Civilinė byla Nr. e2S-557-436/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19389-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.2.1.8.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.2.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-25079-587/2015 pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., A. K., M. P., antstoliui M. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė turintis pradelstų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams A. K. (263 536,19 Eur skolos, 30 094,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ir 5 360,86 Eur bylinėjimosi išlaidų), M. P. (730 729,41 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2014-10-06 iki visiško atsiskaitymo), antstoliui M. P.. Bendra įsiskolinimų suma pareiškime nurodytais duomenimis viršija 1 029 720,62 Eur. Šiuo metu vienintelės jo gaunamos pajamos yra UAB „Edilaris“ mokamas 522,26 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso nekilnojamojo turto iš viso už 379 101,00 Eur, taip pat du ginklai bendros 811,00 Eur vertės. Santaupų ar lėšų banko sąskaitose neturi. Gaunamos pajamos nėra pakankamos įsiskolinimams padengti. Pragyvenimui reikalinga pinigų kas mėnesį suma sudaro 325,00 Eur. Prašo bankroto administratoriumi skirti UAB „Lexuna“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui A. Š.. Teismas nurodė, kad iš viso pareiškėjo su sutuoktine valdomo turto vertė pareiškėjo pateiktais duomenimis sudaro 379 912,00 Eur, o kreditoriniai įsiskolinimai sudaro iš viso 1 212 140,35 Eur, neskaičiuojant procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į pareiškėjo kartu su sutuoktine valdomo turto vertę, teismas konstatavo, kad pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija jo turimo turto vertę, o jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. (toliau - FABĮ).

Pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie per paskutinius 3 metus sudarytus sandorius, pateikė išsamius duomenis apie visus jo sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Pareiškėjo papildomai pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui (1 t., 156-179 b. l., 2t. 4-41 b. l.), dalis jo sutuoktinės L. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pat buvo perleista anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui (2 t., 42-46 b. l.). Pareiškėjo sutuoktinė 2014-04-28 dovanojimo sutartimi perleido sūnui P. Š. 0,0800 ha ploto žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 51-54, 55-60, 61-63). Šį sandorį suinteresuotas asmuo A. K. ginčija Palangos miesto apylinkės teisme. Pareiškėjo prievolė ir jos dydis suinteresuotam asmeniui A. K. nustatyta 2014-02-20 Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014.

2011-03-25 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu pareiškėjas įsipareigojo iki 2014-10-06 sumokėti suinteresuotam asmeniui M. P. 900 000,00 Eur. Pareiškėjas, kaip UAB „Edilaris“ akcininkas ir direktorius priėmė sprendimą tokiu būdu užtikrinti jo valdomai įmonei  Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited sudarytų palankių verslo sąlygų atlyginimą. Pareiškėjas būdamas UAB „Edilaris“ savininku pagrįstai tikėjosi, kad nuo vekselio išdavimo dienos iki jo apmokėjimo dienos (nuo 2011-03-25 iki 2014-10-06), jam priklausanti bendrovė iš prekybos ventiliais ir špatu uždirbs kelis kartus didesnį pelną nei 2011-03-25 vekselio suma, todėl Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited savininko atžvilgiu 2011-03-25 prisiėmė įsipareigojimą po trijų su puse metų pelningos UAB „Edilaris“ veiklos vykdymo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tuo pačiu užtikrindamas savo įmonei ypatingai palankios veiklos vykdymą. Nors aptariamas sandoris buvo sudarytas 2011 m., t. y. prieš 4 metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo, tačiau juo sukurtos pasekmės kilo 2014-10-07 Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei išdavus vykdomąjį įrašą dėl 900 000,00 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi, t.y. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reglamentuojamu laikotarpiu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pasirašydamas ginčo vekselį sudarė sandorį juridinio asmens, kurio dalyvis buvo pats pareiškėjas naudai, juo prisiėmė įsipareigojimus sau kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip UAB „Edilaris“ akcininkas ar vadovas, ir manais už šiuos įsipareigojimus sau kaip fiziniam asmeniui nesukūrė jokios naudos. Nors aptariamas sandoris tiesiogiai nepatenka į CK 6.67 str. reglamentuojamų sandorių sąrašą, tačiau teismo nuomone FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme jis laikytinas nesąžiningu sandoriu, pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 1.5 str.).

Teismas nustatė, kad už 2014-02-17 UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi perleistas akcijas pareiškėjo A. Š. gautina lėšų suma buvo padengta dalis jo paties skolinių įsipareigojimų pagal A. Š. 2011-03-25 išduotą vekselį ir pagal 2014-10-07 Kauno rajono 4-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą naujajam šios prievolės kreditoriui Jungtinės Karalystės kompanijai Allied Building Company Limited atlikus priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas A. Š. kreditoriumi byloje dalyvauti įtraukė ne naująjį kreditorių Jungtinės Karalystės kompaniją Allied Building Company Limited pagal aptartą prievolę, bet pirminį kreditorių M. P.. 2015-07-25 priešpriešinių reikalavimų užskaitymu naujasis kreditorius Jungtinės Karalystės kompanija Allied Building Company Limited 173 772,01 Eur sumos kompanijos skolą pareiškėjui už parduotas akcijas užskaitydama už pareiškėjo 173 772,01 Eur skolą minėtai įmonei pagal reikalavimo perleidimo sutartį (2 t., 174-178 b. l.) padėjo pareiškėjui A. Š. dirbtinai sumažinti jo paties turimą turtą, tokiu būdu apsunkinant pareiškėjo A. Š. galimybes atsiskaityti su kreditoriumi A. K.. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis nesinaudoja sąžiningai visa apimtimi ir tokiu būdu neįgyvendina jam CPK 7 str. 2 d. nustatytos pareigos įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas pripažįsta aplinkybę, jog UAB „Edilaris“ yra sėkmingai veikianti įmonė, iš kurios pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, turėjo galimybę gauti pajamų. Todėl pats sėkmingai dirbančios įmonės akcijų perleidimo faktas, nenurodžius jokių aplinkybių, kurios patvirtintų šio sandorio sudarymo būtinybę, leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo mėginimą dirbtinai sumažinti savo mokumą. Konstatuotina, kad toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus, nes bankroto proceso metu pareiškėjo kaip akcininko gauti dividendai būtų panaudoti kreditorių reikalavimų dengimui ir pusiausvyros tarp skolininko ir kreditorių atkūrimui. Nors aptariamas sandoris taip pat tiesiogiai nepatenka į CK 6.67 str. reglamentuojamų sandorių sąrašą, tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme teismas jį pripažino nesąžiningu sandoriu, pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 1.5 str.). Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas toliau dirba UAB „Edilaris“ direktoriumi ir yra susijęs su šia įmone.

Įvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas nustatė, kad liko nepaneigta tai, jog pareiškėjas FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo sąlygą atitinka tik formaliai. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nuosavybės teise turi 27 nekilnojamojo turto vienetus, jų išlaikymui reikia mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, o turtą pareiškėjas turi išlaikyti iš savo gaunamo 500,00 Eur darbo užmokesčio, tačiau nurodo, kad kitų kreditorių neturi. Be to, pareiškėjo A. Š. sandoriai - 2011-03-25 paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymas ir 2014-02-17 UAB „Edilaris“ akcijų pardavimas - nors tiesiogiai ir nepatenka į CK 6.67 str. reglamentuojamų sandorių sąrašą, tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme jie laikytini nesąžiningais sandoriais, pažeidžiančiais kreditorių teises (CK 1.5 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsilėpimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti A. Š. bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi UAB „Lexuna“; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. Š. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 100 EUR sumai, kuri yra reikalinga bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. Š. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 325 Eur/mėn. sumai, reikalingą A. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. Š. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo vertinimu A. Š. nesąžiningumas pasireiškė prisiimant įsipareigojimus pagal 2011-03-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo A. Š. įsipareigojo iki 2014-10-06 sumokėti suinteresuotam asmeniui M. P. 900 000 EUR sumą. Ši teismo išvada nepagrįsta ir liudija apie netinkamą LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 punkto aiškinimą bei taikymą. Vekselis, kurio išdavimą Kauno apylinkės teismas vertino kaip nesąžiningą A. Š. veiksmą/elgesį pareiškėjas yra išdavęs 2011-03-25. A. Š. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apylinkės teisme priimtas 2015-10-28. Taigi, vadovaujantis LR FABĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika konstatuotina, jog nagrinėjant šią civilinę bylą privalėjo būti tikrinami bei vertinami A. Š. veiksmai/sandoriai, kurie sudaryti/atlikti laikotarpyje nuo 2012-10-28. Apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju aptariamą imperatyvą ignoravo - Kauno apylinkės teismas per sąžiningumo prizmę vertino A. Š. veiksmus, išduodant 2011-03-25 vekselį, t. y. veiksmus, atliktus prieš daugiau nei ketverius metus iki pareiškimo dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme. Šiuo atveju pagrindo išvadai, jog jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skolai, tikėdamasis, jog nepatenkintas kreditoriaus pagal vekselį reikalavimas bus nurašytas, ar išduodamas vekselį elgėsi itin nerūpestingai, nėra.
2. Teismas priežastinio ryšio klausimu absoliučiai nepasisakė ir jo nevertino, o suinteresuoti asmenys byloje jo egzistavimo taipogi neįrodinėjo. A. Š. įsitikinimu, jo nemokumą sąlygojo 2014-02-20 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014, kuriuo suinteresuoto asmens A. K. naudai iš pareiškėjo priteista 1 013 846,96 Lt skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18 510 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir atitinkamoje civilinėje byloje bei dėl sprendimo priėmimo A. K. atlikti aktyvūs veiksmai, orientuoti į priteistos sumos išieškojimą - būtent šie faktoriai esmingai nulėmė A. Š. negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu absoliučiai nepasisakė.
3. Kauno apylinkės teismo vertinimu, A. Š. nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, jog pareiškėjas 2014-02-17 sudarė 6 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo–pardavimo už 600 000 Lt kainą sutartį. Ši teismo išvada yra nepagrįsta ir nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti A. Š. bankroto bylą pagal LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. Analizuojamos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą vertinti kaip itin nerūpestingo A. Š. elgesio šiuo atveju nėra jokio pagrindo – jau iki akcijų pardavimo Jungtinės Karalystės kompanija turėjo kontrolinį UAB „Edilaris“ akcijų paketą, sutarties sąlygų neatitikimas protingumo/teisingumo principams byloje nenustatytas ir šis klausimas apskritai nebuvo keliamas. Taigi, pagrindo daryti atitinkamas išvadas nėra. Pažymėtina, jog iš esmės Kauno apylinkės teismas nelaikė nesąžininga ir/ar pažeidžiančia kreditorių teises pačios 2014-02-17 sutarties, o išvadas dėl A. Š. nesąžiningumo grindė išimtinai tik tomis aplinkybėmis, kurios susiję su paskesniu sutarties vykdymu, t. y. atsiskaitymo pagal sutartį būdu, tuo tarpu vadovaujantis LR FABĮ 5 str. 8 d. atsisakant iškelti fizinio asmens bankroto bylą privalo būti konstatuotas sandorio, pažeidžiančio kreditorių teises, nesąžiningo sudarymo faktas. Pažymi, jog priežastinis ryšys tarp 2014-02-17 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir A. Š. nemokumo šioje civilinėje byloje vėlgi nebuvo vertintas, nors nesant atitinkamos sąlygos, LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 punkto taikymas negalimas.
4. Teismo vertinimu A. Š. nesąžiningumas pasireiškė ir 2014-07-18 bendros Ukrainos ir Lietuvos įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „Azovbon“ įstatinio kapitalo dalies pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte įtvirtinant nuostatą, jog sutarties kaina sumokama A. Š. per 3 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Teismas šiuo atveju pateikia išvadą, bet nepateikia jokių ją sąlygojusių motyvų. Priežastinis ryšys tarp 2014-07-18 kompanijos „Azovbon“ įstatinio kapitalo dalies pirkimo- pardavimo sutarties 2.1 punkto nuostatos ir pareiškėjo nemokumo šioje civilinėje byloje vėlgi nebuvo vertintas - Kauno apylinkės teismas dėl jo absoliučiai nepasisakė. Taigi, teismo pozicija, neva 2.1 punkto nuostatos įtvirtinimas aptariamoje sutartyje taipogi laikytinas pagrindu atsisakyti iškelti A. Š. bankroto bylą pagal LR FABį 5 str. 8 d. 2 punktą, vėlgi yra akivaizdžiai nepagrįsta. Be kita ko, A. Š. atkreipia apeliacinės instancijos dėmesį į tai, jog 2014-07¬18 sutarties pagrindu kompanijos „Azovbon“ įstatinio kapitalo dalis buvo perleista už 5000 grivinų. 2014-07-18 dienai 10 Ukrainos grivinų sudarė 2,1732 Euro“, Taigi, 5000 grivinų sudarė 1086,60 EUR. Atsižvelgiant į A. Š. atžvilgiu turimus kreditorių reikalavimus atitinkamos sumos sumokėjimo A. Š. atidėjimas negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos A. Š. mokumui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, ir, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikė informacijos apie tai, kad jis UAB „Edilaris“ turėtas akcijas (6000 vnt.) perleido užsienyje registruotai kompanijai Allied Building Company Limited, kuri yra susijusi su pačiu pareiškėju, už 600 000 Lt kainą, tačiau pinigai gauti nebuvo, o buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Kauno apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00935-14 skolininko A. Š. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. (sukčiavimas), požymius, šis epizodas yra tiriamas.2014 metais pareiškėjas turėjo turto (užsienio kompanijos AZOVBON akcijų) ir jas perleido kitiems asmenims, už tai negaudamas pirkimo–pardavimo kainos (sutartyje nurodytas 3 metų kainos mokėjimo atidujimas). Pareiškėjas tik deklaratyviai aptarė jo nemokumą sukėlusias priežastis.
2. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu net neužsiminė, kad jo nemokumą būtų sukėlęs skolos priteisimas kreditoriui A. K.. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat nenurodė ir neplėtojo pozicijos, kad savo nemokumą sieja išskirtinai su kreditoriaus A. K. naudai priteista skola. Taigi atskirajame skunde yra nurodyta priešinga informacija.
3. Vekselis buvo pasirašytas siekiant užtikrinti UAB „Edilaris“ prievolių įvykdymą, t. y. atsiskaitymą už prekes Allied Building Company Limited naudai ir būsimo pelno pasidalinimą. Vekselis, buvo pasirašytas tarp fizinių asmenų, tačiau A. Š. kaip fizinis asmuo, asmeniškai nėra ir niekada nebuvo skolingas Allied Building Company Limited ar M. P.. Nėra jokių duomenų, kad A. Š. būtų gavęs kokią nors paskolą iš M. P., ar egzistuotų kitos šalių tarpusavio prievolės. Pats pareiškėjas nurodė, kad jo nemokumą sukėlė šie sandoriai, teismas visus juos turėjo vertinti nesąžiningumo aspektu. Kita vertus, vekseliu sukurtos pasekmės kilo 2014-10-07 Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei išdavus vykdomąjį įrašą dėl 900 000,00 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų.
4. 2014-02-17 A. Š. ir Jungtinės Karalystės bendrovė Allied Building Company Limited, atstovaujama to paties M. P., sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. Š. pardavė 6000 vnt. UAB „Edilaris“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų Allied building Company Limited už 173 772,01 Eur sumą. Pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo dienos Jungtinės karalystės bendrovė A. Š. už akcijas nesumokėjo, o A. Š. akcijų pirkimo - pardavimo kainos net nereikalavo. 2015-07-22 M. P. ir Allied Building Company Limited, atstovaujama jo paties bei M. P., sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią M. P. perleido perėmėjui Allied Building Company Limited piniginį reikalavimą 173 772,01 Eur sumai į A. Š., atsiradusį pagal 2011-03-25 išduotą vekselį ir vykdomąjį raštą. Įgijusi kreditoriaus teises, susijusias su minėtu piniginiu reikalavimu, Allied Building Company Limited užskaitė 173 772,01 Eur reikalavimą į A. Š., kaip sumokėtą skolą už parduotas UAB „Edilaris“ akcijas. Visa aukščiau nurodytu veiksmu seka rodo tikslingą M. P. ir A. Š. siekį išvengti A. Š. skolos A. K. sumokėjimo.
5. A. Š. veiksmai, kuomet pareiškėjui jau esant faktiškai nemokiam, yra perleidžiamos didelės vertės UAB „Edilaris“ akcijos ir taip dirbtinai sumažinamas pareiškėjo turimas turtas, reiškia, kad pareiškėjas jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Sandoriais buvo sukurta situacija, kuomet A. Š. neteko 600 000 Lt nominalios vertės akcijų ir negavo už ją pirkimo - pardavimo kainos, kas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.
6. Pareiškėjas yra akivaizdžiai nesąžiningas, bylos nagrinėjimo metu slėpė dalį itin reikšmingos informacijos apie savo turtinę padėtį, sudarytus sandorius ir įsipareigojimus. Be to, pareiškėjas tapo nemokus pats elgdamasis nesąžiningai - gavęs didelę paskolos sumą iš kreditoriaus A. K. ir nenurodydamas kur ją panaudojo (paslėpė), be pagrindo ir nerūpestingai išrašydamas vekselį kreditoriui M. P., pastarojo naudai ir interesais perleisdamas didelės vertės akcijas. Nurodytos aplinkybes suponuoja išvadą, kad bankroto byla negali būti keliama dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir tokią išvadą pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas savo nutartimi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto sąžiningumo.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viso pareiškėjo su sutuoktine valdomo turto vertė sudaro 379 912,00 Eur, o kreditoriniai įsiskolinimai sudaro iš viso 1 212 140,35 Eur, neskaičiuojant procesinių palūkanų. Tai reiškia, kad pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija jo turimo turto vertę, o jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. (toliau - FABĮ). Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nemokumo faktą ir šalys šios aplinkybės neginčija. Tačiau byloje ginčas kilo dėl vieno iš įstatyme įtvirtinto atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų – kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas) aiškinimo ir taikymo. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino šį atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą, neįvertino ir neatsižvelgė į jam taikyti reikšmingas aplinkybes, formaliai sprendė dėl apelianto sąžiningumo, todėl nepagrįstai atsisakė iškelti jo bankroto bylą.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas ir kitas pagrindas, kuriam esant asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, – jeigu jis atlieka veiksmus, kurie Civiliniame kodekse nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taigi pareiškėjo nesąžiningumas yra pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad pareiškėjo sudaryti sandoriai FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme laikytini nesąžiningais veiksmais, siekiant sąmoningai sumažinti turimo turto vertę ir gaunamas pajamas, nevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl tokie pareiškėjo veiksmai FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme negali būti pripažinti sąžiningais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo A. Š. nesąžiningumas pasireiškė: 1) prisiimant įsipareigojimus pagal 2011-03-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo A. Š. įsipareigojo iki 2014-10-06 sumokėti suinteresuotam asmeniui M. P. 900 000 Eur sumą; 2) pareiškėjo 2014-02-17 sudaryta 6 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo–pardavimo už 600 000 Lt kainą sutartis; 3) bendros Ukrainos ir Lietuvos įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „Azovbon“ įstatinio kapitalo dalies 2014-07-18 pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 2.1 punkte įtvirtinta nuostata, jog sutarties kaina sumokama A. Š. per 3 metus nuo sutarties pasirašymo dienos.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas pareiškėjo veiksmus 2011-03-25 išduodant vekselį vertino kaip nesąžiningus, tačiau po šio vekselio išdavimo pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo kreipėsi daugiau nei po trejų metų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2011-03-25 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2014-10-06 sumokėti suinteresuotam asmeniui M. P. 900 000,00 Eur. Taigi, A. Š. vekselį, kurio išdavimą teismas pripažino nesąžiningais pareiškėjo veiksmais, pasirašė 2011-03-25. Tačiau pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo Kauno apylinkės teisme priimtas 2015-10-28, t.y. praėjus daugiau trejiems metams. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo laikė, kad vekselio išdavimo data yra vykdomojo įrašo pagal šį vekselį išdavimo data. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir vadovaujantis prieš tai minėtu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, jog nagrinėjant pareiškėjo veiksmus/neveikimą turėjo būti tikrinami ir vertinami pareiškėjo A. Š. veiksmai, tarp jų ir sandoriai, sudaryti ar atlikti nuo 2012-10-28. Šiuo atveju pareiškėjas vekselį, kurio pagrindu vėliau kilo pasekmės, pasirašė daugiau nei prieš ketverius metus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vekselio išdavimo metu A. Š. buvo vienintelis UAB „Edilaris“ akcininkas. UAB „Edilaris“ užsiėmė prekyba, atitinkamo pobūdžio prekes tiekė į Ukrainą. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Edilaris“ veikla buvo finansuojama Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited, kuri valdoma suinteresuoto asmens M. P.. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad UAB „Edilaris“ prekybos veikla buvo pradėta iš prieš tai minėtos kompanijos 2010-06-25 gavus 500 000 USD paskolą, kadangi Jungtinės Karalystės kompanija palankiausios kainomis parduodavo UAB „Edilaris“ prekes, o atsiskaitymams už parduotas prekes buvo taikomi ilgalaikiai mokėjimo atidėjimai. Įsigytas iš Jungtinės Karalystės kompanijos prekes UAB „Edilaris“ parduodavo Ukrainoje. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. pradžioje Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited vadovas M. P. iškėlė prieš tai aptartos veiklos tęsimo sąlygas, t. y. arba įvyksta pelno dalybos tarp bendrovių, o UAB „Edilaris“ atsiskaitymų už Jungtinės Karalystės kompanijos patiektas prekes užtikrinimui A. Š. išduoda M. P. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, arba bendradarbiavimas nutraukiamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, būdamas UAB „Edilaris“ savininku pasirinko būdą tęsti bendradarbiavimą ir 2011-03-25 išdavė M. P. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 900 000 Eur sumai. Šią sumą pareiškėjas įsipareigojo sumokėti iki 2014-10-06. Pareiškėjui iki sutarto termino savo įsipareigojimų neįvykdžius, Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė 2014-10-07 visai šiai sumai įskaitant ir palūkanas išdavė vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo vertinimu, jo, kaip UAB „Edilaris“ akcininko galimybės sumokėti vekselyje nurodytą sumą nepasitvirtino, o tai lėmė aplinkybės, susijusios su įmonės, esančios Ukrainoje, veikla ir visuotinai žinomomis aplinkybėmis, t. y. kilusiais toje šalyje neramumais, ekonomine ir finansine krizėmis. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nežiūrint, kad aptariamas sandoris tiesiogiai nepatenka į CK 6.67 str. reglamentuojamų sandorių sąrašą, tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme jis laikytinas nesąžiningu sandoriu, pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 1.5 str.), kadangi prieš tai minėtų faktinių aplinkybių vekselio išdavimo metu akivaizdžiai numatyti nebuvo įmanoma.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo veiksmai, 2014-02-17 sudarant 6 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo–pardavimo už 600 000 Lt kainą sutartį, taip pat laikytini nesąžiningais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vienintelio UAB „Edilaris“ akcininko A. Š. 2014-02-15 sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad ši bendrovė buvo skolinga Jungtinės Karalystės kompanijai Allied Building Company Limited 500 000 USD (1 267 200 Lt) pagal 2010-06-25 paskolos sutartį, nusprendė papildomais įnašais 1 267 200 Lt padidinti UAB „Edilaris“ įstatinį kapitalą, išleidžiant 12 672 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas ir nustatė, kad naujai išleidžiamų akcijų emisijos vertė yra lygi jų nominaliai vertei, t. y. 1 267 200 Lt. Pareiškėjas A. Š. ir Jungtinės Karalystės kompanija Allied Building Company Limited 2014-02-17 pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Edilaris“ akcininkas A. Š. perleido 6000 vnt. bendrovės akcijų Jungtinės Karalystės kompanijai Allied Building Company Limited, o ši įsipareigojo sumokėti už jas 500 000 Lt per 30 dienų nuo raštiško pareikalavimo momento (Sutarties 2.3 p.). Pareiškėjas 2015-07-21 pateikė Jungtinės Karalystės kompanijai reikalavimą sumokėti už akcijas 173 772,01 Eur (600 000 Lt) pagal prieš tai minėtą sutartį, tačiau kompanija 2015-07-25 pranešimu informavo pareiškėją, kad Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited 173 772,01 Eur skola A. Š. pagal 2014-02-17 sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra vienašališkai užskaitoma už A. Š. tokio paties dydžio skolą tai pačiai kompanijai pagal A. Š. 2011-03-25 išduotą vekselį ir 2014-10-07 išduotą vykdomąjį įrašą. Šiuo raštu Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited direktorius M. P. informavo pareiškėją, kad po šios užskaitymo procedūros Jungtinės Karalystės bendrovė A. Š. nėra skolinga. Taigi, nustatyta, kad realiai pagal 2014-02-17 UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 600 000 Lt pareiškėjas A. Š. negavo, kadangi ši gautina suma buvo įskaityta į tokio paties dydžio pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, o tai reiškia, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams buvo sumažinti 600 000 Lt. Taigi, toks atsiskaitymo už UAB „Edilaris“ akcijas būdas nuo A. Š. valios visiškai nepriklausė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog prieš tai minėtas sandoris padėjo pareiškėjui dirbtinai sumažinti jo paties turimą turtą, todėl tokius pareiškėjo veiksmus nepagrįstai vertino kaip nesąžiningus FABĮ ir CK prasme. Taip pat pažymėtina, kad visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina tai, jog pareiškėjo vadovaujamos UAB „Edilaris“ ir Jungtinės Karalystės kompanijos santykiai tęsėsi nuo 2010 m., todėl po to sekę pareiškėjo kaip UAB „Edilaris“ akcininko ir vadovo veiksmai atlikti, siekiant tolimesnio bendrovių verslo plėtojimo ir tokie veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neprieštaravo įprastai juridinių asmenų verslo praktikai.

Apeliantas savo skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. Š. nesąžiningumas pasireiškė 2014-07-18 bendros Ukrainos ir Lietuvos įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „Azovbon“ įstatinio kapitalo dalies pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurios 2.1 punkte įtvirtinant nuostatą, jog sutarties kaina sumokama A. Š. per 3 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Iš byloje esančios Bendros Ukrainos ir Lietuvos įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „Azovbon“ ir pareiškėjo A. Š. 2014-07-18 sudarytos įstatinio kapitalo dalies pirkimo–pardavimo sutarties 1.3 p. ir 2.1 p. matyti, kad šalys susitarė perleidžiamo įstatinio kapitalo dalies kainą nustatyti 5000 grivinų ir šią sumą bendrovė „Azovbon“ įsipareigojo apmokėti per 3 metus nuo šios sutarties pasirašymo dienos. 2014-07-18 dienai 10 Ukrainos grivinų vertė buvo 2,1732 Eur, tai reiškia, kad perleistų 5000 grivinų įstatinio kapitalo vertė buvo tik 1086,60 Eur. Darytina išvada, kad tokios sumos sumokėjimo pareiškėjui A. Š. atidėjimas trims metams negalėjo turėti jokios įtakos A. Š. nemokumui. Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prieš tai minėtus pareiškėjo sudarytus sandorius, nors ir tiesiogiai nepatenkančius į CK 6.67 straipsnyje reglamentuojamų sandorių sąrašą, laikė nesąžiningais sandoriais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas. Be to, bankroto bylos iškėlimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme apribotų bylos dalyvių teisę į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos A. Š. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                        Arūnas Rudzinskas