Civilinė byla Nr. 2S-607-601/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19738-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolio Mareko Petrovskio ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-2729-527/2022 pagal pareiškėjų Z. S. ir J. Ž. skundus dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Marekas Petrovskis ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Marekas Petrovskis atlieka priverstinio vykdymo veiksmus, vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, kuriuo nuspręsta: „<...> Nustatyti atsakovėms Z. S. <...> ir J. S.-Ž. <...> 18 mėnesių terminą įteisinti statinį – pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. <...> Per šio sprendimo 2 punkte nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigoti Z. S. <...> ir J. S.-Ž. <... > per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių, leisti <...> inspekcijai <...> nugriauti savavališkai pastatytą statinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių Z. S. <...> ir J. S.-Ž.<...>“.
2. Antstolis 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-21-123-11987 (toliau – aktas) konstatavo, kad Z. S. ir J. Ž. per 18 mėnesių terminą neįteisino pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), o pasibaigus šiam terminui, neįvykdė ir įpareigojimo per 3 mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę.
3. Pareiškėjos (skolininkės) Z. S. 2021 m. gruodžio 2 d. ir J. Ž. 2021 m. gruodžio 9 d. padavė skundus dėl antstolio Mareko Petrovskio procesinių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/17/00341 ir Nr. 0123/17/00342. Abi pareiškėjos prašė panaikinti antstolio 2021 m. lapkričio 30 d. aktą. Skunduose nurodė, kad antstolis, neturėdamas nei specialių žinių, nei kompetencijos, nei specialios matavimo įrangos, priėmė skundžiamą aktą, nelaukdamas kol suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kaip išieškotoja ir turinti kompetenciją vertinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo faktines apimtis, savavališkos statybos įteisinimo eigą, atliks patikrinimą vietoje. Be to, iš akto turinio nėra aišku ar pats antstolis faktiškai atliko patikrinimą vietoje ir ar fiksavo to patikrinimo duomenis. O jeigu ir atliko patikrinimą, tai pažeisdamas pareiškėjos Z. S. teises, nes be jos žinios ir informavimo buvo patekta į sklypą, kas traktuotina kaip neteisėtas duomenų rinkimas, įgaliojimų viršijimas ir jos privatumo pažeidimas. Juolab, kad bent dalis namo yra teisėta ir šioje dalyje sprendimas iš esmės jau yra įvykdytas. Antstolis privalėjo įvertinti, kuri namo dalis yra teisėta, tačiau akte to nepadarė, todėl iš vienos pusės yra nesuprantama, ką konkrečiai antstolis įvardija kaip vis dar tariamai nepašalintus savavališkos statybos padarinius, o iš kitos pusės dėl tokio neapibrėžtumo kyla grėsmė, kad teisėtai pastatyta namo dali bus nepagrįstai priverstinai nugriauta. Be to, aktas priimtas neįvertinus to, kad dėl iš esmės pasikeitusios faktinės situacijos atsirado galimybė įteisinti visus savavališkos statybos padarinius, nors iki šiol manyta, kad galės būti įteisinta tik dalis jų, taip pat nesulaukus civilinės bylos Nr. 2-7715-877/2021 pagal J. Ž. ieškinį atsakovei Z. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu baigties.
4. Antstolis Marekas Petrovskis 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-21-123-12611 pareiškėjų skundų netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skundai nėra susiję su antstolio procesine veikla ir CPK vykdymo proceso normų pažeidimu, t. y. skundais siekiama paneigti aktą, tačiau nepateikiami jokie įrodymai, patvirtinantys sprendimo įvykdymą. Juolab, kad Inspekcija eilę kartų atliko patikrinimus ir nustatė, kad sprendimas neįvykdytas, t. y. statiniai neįteisinti, nenugriauti ir nesutvarkyta statybvietė. Tai Inspekcija patvirtino ir pateikdama nuomonę į pareiškėjų skundus, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d. nurodė, kad po atliktų patikrinimų sprendimas yra neįvykdytas. Inspekcijos konstatuotų aplinkybių statinio išorės matmenys nuo savavališkos statybos konstatavimo iki šio momento nei kiek nepasikeitė, o skolininkių nurodyta informacija, kad faktinės aplinkybės nuo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo labai stipriai ir reikšmingai pasikeitė, nekeičia sprendimu konstatuotos savavališkos statybos fakto ir atitinkamai sprendimo neįvykdymo fakto. Skolininkių ketinimai ateityje atlikti kitus būtinus veiksmus siekiant įvykdyti sprendimą ir įteisinti savavališką statybą taip pat šiuo metu nekeičia sprendimo neįvykdymo fakto. Tuo tarpu civilinės bylos Nr. 2-7715-877/2021 baigtis neturi jokios procesinės reikšmės šios bylos aplinkybėms. Antstoliui pateiktas vykdyti sprendimas įsigaliojęs ir vykdytinas tų asmenų ir tokia apimtimi, kaip nurodyta teismo sprendime.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Akcentavo, kad terminas skolininkėms įvykdyti 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą suėjo dar 2016 m. spalio 10 d., tačiau dėl skolininkių prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, Inspekcija tik 2021 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2D-16967 kreipėsi į antstolį ir paprašė atnaujinti vykdomąsias bylas bei tęsti priverstinio vykdymo veiksmus surašant sprendimų neįvykdymo aktus ir juos perduodant teismui sprendimo nevykdymo pasekmių klausimui spręsti. Nors skolininkės yra gavusios statybą leidžiantį dokumentą (statyti dviejų butų gyvenamąjį pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, bei griauti statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tuo pačiu adresu, pagal projektą), tačiau pastatas neatitinka esminių projekto sprendinių. Inspekcijos nuomone, skolininkės, žinodamos, kad jos privalėjo iki 2016 m. spalio 10 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, iki atsiliepimo rengimo dienos to neatlikusios, nepagrįstai skundžia antstolio veiksmus ir taip tik vilkina priverstinio vykdymo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas (Jonavos rūmai) skundžiama 2022 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjų J. Ž. ir Z. S. skundus tenkino ir panaikino antstolio Mareko Petrovskio 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-123-11987.
7. Teismas nurodė, kad antstolis turi iš naujo atlikti patikrinimą, apie kurį turi būti informuoti skolininkai ir išieškotoja. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nesivadovavo Inspekcijos 2021 m. lapkričio 5 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-4723, nors tik Inspekcija, o ne antstolis, yra kompetentinga vertinti namo statybų darbus, savavališką statybų padarinių pašalinimo faktines apimtis, savavališkos statybos įteisinimo eigą ir priimti sprendimą dėl savavališkos statybos įteisinimo. Tuo labiau, kad teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra ne tik minėto akto, bet ir Inspekcijos 2021 m. lapkričio 9 d. rašto bei 2021 m. lapkričio 5 d. statinio (–ių) atitikties statinio projektui patikrinimo akto Nr. SPA-175. Be to, pati Inspekcija yra pripažinusi, jog apie 2021 m. lapkričio 5 d. patikrinimą vietoje pareiškėjai Z. S. nebuvo tinkamai pranešta, todėl paskyrė kitą patikrinimo vietoje datą, kuri yra vėlesnė nei antstolio priimtas 2021 m. lapkričio 30 d. aktas. Taigi, anot teismo, antstolis jo nurodomą patikrinimą atliko be Inspekcijos, taip pat be matininkų / Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų dalyvavimo, nesivadovaudamas jokiais Inspekcijos priimtais patikrinimo aktais. O tai reiškia, kad skundžiamame akte antstolis pasisakė savavalinės statybos padarinių šalinimo klausimais, kuriais neturi nei kompetencijos, nei reikiamų specialių žinių, be specialių matavimo prietaisų ir prieigų prie specialių informacinių sistemų.
8. Be to, teismo vertinimu, antstolio aktas turi turinio trūkumų, kadangi jame nėra įvertintos pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl per keletą pastarųjų metų pasikeitusių aplinkybių (prijungtų sklypų, 2014 m. lapkričio 14 d. išduoto statybos leidimo), nesukritikuoti pareiškėjų argumentai dėl likusių keleto formalumų namo rekonstravimui galutinai įteisinti, prie akto nėra pridėta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolis realiai atliko patikrinimą, kada jį atliko, ką konkrečiai vertino ir kokius konkrečius 2014 m. lapkričio 14 d. statybos leidimu neištaisytus namo trūkumus nustatė. Todėl, antstoliui konstatavus besąlyginį sprendimo neįvykdymą (neišskiriant namo dalies, kuri atitinka 2014 m. lapkričio 14 d. statybos leidimo sprendinius), teismo įsitikinimu, kyla grėsmė, jog gali būti priverstinai nugriauta ir namo dalis, atitinkanti 2014 m. lapkričio 14 d. statybos leidimo sprendinius, kam turi būti užkirstas kelias, kad nebūtų pažeidžiami namo bendrasavininkų teisėti interesai. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu iš tiesų antstolis, atlikdamas patikrinimą, būtų patekęs į pareiškėjos Z. S. gyvenamąsias patalpas, šis patekimas būtų laikomas pažeidimu Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 6 punkto kontekste, nes patikrinimas būtų atliktas be savininkų sutikimo ir be teismo nutarties dėl leidimo įeiti į butą.
9. Teismas taip pat įsitikinęs, kad antstolis, prieš 2021 m. lapkričio 30 d. surašydamas skundžiamą aktą, privalėjo sulaukti galutinio įsiteisėjusio procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-2509-713/2022, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo D. S. 2021 m. spalio 28 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012. Be to, antstolis, prieš surašydamas skundžiamą aktą, taip pat privalėjo apsvarstyti ir išspręsti skolininkės J. Ž. pakeitimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. 2021 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartimi jai priklausančią žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dalį padovanojo D. S., bei užtikrinti, kad, antstoliui sklype atliekant patikrinimus, nebūtų pažeidžiamos ir naujojo sklypo savininko D. S. teisės ir teisėti interesai.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu antstolis Marekas Petrovskis Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-2729-527/2022 ir priimti naują sprendimą – už teismo sprendimo nevykdymą skirti J. Ž. ir Z. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatytą sankciją – baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, įrodymų tyrimo taisykles, t. y. išnagrinėjo skolininkių skundus dėl antstolio veiksmų be vykdomųjų bylų Nr. 0123/17/00341, 0123/17/00342 medžiagos, šių bylų duomenų netyrė ir padarė klaidingas išvadas tik pagal pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą;
1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą principą – teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, kadangi nenurodė nei vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. išduotas vykdomasis raštas negali ar neturi būti vykdomas;
1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 510 straipsnio nuostatas, nes turėjo pareigą patikrinti ar antstolis turi teisę surašyti aktą, ar buvo pagrindas surašyti aktą ir ar surašytas aktas atitinka CPK 771 straipsnio nuostatas, o, jeigu yra trūkumų, nurodyti konkrečius antstolio veiksmo pažeidimus, nurodyti konkrečias vykdymo proceso normas, kurias antstolis pažeidė ar jas netinkamai taikė. Tačiau teismas antstolio veiksmų neteisėtumą susiejo su kitų institucijų veiksmais ir aplinkybėmis, kurios nesusijusios su vykdymo proceso normomis. Teismas nenurodė kokios konkrečiai CPK nuostatos antstolio veiksmu buvo pažeistos, kokie antstolio veiksmai prieštarauja CPK 771 straipsniui ar kitoms vykdymo proceso normoms, kodėl ir kaip antstolio surašytas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priede patvirtintos „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas“ formos;
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis turėjo laukti kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-2509-713/2022, nors minėtoje byloje teismas nėra sustabdęs teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymo. Anot apelianto, teismas sprendime nenurodė ir nepagrindė kuri CPK ir konkrečiai vykdymo proceso (CPK VI dalies) norma įpareigoją antstolį nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, o laukti kitos civilinės bylos baigties. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl Inspekcijos sprendimas ir teismo vykdomasis raštas yra nevykdytini kol nagrinėjama kita civilinė byla;
1.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, padarydamas išvadą, kad, antstoliui konstatavus besąlyginį sprendimo neįvykdymą, kyla grėsmė, jog gali būti priverstinai nugriauta ir namo dalis, atitinkanti 2014 m. lapkričio 14 d. statybos leidimo sprendinius, kam, pasak teismo, turi būti užkirstas kelias. Tačiau teismas šioje byloje net negalėjo nagrinėti 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo nevykdymo akto pagrįstumo ir teisėtumo, nes šio akto pagrįstumą turės patikrinti Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-2116-997/2022. Tuo tarpu teismas šioje byloje galėjo pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumą tik nustatęs, kad Inspekcijos privalomas nurodymas ir teismo 2012 m. gegužės 29 d. įpareigojimas yra įvykdyti;
1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis turėjo pareigą pakeisti proceso šalį vykdymo procese. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju neegzistuoja nė vienas CPK 596 straipsnyje numatytas pagrindas J. Ž. pakeisti D. S.. Priešingai, Inspekcijos privalomas nurodymas yra asmeniškai surašytas J. Ž. ir tai yra asmeninė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta skolininkės prievolė, kuri negali būti perleidžiama kitam asmeniui. Vien nuosavybės objekto savininko pasikeitimas neatleidžia J. Ž. nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, kadangi savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant savavališkos statybos padarinius, yra nukreipti į statytoją. 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu savavališkos statybos statytojomis buvo pripažintos Z. S. ir J. S.-Ž. ir būtent joms tenka pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius.
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2729-527/2022:
2.1. Pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nurodytą motyvą „Tačiau pažymėtina, jog Antstoliui konstatavus besąlyginį Sprendimo neįvykdymą (neišskiriant Namo dalies, kuri atitinka 2014 m. lapkričio 14 d. Statybos leidimo sprendinius), susidaro tokia situacija, kad kyla grėsmė, jog gali būti priverstinai nugriauta ir Namo dalis, atitinkanti 2014 m. lapkričio 14 d. Statybos leidimo sprendinius, kam teismo nuomone, turi būti užkirstas kelias, kad nebūtų pažeidžiami Namo bendrasavininkų teisėti interesai“;
2.2. Pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nurodytą motyvą „Be to, D. S. ir Z. S. gavo visus reikiamus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus su Namo statybomis, neišlaikant minimalių reikalaujamų atstumų iki atitinkamų sklypų ribų. O juk Namo rekonstravimas buvo pripažintas savavališku iš esmės dėl tuo metu neišlaikytų minimalių reikalaujamų atstumų iki atitinkamų sklypų ribų ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų trūkumo bei užstatytos valstybinės žemės ploto. Pareiškėjų teigimu, dabar visa tai jau yra ištaisyta, todėl yra pašalinta visa rekonstravimo savavališkumo esmė ir beliko tik keletas formalumų Namo rekonstravimui galutinai įteisinti. Pažymėtina, jog Skundžiamame Akte apie tai net neužsiminta ir niekaip nesukritikuoti pareiškėjų argumentai dėl likusių keleto formalumų Namo rekonstravimui galutinai įteisinti“;
2.3. Pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nurodytą motyvą „Be to, Lietuvos tesimų informacinės sistemos duomenimis nustatyta ir tai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nuo 2021 m. spalio 28 d. nagrinėja civilinę bylą Nr. A2-26353-713/2021 (dabar Nr. A2-2509-713/2022) pagal pareiškėjo D. S. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Z. S., J. S. – Ž., Kauno miesto savivaldybei dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012. Toje byloje prašoma pakeisti Sprendimo dalį, kuria nustatytas 18 mėn. terminas įsiteisinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodant, kad šiam pastatui įteisinti nustatomas terminas – iki 2023 m. spalio 26 d. Taip pat nustatyta, jog procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje bus skelbiamas 2022 m. vasario 7 d. 15.50 val. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2021 m. spalio 28 d., t. y. prieš antstoliui surašant Neįvykdymo aktą. Kadangi tuo atveju, jeigu procesas byloje Nr. 2-1118-151/2012, t. y. toje pačioje byloje, kurioje priimtą Sprendimą ir vykdo Antstolis, būtų atnaujintas ir jeigu būtų pakeista Sprendimo dalis, kuria nustatytas 18 mėn. terminas įsiteisinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodant, kad šiam pastatui įteisinti yra nustatomas terminas – iki 2023 m. spalio 26 d., teismo nuomone, tai neabejotinai turėtų tiesioginę įtaką Vykdomosios bylos eigai, dėl ko konstatuotina, jog Antstolis prieš surašydamas Skundžiamą Aktą privalėjo sulaukti galutinio įsiteisėjusio procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-26353-713/2021 (2022 metų Nr. A2-2509-713/2022)“;
2.4. Pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nurodytą motyvą „Antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ir suinteresuotų asmenų prašymu per septynias dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, Antstolis, iš 2021 m. spalio 27 d. NTR duomenų bazės išrašo matydamas, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), 664/909 dalys nuo 2021 m spalio 20 d. nuosavybės teise pagal 2021 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartį priklauso D. S., o ne skolininkei J. Ž., prieš surašydamas Skundžiamą Aktą, pirmiausia privalėjo vykdomojoje byloje apsvarstyti ir išspręsti skolininko pakeitimo klausimą ir užtikrinti, kad Antstoliui Sklype atliekant patikrinimus, nebūtų pažeidžiamos ir naujojo Sklypo savininko teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad iš civilinės bylos Nr. A2-2509-713/2022 pareiškėjo D. S. prašymo nustatyta, kad būtent D. S. kartu su Sklypo bendrasavininke Z. S. atlieka visus veiksmus Pastato – Salės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimui ir siekia, kad teismas tam pratęstų terminą iki 2023 m. spalio 26 d.“.
12. Inspekcijos atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, antstoliui konstatavus besąlyginį sprendimo neįvykdymą, kyla grėsmė, jog gali būti priverstinai nugriauta ir namo dalis, atitinkanti 2014 m. lapkričio 14 d. statybos leidimo sprendinius. Priešingai, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad Inspekcija, kol kas nesiekia įgyti teisės nugriauti savavališkos statybos objektą, o siekia kitų CPK 771 straipsnyje nurodytų 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, kurios paskatintų skolininkes vykdyti teismo įpareigojimus;
3.2. Tai kad skolininkės, vykdydamos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą, gavo statybą leidžiantį dokumentą vykdyti statybos darbus pagal projektą, o žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, vėliau, po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, suformuotas sujungus daiktus, nekeičia 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo neįvykdymo fakto, kadangi, pasikeitus sklypo dydžiui, jo konfigūracijai, keičiasi ir statinio vieta žemės sklype, t. y. keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai;
3.3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vykdymo proceso šalių, ne tik kad išėjo už byloje reikštų reikalavimo ribų, bet ir sprendė dėl išieškotojo pakeitimo, kas nagrinėjamoje byloje apskritai negalėjo būti sprendžiama, nes savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmai yra nukreipti į statytoją;
3.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolis, prieš surašydamas skundžiamą aktą, privalėjo sulaukti galutinio įsiteisėjusio procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-26353-713/2021. Anot apeliantės, civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo antstolis nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, pati byla neelektroninė, D. S. ir Z. S. prašymas teismui pateiktas 2021 m. spalio 28 d., antstoliui tik atnaujinus priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, tačiau teismo pranešimas šalims išsiųstas tik 2021 m. gruodžio 6 d., tad, akivaizdu, kad antstolis, 2021 m. lapkričio 30 d. surašęs sprendimo neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą dėl 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo net nežinodamas, kad teisme yra D. S. ir Z. S. prašymas. Kita vertus, antstolis neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo nesurašyti sprendimo nevykdymo akto tik dėl tos priežasties, kad skolininkės visais įmanomais būdais ir priemonėmis siekia išvengti sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo.
13. Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėja Z. S. apeliacinės instancijos teismo prašo skundus atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2729-527/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
4.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pastatas kelia ypatingai didelę žalą aplinkai ar visuomenės interesams. Dar teisingiau būtų pasakyti, kad namas apskritai jokios žalos nekelia, nes stovi ir yra naudojamas jau keletą dešimtmečių ir savo buvimu jokios žalos niekam nesukėlė. Esminis viešojo intereso pažeidimas buvo valstybinės žemės užstatymas, o šios aplinkybės nebeliko, kas sąlygoja statytojo teisę ir galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius ne griovimo, o įteisinimo būdu;
4.2. Inspekcija ir antstolis iš pradžių kaip visiškai priimtinus traktavo Z. S. ir D. S. mėginimus įsiteisinti namą. Patys sudarė galimybes toliau siekti namo įteisinimo ir tuo formavo jų teisėtus lūkesčius namą įsiteisinti. Tačiau vėliau Inspekcija ir antstolis neracionaliai ir logiškai nenuosekliai ėmė siekti bet kuria kaina nugriauti namą, visiškai neatsižvelgdami į akivaizdžiai pasikeitusias aplinkybes, kurios sudaro realias prielaidas namo įteisinimui. Pareiškėjos įsitikinimu, nėra jokios prasmės priverstinai griauti namą, kai atsirado realios galimybės jį įteisinti visa apimtimi, kai jau pašalinti esminiai pažeidimai ir teliko atlikti keletą formalumų namo įteisinimui visa apimtimi užbaigti;
4.3. Tai, kad Inspekcija neginčija 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikintas antstolio aktas, patvirtina aplinkybę, jog pati išieškotoja pripažįsta, kad antstolis, surašydamas aktą, pažeidė teisės normas ir savo funkcijas atliko neteisėtai;
4.4. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad antstolis nesiekia namą priverstinai nugriauti ir, kad tariamai siekia tik priversti pareiškėjas greičiau įvykdyti sprendimą. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2VP-2116-997/2022 antstolis vienu iš 2021 m. lapkričio 30 d. pareiškimo reikalavimų prašo teismo leisti Inspekcijai nugriauti namą. Be to, toje teisminėje byloje pareikštas reikalavimas skirti atsakovėms pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį baudas už kiekvieną „uždelstą“ įvykdyti sprendimą dieną iš esmės reiškia spaudimą, kad visą ar dalį namo pareiškėjos ir D. S. nugriautų kuo skubiau, net nebandant namo įteisinti. Tokia situacija susidarytų dėl to, kad baudos yra pakankamai didelės ir skaičiuojamos už kiekvieną nevykdymo dieną. Tuo tarpu naujo projekto rengimas, suderinimas ir statyba leidžiančio dokumento gavimas pagal pasikeitusias aplinkybes užimtų pakankamai nemažą laiko tarpą, todėl už kiekvieną dieną mokėti baudas iki bus gautas statybos leidimas, pareiškėjos ir D. S. neturėtų finansinių galimybių;
4.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aktas yra nekonkretus, nepagrįstas konkrečiais objektyviais faktais ir nepakankamai motyvuotas. Pareiškėja akcentuoja, kad tai, jog akte nėra nustatyta, kuri namo dalis iš esmės yra teisėta, o kuri – neteisėta, reiškia ir tai, kad akte nėra išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti reikšmingi faktai, kad aktas iš esmės yra nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas. Dėl šių akto trūkumų pareiškėja neturi galimybių suprasti, kas su namu yra negerai, ką konkrečiai antstolis laiko tariamu 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo neįvykdymu, kokios apimties priverstinio vykdymo veiksmus tai gali nulemti ir negali visavertiškai bei efektyviai pasinaudoti teise į pažeistų teisių teisminę gynybą. O antstoliui tai suteikia galimybes po akto priėmimo kuo įvairiausiai interpretuoti akto turinį, kas sudaro prielaidas nekontroliuojamai antstolio savivalei;
4.6. Inspekcijos argumentai, kad po 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo įvykę faktinių aplinkybių pokyčiai nėra reikšmingi, nes yra vertintinas tik pats faktas, kad namo įteisinimo procedūros dar nėra iki galo užbaigtos, yra neteisėti ir nepagrįsti, be to, vertintini kaip Inspekcijos biurokratizmas ir piktnaudžiavimas;
4.7. Inspekcija teigia, kad antstolis į teismą kreipėsi nežinodamas, kad pareiškėja ir D. S. 2021 m. spalio 26 d. pareiškė prašymą dėl proceso savavališkų statybų byloje atnaujinimo. Tačiau, jeigu antstolis būtų iš anksto informavęs pareiškėjas apie ketinamą atlikti patikrinimą, jos jam būtų paaiškinusios savo ketinimus ir informavusios apie pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi apie šį prašymą antstolis nesužinojo iš esmės būtent dėl to, kad pats nevykdė savo pareigų informuoti pareiškėjas apie planuojamą patikrinimą. Kita vertus, net ir sužinojęs apie pareikštą prašymą, antstolis ir toliau palaikė byloje savo aktą, nesutiko su pareiškėjų skundais, akto nepanaikino, todėl teismas bent kuriuo atveju pareiškėjų skundus tenkino pagrįstai;
4.8. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nustatė, kad akte antstolis teigia, jog patikrinimą atliko pats. Akte jokiais Inspekcijos aktais nėra vadovaujamasi ir jokių nuorodų į juos nėra. Taigi jau vien dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio aktas yra nepagrįstas ir nepakankamai motyvuotas, todėl pagrįstai jį panaikino. Juolab, kad 2021 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktus (kuriuos Inspekcija pati pasinaikino) bei 2021 m. gruodžio 3 d. patikrinimo vietoje aktą pareiškėjos gavo tik kartu su Inspekcijos 2021 m. gruodžio 21 d. atsakymu, dėl ko nei vieno iš šių patikrinimo aktų negalėjo laikyti antstolio akto motyvu. Todėl antstolio skundo motyvas, kad teismas tariamai nebuvo pakankamai aktyvus, yra atmestini kaip nepagrįsti. Antstolis šiuo atžvilgiu klaidina apeliacinės instancijos teismą savo pareigą pagrįsti savo aktus, juos motyvuoti, pridėti prie jų reikiamus įrodymus, tapatindamas su įrodinėjimu teisminėje byloje;
4.9. Antstolis nepagrįstai teismo aktyviu vaidmeniu ypatingosios teisenos bylose neigia savo paties įrodinėjimo pareigas byloje. Nagrinėjamu atveju antstolis atskirajame skunde nutartį ginčija dėl to, kad bylą nagrinėjantis teismas neišreikalavo kažkokio tariamo to paties antstolio vedamos vykdomosios bylos tomo iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, nors antstolis pats visų pirma privalėjo aiškiai nurodyti, ar tame tome yra bylai reikšmingų įrodymų ir kokių, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, net jei paaiškėtų, kad Inspekcijos 2021 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktai buvo antstolio nurodomame tariamame vykdomosios bylos tome, jie negalėtų suteikti aktui teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas aktą panaikino iš esmės dėl to, jog nustatė jį esant nepagrįstą, nepakankamai motyvuotą, nesuprantamą, peržengiantį antstolio kompetencijos ribas;
4.10. Byloje nėra kvestionuojama antstolio teisė apskritai surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Tačiau šiuo atveju aktas yra netinkamo turinio, t. y. jis, nekonkretus, nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas ir nesuprantamas, be to, antstolis jame iš esmės pasisakė jo kompetenciją viršijančiais klausimais, t. y. specialių žinių, kurių pats antstolis neturi, reikalaujančiais klausimais, ir t. t. Be to, antstolis pažeidė procedūrą, t. y. neinformavo pareiškėjų ir D. S. apie ketinamą atlikti patikrinimą, nesudarė jiems galimybės dalyvauti patikrinime ir teikti savo paaiškinimus bei įrodymus, nepasitelkė reikiamų specialių žinių turinčių asmenų ir t. t.
4.11. Antstolis nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos ir D. S. tariamai nepateikė jam ir Inspekcijai duomenų apie sprendimo vykdymą. Tačiau, anot pareiškėjos, ji net nežinojo, kad antstolis po keletą metų trukusio vykdomųjų bylų sustabdymo jau atnaujino vykdomąsias bylas – jis apie tai nepranešė, kaip ir apie akte minimą patikrinimą, o iš karto surašė aktą bei kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo padarinių taikymo. Kita vertus, po akto surašymo teisminėse bylose antstolis sužinojo pareiškėjų argumentus dėl sprendimo vykdymo bei susipažino su jų pateiktais įrodymais, tačiau vis tiek savo pozicijos nekeičia, savo aktą palaiko, todėl aptariamas antstolio argumentas negali paneigti nutarties teisėtumo ir pagrįstumo;
4.12. Ši byla yra nagrinėjama pagal pareiškėjų skundus dėl akto panaikinimo, o ne pagal antstolio pareiškimą. Todėl bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjų skundai. Be to, apeliacinės instancijos teisme negali būti reiškiama reikalavimu, kurie toje byloje nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taigi antstolis visiškai nepagrįstai savo atskiruoju skundu reikalauja taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudas pareiškėjų atžvilgiu.
14. Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėja J. Ž. apeliacinės instancijos teismo prašo skundus atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2729-527/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
5.1. Inspekcija atskirajame skunde nepagrįstai laiko, kad faktinės aplinkybės nuo 2016 m. spalio 28 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. 4D-2876-(15.24) tariamai nėra niekaip reikšmingai pasikeitę, nes nepasikeitė namo išorės matmenys. Tačiau pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Inspekcija 2021 m. lapkričio 5 d. atlikinėjo naują patikrinimą vietoje, o gavusi dėl jo Z. S. skundą, pripažino, kad 2021 m. lapkričio 5 d. patikrinimas buvo neteisėtas ir patikrinimą iš naujo atliko dar ir 2021 m. gruodžio 3 d. Taigi 2016 m. spalio 28 d. patikrinimo aktas yra nebeaktualus, kadangi Inspekcija situaciją vertino iš naujo. O, vertindama situaciją iš naujo, nei 2021 m. lapkričio 5 d. patikrinimo metu, kuris buvo pačios Inspekcijos pripažintas neteisėtu, nei 2021 m. gruodžio 3 d. patikrinimo metu jokių matavimų neatliko ir jau vien dėl to Inspekcija neturi jokio pagrindo teigti, kad namo išorės matmenys nėra pasikeitę, ir kad faktinė situacija nėra pasikeitusi. Juolab, kad nagrinėjamu atveju situacija reikšmingai pasikeitė tuo aspektu, jog Z. S. ir D. S. įgijo teisių į žemę apimtį, kuri dabar įgalina įteisinti namo rekonstravimą visa apimtimi (anksčiau to nebūtų pavykę padaryti, būtų tekę atlikti ir griovimo darbų) ir beliko atlikti tik keletą formalumų namui visa apimtimi įteisinti. Taip pasikeitus faktinėms aplinkybėms būtų neproporcinga, neracionalu, neteisinga ir nesąžininga, jei namas būtų visas ar iš dalies nugriautas priverstinai, nesudarius galimybės Z. S. ir D. S. pasinaudoti teisinėmis galimybėmis namą visa apimtimi įteisinti;
5.2. Inspekcija skunde nepagrįstai kaltina pareiškėjas ir D. S. 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymo vilkinimu. Anot pareiškėjos, nėra pagrindo kaltinti jų už tai, kad kilusius ginčus ir kitus klausimus sprendė teisme – tai yra civilizuota, teisę atitinkanti ginčų ir kitų klausimų sprendimo priemonė, be to, galimybę naudotis ja pareiškėjoms ir D. S. užtikrino konstitucinė teisė į pažeistų / ginčijamų teisių teisminę gynybą, kuri pagal Konstitucinio Teismo praktiką yra absoliuti, neatimama;
5.3. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad jokių veiksmų imtis negalėjo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdęs 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymą. Pareiškėjos įsitikinimu, jeigu Inspekcija būtų sąžiningai laikiusi, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis jai yra nepriimtina, ji būtų nedelsiant reiškusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes tokią teisę jai suteikė CPK 151 straipsnio 1 dalis bei 166 straipsnio 3 dalis, net bylai esant sustabdytai ir jai nedalyvaujant byloje. Tačiau Inspekcija to nedarė, nes ji pati ilgą laikė visiškai priimtinais Z. S. ir D. S. veiksmus, atliekamus siekiant namą įteisinti visa apimtimi;
5.4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad yra galiojantis 2014 m. lapkričio 14 d. statybos leidimas Nr. LNS-21-141114-00977, kuriuo numatyta dalį namo įteisinti. Taigi bet kuriuo atveju bent jau dalis namo yra iš esmės teisėta. O neįvykdymo akte teisėtoji namo dalis nėra nustatyta, kas daro šį aktą nepagrįstu. Be to, kaip teisingai nustatė teismas, tokia situacija kelią grėsmę, kad visas namas gali būti nugriautas priverstinai.
15. Atsiliepime į antstolio atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo tenkinti antstolio atskirojo skundo pirmąjį reikalavimą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2729-527/2022. Tuo tarpu dėl antstolio atskirojo skundo antrojo reikalavimo, kuriuo prašoma „Priimti naują sprendimą – už teismo sprendimo nevykdymą skirti J. Ž. ir Z. S. CPK 771 str. numatytą sankciją – baudą“, civilinė byla Nr. 2YT-2729-527/2022 nutrauktina, nes 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo klausimas yra sprendžiamas teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2VP-2116-997/2022 remiantis CPK 771 straipsnio nuostatomis. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
6.1. Remiantis teismų praktika, antstolis, surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes. Akto surašymas, tiesiogiai neįpareigoja skolininko nieko atlikti, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tokio akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku;
6.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikindamas antstolio sprendimų nevykdymo aktą ir antstolio veiklą (surašant sprendimo nevykdymo aktą) kvalifikavęs kaip ultra vires (esant surašytiems Inspekcijos 2016 m. spalio 28 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktui Nr. 4D-2876-(15.24) ir 2021 m. lapkričio 5 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktui Nr. 4D-4723), privalėjo konkrečiai nurodyti, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė antstolis, o ne tokį savo sprendimą grįsti vien tik savo nuomone;
6.3. Situacija nuo Inspekcijos 2016 m. spalio 28 d. atlikto patikrinimo nepasikeitė, savavališkos statybos padariniai nepašalinti, naujas statybą leidžiantis dokumentas dėl pasikeitusių esminių statinio projekto sprendinių negautas, o antstolis antrą kartą konstatavo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo neįvykdymą ir antrą kartą kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkėms, dėl ko jo veiksmai ne tik kad nepripažintini ultra vires, bet visiškai atitinka CPK 771 straipsnio nuostatas. Juolab, kad skolininkės 2017 m. gegužės 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-17-123-3358 teismui neskundė, kas sudaro pagrindą manyti, kad skolininkės nemanė, kad jų teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami. Tuo tarpu, apskundusios antstolio 2021 m. lapkričio 30 d. surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, skolininkės tik vilkina priverstinio vykdymo procesą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
17. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti skolininkių skundai dėl antstolio surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (2 dalis). Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles (3 dalis). Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (4 dalis). Jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko (5 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (6 dalis).
19. Iš aptartų nuostatų akivaizdu, kad skundžiamas aktas pagal savo procesinį pobūdį savaime nesukuria teisinių pasekmių, kadangi jame pateikiamas antstolio vertinimas dėl sprendimo neįvykdymo aplinkybių. Toks aktas vertintinas kaip viena iš įrodinėjimo priemonių – rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis), kuriame antstolis fiksuoja sprendimo neįvykdymo faktą, ir kurio pagrindu teismas turi išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, o šio proceso metu minėtas antstolio aktas turi būti vertinamas visų byloje esančių įrodymų visete. Taigi, akto surašymas tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o yra tik procedūrinis veiksmas, sąlygojantis pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, kurio metu teismas atlieka galutinį akte nurodytų aplinkybių vertinimą ir priima atitinkamą procesinį sprendimą. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, kadangi galėtų būti inicijuojamos kelios bylos, kuriose būtų nagrinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, t. y., vertinama, ar sprendimas yra įvykdytas, ar ne. Juolab, kad šiuo atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Kauno apylinkės teisme kaip tik ir yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-2116-997/2022 dėl sprendimo nevykdymo pasekmių pareiškėjoms taikymo pagal antstolio Mareko Petrovskio kreipimąsi CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.
20. Pažymėtina, kad tokios pačios nuomonės teismai laikosi ir kitose civilinėse bylose, kuriose buvo kvestionuojamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9474-359/2022, pažymėjo, kad akto surašymas „yra tik tarpinis veiksmas, nesukeliantis šalims jokių teisių ir pareigų“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-652-866/2019, nurodė, kad „surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes <...> akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku“.
21. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus argumentus, konstatuotina, kad skundai dėl akto panaikinimo nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi nagrinėti šiuos skundus iš esmės, t. y. turėjo juos atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o priėmęs, bylą nutraukti 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi teismas to nepadarė, apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo klaidas, skundžiamą nutartį panaikina ir procesą, pradėtą pagal pareiškėjų Z. S. ir J. Ž. skundus dėl antstolio 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-21-123-11987 panaikinimo, nutraukia.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti procesą, pradėtą pagal pareiškėjų Z. S. ir J. Ž. skundus dėl antstolio 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-21-123-11987 panaikinimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Evaldas Burzdikas