Civilinė byla Nr. e2-811-1097/2025
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00062-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiliaus namai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl dalies teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiliaus namai“ ieškinį atsakovėms Ignalinos rajono savivaldybės administracijai ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybai dėl turto nuomos viešo konkurso pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, turto nuomos sutarties atnaujinimo bei įpareigojimo ją pasirašyti, ir pagal atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stiliaus namai“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – J. R..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stiliaus namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Ignalinos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba), kurį patikslinusi, prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Ignalinos rajono savivaldybės 2024 m. gegužės 8 d. paskelbtą viešą turto nuomos konkursą dėl negyvenamųjų patalpų Ignalinoje, Ligoninės g. 13D (toliau – ir patalpos), nuomos, panaikinti Tarybos 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą dėl patalpų nuomos, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso komisijos 2024 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolą Nr. 3, pripažinti negaliojančia 2024 m. birželio 17 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos su trečiuoju asmeniu J. R. sudarytą patalpų nuomos sutartį; įpareigoti atsakoves pašalinti pažeidimus ir atnaujinti su ieškove sudarytą patalpų nuomos sutartį bei ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ją pasirašyti, priteisti iš atsakovių solidariai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija pareiškė ieškovei UAB „Stiliaus namai“ priešieškinį, prašydama iškeldinti ieškovę iš patalpų.
2. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-265-739/2024 ieškinį atmetė, o atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį patenkino: iškeldino UAB „Stiliaus namai“ iš visų pagal 2014 m. gegužės 6 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį UAB „Stiliaus namai“ užimtų patalpų; nustatė vieno mėnesio išsikėlimo iš patalpų atidėjimo terminą; priteisė iš UAB „Stiliaus namai“ Ignalinos rajono savivaldybės administracijai 4 936,08 Eur atstovavimo išlaidų ir 165 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, trečiajam asmeniui – 2 698,3 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-208-577/2025 Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tenkindamas atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos prašymą, Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. išdavė jai vykdomąjį raštą.
3. Ieškovė UAB „Stiliaus namai“ 2025 m. birželio 23 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) dalies vykdymo atidėjimo, prašydama trims mėnesiams – iki 2025 m. spalio 3 d. – atidėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties dalies dėl ieškovės išsikėlimo iš patalpų iki 2025 m. liepos 3 d. vykdymą. Grįsdama prašymą ieškovė nurodė, kad negali įvykdyti teismo įpareigojimo išsikeldinti iš patalpų per vieno mėnesio terminą, t. y. iki 2025 m. liepos 3 d., nes tam reikia specialistų paslaugų, o šie nurodė, jog negali suteikti tokių paslaugų artimiausiu metu, gali suteikti paslaugas iki 2025 m. spalio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Stiliaus namai“ prašymą dėl dalies teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė, priteisė trečiajam asmeniui J. R. iš ieškovės 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas pažymėjo, kad įpareigojimo išsikelti iš patalpų vykdymas buvo atidėtas dar pačiame teismo sprendime, nuo teismo sprendimo priėmimo jau yra praėję 7 mėnesiai, nuo jo įsiteisėjimo – daugiau nei mėnuo, todėl spręstina, jog sprendime nustatytas išsikėlimo iš patalpų terminas yra pasibaigęs.
6. Teismas argumentavo, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog nėra pajėgi išsikelti iš ginčo patalpų teismo sprendime nustatytu vieno mėnesio terminu – iki 2025 m. liepos 3 d. Šių teiginių nepagrindžia ieškovės nurodyta aplinkybė, kad patalpos pritaikytos ritualinių paslaugų veiklai. Teismo teigimu, ieškovė viešai skelbia turinti ilgametę, daugiau nei 20 metų, patirtį ritualinių paslaugų versle, veiklą vykdo trijuose laidojimo namuose, todėl buvo pajėgi išsikelti iš patalpų. Teismas taip pat atsižvelgė į trečiojo asmens atsiliepime į ieškovės prašymą nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, jog pasiūlymus (atsakymus į ieškovės užklausas dėl nurodomų reikiamų specialių paslaugų išmontuojant specialią įrangą suteikimo) dėl darbų atlikimo terminų pateikę asmenys yra galimai susiję ieškove, o pasiūlymuose darbų atlikimo datos yra nurodytos išimtinai siekiant pagrįsti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymo tenkinimas būtų nesuderinamas su viešuoju interesu ir pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teises. Ieškovės sudaryta patalpų nuomos sutartis pasibaigė daugiau nei prieš vienerius metus – 2024 m. gegužės 6 d., atsakovė ir trečiasis asmuo yra pasirašę naują patalpų nuomos sutartį, kuri negali būti vykdoma dėl ieškovės (ne)veikimo, nauja nuomininkė negali naudotis patalpomis, o nuomotoja – gauti nuompinigius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Stiliaus namai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nesutiktina su teismo argumentu, kad nuo teismo sprendimo priėmimo jau yra praėję 7 mėnesiai, nuo jo įsiteisėjimo daugiau nei mėnuo, todėl spręstina, jog sprendime nustatytas iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų terminas yra pasibaigęs. Panevėžio apygardos teismui 2024 m. gruodžio 18 d. priėmus sprendimą atmesti ieškinį, ieškovė padavė apeliacinį skundą ir teismo sprendimas įsiteisėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2025 m. birželio 3 d. nutartį. Kol teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, ieškovė neturėjo pareigos vykdyti teismo sprendimo, nes negalėjo žinoti, kokį sprendimą priims apeliacinės instancijos teismas. Aptariamą prašymą ieškovė pateikė 2025 m. birželio 23 d., kai išsikėlimo iš patalpų terminas dar nebuvo suėjęs.
8.2. Teismas neišsamiai ir netinkamai įvertino ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes. Esminis prašymo argumentas yra įrangos išmontavimo bei išgabenimo darbai, kurių ieškovė pati atlikti negali ir tam reikia pasitelkti kitus asmenis, todėl ir reikalingas ilgesnis išsikėlimo terminas. Ieškovė neneigia, kad vykdo veiklą ir kituose laidojimo namuose, taip pat neteigia, jog neturi kur išsigabenti įrangos. Ieškovė negali tiesiog palikti savo daiktų, nes nebūtų užtikrinta jų apsauga, ypač atsižvelgiant į tai, kad įranga yra specifinė ir didelės vertės.
8.3. Ieškovė pateikė konkrečius įrodymus, pagrindžiančius prašymą – rašytinius dokumentus, kuriuose nurodyti realūs darbų atlikimo terminai. UAB „JVN“ nurodė, kad išmontavimo darbus atliks iki 2025 m. spalio 1 d. Ieškovės žiniomis, Ignalinos mieste nėra daugiau tokias paslaugas teikiančių asmenų, todėl įrangos išmontavimui bei išgabenimui būtina kreiptis į šią bendrovę. UAB „JVN“ atlieka ir aptariamų įrenginių techninį aptarnavimą bei priežiūrą, tačiau tai galioja tik su sąlyga, kad dėl visų su įranga susijusių klausimų, šiuo atveju – įskaitant ir išmontavimą bei išgabenimą, bus kreipiamasi tik į šią bendrovę. Kitos bendrovės, kurių paslaugos apima apsaugos ir dūminės signalizacijos įrenginių, stebėjimo kamerų, šaldymo įrangos rekuperatoriaus ir kondicionieriaus sumontavimą, demontavimą bei priežiūrą, nurodė, kad išmontavimo darbus atliktų per rugpjūčio–rugsėjo mėn.
8.4. Nepagrįsti teismo teiginiai dėl paslaugų teikėjų galimo susietumo su ieškove. Tai, kad ,,Facebook“ paskyroje ieškovės draugų sąraše yra asmenys, kurių paslaugomis ieškovė naudojasi, negali būti pagrindas netikėti ar nepasitikėti jų pateiktais rašytiniais dokumentais. Šie asmenys nėra ieškovės draugai ar giminaičiai, jų nesieja artimi ryšiai.
8.5. Priešingai nei argumentavo teismas, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą naudotis patalpomis iki galutinio procesinio teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 3 d., įskaitant iškeldinimo iš patalpų atidėjimo terminą (2025 m. liepos 3 d.), o ne iki sutarties pabaigos termino. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė visus veiksmus, susijusius su viešu konkursu dėl patalpų, be kita ko – sustabdė patalpų nuomos sutarties su viešo konkurso laimėtoju sudarymą ar jos vykdymą, ieškovės iškeldinimą iš patalpų, iki civilinėje byloje įsiteisėjo galutinis procesinis teismo sprendimas. Taigi, ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir (ar) dėl to būtų nukentėjęs viešasis interesas. Be to, naudodamasi patalpomis, ieškovė yra įsipareigojusi mokėti nuomos mokestį, todėl, atidėjus išsikėlimo terminą prašomam laikotarpiui, nuomos mokestis ir toliau bus skaičiuojamas ir ieškovė tai pripažįsta.
9. Atsiliepime trečiasis asmuo J. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantė nenurodo ir nepateikia argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktines aplinkybes, jų vertinimą ir padarytas išvadas. Apeliantė dėsto deklaratyvius samprotavimus, nepagrįsdama jų įrodymais – nenurodo, koks konkretus turtas negali būti išgabentas, kokia konkreti įranga negali būti demontuota, nepateikia duomenų, kad faktiškai nenaudoja patalpų, priešingai – apeliantė iki šiol viešai skelbia, jog patalpose vykdo ritualinių paslaugų veiklą.
9.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad iki šiol patalpas valdė teisėtai. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantė neįgijo teisės naudotis patalpomis. Teismas nusprendė, kad šalių buvusi sudaryta nuomos sutartis baigėsi dar 2024 m. gegužės 6 d. Apie tai, kad patalpos turės būti atlaisvintos ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 14 d., Ignalinos rajono savivaldybės administracija buvo informavusi apeliantę dar 2024 m. birželio 11 d. Taigi, apeliantė turėjo pakankamai laiko pasiruošti išsikėlimui ir atlaisvinti patalpas. Tai, kad apeliantė išsikėlimą sąmoningai vilkino, negali būti pagrįstas pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą.
9.3. Apeliantė prašo suteikti papildomą terminą atlikti veiksmams, kurie iš esmės prieštarauja tarp šalių galiojusiai nuomos sutarčiai. Nuomos sutarties 8.4 papunktyje buvo nustatyta, kad nuomininkė įsipareigoja pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, pagal aktą perduoti tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Taigi, galiojusia šalių sutartimi apeliantė įsipareigojo palikti patalpas su visais atliktais pagerinimais. Tuo tarpu iš kartu su apeliantės prašymu pateiktų duomenų matyti, kad patalpos yra niokojamos.
10. Atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė argumentuoja, kad apeliantės argumentai grindžiami subjektyviais samprotavimais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas apeliantei jau buvo taikytas ir išsikėlimas iš patalpų atidėtas vienam mėnesiui, iki 2025 m. liepos 3 d. Teismo nustatytas sprendimo (į)vykdymo atidėjimo terminas buvo protingos trukmės ir pakankamas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas dar 2024 m. gruodžio 18 d. Be to, apie tai, jog šalių buvusi sudaryta nuomos sutartis pasibaigia, pareiškėja žinojo dar 2024 m. balandžio mėn., kai jai buvo pranešta, kad sutartis nebus pratęsta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad savo veiksmais apeliantė pažeidžia viešąjį interesą, nes dėl jų negali būti vykdoma naujai sudaryta patalpų nuomos sutartis, dėl to atsakovė patiria nuostolius.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės UAB „Stiliaus namai“ 2025 m. birželio 23 d. prašymą atidėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas, dalies dėl apeliantės iškeldinimo iš patalpų iki 2025 m. liepos 3 d. vykdymą trims mėnesiams – iki 2025 m. spalio 3 d. Atmesdamas apeliantės prašymą, teismas argumentavo, kad apeliantė neįrodė, jog sprendime nustatytu vieno mėnesio atidėjimo išsikelti terminu (iki 2025 m. liepos 3 d.) nėra pajėgi to padaryti. Apeliacinio teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesudaro.
13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, juo negali būti suteikiamas nepagrįstas pranašumas skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, juo negali būti pažeisti šalies, kurios naudai teismo sprendimas priimtas, lūkesčiai.
15. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, reiškianti, kad įrodinėjimo našta tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Taigi, sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) prašantis asmuo turi procesinę naštą nurodyti ir įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti (atidėti) teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-358-934/2025).
16. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog teismo sprendime nustatytu vieno mėnesio atidėjimo išsikelti terminu – iki 2025 m. liepos 3 d. – apeliantė nebuvo pajėgi to padaryti.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantė nenurodo, kokie konkretūs darbai – jų išsamus sąrašas, kurių ji negali atlikti savarankiškai ir laiku, turi būti atlikti ir tai objektyviai negali būti padaryta nustatytu terminu. Apeliantė nepateikia pakankamų faktinių duomenų, kurie įrodytų, kiek ir dėl kokių objektyvių priežasčių papildomas laikas būtinas konkrečiam darbui, nes apeliantės nurodyti jos pateikti paslaugų teikėjų atsakymai yra abstraktūs ir neišsamūs, todėl teismo sprendimo įvykdymo teismo nustatytu terminu (ne)galimumo neįrodo (CPK 176, 185 straipsniai). Be to, vertinant, ar apeliantė yra (ne)pajėgi įvykdyti teismo sprendimą jame nustatytu terminu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apeliantės galimybių sutapatinti tik su jos pačios įvardintų galimų paslaugų teikėjų galimybėmis, t. y. apeliantė nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų, jog teismo sprendimo įvykdymas jame nustatytu terminu nėra galimas pasitelkiant kitus atitinkamų paslaugų teikėjus. Apeliantės argumentas, kad pagal jos ir UAB „JVN“ susitarimą kai kuriuos aktualius demontavimo darbus turėtų atlikti būtent UAB „JVN“, viena vertus, nėra pagrįstais jokiais faktiniais duomenimis, kita vertus – net jei būtų įrodytas, savaime nėra pakankamas pripažinti, kad apeliantės galimybės įvykdyti teismo sprendimą iki 2025 m. liepos 3 d. turėtų būti sutapatintos su UAB „JVN“ galimybėmis. Vertinant teismo sprendimo įvykdymo teismo nustatytu terminu (ne)galimumą, atsižvelgiant į išimtinį šio teisinio instituto taikymo pobūdį, apeliantės sutartiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad reikiamus darbus gali atlikti tik tie tretieji asmenys. Apeliantės ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisiniai santykiai savaime negali būti prioretizuojami apeliantės pareigos įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą atžvilgiu.
18. Teismas taip pat sutinka su trečiuoju asmeniu, kad vykęs teisminis procesas, be kita ko – ir vykęs apeliacinis procesas, jame taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip aplinkybė, kuria gali būti remiamasi nagrinėjamu atveju grindžiant prašymą dėl teismo sprendimo (į)vykdymo termino atidėjimo. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad kol teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, apeliantė neturėjo pareigos vykdyti teismo sprendimo, nes negalėjo žinoti, kokį sprendimą priims apeliacinės instancijos teismas. Pareiga išsikelti iš patalpų apeliantei kilo ne įsiteisėjus teismo sprendimui ir suėjus jame nustatytam teismo sprendimo įvykdymo terminui, o pasibaigus teisiniam pagrindui, sudariusiam prielaidas apeliantei į patalpas įsikelti, t. y. pasibaigus apeliantės ir atsakovės sudarytai patalpų nuomos sutarčiai, kuri nebuvo pratęsta. Byloje Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi tenkinant atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį, buvo konstatuota, kad tarp šalių buvusi sudaryta nuomos sutartis baigėsi dar 2024 m. gegužės 6 d. Šiuo atveju teismo sprendimo priėmimas pasibaigusios nuomos sutarties pagrindu tik reiškia tai, jog, suėjus teismo nustatytam sprendimo įvykdymo terminui, sprendimas gali būti vykdomas priverstine tvarka. Taigi, tai kad apeliantė netinkamai įvertino savo teisinę padėtį, teises, pareigas ir (ar) teisėtus interesus, ir dėl to kilus šalių ginčui buvo inicijuotas teisminis procesas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuria gali būti remiamasi nagrinėjamu atveju grindžiant prašymą dėl teismo sprendimo (į)vykdymo termino atidėjimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad apeliantės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas byloje nereiškia, jog jų pagrindu pareiškėja įgijo teisę nuomos teisinių santykių pagrindu valdyti patalpas iki įsiteisėjo teismo sprendimas ir suėjo jame nustatytas teismo sprendimo įvykdymo terminas.
19. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantė neįrodė savo teiginių, kad teismo sprendime nustatytu vieno mėnesio išsikėlimo iš ginčo patalpų terminu nebuvo (nėra) pajėgi to padaryti ir, atitinkamai, išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam terminui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir apeliantės prašymą įpareigojimo išsikelti iš patalpų iki 2025 m. liepos 3 d. vykdymą atidėti iki 2025 m. spalio 3 d. atmetė pagrįstai. Pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
20. Trečiasis asmuo J. R., argumentavusi, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir prašiusi jį atmesti, pateikė prašymą priteisti jai iš apeliantės 605 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą, taip pat duomenis, pagrindžiančius šių išlaidų patyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, trečiojo asmens prašymas tenkintinas ir trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 302, 338 straipsniai). Apeliantė trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo neginčija. Prašomos priteisti išlaidos neviršija dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to, teismo vertinimu, gali būti priteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Stiliaus namai“ (juridinio asmens kodas 300115436) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėja Rūta Latvelė