Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-843/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54657-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.18; 2.5.19

 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant nuteistajam R. A. (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato prašymas dėl nuteistojo R. A. teistumo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. A. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija), ir nuteistas 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant galutinę 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

2.       Šiaulių apygardos teisme 2022 m. kovo 17 d. buvo gautas nuteistojo R. A. gynėjo advokato O. Martinkaus 2022 m. kovo 15 d. prašymas R. A. teistumo terminą sutrumpinti per pusę ir panaikinti remiantis BK 97 straipsnio 7 dalimi.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo gynėjo prašymo netenkino. Nutartyje teismas konstatavo, kad pusė teistumo termino R. A. suėjo 2022 m. kovo 9 d., todėl yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą, tačiau kitų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo taikyti šias įstatymo nuostatas.

II. Skundo argumentai

4.       Nuteistojo R. A. gynėjas advokatas O. Martinkus skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo ar panaikinimo išspręsti iš esmės, t. y. prašymą patenkinti arba perduoti nagrinėti nuteistojo gyvenamosios vietos Klaipėdos apylinkės teismui.

4.1.                      Gynėjas skunde nurodo, kad teismas skundą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 363 straipsnyje nustatytą teismingumą bei tvarką, nes prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nekviečiant į teismo posėdį asmens, prašančio sutrumpinti/panaikinti teistumą; prašymą nagrinėjo ne prašančio panaikinti teistumą asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

4.2.                      Gynėjo teigimu, teismo nutartyje padaryta išvada, kad kartu su prašymu pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinės, nėra motyvuota ir jos nepagrindžia pateikti duomenys. Nuteistasis R. A. savo kaltę buvo pripažinęs visiškai, skirtą piniginę baudą sumokėjo, vedęs, augina mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, gerai charakterizuojamas.

4.3.                      Gynėjo vertinimu, teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tolesnis teistumas kaip nors ypatingai riboja jo tolesnes karjeros galimybes ar verčia patirti didelius darbinės veiklos suvaržymus, nėra pagrįstas įstatymų ir yra perteklinis. Kadangi nuteistasis nebuvo kviečiamas į teismo posėdį ir todėl neturėjo galimybės pasisakyti dėl teismo nurodytų aplinkybių, tai sutrukdė jam pasisakyti išsamiau dėl šio prašymo ir atsakyti į teisėjui iškilusias abejones dėl teistumo panaikinimo reikalingumo.

4.4.                      Gynėjas nurodo, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, pageidaujantis karjeros laiptais kilti UAB „G.“ darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dirba savo tėvo vadovaujamojoje įmonėje, jis turi lūkesčių galimai artimoje ateityje pakeisti tėvą įmonės vadovo vietoje. Kita vertus, teistumo turėjimas, nuteistajam esant įmonės vadovu ar vienu iš jos vadovų, ribotų įmonės galimybes dalyvauti viešuose pirkimuose, nes tokį ribojimą numato įstatymai.   

4.5.                      Pažymėjo, kad nuteistasis šiuo metu yra laikinai intensyvios veiklos nevykdančios UAB „S.“ direktorius, todėl teistumo laiko sutrumpinimas ar panaikinimas be abejonės sudarytų didesnes galimybes įmonės veiklai ir/ar plėtrai.

5.       Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

6.       Teismo posėdžio metu nuteistasis R. A. palaikė jo gynėjo skundą, prašė tenkinti pateiktą prašymą. Gynėjas prašė skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Nuteistojo R. A. gynėjo advokato O. Martinkaus skundas tenkinamas.

8.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo R. A. gynėjo advokato O. Martinkaus skundu, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų ir argumentų, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis buvo priimta netinkamai taikant įstatymą, todėl naikintina, o dėl prašymo priimtinas naujas sprendimas.

Dėl BPK 363 straipsnio 1, 2 dalių taikymo

9.       Teistumo laiko sutrumpinimo arba panaikinimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 363 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nepriklausomai nuo to, kokios pakopos teismas priėmė nuosprendį, pagal kurį asmuo atliko bausmę, prašymus dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo nagrinėja apylinkės teismas pagal bausmę atlikusio asmens gyvenamąją vietą.

10.       Šiaulių apygardos teismui priėmus nagrinėti nuteistojo R. A. gynėjo advokato O. Martinkaus prašymą dėl nuteistojo R. A., gyvenančio Klaipėdoje, teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo, BPK 363 straipsnio 1 dalies taisyklė buvo pažeista. Esant tokiai situacijai, Šiaulių apygardos teismas, gavęs nagrinėti nuteistojo R. A. gynėjo advokato O. Martinkaus prašymą, privalėjo perduoti byla pagal teismingumą. Jis to nepadarė ir prašymą išnagrinėjo. BPK 228 straipsnio 3 dalies procesinė taisyklė, reguliuojanti analogiškus atvejus sprendžiant baudžiamųjų bylų teismingumo klausimus, numato, kad apygardos teismo teisiamajame posėdyje pradėta nagrinėti byla negali būti perduota apylinkės teismui. Tai taikoma ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 1A-397-2005). Tad pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nėra.

11.       Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, nuteistojo gynėjo prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nors BPK 363 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo teismas nagrinėja teismo posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą arba teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį; teismo posėdyje turi dalyvauti pateikęs prašymą atlikęs bausmę asmuo. Spręsdamas, ar šiuo atveju buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir pažeistos R. A. procesinės teisės, ką skunde akcentuoja gynėjas, aukštesnysis teismas atsižvelgia ir į šias aplinkybes. Nuteistojo gynėjas, 2022 m. kovo 15 d. teikdamas prašymą apygardos teismui, nurodė sutinkantis, jog šis prašymas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (t. 14, b. l. 96). Teismas, nutaręs nerengti posėdžio dėl nuteistojo prašymo, apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informavo suinteresuotus asmenis ir apie jų teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (BPK 362 straipsnis) (t. 14, b. l. 98). Gynėjo skundas aukštesniajame teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokiu būdu nustatant paties R. A. poziciją dėl jo gynėjo prašymo sutrumpinti teistumo terminą ar jį panaikinti (BPK 363 straipsnio 1 dalis numato paties atlikusio bausmę asmens prašymą, ne jo gynėjo), taip pat sudarant galimybę nuteistajam pateikti teismui papildomus savo paaiškinimus ir argumentus, sietinus su pateiktu prašymu dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba panaikinimo. Tai įvertinus yra spręstina, kad pagrindo išvadai apie padarytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir pažeistas R. A. procesines teises nėra.   

Dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagrindo

12.       BK 97

13.       Nagrinėjamu atveju teistumą R. A. nulėmė jo atžvilgiu priimtas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija) ir nubaustas galutine 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nustatė, jog R. A. paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. (t. 14, b. l. 59, 61), todėl būtent nuo šios datos nuteistajam skaičiuojamas teistumo terminas, kuris už padarytas nusikalstamas veikas yra penkeri metai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Pusė teistumo termino suėjo 2022 m. kovo 9 d. BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

14.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nurodė, kad byloje, kaip minėta, yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo laiką, nes yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo prašymą, akcentavo tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis siekia karjeros, ieško kito darbo, tačiau tam trukdo teistumas. Pagrindo taikyti BK 97 straipsnio 7 dalį nesudaro ir tai, kad R. A. savo kaltę pripažino visiškai, teismo paskirtą piniginę baudą sumokėjo, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus. Teismo vertinimu šios aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir jų nebepažeidinės, be to, į minėtas aplinkybes jau atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas su tokias apylinkės teismo argumentais ir padaryta išvada nesutinka.

15.       Vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei esama teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą.  

16.       Šiuo atveju žemesnysis teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas R. A. gynėjo prašymą, daugiausia dėmesio skyrė vertinimui, ar dėl esamo teistumo R. A. patiria didelių darbinės veiklos suvaržymų, tačiau šiuo atveju ne mažiau yra svarbios yra ir kitos aplinkybės, į kurias neatsižvelgta arba atsižvelgta nepakankamai. Aukštesnysis teismas įvertino R. A. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad šiuo metu jis dirba UAB „G.“ ir UAB „M.“ vadybininku, UAB „S.“ yra pagrindinis įmonės akcininkas ir direktorius. Nori tapti UAB „G.“ ir UAB „M.“ vadovu, perimdamas šias pareigas iš savo vyresnio amžiaus tėvų. UAB „S.“ vykdo veiklą, užsiima statybų verslu. Įmonė yra nupirkusi 5 sklypus, kiekvieną dieną vyksta veikla, o teistumas apsunkina galimybę gauti paskolas, neturi galimybės dalyvauti viešuose konkursuose, sudaryti jo vadovaujamai įmonei didesnes galimybes veiklai ir (ar) plėtrai. Šie nuteistojo darbinę veiklą bei patiriamus suvaržymus apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad R. A. šiuo metu, kaip ir nurodė žemesnysis teismas, itin neigiamų darbinės veiklos suvaržymų nepatiria, tačiau teistumas daro neigiamą įtaką jo galimybėms daryti karjerą ir plėsti bei vystyti verslą. Šiuos duomenis aukštesnysis teismas vertino kartu su kitais bylos duomenimis. Teismas atsižvelgė į nustatytą veikos, už kurią R. A. nuteistas minėtu 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pavojingumą ir mastą, nustatytą nuteistojo vaidmenį, ką vertino ir žemesnysis teismas. Šie duomenys tuo pačiu leidžia spręsti ir apie nuteistojo asmenybės pavojingumą. Kartu vertino ir tai, kad R. A. jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, tvirtino ateityje nebenusikalsiantis. Į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant bausmę, ką akcentavo žemesnysis teismas, tačiau tuo pačiu tai parodo R. A. požiūrį tiek į savo nusikalstamus veiksmus, tiek jo nuostatas dėl ateities, kas yra reikšminga ir nagrinėjamam klausimui. Skirtą baudą jis sumokėjo savanoriškai, neužilgo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. A. yra teistas du kartus: 2017 m. balandžio 3 d. Latvijos Respublikos Dobelės rajono teismo dėl papirkimo ir jau minėtu 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Duomenų, kad po pastarojo nuteisimo jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar jo atžvilgiu būtų buvę pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, byloje nėra. Metų laikotarpiu baustas administracine tvarka nebuvo. R. A. yra aukštojo išsilavinimo, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Visą teistumo laikotarpį dirbo, gavo darbinių pajamų, darbe charakterizuojamas itin teigiamai, siekia karjeros. Šių duomenų visuma leidžia aukštesniajam teismui spręsti, kad R. A. teistumo panaikinimas šiuo metu būtų pernelyg ankstyvas, tačiau su teistumu sietinų jo teisių ir laisvių suvaržymas visą įstatyme numatytą penkerių metų laikotarpį taip pat nėra tikslingas. Teismo vertinimu trejų metų šešių mėnesių teistumo laikotarpis šiuo atveju būtų pakankamas, per jį būtų pasiekti visi su teistumo instituto taikymu sietini tikslai. 

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

        nuteistojo R. A. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą tenkinti.

        Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti dėl prašymo naują sprendimą.

        R. A. sutrumpinti teistumo už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatytą nusikaltimą, už kurį jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, laiką iki trejų metų šešių mėnesių.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja   Aušra Bielskė