Nuorašas

Pranešėja Regina Pocienė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-318/2013

Teisėja Nijolė Žimkienė                                                 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00719-2010-4                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4; 1.2.27.3; 2.4.6.3;

 (S)

2.4.7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2013 m. birželio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Angelės Ikasalienės, Vladislavo Lenčiko,

sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič,

išteisintajam V. N., jo gynėjui advokatui Jovitui Elzbergui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir 288 straipsnį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

 

n u s t a t ė:

 

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus kitų asmenų naudai: t. y. jis, būdamas valstybės tarnautoju – valstybės politiku ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, 2009-02-11 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-849 išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, meru, laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2010 m. rugsėjo 9 d., 14.00 val., tyčia, naudodamasis savo įtaka ir tarnybine padėtimi, turėdamas specialų tikslą – siekį priversti valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių Š. S. netinkamai atlikti savo pareigas, t. y. atsisakyti teisėtų veiksmų, neoficialiai žodžiu reikalaudamas, kad pastarojo vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi ir 2010-06-09 surašydama AB “VŠT“ ir 2010-12-27 UAB “VVK“ audito ataskaitas, priimtų priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB “VVK“ ir AB “VŠT“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą, taip pat po to, kai Š. S. viešai pareiškė, kad Vilniaus miesto Balsių vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus – negavus Vilniaus miesto savivaldybėje Kontrolės ir audito tarnybos išvadų, straipsnis „Kontrolierius: vilniečiai už Balsių mokyklą permokės 82 milijonus litų“, buvo publikuotas 2010-07-20 naujienų portale www.delfi.lt, jis žodžiu nurodė Š. S. pasirašyti atsistatydinimo pareiškimą, o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr.A121-15351(3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š. S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val., Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimą, siūlydamas įtraukti į darbotvarkę savivaldybės kontrolieriaus Š. S. atleidimą iš pareigų, tačiau Tarybos nariams nepritarus, klausimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. nebuvo įrašytas į 2010-09-08 Tarybos posėdžio Nr. 62 darbotvarkę, po ko, jis 2010-09-09, apie 14.00 val., savo tarnybiniame kabinete, aukščiau minėtu adresu, darydamas savivaldybės kontrolieriui Š. S. psichologinę įtaką, vertė išklausyti jo reikalavimus dėl savivaldybės kontrolieriaus vadovaujamos tarnybos audito atlikimo, nurodydamas, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus per tris metus, tokiu būdu kišosi į valstybės tarnautojo – savivaldybės kontrolieriaus Š. S. veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai., t. y. UAB “VVK“ ir AB “VŠT“ audito išvadose priimti priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinti jo atstovaujamai politinei organizacijai nenaudingus patikrinimus.

Taip pat V. N. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju viršijo savo įgaliojimus ir tuo padarė didelę žalą valstybei: jis, būdamas valstybės tarnautoju – valstybės politiku ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, 2009-02-11 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės meru, tyčia viršijo savo įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2010 m. rugsėjo 9 d., 14 val., naudodamasis savo įtaka ir tarnybine padėtimi, turėdamas specialų tikslą – siekį priversti valstybės tarnautoją - kontrolierių Š. S. netinkamai atlikti savo pareigas, t. y. atsisakyti teisėtų veiksmų, neoficialiai žodžiu reikalaudamas, kad pastarojo vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi ir 2010-06-09 surašydama AB “VŠT“ ir 2010-12-27 UAB “VVK“ audito ataskaitas, priimtų priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB “VVK“ ir AB “VŠT“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą, taip pat po to, kai Š. S. viešai pareiškė, kad Vilniaus miesto Balsių vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus – negavus Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadų, straipsnis „Kontrolierius: vilniečiai Už Balsių mokyklą permokės 82 milijonus litų“, buvo publikuotas 2010-07-20 naujienų portale www.delfi.lt, jis  žodžiu nurodė Š. S. parašyti atsistatydinimo pareiškimą, o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr. A121-15351 (3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š. S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimą, siūlydamas įtraukti į darbotvarkę savivaldybės kontrolieriaus Š. S. atleidimą iš pareigų, tačiau Tarybos nariams nepritarus, klausimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. nebuvo įrašytas į 2010-09-08 Tarybos posėdžio Nr. 62 darbotvarkę. Po to jis, 2010-09-09, apie 14.00 val., savo tarnybiniame kabinete, aukščiau minėtu adresu, darydamas savivaldybės kontrolieriui Š. S. psichologinę įtaką, vertė išklausyti jo reikalavimus dėl savivaldybės kontrolieriaus vadovaujamos tarnybos audito atlikimo, nurodydamas, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus per tris metus, tokiu būdu kišosi į valstybės tarnautojo – savivaldybės kontrolieriaus Š. S. veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai, t.y. UAB “VVK“ ir AB “VŠT“ audito išvadose priimti priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinti jo atstovaujamai politinei organizacijai nenaudingus patikrinimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 10 punkto reikalavimus priimti savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoti šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ 17 straipsnio 1.15 punkto ir 18 straipsnio 1 punkto reikalavimus savo iniciatyva, Kontrolės komiteto teikimu ar atskirų Tarybos narių prašymu siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolieriui atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priimti Savivaldybės kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoti šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir tarybos posėdžiuose, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Tarybos sprendimais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 sprendimu Nr. 1-855 patvirtintų Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 17 punkto reikalavimus – sprendimą dėl atleidimo iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų priima Savivaldybės taryba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto teikimu, tokiu būdu viršijo savo įgaliojimų ribas, kišosi į valstybės tarnautojo – Savivaldybės kontrolieriaus Š. S. veiklą, siekdamas pastarąjį priverti atsisakyti teisėtų veiksmų jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino Vilniaus miesto savivaldybės kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės politiko (tarnautojo) vardą, pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-26 nuosprendžiu V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir BK 228 straipsnį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti V. N. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 288 straipsnį ir skirti jam 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą; pripažinti V. N. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. N. už padarytas nusikalstamas veikas skirti galutinę subendrintą bausmę - 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą.

Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Priimdamas V. N. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, teismas netinkamai vertino liudytojų Š. S. ir A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o iš esmės rėmėsi jų parodymais, duotais teisme. Apeliantės nuomone, Š. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog V. N. kišosi į jo, kaip Savivaldybės kontrolieriaus veiklą, bei siekė įtakoti jo vadovaujamos Kontrolės ir audito tarnybos priimamus sprendimus, o jam nepaklusus, pradėjo prieš jį atleidimo iš pareigų kompaniją. Todėl būtent šiais parodymais, o ne Š. S. V. N. naudingais parodymais, duotais teisme, teismas turėjo remtis priimdamas nuosprendį. Kaltintojo manymu, V. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vertindamas Š. S. parodymus teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog šuo metu Š. S. jau nebeina Savivaldybės kontrolieriaus pareigų, o V. N. yra atleistas iš Vilniaus mero pareigų ir jų nesieja jokie tarnybiniai santykiai. Todėl Š. S. ši situacija dabartiniu momentu nėra tokia reikšminga, kaip buvo ikiteisminio tyrimo metu, bei tai galėjo turėti įtaką jo parodymų pakeitimui. Taip pat teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kad V. N. ir Š. S. nesutarimai dėl AB “VŠT“ audito metu nustatytų pažeidimų bei viešai Š. S. išsakytos nuomonės apie Balsių mokyklos projektą, buvo ne paslaptis. Šias aplinkybes, prokurorės nuomone, patvirtina 2010-09-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo G. R. raštas Nr. VI-09141, adresuotas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui R. R., dėl V. N. galimai nusikalstamų veikų. Kaltinimo pagrįstumą taip pat įrodo V. N. ir Š. S. pokalbio garso įrašas, iš kurio matyti, jog V. N. nurodė Š. S., kaip savivaldybės kontrolieriui dirbti, per kokius terminus atlikti auditus, naudingus jo atstovaujamai partijai ir per kiek laiko - nenaudingus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės manymu, V. N. kišimąsi į Š. S. veiklą ir spaudimą jam liudija byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

- kad 2010-07-20 naujienų portale www.delfi.lt ir kitose visuomenės informavimo priemonėse Š. S. viešai pareiškus, kad Vilniaus miesto Balsių vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus, negavus Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadų, 2010-07-23 V. N. savo tarnybiniame pavedime Nr. A121-15351 (3.1.29-T1) dėl tyrimo atlikimo dėl 2010-07-20 Š. S. pareikštos nuomonės dėl Balsių mokyklos visuomenės informavimo priemonėse nurodė, kad kontrolierius galimai sąmoningai ir tendencingai interpretuoja tam tikrus faktus, jo paskaičiavimai atlikti paviršutiniškai, yra spekuliatyvūs;

- kad, 2010-07-27 V. N. savo potvarkiu Nr. 23-39 sudarė komisiją Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti;

- kad, 2010-07-30 Š. S. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164- 50(3.4.53-AD14), kuriame kaip vienas iš jo padarytų septynių pažeidimų, pirmu numeriu nurodytas pažeidimas, jog tinklalapyje www.vilniuskontrolė.lt jis reiškė savo mintis ir nuomonę priešingas nei oficiali Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir mero pozicija. Tokiais veiksmais darydamas žalą Savivaldybės dalykinei reputacijai ir prestižui, sukėlė pagrįstų abejonių Tarybos priimamų sprendimų skaidrumui, teisėtumui;

- kad, 2010-08-23 Komisija Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti siūlė merui teikti Savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo Š. S..

Be to, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas neįvertino aplinkybių, kad Š. S. viešai išsakyta nuomonė dėl Balsių mokyklos projekto, nebuvo vien jo nuogąstavimai dėl per didelės mokyklos kainos. Š. S. viešą nuomonę apie Balsių mokyklos projektą pagrindžia 2010-06-02 posėdžio protokole Nr. 3-6 užfiksuoti duomenys, kad Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės komiteto posėdžio Nr. 6 metu buvo nutarta nepritarti sprendimo projektui „Dėl Vilniaus miesto Balsių mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutarties projekto valdymo“, bei buvo nutarta siūlyti rengėjams mažinti bazinio mokėjimo dalies, skirtos dengti kapitalo (projekto finansavimo) kaštus. Taip pat 2010-06-09 Savivaldybės Tarybos posėdžio protokole Nr. 2-59 užfiksuoti duomenys, kad Balsių mokyklos projektui nepritarė ir pateikė siūlymus Kontrolės komitetas, kuris pasiūlė mažinti kapitalo kaštus. Nors buvo išsakyta daug pastabų, jog mokyklos eksploatacija per brangi, jog reikia taupyti lėšas, tačiau buvo nubalsuota už šį projektą.

Kaltinimo manymu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina akivaizdų V. N. veiksmų kryptingumą ir siekį priversti valstybės tarnautoją - Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių Š. S. - netinkamai atlikti savo pareigas, atsisakyti teisėtų veiksmų, t. y. kad pastarojo vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi ir surašiusi 2010-06-09 AB “VŠT“ ir 2010-12-27 UAB “VVK“ auditų ataskaitas, priimtų priešingus, nei minėtų auditų metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai (Tėvynės sąjungai- Lietuvos Krikščionių demokratų partijai) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB “VVK“ ir AB “VŠT“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai V. N. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kišdamasis į valstybės tarnautojo - savivaldybės kontrolieriaus Š. S. – veiklą V. N. viršijo savo įgaliojimus, nes atliko veiksmus, priklausiusius ne jo kompetencijai, t. y. veikė neteisėtai, ir tokiu savo veikimu padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino Vilniaus miesto savivaldybės kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus. V. N. padaryti veiksmai yra tyčiniai, kadangi pagal savo asmenines bei dalykines savybes jis suvokė pavojingą visuomenei savo veikimo pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, šiuo atveju didelė neturtinė žala valstybei, ir norėjo taip veikti.

Kadangi savivaldybės kontrolierius nėra pavaldus ir atskaitingas merui, o yra atskaitingas Savivaldybės tarybai ir sprendimą dėl atleidimo iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų priima Savivaldybės taryba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto teikimu, todėl, prokuratūros nuomone, veikos turi būti kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintojo V. N. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų ir, juos įvertinęs, padarė pagrįstas išvadas, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. N. buvo pateikti kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnyba pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. ir kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą pagal BK 288str., inkriminuojant tuos pačius veiksmus.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Piktnaudžiavimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tyčia, todėl šis būtinas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytas, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis.

Už kišimąsi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą pagal Lietuvos Respublikos BK 288 str. atsako valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad naudodamasis savo įtaka kišasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, t. y. mėgina paveikti jį taip, kad šis netinkamai atliktų savo pareigas, atsisakydamas teisėtų veiksmų ar atliktų neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, ir to nori. Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. N. kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino.

Kaltinimai V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi  ir pagal BK 288str dėl kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą iš esmės buvo grindžiami liudytojų Š. S. ir A. A. parodymais, garso įrašo duomenimis.

Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojų Š. S. ir A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais, duotais teisme.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai įvertino byloje gautus duomenis.

Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į Š. S. ir A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei nepagrįstai vadovavosi šių liudytojų ir paties V. N. parodymais duotais teisme, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, teisminio nagrinėjimo metu, siekdamas pašalinti visus neaiškumus ir prieštaravimus, teismas išsamiai apklausė Š. S. ir A. A. apie visas bylos aplinkybes, gretino jų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu. Kolegijos manymu, apylinkės teismas, priešingai nei nurodo prokurorė, pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kadangi šioje proceso stadijoje liudytojų Š. S. ir A. A. duoti parodymai buvo daug išsamesni ir tikslesni, atitinkantys liudytojų L. D., L. K. ir E. G. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Šie faktiniai duomenys neprieštaravo ir V. N. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir į kontrolieriaus Š. S. veiklą nesikišo. Teisminio nagrinėjimo metu Š. S. paaiškino, kad dėl UAB „VVK“ ir UAB „VŠT“ auditų jokių konkrečių pastabų iš V. N. nesulaukė. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti auditoriai L. K., E. G. ir L. T., kurie  parodė, jog atliekant auditus minėtose bendrovėse V. N. jokios įtakos jiems nedarė, neprašė priimti jam ar jo partijai naudingus sprendimus. Byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pats Š. S., įtakotas V. N., būtų siekęs jiems padaryti kokią nors įtaką. Be to Š. S. paaiškino, kad iš V. N. priekaištų dėl kitų darbuotojų darbo, išskyrus A. T., nebuvo gavęs. V. N. perspėjimai dėl A. T. moralės pasitvirtino. Pastarąjį jis buvo priverstas atleisti, nes jis laiku nevykdė užduočių, nesusitvarkė su savo pareigomis. Be to Š. S. parodė, kad pokalbis, kurio metu V. N. jam pasakė parašyti pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo, buvo karštas. Šio pokalbio metu Š. S. aiškiai suprato, kad tokio pareiškimo surašymas nesukeltų jam jokių pasekmių, kadangi meras nei priima kontrolierius į darbą, nei juos atleidžia. Šias Š. S. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatos, kurios patvirtina, jog sprendimą dėl atleidimo iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų priima Savivaldybės taryba Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės komiteto teikimu. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. A. parodė, jog važiuojant lifte, bendro pokalbio kontekste, V. N. išreiškė savo nuomonę dėl Vilniaus miesto savivaldybės pastato nuomos kainos, kuri, jo akimis, nebuvo per didelė. Jokių grasinimų, reikalavimų dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų atlikimo jo ar jo atstovaujamai partijai išreiškęs nebuvo. Kolegijos manymu, šių įrodymų visetas nepatvirtina, kad V. N. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar kišosi į tarnautojo veiklą duodamas neteisėtus nurodymus. Šių įrodymų nepaneigia kiti byloje esantys objektyvūs duomenys.

Prokurorė skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje turėjo remtis liudytojų Š. S. ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, nes šiuo metu Š. S. ir V. N. nesieja jokie tarnybiniai santykiai. Š. S. situacija nebėra aktuali, jis dėl to galėjo parodymus pakeisti. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas pagrįstai nustatė, jog V. N. pareikštuose kaltinimuose nėra inkriminuota, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus, naudingus T. S. partijai, V. N. neteisėtai vertė atlikti Š. S., kaip tokių veiksmų atlikimas vienaip ar kitaip teigiamai turėjo paveikti šią partiją, kokia žala ir kam būtų padaryta, jeigu tokie veiksmai būtų atlikti. Šių aplinkybių neatskleidžia ir byloje surinktų faktinių duomenų visetas. Tokia išvada buvo padaryta ne vien vadovaujantis išteisintojo ir liudytojo Š. S. parodymais, duotais teisme, bet ir remiantis kitų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.  Be to atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo Š. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nesiskiria iš esmės. Tik teisminio nagrinėjimo metu šio liudytojo parodymai buvo daug išsamesni,  nes dėl kai kurių kaltinime nurodytų svarbių aplinkybių šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu visai nebuvo apklaustas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, atlikęs šio ir kitų liudytojų apklausas, išaiškino visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, ir rėmėsi šiais duomenis. Be to ta aplinkybė, kad išteisintasis ir liudytojas Š. S. šiuo metu nesiejami jokiais darbiniais santykiais, neprieštarauja tam, kad pastarieji teisminio bylos nagrinėjimo metu jau galėjo įvertinti tarpusavio ginčų aplinkybes neįtakojami ikiteisminio tyrimo metu buvusių tarpusavio konfliktų, kuriuos patvirtina ir teismui pateiktas garso įrašas bei kiti nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys. Todėl prokurorės prielaida, kad ikiteisminio tyrimo metu šių asmenų parodymai galėjo objektyviau atspindėti įvykių aplinkybes, nepagrįsta.

Prokurorės argumentai, kad teismas netinkamai įvertino pagrindinį, anot kaltinimo, V. N. kaltę pagrindžiantį įrodymą – pokalbio garso įrašą, taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog garso įrašas, kuriuo buvo grindžiami kaltinimai V. N., nebuvo originalus ir vientisas. Tai buvo tik garso įrašo kopijos ištrauka, iš kurios buvo pašalinta visa informacija susijusi su pagrindiniu pokalbio objektu - liudytoju A. T.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas dar vienas šio garso įrašo variantas, kurio turinys akivaizdžiai skyrėsi nuo tirto ikiteisminio tyrimo metu, bei buvo ženkliai išsamesnis. Vertinant garso įrašų stenogramas bei specialistų ir ekspertų išvadas matyti, kad pokalbis tarp V. N. ir Š. S. nebuvo oficialus. Sutrumpinus pokalbį, ištrynus frazes, susijusias su A. T. asmeniu, pradinio garso įrašo turinys buvo iškreiptas, pasikeitė. Iš esmės pokalbis vyko dėl A. T., kuris garso įrašo kopiją, be Š. S. sutikimo, pateikė atitinkamiems asmenims, kurie paviešino šį garso įrašą, ištrynus reikšmingą jame buvusią informaciją, patvirtinančią vykusio pokalbio tikslus ir aplinkybes. Iš bendro pokalbio turinio matyti, jog pokalbio metu V. N. aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą dėl to, kad Š. S. į darbą priėmė A. T.. Išteisintasis gan emocingai siekė perspėti Š. S. apie priimto žmogaus netinkamumą. Tai, jog A. T. nebuvo tinkamas pareigoms, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats Š. S., kuris po kurio laiko A. T. atleido iš pareigų. Ši aplinkybė rodo, kad V. N. nuogąstavimai buvo pagrįsti. Tai, kad V. N. ir Š. S. pokalbis įvyko po A. T. priėmimo į darbą, patvirtinta byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymas dėl A. T. priėmimo į darbą. Iš jo matyti, kad pastarasis buvo priimtas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d., t. y. tą pačią dieną, kai vyko Tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdis, kuriame V. N. teikė, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl Š. S. atleidimo iš darbo. Liudytojas A. T. teisme patvirtino, jog jis pirminį pokalbio įrašą koregavo, kai kurias vietas ištrindamas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jo ir V. N. tarpusavio santykiai nebuvo geri. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ir antrasis įrašas gali būti taip pat ne visai tikslus, nes ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme pokalbyje dalyvavę asmenys, nors įrašytų žodžių ir neginčijo, tačiau nepatvirtino, kad antrasis įrašas yra identiškas jų pokalbiui pilna apimtimi. Pokalbio įrašo netikslumas be jokios abejonės gali įtakoti pasakytų žodžių kontekstą, o tuo pačiu jų prasmę ir pasakymo tikslus bei motyvus. Taigi kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog apylinkės teismas gan išsamiai, tolygiai su kitais byloje esančiais įrodymais, ištyrė abu garso įrašus, teisingai įvertino juose esančią informaciją bei padarė pagrįstas išvadas dėl šių įrodymų reikšmės V. N. kaltės nustatymui dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad V. N. kaltinime inkriminuotų veiksmų - kad, kai sprendimas dėl Balsių mokyklos statybos buvo priimtas Tarybos posėdyje, Š. S. viešai paskelbus savo asmeninę nuomonę, nesant atlikto audito oficialaus tyrimo, įžvelgė galimą tarnybinį pažeidimą, siūlė jam pačiam atsistatydinti, inicijavo tarnybinį patikrinimą, siūlė jam skirti nuobaudą – atleidimą iš darbo - vienareikšmiai negalima pripažinti neteisėtais veiksmais. V. N. nuosekliai tvirtino, kad Š. S. elgėsi netinkamai, viešai išsakydamas tik savo niekuo nepagrįstą nuomonę, kuri viešoje erdvėje menkino priimto sprendimo svarbą. Be to pastarasis darbo metu buvo pastebėtas ne darbo vietoje, žaidė tenisą, padarė kitų pažeidimų, todėl jam buvo inicijuotas patikrinimas. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Teikime dėl atleidimo iš darbo ši aplinkybė buvo nurodyta kaip viena iš septynių. Iš to seka, jog kaltinime nurodyta aplinkybė nebuvo vienintelė inicijuojant pačios griežčiausios nuobaudos taikymą Š. S.. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas Vilniaus miesto merui suteikė galimybę teikti klausimą dėl nuobaudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S., kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę, todėl V. N. veikė teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribose. Kad šis klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas, tai dar neįrodo, jog jis buvo keliamas nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, kad šiais veiksmais V. N. tyčia darė Š. S. spaudimą, kad šis atliktų neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar tokiu būdu kišosi į valstybės tarnautojo veiklą.

Iš tiesų, pateiktame pokalbio tarp V. N. ir Š. S. garso įraše yra užfiksuoti Š. S. žodžiai: „ tai negi man nevykdyti tų nurodymų, kurie man pagal įstatymą privalo?“. Ir po jų einantys V. N. žodžiai: „ Tu gali vykdyti. Bet tu žinai, kaip jie vykdomi? Vieną gali nurodyti vykdyti, kuris Tėvynės sąjungai naudingas - per tris dienas, o tas, kuris naudingas Paksiniams - gali vykdyti tris metus. Šito tu nesupranti?“. Pasakyti žodžiai yra abstraktaus turinio. Jie neatskleidžia, kokius darbus - tyrimus (naudingus partijoms Tėvynės sąjunga ar Tvarka ir teisingumas) Š. S. turėtų nurodyti (teisėtai ar neteisėtai) atlikti ne vienodu terminu. Kadangi nėra galimybės nustatyti, kokius veiksmus išteisintasis pataria atlikti, tai nėra pagrindo išvadai, jog Vilniaus miesto meras patarinėjo kontrolieriui atlikti jam priklausančius darbus nesilaikant normatyviniuose aktuose nustatytų terminų. Be to trijų dienų ir trijų metų nurodyti terminai patvirtina, jog jie buvo naudojami abstrakčiai, siekiant pasakyti, jog vieni, naudingi T. S., galėtų būti sprendžiami greičiau, o kiti, naudingi R. P. partijai, lėčiau. Apie tai, kad V. N. būtų siekęs įtakoti atliekamų tyrimų turinį, t.y., nurodęs pakeisti faktiniais duomenimis pagrįstus tyrimo rezultatus, duomenų byloje nėra, nes sprendimo naudingumas vienai ar kitai partijai nepatvirtina jo neteisėtumo.  Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pokalbis tarp šių asmenų buvo neoficialus, prasidėjęs dėl mero reiškiamo nepasitenkinimo dėl A. T. įdarbinimo, dėl paties Š. S. kompetencijos ir vystėsi emocionalia linkme, kai vienas iš pokalbio dalyvių, žinodamas, kad daro įrašą, elgėsi santūriai, o kitas, to nežinodamas, kalbėjo emocionaliai, net vartodamas keiksmažodžius. Akivaizdu, jog tokia kalbėsenos maniera užimančiam aukštas pareigas politikui, kad ir neoficialiame pokalbyje, negali būti vertinama kaip tinkama etikos prasme, tačiau tokia kalba negali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu, nustatant, jog V. N. kišosi į valstybės tarnautojo veiklą Lietuvos Respublikos BK 288 straipsnio prasme. Iš tiesų, abstraktus politiko siūlymas, kad tyrimų vykdymas vyktų ne sąžiningumo, naudingumo visuomenei, teisės aktų reglamentuota tvarka ir terminais, o vadovaujantis partiškumo principu, rodo V. N., kaip Vilniaus miesto mero, neigiamą požiūrį į objektyvumo, įstatymo viršenybės principų įgyvendinimą tiesioginiame darbe. Nustatytomis aplinkybėmis tai gali būti vertinama kaip aplinkybė, apibūdinanti V. N. kaip asmenį, sprendžiant klausimą dėl jo atitikimo užimamoms pareigoms, o ne svarstant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Ši išteisintojo nuostata, kaip jau minėta, buvo išreikšta neoficialiame pokalbyje, pokalbyje dalyvaujant tik šio pokalbio dviem dalyviams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tai sukėlė kokias nors sunkias pasekmes tarnybos ar visuomenės interesams, nes pasakyti žodžiai įtakos nepadarė. Tai patvirtina liudytojo Š. S. parodymai.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų asmenų nustatyta nebuvo, civilinių ieškinių taip pat nepareikšta. Jokių duomenų, iš kurių galima būtų konstatuoti, kad dėl išteisintojo V. N. veiksmų kam nors būtų padaryta didėlė žala, byloje nėra. Pažymėtina, kad didėlės žalos požymiui nustatyti nepakankama vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo iškraipyta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas Vilniaus miesto savivaldybės kaip valstybės institucijos įvaizdis ir autoritetas, diskredituotas valstybės politiko (tarnautojo) vardas, pažeisti įstatymo viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principai, kaip kad yra nurodyta A. N. pareikštame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį. Didelės žalos požymis turi būti nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-568/2007 išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nepakanka faktinių duomenų nustatyti, kad V. N. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, nes nenustatyta, kad V. N. veikė akivaizdžiai neteisėtai, o jo neoficialiame pokalbyje išreikštas neigiamas požiūris į minėtas, įstatymu saugomas vertybes buvo įvertintas, nes pastarasis, paviešinus pokalbio įrašą, neteko mero posto. Nors minėtas požiūris, kuris buvo pareikštas kitam tarnautojui kaip priimtinas, vykdant pareigas, darė žalą politiko, savivaldybės, kaip institucijos autoritetui, tačiau neatsiradus jokioms pasekmėms, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog  valstybei buvo padaryta žala atitinkanti baudžiamajame įstatyme numatytą didelės žalos požymį. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad V. N. padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo, vertinant inkriminuotų nusikaltimų sudėtį, turi būti pagrįstos neginčitinais įrodymais, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, yra aiškinamos kaltinamojo naudai.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendį Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                      (parašas)                              Regina Pocienė

 

Teisėjai                                           (parašas)                              Angelė Ikasalienė

 

                                                       (parašas)                              Vladislavas Lenčikas

 

 

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                 Regina Pocienė