti VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditorinio reikalavimo akcentavo tai, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta UAB „LitCon“ restruktūrizavimo proceso metu. Vien tai, kad įmonei atitinkamu metu buvo vykdoma restruktūrizavimo byla, nereiškia, jog įmonė tuo metu negalėjo sudarinėti sutarčių, prisiimti verslo įsipareigojimų. Restruktūrizavimo procesas ir yra skirtas tam, kad įmonė galėtų atkurti mokumą ir toliau sėkmingai vykdyti veiklą, o iš jungtinės veiklos sutarties turinio akivaizdu, kad įmonė būtent ir stengėsi toliau vykdyti savo veiklą, plėsti ją ir užsienio valstybėse.

17.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB EDS GUARANTEE atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atsisakyti priimti D. P. ir S. P. atskiruosius skundus; atmesti VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“, D. P., S. P. ir UAB „Profitecha“ atskiruosius skundus, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį; atsisakyti priimti S. P. ir UAB „Profitecha“ kartu su atskiraisiais skundais pateiktus naujus įrodymus; priteisti UAB EDS GUARANTEE iš VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“, D. P., S. P. ir UAB „Profitecha“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundus argumentus:

17.1.                      Didžioji dalis teismo nepatvirtintų reikalavimų pareikšti tarpusavyje susijusių asmenų grupei, kurie artimais ryšiais susiję su BUAB „LitCon“, ją kontroliuojančiu asmeniu ir bendrovės nemokumo administratorės UAB „Finance guru“ įgaliotu asmeniu L. T., todėl teismas turėjo pareigą kritiškai vertinti BUAB „LitCon“ nemokumo administratorės elgesį neginčijant kreditorių reikalavimų, neteikiant bylai reikalingų duomenų. Egzistuojant sąsajoms tarp UAB „LitCon“ nemokumo administratorės įgalioto asmens L. T. bei kreditorių S. P., D. P., UAB „Profitecha“, kai yra žinoma aplinkybė, jog UAB „LitCon“ nemokumo administratorės įgaliotas asmuo neginčija atitinkamų kreditorinių reikalavimų, nerenka objektyvių duomenų, susijusių su šių kreditorinių reikalavimų (ne)pagrįstumu, nevykdo teismo įpareigojimo pateikti bylai reikalingus duomenis (UAB „LitCon“ banko sąskaitos išrašus), egzistuoja abejonės dėl atitinkamų kreditorių finansinių reikalavimų vertinimo proceso sąžiningumo, į ką teismas turėtų atkreipti dėmesį.

17.2.                      Iš VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditorinio reikalavimo dokumentų matyti, jog jungtinės veiklos sutartis ir vekselis sudarytas UAB „LitCon“ nemokumo proceso metu, kai  UAB „LitCon“ prisiėmė neracionalius ir nepagrįsto dydžio įsipareigojimus. VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ nepateikė duomenų, jog UAB „LitCon“ būtų neįvykdžiusi konkrečių įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį ir dėl to UAB „LitCon“ būtų skolinga VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ 7 000 000 Eur baudą. VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ nėra pateikusi ir dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti bei vertinti, jog visos reikalavimo teisės pagal jungtinės veiklos sutartį ir vekselį buvo perleistos VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“. Reikalavimo teisių pagal vekselį perleidimui nustatyta speciali tvarka. Tam, kad reikalavimo teisės pagal vekselį būtų perduotos kitam asmeniui, atitinkamas teisių pagal vekselį perdavimas turi būti įforminamas indosamentu, o indosanto parašo tikrumas patvirtintas notariškai (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 13 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis). Tai šiuo atveju nebuvo atlikta ir pagrindžia, jog reikalavimo teisė pagal vekselį faktiškai VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ nebuvo perduota. Be to, iš vekselio matyti ir tai, jog jis išduotas 2020 m. birželio 8 d., o visi reikalavimai pagal vekselį, įskaitant jo apmokėjimą, galėjo būti pateikti vekselio davėjui UAB „LitCon“ ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 8 d. (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 36 straipsnio 1 dalis). VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ neturi reikalavimo teisių pagal 7 000 000 Eur UAB „LitCon“ vekselį.

17.3.                      Net jeigu ir būtų pagrindas byloje vertinti, jog UAB „LitCon“ įsipareigojimai pagal jungtinės veiklos sutartį yra realūs, o UAB „LitCon“ faktiškai atliko konkretų jungtinės veiklos sutarties pažeidimą, ir šiuo pagrindu turi pareigą sumokėti 7 000 000 Eur, ši bauda yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga, jos dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, kadangi: susitarimas dėl baudos taikymo atsirado skolininkei UAB „LitCon“ faktiškai esant nemokiai (restruktūrizavimo proceso metu), nėra žinomi UAB „LitCon“ neįvykdyti įsipareigojimai ir baudos dydžio adekvatumas neįvykdytiems įsipareigojimams (VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ dėl to neteikė duomenų, aplinkybių nepaaiškino, nepaisant teismo įpareigojimo tą atlikti). UAB „LitCon“ taikoma bankroto (likvidavimo) procedūra, o atitinkamo dydžio netesybų patvirtinimas gali pažeisti UAB „LitCon“ kitų kreditorių interesus. „BALTIC HUMAN Resources“ yra viešoji įstaiga, kurios paskirtis nėra pelno siekimas. Ji nepagrindė realių nuostolių dydžio, o baudos dydis yra neproporcingas, jį vertinant su sutartyje prisiimtais įsipareigojimais bei įprastomis bankų palūkanų normomis ar įprastu teismų praktikoje taikomu delspinigių dydžiu.

17.4.                      Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatos nenumato išimčių dėl kitos valstybės teisės taikymo, sprendžiant klausimus, susijusius su Lietuvos bendrovių nemokumo procesu. Klausimas dėl VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja Lietuvoje įregistruoto ir bankrutuojančio asmens nemokumo klausimus, o nepagrįstus VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ reikalavimus ginčija ne UAB „LitCon“, o jos kreditorė UAB EDS GUARANTEE, kurios reikalavimai bankroto byloje buvo patvirtinti. UAB EDS GUARANTEE su VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ neturi susitarimų dėl taikytinos teisės ar arbitražinės išlygos ir mano, jog VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ patvirtinimui visa apimtimi taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

17.5.                      Dėl D. P., S. P. ir UAB „Profitecha“ kreditorių reikalavimų pagrįstumo nebuvo pateikti tiesioginiai rašytiniai įrodymai (darbo sutartys, pakeitimai, banko sąskaitų išrašai), kurie tiesiogiai ir objektyviai galėtų patvirtinti, jog minėti D. P., S. P. ir UAB „Profitecha“ reikalavimai yra atsiradę būtent iš darbo teisinių santykių, taip pat kurie galėtų tiesiogiai pagrįsti, kokio dydžio reikalavimus iš darbo teisinių santykių kreditoriai D. P., S. P. ir UAB „Profitecha“ yra įgiję, ar koks yra likęs UAB „LitCon“ įsiskolinimas darbuotojams. Nepateikti šių kreditorinių reikalavimų dydžio pagrįstumą galintys patvirtinti rašytiniai įrodymai (UAB „LitCon“ ar darbuotojų banko sąskaitos išrašų duomenys, kuriuose būtų matyti visas atsiskaitymas su darbuotojais pagal atitinkamas darbo sutartis laikotarpiu 2019–2021 m. ir dėl to (ne)susidaręs faktinis atsakovo UAB „LitCon“ įsiskolinimo darbuotojams likutis).

17.6.                      D. P. ir S. P. pateikė teismui atskiruosius skundus el. paštu, ko įstatymas neleidžia atlikti. Kadangi nurodytuose teisės aktuose nenustatyta galimybė procesinius dokumentus teismui civiliniame procese paduoti elektroniniu paštu, laikytina, kad D. P. ir S. P. atskirieji skundai neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti nepriimtini ir grąžinti juos padavusiems asmenims (CPK 306 straipsnio 1 dalis).

18.       Suinteresuotas asmuo UAB „Lensora“ atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškia, kad D. P., S. P., UAB „Profitecha“ atskirųjų skundų reikalavimus palaiko, o VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ atskirąjį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundus argumentus:

18.1.                      Iš UAB EDS GUARANTEE atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentų matyti, kad šis kreditorius nepateikia teisiškai reikšmingų motyvų dėl D. P., S. P., UAB „Profitecha“ kreditorinių reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų nepagrįstumo. UAB EDS GUARANTEE iš esmės tik dėsto apie tai, kad minėti asmenys neva yra susiję, kas savaime nepaneigia pateiktų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.

18.2.                      BUAB „LitCon“ nemokumo administratorė veikia tinkamai, yra aktyvi procese – ginčija kreditorinius reikalavimus, su kuriais nesutinka, du kartus kreipėsi dėl baudos skyrimo UAB „LitCon“ buvusiam vadovui dėl dokumentų neperdavimo, teikia teismui tvirtinti tuos reikalavimus, kurie, jos vertinimu, yra pagrįsti, dėl ko nekyla objektyvių abejonių dėl nemokumo administratorės veiklos tinkamumo.

18.3.                      VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimas apskritai neturi įtakos skirstant BUAB „LitCon“ turtą kreditoriams, kadangi bet kuriuo atveju įmonės turto šio asmens finansinio reikalavimo patenkinimui neužteks. UAB EDS GUARANTEE šio kreditorinio reikalavimo deklaratyvus ginčijimas (neginčijant nei sandorių, nei vekselio, kurio pagrindu pareikštas kreditorinis reikalavimas) yra tikslingas bylos vilkinimas, siekiant galimų nesąžiningų tikslų.

18.4.                      UAB EDS GUARANTEE nenurodo teisės normos, kuri įpareigoja jungtinės veiklos sutarties sudarymui gauti restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių pritarimą. UAB EDS GUARANTEE abejonės dėl to, ar skolininkė iš tikrųjų galėjo ieškoti verslo galimybių užsienyje (įvertinant, kad skolininkė buvo sertifikuota NATO tiekėja), sudarinėti jungtinės veiklos sutartis, bent jau remiantis hipotekos kreditorės (kuri realiai aktyviai dalyvavo restruktūrizavimo procese) turima informacija neatrodo pagrįstos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas BUAB „LitCon“ prašymas dėl kreditorių ir finansinių reikalavimų patvirtinimo, siejamas su D. P., S. P., UAB „Profitecha“ ir VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditoriniais reikalavimais.

Dėl D. P. ir S. P. atskirųjų skundų procesinių trūkumų

21.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė terminą D. P. ir S. P. nutarties motyvuojame dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, kurie siejami su tinkamu atskirųjų skundų pasirašymu, bei atidėjo bylos nagrinėjimą.

22.       Apeliantai D. P. ir S. P. teismo nustatytu terminu pašalino atskirųjų skundų trūkumus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23.       Suinteresuotas asmuo UAB „Profitecha“ prie atskirojo skundo teikė darbo sutarčių, sudarytų su G. P., M. P., R. J., R. U., T. P., kopijas bei prašė priimti šiuos įrodymus.

24.       Suinteresuotas asmuo S. P. prie atskirojo skundo teikė išrašą iš Swedbank, AB, prašymą atleisti iš darbo ir darbo sutartį.

25.       Kreditorius UAB EDS GUARANTEE prie atsiliepimo į atskirąjį skundą teikė Juridinių asmenų registro duomenis apie D. P.. 

26.       Suinteresuotas asmuo VšI? „BALTIC HUMAN RESOURCES“ teikė patvirtinimą dėl atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuriame nurodoma, jog pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, nuosavybės teisė į reikalavimo teisę į skolininką UAB „LitCon“ VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos ir dėl to tarp šalių nėra ginčo.

27.       Kreditorius UAB EDS GUARANTEE atsiliepime prašė nepriimti apeliantų teikiamų įrodymų.

28.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

29.       Pasisakant dėl procesinių prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje pažymėtina, kad: i) CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020); ii) įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme; iii) byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

30.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs suinteresuotus asmenis pateikti atitinkamas darbo sutartis ir išrašus iš bankų apie gautas sumas, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, suinteresuoti asmenys UAB „Profitecha“ ir S. P. nepagrindžia, kodėl atitinkami įrodymai yra teikiami tik su atskiraisiais skundais, todėl jų teikiamus įrodymus yra atsisakoma priimti.

31.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat taip pat nepriima UAB EDS GUARANTEE prie atsiliepimo į atskirąjį skundą teikiamo įrodymo – Juridinių asmenų registro duomenų apie D. P.. Apeliacinės instancijos teismui nėra nurodyta objektyvių aplinkybių, kodėl tokie įrodymai teikiami tik apeliacinės instancijos teisme.

32.       Suinteresuoto asmens VšI? „BALTIC HUMAN RESOURCES“ teiktas patvirtinimas dėl atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį priimtinas, nes aplinkybės dėl galimo neatsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį nurodytos tik skundžiamoje teismo nutartyje.

Dėl nustatytų aplinkybių

33.       Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo tenkino; prašymo dėl kreditorių reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą, įpareigojimo pateikti duomenis, pašalinti trūkumus bei atitinkamos bylos sustabdymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikino ir nemokumo administratorės prašymą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodęs, jog, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, kokiu pagrindu atsirado ginčijami kreditorių reikalavimai (byloje įrodymai nebuvo pateikti ir vertinami), nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kilus ginčui – neišreikalavo į bylą aktualių įrodymų dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, atitinkamai, šių įrodymų nevertino jokia procesine forma (nei bankroto byloje, nei išskirtoje civilinėje byloje), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

34.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

35.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

36.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas nemokumo byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

37.       Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

38.       Kreditorių reikalavimo tvirtinimo klausimą sprendžia teismas. Galiojančiu teisiniu reguliavimu kreditoriui bankroto procese suteikta teisė ginčyti teismo nutartimi patvirtintą kito kreditoriaus reikalavimą, kuri yra susijusi tiek su asmeniniu skundą teikiančio kreditoriaus interesu, tiek ir su viešojo intereso bankroto procese užtikrinimu. Tokia kreditoriaus teisė yra teisės į teisminę gynybą, kurios pobūdis ne sykį apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, išraiška (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. liepos 5 d. nutarimus ir juose nurodomą ankstesnę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-415/2016; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011 ir šiose nutartyse nurodomą kasacinio teismo praktiką).

39.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo atsakovės BUAB „LitCon“ nemokumo administratorę UAB „Finance Guru“ per septynias dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pateikti teismui D. P., S. P., UAB „Profitecha“ bei VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditorinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir kitus duomenis.

40.       Vilniaus apygardos teismas rezoliucija tenkino prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (dokumento registracijos Nr. DOK-3432), o 2022 m. sausio 28 d. pranešimais kreipėsi dėl informacijos pateikimo, tarp jų ir į suinteresuotus asmenis.

41.       Valstybinė mokesčių inspekcija teikė duomenis pagal teismo užklausimą (dokumento registracijos Nr. DOK-5075), VSDFV teikė duomenis pagal teismo užklausimą (dokumento registracijos Nr. DOK-5956), UAB „LitCon“ nemokumo administratorė teikė duomenis apie išmokėtas sumas darbuotojams (dokumento registracijos Nr. DOK-5897).

42.       Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1977/2013). 

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei CPK nuostatas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Objektyviais įrodymais nepagrįsto ar abejotino kreditorinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2237/2014).

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB EDS GUARANTEE dėstomos aplinkybės dėl bankroto administratorės ir suinteresuotų asmenų tarpusavio ryšių šiuo atveju neįrodo ginčijamų kreditorinių reikalavimų nepagrįstumo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad būtent teismas turi patikrinti (įvertinti) teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

45.       Žemiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl konkrečių kreditorių reikalavimų.

Dėl D. P. kreditorinio reikalavimo

46.       Bankroto administratorė, prašydama patvirtini D. P. kreditorinį reikalavimą, teikė: D. P. 2021 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (nepasirašytas dokumentas; nurodyta spausdinimo data 2020 m. vasario 19 d.), išrašą iš banko, pagal kurį pervedimo suma 8 500 Eur (dokumento registracijos Nr. DOK-3077).

47.       Pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas aptariamo reikalavimo, sprendė, kad: i) D. P. nepateike? su atsakove sudarytos darbo sutarties kopijos, i?skaitant visų atitinkamos sutarties pakeitimu? kopijų ir darbo sutarties nutraukimą patvirtinančio dokumento, kuriu? pagrindu atsakovės nemokumo byloje reiškiami D. P. kreditoriniai reikalavimai; ii) nepateikė banko sąskaitų išrašu? duomenų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuriuose būtų matyti atsakovės atsiskaitymas su darbuotoju D. P.; iii) nemokumo administratorės pateiktos D. P. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas neturi numerių, t. y. nėra registruotos atsakovės bendrovėje, nepasirašytos atsakingų asmenų, pažymas turėjo pasirašyti vyr. finansininkas; iv) nemokumo administratorės pateikti duomenys apie atliktus bankinius pavedimus nepagrindžia tokių pavedimų paskirties ir D. P. santykių su atsakove, taigi, ir jų reikalavimų dydžio; v) pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis D. P. 2019–2020 m. galimai buvo išmokėta iš viso 21 519,99 Eur, kai pagal VMI pateiktus duomenis D. P. faktiškai išmokėta 156 921,76 Eur su darbo santykiais susijusi suma.

48.       Prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą D. P. nurodė, kad jo kreditorinį reikalavimą sudaro 3 688,90 Eur darbo užmokestis (skola darbuotojui nuo 2020 m. vasario 18 d. – 3 668,90 Eur) ir 22 133,40 Eur netesybos už neišmokėtą darbo užmokestį (6 mėn. × 3 688,90 Eur).

49.       Pagal VMI teiktus duomenis D. P. 2020–2021 m. nedirbo, 2019 m. išmokėta 156 921,76 Eur; VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje už nurodytą 2020–2021 m. laikotarpį nėra duomenų apie Valstybinį socialinį draudimą.  

50.       Iš byloje esančios 2022 m. vasario 3 d. VSDFV pažymos „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“ Nr. KA_PZ1E-2236 nustatyta, kad D. P. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „LitCon“. Minėtos pažymos duomenimis, D. P. draudžiamosios pajamos 2019 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo 14 714 Eur per mėnesį, įmokų suma – 3 394,52 Eur per mėnesį, 2019 m. spalio–lapkričio mėn. draudžiamos pajamos buvo 555 Eur per mėnesį, įmokų suma – 128,04 Eur per mėnesį, 2019 m. gruodžio mėn. draudžiamos pajamos buvo 20 764,7 Eur, įmokų suma – 4 790,42 Eur. 2019 m. iš viso priskaičiuota 154 300,7 Eur draudžiamųjų pajamų, įmokų suma – 35 597,18 Eur. Nemokumo administratorės neįvardintoje ir nepasirašytoje pažymoje nurodoma, kad D. P. 2019–2020 m. išmokėti 21 519,99 Eur. Iš VMI pateiktų UAB „LitCon“ metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad D. P. 2019 m. išmokėti 156 921,76 Eur (išmoka neatėmus GPM ir NPD, išskaičiuota GPM suma – 30 011,82 Eur).

51.       Byloje pateikti bankroto administratorės bei VSDFV ir VMI teikti įrodymai yra prieštaringi. Pagal VSDFV pažymą, D. P. 2019 m. iš viso priskaičiuota 154 300,7 Eur draudžiamųjų pajamų ir pagal VMI pateiktus duomenis 2019 m. išmokėti 156 921,76 Eur (išmoka neatėmus GPM ir NPD, išskaičiuota GPM suma – 30 011,82 Eur). Pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis D. P. buvo išmokėti 21 519,99 Eur. Taigi, esant nustatytiems nesutapimams, nėra pagrindo sutikti su D. P. atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad byloje pateikti duomenys įrodo jo kreditorinį reikalavimą. Anaiptol, remiantis byloje esančiais įrodymais, negalima daryti išvados, jog UAB „LitCon“ būtų skolinga D. P.. Nemokumo administratorės pateikta UAB „LitCon“ pažyma nėra pasirašyta atsakingo įgalioto asmens, joje nėra įmonės antspaudo, sudarymo datos. 

52.       Vertinant bylos įrodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. teikti įrodymai pagal visą bylos medžiagą, neįrodo jo reikalavimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo reikalavimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad vienam iš kreditorių ginčijant aptariamą D. P. kreditorinį reikalavimą ir teismui priėmus nutartį dėl įrodymų išreikalavimo, D. P. buvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, be to, pats D. P., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir (ar) nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas.  

53.       Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teiginiais, esą teismas reikalauja perteklinių duomenų. Be to, vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo yra darbuotojas, kilus ginčui teisme dėl jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nepaneigia jo pareigos pagrįsti tokį kreditorinį reikalavimą.

Dėl S. P. kreditorinio reikalavimo

54.       Bankroto administratorė, prašydama patvirtini S. P. kreditorinį reikalavimą, teikė: S. P. 2021 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (nepasirašytas dokumentas; nurodyta spausdinimo data 2020 m. vasario 19 d.), mokėjimo nurodymą, pagal kurį pervedimo suma 3 500 Eur (dokumento registracijos Nr. DOK-3077).

55.       Pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas aptariamo reikalavimo, sprendė, kad: i) S. P. nepateike? su atsakove sudarytos darbo sutarties kopijos, i?skaitant visas atitinkamos sutarties pakeitimu? kopijas ir darbo sutarties nutraukima? patvirtinanti? dokumentą, kuriu? pagrindu atsakovės nemokumo byloje reiškiami S. P. kreditoriniai reikalavimai; ii) nepateikė banko sa?skaitu? išrašu? duomenų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuriuose būtų matyti atsakovės atsiskaitymas su darbuotoju S. P.; iii) nemokumo administratorės pateiktos S. P. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas neturi numerių, t. y. nėra registruotos atsakovės bendrovėje, nepasirašytos atsakingų asmenų; iv) nemokumo administratorės pateikti duomenys apie atliktus bankinius pavedimus nepagrindžia tokių pavedimų paskirties ir S. P. santykių su atsakove, taigi, ir jų reikalavimų dydžio; v) pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis S. P. 2019–2020 m. galimai buvo išmokėta iš viso 4 414,33 Eur, kai pagal VMI pateiktus duomenis S. P. faktiškai išmokėta 50 262,89 Eur su darbo santykiais susijusi suma.

56.       S. P. prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo prašė patvirtinti 5 355,84 Eur kreditorinį reikalavimą, susidedantį iš neišmokėto darbo užmokesčio (nurodė, kad UAB „LitCon“ nuo 2020 m. vasario 18 d. skolinga 2 084,26 Eur darbo užmokestį) ir 3 271,58 Eur netesybų (vidutinis 3 mėn. darbo užmokestis 545,26 × 6 mėn.).

57.       Pagal VMI teiktus duomenis S. P. 2020–2021 m. nedirbo, 2019 m. jam išmokėta suma siekė 50 262,89 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje už nurodytą 2020–2021 m. laikotarpį nėra duomenų apie Valstybinį socialinį draudimą.

58.       Iš byloje esančios 2022 m. vasario 3 d. VSDFV pažymos „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“ Nr. KA_PZ1E-2235 nustatyta, kad S. P. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „LitCon“. Minėtos pažymos duomenimis, S. P. draudžiamosios pajamos 2019 m. sausio mėn. buvo 5 584,37 Eur, įmokos suma – 1 355,33 Eur, 2019 m. vasario–rugsėjo mėn. draudžiamos pajamos buvo 6 087 Eur per mėnesį, įmokų suma – 1 477,31 Eur per mėnesį, 2019 m. spalio–lapkričio mėn. draudžiamos pajamos buvo 555 Eur per mėnesį, įmokų suma – 118,05 Eur per mėnesį, 2019 m. gruodžio mėn. draudžiamos pajamos buvo 2 885,32 Eur, įmokos suma – 613,71 Eur. 2019 m. iš viso priskaičiuota 58 275,69 Eur draudžiamųjų pajamų, įmokų suma – 13 293,22 Eur. Iš VMI pateiktų UAB „LitCon“ metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad S. P. 2019 m. išmokėti 50 262,89 Eur (išmoka neatėmus GPM ir NPD, išskaičiuota GPM suma – 9 744,69 Eur). Nemokumo administratorės neįvardintoje ir nepasirašytoje pažymoje nurodoma, kad S. P. 2019–2020 m. išmokėti 4 414,33 Eur. UAB „LitCon“ nepasirašytoje pažymoje apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodoma, kad S. P. nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. priskaičiuota išmokėti suma yra 35 389,78 Eur (56 260,78 Eur neatskaičius mokesčių), o faktiškai išmokėta suma siekia 29 605,52 Eur, iš 2020 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad papildomai išmokėti 3 700 Eur (iš viso – 33 305,52 Eur).

59.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nesutinka su S. P. pozicija, kad jo kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. Bankroto administratorės bei VSDFV ir VMI pateikti įrodymai yra prieštaringi. Pagal VSDFV pažymą, S. P. 2019 m. iš viso priskaičiuota 58 275,69 Eur draudžiamųjų pajamų ir pagal VMI pateiktus duomenis 2019 m. išmokėti 50 262,89 Eur (išmoka neatėmus GPM ir NPD, išskaičiuota GPM suma – 9 744,69 Eur). Iš 2020 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad papildomai išmokėti 3 700 Eur. Pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis, S. P. buvo išmokėti 4 414,33 Eur. Byloje esant akivaizdžiai prieštaringiems įrodymams, negalima daryti išvados, kad S. P. UAB „LitCon“ neišmokėjo 2 084,26 Eur dydžio darbo užmokesčio, todėl laikytina, jog kreditorinis reikalavimas dėl 5 355,84 Eur (2 084,26 Eur nurodomas neišmokėtas darbo užmokestis ir 3 271,58 Eur netesybų) yra nepagrįstas. Be to, kaip jau minėta pasisakant dėl D. P. kreditorinio reikalavimo, nemokumo administratorės pateikta UAB „LitCon“ pažyma nėra pasirašyta atsakingo įgalioto asmens, joje nėra įmonės antspaudo, sudarymo datos.

60.       Vertinant bylos įrodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. teikti įrodymai pagal visą bylos medžiagą, neįrodo jo reikalavimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo reikalavimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad vienam iš kreditorių ginčijant aptariamą S. P. kreditorinį reikalavimą ir teismui priėmus nutartį dėl įrodymų išreikalavimo, S. P. buvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, be to, pats S. P., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

61.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teiginiais, kad teismas reikalauja perteklinių duomenų. Be to, vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo yra darbuotojas, kilus ginčui teisme dėl jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nepaneigia jo pareigos pagrįsti tokį kreditorinį reikalavimą.

Dėl UAB „Profitecha“ kreditorinio reikalavimo

62.       Bankroto administratorė, prašydama patvirtini UAB „Profitecha“ kreditorinį reikalavimą, teikė (dokumento registracijos Nr. DOK-3077):

62.1.                      2021 m. rugsėjo 2 d. raštą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo, nurodydama, kad yra perėmusi pirmos eilės iš darbo santykių kylančių reikalavimų už 44 119,02 Eur, iš jų 23 759,25 Eur vėluojamas sumokėti darbo užmokestis ir 20 360,77 Eur netesybos pagal DK 147 straipsnio 1 ir 2 dalis; teikė lentelę dėl priimtų reikalavimų duomenų;

62.2.                      Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su R. J., perleistas 834,20 Eur reikalavimas, teiktas darbo užmokesčio žiniaraštis; reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su G. P., perleistas 688,33 Eur reikalavimas, teiktas darbo užmokesčio žiniaraštis; reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su R. U., perleistas 773,82 Eur reikalavimas, teiktas darbo užmokesčio žiniaraštis; reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su T. P., perleistas 858,97 Eur reikalavimas, teiktas darbo užmokesčio žiniaraštis (Žiniaraštyje nurodyta – 2021 m. vasaris, darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. DU-2021-2, išmokėti nurodytas atitinkamas sumas).   

62.3.                      Papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su R. U., perleidžiama 800 Eur suma; Papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su R. J., perleidžiama 800 Eur suma; Papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su G. P., perleidžiama 860 Eur suma; Papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su M. P., perleidžiama 540 Eur suma; Papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su T. P., perleidžiama 960 Eur suma;

62.4.                      Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su R. J., perleistas 960 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su G. P., perleistas 860 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su M. P., perleistas 750 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su R. U., perleistas 1 000 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su T. P., perleistas 1 000 Eur reikalavimas;

62.5.                      Papildomą susitarimą Nr. 5 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su R. U., perleistas 950 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 5 prie 2021 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su T. P., perleistas 1 000 Eur reikalavimas;

62.6.                      Papildomą susitarimą Nr. 6 prie 2021 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su R. U., perleistas 950 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 6 prie 2021 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su M. P., perleistas 720 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 6 prie 2021 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su T. P., perleistas 1 000 Eur reikalavimas; Papildomą susitarimą Nr. 6 prie 2021 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytą su G. P., perleistas 820 Eur reikalavimas;

62.7.                      Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su T. J., M. K., V. M., V. M., A. P., T. Z., M. P.. Teiktas 2021 m. vasario mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis, pagal kurį G. P. išmokėta 688,33 Eur, L. V. G. – 223,94 Eur, M. P. – 559,15 Eur, R. J. – 834,20 Eur, R. U. – 773,82 Eur, T. P. – 858,97 Eur. 

63.       Teismas, netvirtindamas aptariamo subjekto kreditorinio reikalavimo, nurodė, kad: i) UAB „Profitecha“ buvo įpareigota pateikti R. J., G. P., T. P., M. P., R. U., A. P., T. Z., T. J., M. K., V. M. su atsakove sudarytu? darbo sutarčių? kopijas, i?skaitant visas atitinkamu? sutarc?iu? pakeitimu? kopijas bei darbo sutarčių su šiais darbuotojais nutraukima? patvirtinančius dokumentus, kuriu? pagrindu atsakovės nemokumo byloje reiškiami UAB „Profitecha“ kreditoriniai reikalavimai, tačiau UAB „Profitecha“ tokių įrodymų nepateikė; ii) nenustatyti duomenys, kurie patvirtintų, kokie buvo iš tiesų įsiskolinimai šiems asmenims dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, kiek buvo išmokėta, kiek iš tiesų neišmokėta ir kt. Teismui neturint galimybės patvirtinti šių reikalavimų kilmės ir jų realumo bei pagrįstumo, nėra galimybės tvirtinti ir UAB „Profitecha“ kreditorinį reikalavimą.

64.       UAB „Profitecha“ pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nurodė, kad yra perėmusi pirmos eilės iš darbo santykių kylančius reikalavimus už 44 119,02 Eur (iš jų 23 758,25 Eur vėluojamas sumokėti darbo užmokestis ir 20 360,77 Eur netesybos).

65.       Vertinant bylos įrodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Profitecha“ teikti įrodymai pagal visą bylos medžiagą neįrodo jos reikalavimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jos reikalavimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad vienam iš kreditorių ginčijant aptariamą UAB „Profitecha“ kreditorinį reikalavimą ir teismui priėmus nutartį dėl įrodymų išreikalavimo, buvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, be to, pati UAB „Profitecha“, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, taip pat nepateikė ir įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas.

66.       Apeliantei išaiškintina, kad, kilus ginčui dėl jos prašomo tvirtinti kreditorinio reikalavimo, ji, siekdama įrodyti savo reikalavimus, turėjo teisę teikti įrodymus, kurie leistų teismui įsitikinti jos reikalavimų pagrįstumu. Kadangi tokių duomenų apeliantė nepateikė nei bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija neturi pagrindo atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamos nutarties dalį.

Dėl VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditorinio reikalavimo

67.       Bankroto administratorė, prašydama patvirtini VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditorinį reikalavimą, teikė: VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ prašymą dėl 7 000 000 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, 2020 m. birželio 8 d. vekselį, 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp RUAB „LitCon“ ir ESPARKEN MALLORCA SL, CIF (dokumento registracijos Nr. DOK-3077). Tuos pačius įrodymus teikė ir pats suinteresuotas asmuo VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ (dokumento registracijos Nr. DOK-6550): 

67.1.                      2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp ESPARKEN MALLORCA SL (pradinis kreditorius) ir VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ (naujasis kreditorius), nurodyta, kad pradinis kreditorius perleidžia už užmokestį naujajam kreditoriui reikalavimo teisę pagal 2 punkte nurodytą sutartį bei vekselį, o naujasis kreditorius įsipareigoja sumokėti pradiniam kreditoriui 3 punkte nustatyta tvarka (1 punktas). Pradinis kreditorius pareiškia, kad reikalavimo teisė jam priklauso pagal 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu 2020 m. birželio 8 d. išduotas 7 000 000 Eur paprastasis vekselis (2 punktas). Už šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę atsiskaitoma priede prie šios sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis (3 punktas). Ginčai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami derybų būdu, Šalims nepavykus susitarti per 10 dienų, ginčas sprendžiamas Olandijos arbitraže pagal Ispanijos teisę (4 punktas).

67.2.                      2020 m. birželio 8 d. paprastuoju vekseliu 7 000 000 Eur sumai, vekselio davėja RUAB „LitCon“ besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 7 000 000 Eur tiesiogiai ESPARKEN MALLORCA SL.   

67.3.                      2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta tarp RUAB „LitCon“ ir ESPARKEN MALLORCA SL, CIF, šalys įsipareigoja užsiimti bendra veikla (bendrai veikti) siekiant dalyvauti konkursuose Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje statybos darbams atlikti, siekti pelno, nesukurdamos naujo juridinio asmens (1 punktas). Sutarties įsipareigojimas užtikrinti, šalys per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo viena kitai išduoda paprastuosius neprotestuotinus vekselius: RUAB „LitCon“ 7 000 000 Eur sumai; ESPARKEN MALLORCA SL 7 000 000 Eur sumai (22 punktas). Vekselio mokėjimo terminas – jį pateikus. Teisė pateikti apmokėti vekselį atsiranda sutarties šaliai pažeidus sutartį (23 punktas). Vekseliuose nurodyta suma apima visus galimus nuostolius (24 punktas). Šalys pareiškia, kad išduodamų vekselių suma yra priimtina ir neginčijama (25 punktas). Šalis neįvykdžiusi įsipareigojimų arba įvykdžiusi netinkamai atsako tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui). Jeigu neįvykdomas nors vienas įsipareigojimas, kaltė preziumuojama (26 punktas). Sutarties 29 punkte nustatyta, kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Ginčo neišsprendus taikiai, jis sprendžiamas Olandijos arbitraže pagal Ispanijos teisę (32 punktas).

68.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti aptariamą reikalavimą, sprendė, kad: i) net nevertinant atitinkamos jungtine?s veiklos sutarties, kaip tariamojo sandorio, 7 000 000 Eur netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis); ii) atitinkamos 7 000 000 Eur dydžio baudos taikymui yra suėjusi senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalis); iii) abejonių dėl šio sandorio realumo kelia tai, kad atsakovė buvo restruktūrizuojama bendrovė tuo metu, kurios pagrindinis tikslas ir interesas buvo ar bent jau turėjo būti mokumo atkūrimas; tokių įsipareigojimų ir galimų rizikų prisiėmimas, esant ir taip sudėtingai atsakovės finansinei situacijai, nelaikytinas protingu; iv) byloje nėra duomenų, jog ESPARKEN MALLORCA SL būtų įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus, kildinamus iš jungtinės veiklos sutarties, t. y. būtų įmokėjusi įnašus; v) neteisinga ir nesąžininga reikalauti netesybų iš sutarties kontrahento, kuomet kitas taip pat nėra įvykdęs savo įsipareigojimų; vi) nėra duomenų, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojimus VšI? „BALTIC HUMAN Resources“ iš savo pusės įvykdė, taigi, įgijo ir reikalavimo teisę į atsakovę.

69.       VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad: i) UAB „LitCon“ iškelta nemokumo byla; ii) atsižvelgiant į išdėstytą, teikia 7 000 000 Eur kreditorinį reikalavimą; iii) kreditorinis reikalavimas atsirado pagal 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutartį.

70.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais esą teismas negalėtų spręsti jungtinės veiklos sutarties ar jos atskirų nuostatų (taip pat ir dėl netesybų dydžio) teisėtumo klausimo, nes sutartyje numatyta arbitražo išlyga, nustatanti, kad bet kokie ginčai, susiję su minėta sutartimi, sprendžiami Olandijos arbitraže pagal Ispanijos teisę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad:

70.0.1.                      Teismų praktikoje išaiškinta, jog arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims, todėl arbitražinė išlyga galioja ją sudariusiems asmenims. Kitaip tariant, arbitražiniam susitarimui taikomas sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad jis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Tokia kasacinio teismo formuojama praktika grindžiama sistemine Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų ir CPK nuostatų, kuriose įtvirtinta teisė perduoti ginčo nagrinėjimą arbitražui, analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015).

70.0.2.                      Nei Komercinio arbitražo įstatyme, nei Įmonių bankroto įstatyme (šiuo metu JANĮ) nėra nuostatų, kurios reglamentuotų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, kai ginčas tarp vieno kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės sprendžiamas arbitraže, remiantis šalių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytu arbitražiniu susitarimu. Atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, kito kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ketinantis ginčyti kreditorius nėra saistomas arbitražinio susitarimo, kuriame jis nedalyvauja. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra nuostatų, kurios įtvirtintų specifinę kreditoriaus teisės ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą bei bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius bankroto byloje įgyvendinimo tvarką arba šią teisę ribotų tais atvejais, kai bankrutuojanti įmonė ir kitas kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo yra sudarę arbitražinį susitarimą. Tokios individualios kreditorių teisės nepakeičia bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), kadangi tokią pareigą administratorius turi tiek esant, galiojančiam bankrutuojančios įmonės ir vieno iš kreditorių arbitražiniam susitarimui, tiek jo nesant. Atsižvelgdama į teisės į teisminę gynybą pobūdį (žr. šios nutarties 31 punktą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius nepraranda teisės ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą net ir tais atvejais, kai, remiantis iki bankroto bylos iškėlimo sudaryta įmonės ir jos kreditoriaus sutartimi, ginčai, kilę iš šios sutarties, turi būti sprendžiami arbitražo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-74-313/2017).

70.1.                      Pasisakant dėl taikytinos teisės pažymėtina, kad pats kreditorius, teikdamas tvirtinti kreditorinį reikalavimą, nesirėmė minimos Ispanijos teisės normomis. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio. Jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šiuo aspektu vertinant sprendžiamo klausimo esmę teismų praktikoje taip pat išaiškintina, kad netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Dėl išdėstytų aplinkybių spręstina, kad nagrinėjant kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo, klausimą, siejamą su netesybų mažinimu, taikytina Lietuvos teisė.  

71.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojimus VšI? „BALTIC HUMAN RESOURCES“ iš savo pusės įvykdė, taigi, įgijo ir reikalavimo teisę į atsakovę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka.

71.0.1.                      VšI? „BALTIC HUMAN RESOURCES“ teikė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kuri patvirtinta reikalavimo perleidimo (įgijimo) faktą, be to, po pirmosios instancijos teismo argumentų, teikė papildomą patvirtinimą apie reikalavimo teisės perleidimą.

71.0.2.                      Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013) yra pateiktas išaiškinimas dėl vekselio perleidimo. Nurodyta, kad <...> vekselį perleidus ne indosamentu, o teisių perleidimo sutartimi, paskutinis vekselio savininkas jame neįrašo įrašo, patvirtinančio visų teisių perleidimo naujajam vekselio turėtojui, todėl šis neturi teisės įstatymo nustatyta tvarka indosamentu perleisti vekselio toliau kitiems asmenims. Praleidus pateikimo apmokėti terminą, indosamentas praranda savo reikšmę, nes vekselis yra praradęs įstatyme nustatytas jo panaudojimo galimybes, turėtas iki termino pateikti apmokėti (perduoti kaip vertybinį popierių, patenkinti reikalavimą ne ginčo tvarka), todėl jis nebedalyvauja civilinėje apyvartoje ir perleidžiamas jau ne kaip vertybinis popierius, o tik kaip reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas. <...> aplinkybės, kad praleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas ar vekselis perleistas ne indosamentu, bet teisių perleidimo būdu, reiškia, kad vekselyje nustatytos teisės į jame nurodytą pinigų sumą nebegali būti įgyvendinamos pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas ne ginčo tvarka, tačiau vekselio turėtojo teisė reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą išlieka. Nepripažinti nurodytu būdu įgyjamų teisių nėra teisinio pagrindo. Įstatymas, nustatydamas, kad vekselis gali būti perleidžiamas indosamentu, imperatyviai neapriboja reikalavimo teisių į mokėtiną pagal vekselį sumą perleidimo galimybių vien tik šiuo būdu – perleisti tokią reikalavimo teisę teisių perleidimo sutartimi ne tik nedraudžiama, bet ir nustatomi atvejai, kuriais leidžiamas tik toks teisių perleidimo būdas, todėl priešingas aiškinimas, tokią galimybę ribojant, neatitiktų įstatymo nuostatų suteikiančių teisę vekselį perleisti teisių perleidimo būdu, taip pat būtų nepagrįstai varžomos civilinių teisinių santykių dalyvių teisės, nustatytos įstatyme (CK 6.101–6.110 straipsniai).

71.0.3.                      Vertinant paminėtą kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo sutikti su UAB EDS GUARANTEE atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad reikalavimo perdavimas pagal vekselį nebuvo įformintas indosamentu, todėl reikalavimo teisė pagal vekselį faktiškai VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ nebuvo perduota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui.

71.0.4.                      Vekselyje nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas jį pateikus.

71.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 7 000 000 Eur netesybų? dydis yra akivaizdžiai per didelis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), tačiau, koks dydis nebūtų laikomas per dideliu, apskritai neįvardino.

71.1.1.                      Vertinant kreditoriaus prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo turinį matyti, kad jis iš esmės sietas su aplinkybe, jog UAB „LitCon“ yra iškelta bankroto byla, tačiau apskritai nebuvo vertinta nei pati sutartis su kuria siejamas reiškiamas reikalavimas, nei jos atitinkamos nuostatos (pvz. kad sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kad teisė pateikti apmokėti vekselį atsiranda sutarties šaliai pažeidus sutartį, nenurodyta kokių įsipareigojimų neįvykdė RUAB „LitCon“ ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati sutartis sudaryta UAB „LitCon“ esant restruktūrizuojamai įmonei.

71.1.2.                      Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

71.1.3.                      Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

72.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 7 000 000 Eur dydžio baudos taikymui yra suėjusi senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Atskirajame skunde teigiama, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja atsakovė. Atsakovė ieškinio senaties taikyti nereikalavo, todėl teismas neturėjo teisės ieškinio senatį taikyti savo iniciatyva. Pasisakant dėl paminėtų aplinkybių pažymėtina, kad:

72.0.1.                      Kreditorė UAB EDS GUARANTEE atskirajame skunde, kuriuo ginčijo dar Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1963-934/2021 toje dalyje, kurioje teismas nutarė patvirtinti pirmos eilės D. P. 25 822,30 Eur kreditorinį reikalavimą, pirmos eilės S. P. 5 355,84 Eur kreditorinį reikalavimą, pirmos eilės 43 764,83 Eur dydžio UAB „Profitecha“ kreditorinį reikalavimą, susidedantį iš 5 850,43 Eur, 4 245,51 Eur, 5 557,71 Eur, 3 630,86 Eur, 3 153,22 Eur, 2 750 Eur, 3 715,58 Eur, 3 714,78 Eur, 3 715,58 Eur, 3 715,5 Eur, 3 715,58 Eur atskirų kreditorinių reikalavimų, taip pat antros eilės VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ 7 000 000 Eur kreditorinį reikalavimą <...> nurodė, kad aukščiau nurodyti duomenys, atsižvelgiant į visų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindžia, jog atitinkami D. P., S. P., UAB „Profitecha“ bei VšĮ „BALTIC HUMAN Resources“ kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti arba, mažų mažiausiai, turėtų būti mažintini nepagrįstų palūkanų, netesybų ir baudų apimtyje, taip pat taikant ieškinio senatį (dokumento registracijos Nr. DOK-39994).

72.0.2.                      Kreditorė UAB EDS GUARANTEE 2022 m. kovo 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kurie teikti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad 7 000 000 Eur dydžio baudos taikymui yra suėjusi senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalis) (dokumento registracijos Nr. DOK-8340).

72.0.3.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Teismui atliekant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo kontrolę, bankrutuojančios įmonės administratorius ir kiti kreditoriai turi teisę jį ginčyti bei prašyti netvirtinti remdamiesi visais atsikirtimais, kuriuos galėtų reikšti skolininkas, jeigu reikalavimo pagrįstumas būtų nagrinėjamas bendra ginčo teisenos tvarka, t. y. ne bankroto byloje. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai įmonei gali būti netvirtinamas dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino. Bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka ieškinio senaties termino taikymas siejamas su ginčo šalių iniciatyva: teismas ieškinio senatį taiko tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata aktuali ir bankroto bylose – teismui atliekant kreditorių reikalavimų pagrįstumo kontrolę. Kitaip tariant, teismas netvirtinti kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiai įmonei taikydamas ieškinio senatį galėtų tik tuo atveju, jeigu tokį reikalavimą pareikštų įmonės administratorius ir/ar kiti kreditoriai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1281/2014).

72.0.4.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju bankroto administratorė teismui teikė tvirtinti kreditorinius reikalavimus jų neginčydama, pirmosios instancijos teismas juos patvirtino, o jau atskirajame skunde kitas kreditorius iškėlė klausimą dėl ieškinio senaties taikymo. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas: i) nepasisakė, ar kreditoriaus ar savo iniciatyva taikė ieškinio senaties terminą; ii) nuo kada apskritai skaičiuotina ieškinio senatis; iii) kada šis terminas suėjo; iv) neįvertinta aplinkybė, kuriame procesiniame etape kreditorius nurodė apie praleistą ieškinio senatį; v) nevertintos aplinkybės, ar nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl procesinės bylos baigties

73.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas dėl suinteresuotų asmenų UAB „Profitecha“, D. P. ir S. P. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

75.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė visų dėl VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų visumos. Pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo dėl VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme šio klausimo tyrimas bei vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos procesine tvarka iš naujo visa apimtimi, po tokio ginčijamo dalyko išsprendimo apeliacinės instancijos teisme būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. 

76.       Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismui neatskleidus visų aplinkybių, kurios yra svarbios dėl VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, yra pagrindas panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl suinteresuoto asmens VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo, įvertinant aukščiau apeliacinio teismo išdėstytus išaiškinimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

77.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB EDS GUARANTEE prašė priteisti iš VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš UAB „Profitecha“ – 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“; iš D. P. – 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš S. P. priteisti 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (dokumento registracijos Nr. DOK-2143).

78.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

79.       Atsižvelgiant į teiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, į priimamą procesinį sprendimą, suinteresuotam asmeniui UAB EDS GUARANTEE iš suinteresuotų asmenų D. P., S. P., UAB „Profitecha“ priteistina po 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi klausimas dėl VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo yra grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šiame bylos nagrinėjimo etape nėra pagrindo suinteresuotam asmeniui UAB EDS GUARANTEE priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų iš VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Profitecha“, D. P. ir S. P. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, palikti nepakeistą, o nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš suinteresuoto asmens S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš uždarosios akcinės bendrovės „Profitecha“, juridinio asmens kodas 304923696, 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės EDS GUARANTEE, juridinio asmens kodas 300078354, naudai.

Teisėjai                                                                        Irmantas Šulcas

Agnė Tikniūtė

Tomas Venckus