KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 27 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovei Z. Ž., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Gontienei, nedalyvaujant ieškovui M. Ž., atsakovui K. Ž., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. Ž. ir ieškovo M. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės Z. Ž., ieškinį atsakovui K. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

n u s t a t ė:

              Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog gyvenamoji patalpa, iš kurios prašoma iškeldinti atsakovą, ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir 2008 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1687-540/2007 pagrindu. Nors namas jam nebepriklauso, atsakovas geruoju neišsikelia, girtuokliauja, trukdo ieškovams gyventi name, naudojasi jam nepriklausančiu turtu be teisinio pagrindo.

              Teismo posėdžio metu tiek ieškovė Z. Ž., tiek ir jos atstovė nurodė palaikančios ieškinio reikalavimus, laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos, jog atsakovas ginčo name gyvena be teisinio pagrindo. Ieškovė Z. Ž. nurodė niekada nesutikusi, jog atsakovas naudotųsi jam nepriklausančiomis patalpomis, tvirtino kelis kartus kreipusis į policiją dėl netinkamo atsakovo elgesio.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors jam siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-686/1994 buvo nutraukta ieškovės Z. Ž. ir atsakovo santuoka, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu ir 2008 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1687-540/2007 padalintas santuokoje įgytas turtas- pusė sutuoktiniams priklausiusio namo, iš kurio prašoma atsakovą iškeldinti, atiteko ieškovei Z. Ž., tuo tarpu atsakovui tenkanti namo dalis buvo priteista ieškovės Z. Ž. ir atsakovo nepilnamečiam sūnui ieškovui M. Ž. kaip išlaikymas (b.l. 5-7, 11), šių sprendimų pagrindu ieškovai įsiregistravo nuosavybės teises į turtą ir lygiomis dalimis valdo po ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10), ieškovai yra deklaravę gyvenamąją vietą nurodytu adresu (b.l. 13-14). 2013 m. balandžio 26 d. ieškovai registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2013 m. balandžio 24 d. reikalavimą išsikelti iki 2013 m. gegužės 2 d. (b.l. 8), tačiau duomenų apie jo įteikimą byloje nėra.

Byloje reiškiamas reikalavimas dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Tokio pobūdžio reikalavimas gali būti tenkinamas tik pripažinus, jog asmuo, kurį prašoma iškeldinti, neturi nei daiktinių, nei prievolinių teisių naudotis gyvenamąja patalpa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 4.20 straipsniu, daiktinė teisė- tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė- tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovai yra gyvenamosios patalpos bendrasavininkiai, turi teisę ir pareigą rūpintis savo turtu, juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra, o atsakovas neturi nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į namą, o kartu ir iš tokių teisių kylančio pagrindo naudotis turtu ir taip varžyti atitinkamas ieškovų teises.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog daiktinės teisės į turtą yra ne vienintelis teisėto naudojimosi turtu pagrindas. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa gali atsirasti ir iš prievolinių nuomos ar panaudos teisinių santykių. Remiantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.629 straipsnio 1 dalimi, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovo būtų susiklostę nuomos santykiai, nėra jokių duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Be to, ieškovė Z. Ž. teismo posėdyje akcentavo, jog tarp šalių nebuvo susiklostę ir faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t.y. ieškovai nėra leidę atsakovui naudotis gyvenamąja patalpa, atsakovas nemokėjo jokių su gyvenamąja patalpa susijusių mokesčių, neprisidėjo prie namo išlaikymo. Nors atsakovui buvo suteiktos pakankamos galimybės savo pozicijai pateikti, ignoruodamas procesą (neteikdamas atsiliepimo į ieškinį, nedalyvaudamas parengiamajame ir teismo posėdžiuose) jokių nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Akcentuotina ir tai, jog net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų susiklostę neterminuoti faktinės panaudos teisiniai santykiai, šie santykiai, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, būtų nutrūkę ieškovams apie atitinkamą ketinimą pranešus atsakovui prieš tris mėnesius. Nors byloje ir nėra duomenų apie 2013 m. balandžio 24 d. reikalavimo išsikelti įteikimą atsakovui, nors reikalavime ir buvo nustatytas trumpesnis nei trys mėnesiai terminas išsikelti (iki 2013 m. gegužės 2 d.), aplinkybė, jog ieškinys su priedais atsakovui įteikti 2013 m. gegužės 25 d. (b.l. 24), t.y. daugiau nei prieš tris mėnesius iki teismo sprendimo priėmimo, leidžia daryti išvadą, jog sprendimo priėmimo dieną neegzisuoja ir iš prievolinių santykių kylantis atsakovo naudojimosi gyvenamąja patalpa paagrindas.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovai, kaip namo bendrasavininkai, įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo. Atsakovas, gyvendamas ieškovams nuosavybės teise priklausančiame name be teisinio pagrindo pažeidžia ieškovų teises, apriboja jų galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, todėl toks valdymo teisės apribojimas yra naikintinas, iškeldinant atsakovą su visa jam priklausančia manta (CK 4.37 str. 1 d., 4.98 str., 6.612 str., 6.629 str. 1 d., 6.642 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė Z. Ž. patyrė 700 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 17, 32), kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo. Be to, paduodama ieškinį ieškovė 2013 m. gegužės 2 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (b.l. 15). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 82 straipsniu, už reikalavimą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos mokėtinas 144 Lt žyminis mokestis. Reikalavimą patenkinus, būtent tokia žyminio mokesčio suma priteistina ieškovei iš atsakovo (CPK 93 str.). Likusi žyminio mokesčio dalis (56 Lt) ieškovei grąžintina kaip sumokėta be pagrindo (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, asmeniui pateikus įšsiteisėjusį teismo sprendimą. Iš atsakovo taip pat valstybei priteistina 33,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 - 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovams Z. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia manta.

Priteisti iš atsakovo K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Z. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 144 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 700 Lt (septynių šimtų litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti ieškovei Z. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 56 Lt (penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. gegužės 2 d. įmokos mokėjimo kvitu.

Priteisti iš atsakovo K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)valstybei 33,59 Lt (trisdešimt trijų litų 59 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

          Teisėjas                                                                                                               Marius Bartninkas